Legislator Case Law & Legislation
96a38ae7-cfcf-4a3b-9cc6-4fe25a3d85e1 AI generated

96a38ae7-cfcf-4a3b-9cc6-4fe25a3d85e1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 96a38ae7-cfcf-4a3b-9cc6-4fe25a3d85e1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å ., K. G.-Å . ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. Å ., K. G. – Å . ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo parduoti gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinius pastatus ( trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – I. K. ).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                           I.

Legislator headnote

AI generated

96a38ae7-cfcf-4a3b-9cc6-4fe25a3d85e1 · Vilniaus apygardos teismas: Praleistas net ir 2000 m. CK 1.125 straipsnio l dalyje numatytas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal iki 2001 m. galiojusio CK 83, 84 str. reglamentavimÄ taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir Å«kio departamento Energetikos ir bÅ«sto skyrius 2005-12-07 raÅ¡tu nurodė N. G., kad Naujosios Vilnios seniÅ«nija 1992-03-23 ir Vilniaus miesto valdyba 1992-05-19 raÅ¡tais siÅ«lė privatizuoti nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1900-160/2014  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34361-2013-2                                                                                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 73.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.                                                                                        (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V.

Å ., K. G.-Å . ir A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. Å ., K. G. – Å . ir A. K. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo parduoti gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinius pastatus ( trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – I. K. ).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                           I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. Å ., K. G.-Å . ir A. K. prašė įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ parduoti ieÅ¡kovams nuomojamÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinius pastatus, priklausančius prie namo. PaaiÅ¡kino, kad butas pagal 1999-09-08 aktÄ Nr. 1624-01 buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Gavusi buvusios buto (duomenys neskelbtini), nuomininkės, ieÅ¡kovės K. G.-Å . motinos N. G., dabar jau mirusios, praÅ¡ymÄ iÅ¡sipirkti butÄ , kuriame gyvena, Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniÅ«nijos valdyba pakvietė jÄ 1992-03-23 atvykti į seniÅ«nijos valdybÄ ir turėti pasÄ bei 395 rublius.

Tokį pat pasiÅ«lymÄ pateikė ir Vilniaus miesto valdyba 1992-05-19. Tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir Å«kio departamento Energetikos ir bÅ«sto skyriaus vedėjo 2005-12-07 raÅ¡tas. LaiÅ¡ke nurodyti faktai neatitinka tikrovės, kad N. G. pati savo valia nepasinaudojo Å¡ia galimybe. Vėliau privatizuoti nuomojamÄ butÄ N. G. nebuvo leista, motyvuojant tuo, kad jis priklauso manevriniam fondui. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 1995-01-31 sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto valdybÄ sudaryti su N. G., A.

K., K. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 1996-03-21 buvo priimtas Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 414V, kurio pagrindu 1996-03-27 tarp UAB „Priemiestis“ ir A. K. sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis. Pagal sutartį A. K. ir jo Å¡eimos nariams N. G. ir K. G. iÅ¡nuomotas butas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 38,6 kv. m. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-05-18 sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ pakeisti 1996-03-27 pasiraÅ¡ytÄ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nustatant, kad K.

G.-Å ., V. Å . ir A. K. iÅ¡nuomojamos visos (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, bendras plotas 78,34 kv. m. 2010-08-12 priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1635, kuriuo vykdant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimÄ V. Å . keturių asmenų Å¡eimai iÅ¡nuomotos 78,34 kv. m, gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). 2011-01-11 priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-7 ir 2011-01-20 tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir V.

Å . pasiraÅ¡ytas 1996-03-27 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties pakeitimas (keičiamas plotas iÅ¡ 38,6 kv. m į 78,34 kv. m). Minėtu sutarties pakeitimu 2011-03-15 pasiraÅ¡ytas buto perdavimo ir priėmimo aktas. 2012-03-07 raÅ¡tu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniÅ«nas pranešė, kad iÅ¡nuomotÄ butÄ ieÅ¡kovai gali privatizuoti remdamiesi Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio l dalies l punktÄ , jeigu teismo sprendiniu pripažįstama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

IeÅ¡kovė K. G.-Å . yra mirusios motinos N. G. įpėdinė pagal įstatymÄ . Pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2009-03-18, ji paveldėjo tiek turtines, tiek ir neturtines palikėjos teises. N. G. buvo įgijusi teisę šį butÄ privatizuoti. A. K. ir V. Å . įgijo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas kaip nuomininkai, pagal teismo sprendimÄ .Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį atmesti.

