96a373db-e3ec-4ece-bb02-79005fee0704 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-934-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00544-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

             pareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Klaipėdos apskrities VPK), priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b.l. 4-7) nurodė, kad jis buvo sulaikytas ir laikomas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, kamerose, kuriose trÅ«ksta vienam asmeniui reglamentuoto ploto, neatitinkančiose nustatytų higieninių reikalavimų. Pažymėjo, kad visų pažeidimų buvimo faktas yra patvirtintas 2013-05-13 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pažymoje.

Teigia, jog Klaipėdos visuomenės centro pažymoje nurodyti pažeidimai yra žmogaus emocinis kankinimas, orumo žeminimas ir ateityje gali sukelti sunkiai gydomus psichologinius bei sveikatos sutikimus.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-16) nurodyta, kad skundas pripažįstamas iÅ¡ dalies. Teigiama, kad pareiÅ¡kėjas R. K. Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2013-06-21 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytu laikotarpiu ir sÄ lygomis. 2013-05-13 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro raÅ¡te Nr. (10.37)V-1702 nurodyti pažeidimai buvo paÅ¡alinti.

Akcentuojama, kad asmenys Klaipėdos apskrities VPK areštinėje yra laikomi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtinta Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios 23 punkte numatyti į policijos areštinę uždarytų asmenų paskirstymo reikalavimai. Nurodoma, kad visose kamerose yra įrengtos bei atitvertos prausyklos bei tualetai, kurių eksploatavimui yra galiojantys Lietuvos Respublikos generalinio komisaro leidimai.

Vadovaujantis Kalėjimo departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kamerose nustatyto“ 1.3.1. punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir įgyvendinimo priemonių 2009-2017 įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kvadratiniai metrai.

Teigiama, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas 58 dienas, o pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui buvo laikomas tik 2013 m. sausio 8,9 dienomis, vasario 25 d. ir birželio 5-6 d.- iÅ¡ viso 6 dienas. Be to, minimalaus ploto vienam žmogui pažeidimai buvo nedideli. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad minimalaus ploto vienam asmeniui pažeidimai buvo padaryti įgyvendinant bÅ«tinus į policijos areÅ¡tinę uždarytų asmenų paskirstymo reikalavimus, o Klaipėdos visuomenės sveikatos centro nustatyti pažeidimai atsiranda nuolat dėl tyčinių neteisėtų sulaikytų asmenų veiksmų žalojant areÅ¡tinės inventorių bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios kitos neigiamos pasekmės, neturtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjo nurodytu bÅ«du neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

Å alys į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡ymo dalyvauti teismo posėdyje nepateikė, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Kadangi byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės proceso Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).           Konstatuojama          Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.           Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.          Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų atlyginta 20000 Lt neturtinė žala, kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose, neatitinkančiose reglamentuoto kiekvienam asmeniui tenkančio ploto bei higienos normų reikalavimų, tai yra patalpoje buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, surÅ«dijusios lovos, ant lovų byrantis sienų tinkas, netinkamai įrengti tualetai, nebuvo spintelių daiktams laikyti.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tokios kalinimo sÄ lygos prilygsta žmogaus kankinimui, orumo žeminimui, kurie gali sukelti sveikatos sutrikdymų.          Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau - - Ä®sakymas) 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).         IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas R.

K. buvo sulaikytas ir į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinę patalpintas 2012-12-19 ir periodiÅ¡kai laikomas iki 2013-06-21. Byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas (b.l. 17-19) patvirtina, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas iÅ¡buvo 58 paras, iÅ¡ kurių 6 paras praleido kamerose, kuriose buvo pažeistas Ä®sakymu reglamentuotas areÅ¡tinės kamerų minimalus plotas tenkantis vienam asmeniui - 2013 m. sausio 8-10 d. (3 paros) buvo kameroje Nr. 9, kurios plotas 6,49 kv.m (2 asmenys), 2013 m. vasario 25 d., kameroje Nr. 10, plotas 6,18 kv.m (2 asmenys) ir 2013 m. birželio 5-6 d., kameroje Nr. 10 plotas 6,18 kv.m (2 asmenys).        Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-04-25 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliko Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės operatyvųjį valstybinį visuomenės sveikatos saugos patikrinimÄ pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintus Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus (toliau – HN 37:2009) ir 2013-05-13 raÅ¡te Nr. (10.37)V4-1702 (b.l.

8) nurodė, kad tikrintose Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose esanti temperatÅ«ra bei dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko normuojamų parametrų, kamerose nebuvo kabliukų drabužiams kabinti, individualių spintelių maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.        Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.        Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.           Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK), kuri yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis, 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ M. ir J. prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ). EŽTT savo praktikoje taip pat nuolat pabrėžia, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).          Pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Taip pat EŽTT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ M. ir J. prieÅ¡ SlovėnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir juose nurodytÄ teismo praktikÄ ).           Esant byloje nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tektų mažiau kaip 3 kv.m ploto, o kalinimas pažeidžiant Ä®sakyme reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį plotÄ (3,6 kv.m) buvo trumpalaikis ar vienkartinis.

Esant aukščiau nurodytai aplinkybei vertintina, jog pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo intensyvus, todėl nelaikytinas EŽTK 3 straipsnio pažeidimu.          Kaip jau buvo pažymėta, pareiškėjo skunde nurodyti higieninių normų pažeidimai- temperatūros bei šviesos trūkumas, kabliukų drabužiams bei individualių spintelių nebuvimas, patvirtinti 2013-05-13 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro rašte Nr. (10.37)V4-1702. Kiti skunde nurodyti higieninių normų pažeidimai- per didelė drėgmė bei netinkamai įrengti tualetai, nepagrįsti įrodymais, nes 2013-05-13 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro rašte Nr. (10.37)V4-1702 pažymėta, jog tikrintose kamerose santykinė drėgmė atitiko normuojamus parametrus, o sanitariniai mazgai įrengti pagal HN 37:2009 reikalavimus.          Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydį taip pat gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).          Įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisės aktų analizę bei susiformavusiÄ teisminę praktikÄ , pripažįstama, jog kalinimas netinkamomis sÄ lygomis, tai yra pažeidžiant higieninius reikalavimus bei per mažo ploto kamerose, nors ir pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į sveikÄ aplinkÄ bei imperatyviai teisės aktuose įtvirtintÄ teisę į minimalų 3,6 kv. m. kameros plotÄ , atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų, kurie bÅ«tų netinkamų kalinimo sÄ lygų pasekmė, nebuvo nustatyta, o laikymas per mažo ploto kamerose nelaikytinas EŽTK 3 straipsnio pažeidimu (žmogaus kankinimu ir orumo žeminimu) bei nenustačius tokio pobÅ«džio neigiamų pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos pinigais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo konstatavimas laikytinas pakankama satisfakcija, todėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui nepriteistinas.          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a:             skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė                                                                                                         Â