Paaiškino, kad butas nebuvo tinkamas privatizavimo objektas. Tarp ieškovų šeimos ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu privatizavimo procese, nesusiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad prašymas dėl ginčo buto privatizavimo apskritai kada nors buvo paduotas. Didesnės gyvenamosios patalpos pradėtos nuomoti jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, privatizavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik dėl tos dalies patalpų, kurios buvo nuomojamos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu.

Ginčo butas ieÅ¡kovams buvo suteiktas laikinai apsigyventi ir iki 1996-03-21, kai buvo priimtas Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 414V dėl buto iÅ¡nuomojimo, vykdant teismo sprendimÄ , turėjo manevrinio buto statusÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ginčo butas nebuvo tinkamas privatizavimo objektas. Ginčo buto statusas buvo pakeistas tik 1996 m. Tai, kad su ieÅ¡kovais 1996-03-27 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovai įgijo teisę privatizuoti ginčo butÄ . Butų privatizavimo įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja butų privatizavimo tvarkÄ , o ieÅ¡kovai nesilaikė įstatymo reikalavimų ir dėl savo kaltės neprivatizavo ginčo buto.

Byloje nėra įrodymų, kad buto privatizavimo procedÅ«ra pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovų valios. Byloje nėra pateikta ieÅ¡kovų praÅ¡ymų, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar praÅ¡ymas dėl ginčo buto privatizavimo apskritai kada nors buvo paduotas. Jeigu toks pareiÅ¡kimas ir bÅ«tų buvęs paduotas, privatizavimo santykiai galėjo atsirasti tik nuo 1996 m., nes iki tol ginčo butas buvo priskirtas prie manevrinio butų fondo.

Teisiniai privatizavimo santykiai Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu tarp N. G. ir valstybės institucijų nesusiklostė. N. G., nepadavusi praÅ¡ymo, neatlikusi bÅ«tinų veiksmų, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų sudaryta, neįgyvendino teisės privatizuoti butÄ dėl savo pačios kaltės. Tokiu atveju neįgyta teisė po jos mirties ir jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiui negalėjo pereiti jos dukrai K. G.-Å .ar kitiems jos Å¡eimos nariams. IeÅ¡kovai tik 2013 m. nusprendė kreiptis į teismÄ , t. y. praėjus net septyniolikai metų nuo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos.

Praleistas net ir 2000 m. CK 1.125 straipsnio l dalyje numatytas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal iki 2001 m. galiojusio CK 83, 84 str. reglamentavimÄ taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir Å«kio departamento Energetikos ir bÅ«sto skyrius 2005-12-07 raÅ¡tu nurodė N. G., kad Naujosios Vilnios seniÅ«nija 1992-03-23 ir Vilniaus miesto valdyba 1992-05-19 raÅ¡tais siÅ«lė privatizuoti nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini).

N. G. Å¡ia galimybe nepasinaudojo. Vėliau kelis kartus butų privatizacijos laikas buvo pratęstas ir 1998-01-01 nuomojamų butų privatizacija pasibaigė. RaÅ¡te nurodyta, kad nuomojamÄ butÄ dar galima privatizuoti pagal teismo sprendimÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas bÅ«tent nuo 2005-12-07, t. y. nuo tada, kai buvo nurodyta, jog butÄ galima privatizuoti pagal teismo sprendimÄ . Ta aplinkybė, jog 1996-03-27 tarp UAB „Priemiestis“ ir A. K. sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis, nesudaro pagrindo laikyti tai ieÅ¡kinio senaties pradžios momentu, nes pats Å¡is faktas nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent tada ieÅ¡kovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės į buto privatizavimÄ pažeidimÄ , t. y. tai, jog jie negali įgyvendinti privatizavimo teisės.Butų privatizavimo įstatymas, galiojęs iki 1998-07-01, nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (butų pirkimo–pardavimo) tvarkÄ nuomininkams, pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas, bei jų įsigijimo sÄ lygas.

Å iam įstatymui netekus galios, jo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras galima užbaigti pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡io įstatymo 12 str.1 d. 2 p. norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme iÅ¡spręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi bÅ«ti privatizuotas arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ dar neiÅ¡spręstas ir jį iÅ¡sprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butÄ reikėtų privatizuoti.

IeÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o tokio reikalavimo tenkinimo sÄ lyga yra teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų tai, kad ieÅ¡kovams įstatymo nustatyta tvarka iki 1998-07-01 Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ arba kad jiems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

IeÅ¡kovų pateiktais teismo sprendimais dėl jų teisės privatizuoti turtÄ nebuvo sprendžiama. IeÅ¡kovai apskritai neįrodinėjo aplinkybės, kad įpėdinė K. G.-Å . atitinka Butų privatizavimo įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų – nebÅ«ti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymÄ Ä¯sigyti kitas gyvenamÄ sias patalpas. IeÅ¡kovai neįrodė, kad jie yra subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ Butų privatizavimo įstatymo 4 str. prasme. Byloje neįrodytos aplinkybės, kad N. G. buvo pateikusi notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ tarp Å¡eimos narių, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku.

Butų privatizavimo įstatyme numatyta, kad tuo atveju, kai privatizuotino buto nuomos teisėmis naudojasi keli asmenys - buto nuomininkas ir Å¡eimos nariai, kartu su praÅ¡ymu privatizuoti butÄ privalo bÅ«ti pateiktas notarine tvarka patvirtintas visų nuomininkų susitarimas, kieno vardu bus butas privatizuojamas ir kas taps buto savininku. Nesant tokio susitarimo, negalimas buto privatizavimas ir privatizavimo sandorio sudarymas (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.). Didesnės gyvenamosios patalpos buvo pradėtos nuomoti jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, todėl privatizavimo klausimas apskritai gali bÅ«ti sprendžiamas tik dėl tos dalies patalpų, kurios buvo nuomojamos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu.

Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. nuostatos. Aptariamas butas priklausė manevriniam-rezerviniam fondui. Iki 1998-07-01 Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 2 d. buvo numatyta, kad miestų ir rajonų tarybos, atsižvelgdamos į pastatų bÅ«klę ir tvarkant bei rekonstruojant miestÄ , gyvenvietę ar kitokiÄ teritorijÄ , numatomus nugriauti pastatus, gali nustatyti neparduotinų gyvenamųjų namų ir kitokių pastatų, kuriuose įrengtos gyvenamosios patalpos, grupes ar atskirus namus.

Manevrinio butų fondo butai, priklausantys savivaldybėms, buvo įtraukti į neprivatizuotinų butų sÄ raÅ¡Ä (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2001). Byloje nėra jokių įrodymų, kad buto privatizavimo procedÅ«ra pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovų valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali bÅ«ti įgyvendintos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos tik galiojant Å¡iam įstatymui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai A. K., V. Å ., K. G.-Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimÄ Ä¯rodymus vertinti visapusiÅ¡kai ir objektyviai ir rėmėsi prielaidomis. N. G. buvo tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini), o klausimas dėl tinkamo subjekto apskritai nebuvo keliamas. N. G. pavardė buvo įraÅ¡yta registracijos knygoje ir jai buvo siunčiami kvietimai atvykti į Naujosios Vilnios seniÅ«nijÄ ir į Vilniaus miesto valdybos Gyvenamojo ploto skirstymo skyrių (Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniÅ«nijos valdybos praneÅ¡imas N. G. atvykti 1992-03-23 į Naujosios Vilnios seniÅ«nijÄ ir 1992-05-19 Vilniaus miesto valdybos praneÅ¡imas), įrodo, kad ji buvo tinkamas subjektas privatizuoti ginčo butÄ .

Ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, o teismas neįvertindamas visų byloje esančių įrodymų, priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ . Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1995-01-31 sprendimas įrodo, jog butas buvo tinkamas privatizavimo objektas. Labiau tikėtina, kad N. G. atliko visus bÅ«tinus veiksmus dėl ginčo buto privatizavimo nei kad neatliko, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuo atveju yra Å¡aliÅ¡kas. Apeliantai negali pateikti duomenų, įrodymų ar su praÅ¡ymu buvo pateikti kiti privalomi dokumentai, t. y. notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas tarp Å¡eimos narių, kas taps privatizuojamo buto savininku, nes gyventojų praÅ¡ymai ir registracijos žurnalai yra saugomi penkerius metus ir Å¡i aplinkybė yra palanki atsakovei.Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kino, kad teismo sprendimas yra priimtas iÅ¡analizavus visus byloje esančius įrodymus, yra motyvuotas, objektyvus, teisiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas. BÅ«tent ieÅ¡kovai turėjo įrodyti, kad atitinka visas Butų privatizavimo įstatymo numatytas sÄ lygas, tam, kad bÅ«tų pripažinta jų teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, ne kartÄ pažymėjo, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė.

Å i teisė gali atsirasti ir bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantų teiginys, jog klausimas dėl tinkamo subjekto apskritai nebuvo keliamas, neteisingas, nes tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek triplike, tiek teismo posėdyje buvo analizuojamas klausimas, ar N. G. atitiko Butų privatizavimo įstatymo keliamus reikalavimus dėl buto privatizavimo lengvatine tvarka. Tai, kad N. G. buvo kviečiama atvykti į Naujosios Vilnios seniÅ«nijÄ , neįrodo fakto, kad ji buvo tinkamas subjektas dėl ginčo buto privatizavimo lengvatine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad N. G. kviečiama taip ir neatvyko ir jokių kitų veiksmų nesiėmė, darytina iÅ¡vada, kad ji neatliko visų įstatymo reikalaujamų bÅ«tinų veiksmų, nesidomėjo privatizavimo procedÅ«ra ir nebuvo suinteresuota privatizuoti ginčo bÅ«tÄ , todėl dėl jos pačios kaltės nesusiklostė teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi bylos duomenimis ir ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimais, iÅ¡tyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir teisingai nusprendė dėl ginčo buto statuso.

IeÅ¡kovų nurodomas teismo antstolės 1995-08-08 raÅ¡tas (raginimas) nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant dėl ginčo buto statuso. Ä® bylÄ teikti atsakovo įrodymai patvirtina, kad ginčo butas iÅ¡ manevrinio fondo butų sÄ raÅ¡o iÅ¡brauktas tik 1996-03-21 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 414V „Dėl buto (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo, vykdant teismo sprendimÄ â€œ. Tai, kad N. G. buvo siųsti kvietimai atvykti į Naujosios Vilnios seniÅ«nijÄ ir į Vilniaus miesto valdybos Gyvenamojo ploto skirstymo skyrių automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas.

Kas yra tinkamas ir kas nėra tinkamas privatizavimo objektas, buvo išsamiai reglamentuota Butų privatizavimo įstatymo ir kituose teisės aktuose, kurie buvo išsamiai pakomentuoti atsiliepime ir triplike. Remiantis tuo metu buvusiu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo butas nebuvo tinkamas privatizavimo objektas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui subjektinė teisė privatizuoti ginčo patalpas įgyta nebuvo, nes galiojant minėtam įstatymui tarp šios civilinės bylos šalių nesusiklostė teisiniai santykiai dėl šių patalpų privatizavimo.

Ieškovai Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo patalpas, jų teisės nebuvo pažeistos dėl minėtų ginčo patalpų privatizavimo. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 1991-05-21 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyventojų teisė įsigyti privatine nuosavybe jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose.

Bylose, dėl Å¡io įstatymo normų taikymo pasibaigus įstatymo galiojimui suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ Å¡io įstatymo taikymas turi bÅ«ti ne formalus, o atsižvelgiant į privatizavimo įstatymo tikslÄ â€“ suteikti galimybę lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Byloje Nr. 3K-3-588/2009 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo turi teisę privatizuoti butÄ , reikia nustatyti, ar asmuo yra tas subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butÄ ; ar butas gali bÅ«ti privatizuotas ir ar asmuo savo teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo santykiai dėl buto privatizavimo.Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali bÅ«ti pratęstas ar atnaujintas.

Apeliantai praÅ¡o pripažinti jiems teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo Nr. IX-1188 redakcijos 12 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – kai teismas savo sprendimu pripažįsta teisę privatizuoti butÄ .Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butÄ nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji bÅ«tų realizuota, asmuo turėjo bÅ«ti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas iki 1992-12-01 arba Seimo 1997-04-29 nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo iki 1997-12-31.Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad savivaldybių butų fondui priskiriamas ir manevrinis butų fondas, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos perkeliamiems piliečiams laikinai apgyvendinti, atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontÄ , juos rekonstruojant, modernizuojant, likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 3 d. pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimos nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Taigi manevrinio fondo butai nebuvo privatizavimo objektai, nes Å¡iuose butuose apgyvendinti asmenys gyveno laikinai, su jais nebuvo sudarytos butų nuomos sutartys.Kaip tvirtina Vilniaus miesto valdybos 1996-03-21 sprendimas Nr. 414V 38,60 kv. m butas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ manevrinio fondo butų sÄ raÅ¡o iÅ¡brauktas tik Å¡iuo sprendimu ir tuo pačiu sprendimu iÅ¡nuomotas N. G., A.

K. ir K. G. (b. l. 41). Å is sprendimas patvirtina, kad iki 1996-03-21 butas, kurį ieÅ¡kovai siekia privatizuoti, buvo manevrinio fondo butas. Taigi nuo 1996-03-21 butas tapo privatizavimo objektu pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Tam, kad šį butÄ nuomininkai galėtų privatizuoti, jie turėjo kreiptis dėl galimybės paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo ir gauti Seimo priimtÄ sprendimÄ , leidžiantį paduoti praÅ¡ymÄ privatizuoti nuomojamÄ butÄ . Kad bÅ«tų iÅ¡naudoję Å¡iÄ galimybę, ieÅ¡kovai įrodymų nepateikė, o ta aplinkybė, kad 1992 metais N. G. buvo kviečiama į N. Vilnios seniÅ«nijÄ buto privatizavimo klausimu, nepatvirtina, kad ji turėjo teisę privatizuoti tuo metu manevrinio buto statusÄ turėjusį butÄ .1996-03-21 Vilniaus miesto valdybos 1996-03-21 sprendimas Nr. 414V tvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini) nuomininkais Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo N. G., A.

K. ir K. G.. V. Å . su K. G. santuokÄ sudarė tik 2004-10-09 (b. l.

27) ir tai tvirtina, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laiku jis nebuvo buto nuomininkas. Apsigyvenęs bute pasibaigus Å¡io įstatymo galiojimui, neįgijo teisės pretenduoti į buto privatizavimÄ remiantis Å¡io įstatymo nuostatomis, nors ir tapo buto nuomininkų Å¡eimos nariu.Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuo 1996-03-21 N. G., A. K. ir K. G. buvo iÅ¡nuomotas dviejų kambarių butas 38,60 kv. m bendro naudingo ploto. Tik 2006-02-04 N. R. atlaisvinus gretimas iÅ¡nuomotas patalpas, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimo pagrindu jiems buvo iÅ¡nuomotas didesnis buto plotas – 78,34 kv. m (b. l. 15-22).

Taigi faktiÅ¡kai dalis buto galiojant Butų privatizavimo įstatymui net nebuvo privatizavimo objektu, kurį privatizuoti turėjo teisę N. G., A. K. ir K. G., jei bÅ«tų gavę Seimo sprendimÄ , kuriuo jiems bÅ«tų buvę leidžiama paduoti praÅ¡ymÄ dėl 38,60 kv. m buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo.Nenustačius pagrindo teismo sprendimÄ naikinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.Kadangi ieÅ¡kovai bute nuomos pagrindu gyvena daugiau kaip 3 metai, siekdami privatizuoti butÄ , jei jis nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo kitu pagrindu – remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Zita Smirnovienė                                                                                                         Asta Radzevičienė                                                                                                         Andrius Ignotas                                                                                                       Â