96a0c0f077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS756-534/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00855-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.; 70.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. M. 2012 m. kovo 2 d. kreipėsi su skundu į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004.

Komisija 2012 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 7R-38(4R-101) atsisakė nagrinėti pareiškėjo A. M. skundą dėl Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004.

Pareiškėjas A. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 7R-38(4R-101) arba išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. kovo 2 d. skundą iš esmės Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundas buvo priimtas nagrinėti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. posėdžio metu pareiškėjas A. M. patikslino savo skundą, nurodydamas, kad atsisako savo reikalavimo dėl Komisijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 7R-38(4R-101) panaikinimo ir prašo teismo panaikinti Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo pareiškėją iki 2012 m. birželio 15 d. pateikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą dėl Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta teisė paduoti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004 padavimo terminą.

Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį, pareiškėjas A. M. 2012 m. birželio 14 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktui Nr. SSA-90-120208-00004 apskųsti.

Pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, kad apie Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004 jis sužinojo 2012 m. vasario 11 d. Nežinodamas šio akto apskundimo tvarkos, kuri akte nebuvo išaiškinta, pareiškėjas kreipėsi į aktą surašiusią vyresniąją specialistę N. M.. Tačiau N. M. nepaaiškino pareiškėjui akto apskundimo tvarkos. Todėl pareiškėjas 2012 m. vasario 24 d. padavė skundą dėl 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004 pačiai Inspekcijai. Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, 2012 m. vasario 27 d. telefonu išaiškino pareiškėjui, kad jis turėtų kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi 2012 m. vasario 29 d. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 1 d. raštu Nr. (22.2)-2D-3236 pareiškėjas buvo informuotas, kad jis šiuo atveju gali kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Tačiau šio rašto gavimo metu pareiškėjas laukė Komisijos sprendimo. Pareiškėjas 2012 m. kovo 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos atsisakymo priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas aplinkybes, komplikuojančias jo apskundimo teisės realizavimą (skundžiamas aktas liko Komisijos byloje). Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad terminas Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktui Nr. SSA-90-120208-00004 apskųsti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004 panaikinimo, o administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 7R-38(4R-101) nutraukė.

Teismas nutartyje nurodė, jog 2012 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė reikalavimo panaikinti Komisijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 7R-38(4R-101) ir patvirtino, kad atsisakymo nuo reikalavimo pasekmės jam yra žinomos (b. l. 53). ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisako skundo. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą dėl skundo dalies atsisakymo, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą nutrauktina.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Su Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-90-120208-00004 pareiškėjas buvo supažindintas 2012 m. vasario 10 d. (b. l. 42, 43). Akte buvo išaiškinta, kad šis aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Toks apskundimo tvarkos išaiškinimas nelaikytinas aiškiu ir pakankamu, ir vertintinas, kaip prieštaraujantis gero administravimo principui, tačiau ginčijamo akto apskundimo tvarka pareiškėjui pakartotinai buvo išaiškinta 2012 m. kovo 1 d. atsakovo raštu Nr. (22.2.)-2D-3236 (b. l. 34), nurodant jame, kad pareiškėjas aktą gali skųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Todėl šiuo atveju teisinga būtų skundo padavimo terminą skaičiuoti būtent nuo 2012 m. kovo 1 d. Reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. aktą Nr. SSA-90-120208-0004 pareiškėjas teismui pateikė tik 2012 m. gegužės 21 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą (b. l. 53).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl to, kad skundžiamas aktas buvo Komisijos byloje. Tačiau ši pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors priemonių šiai aplinkybei pašalinti, t. y. gauti iš Komisijos akto originalą arba tinkamai patvirtintą kopiją. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui dėl savo teisių ir pareigų, jis turi kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Tai, kad pareiškėjas delsė kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti atsakovo 2012 m. vasario 8 d. aktą Nr. SSA90-120208-0004, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu (sukeliančiu pareiškėjui neigiamas pasekmes) ir ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, iš jų – ir nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai.

Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmestinas ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad skundžiamas aktas yra tarpinis aktas neteisėtų statybų administravimo procese.

Vėliau, t. y. 2012 m. vasario 13 d., pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 48-49). Pareiškėjas turi galimybę ginti, jo nuomone, pažeistas teises, ginčydamas pastarąjį atsakovo sprendimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išnagrinėti bylą iš esmės arba priimti sprendimą – panaikinti Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo jo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis siekė išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Paduodamas skundą Komisijai, pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004. Komisijai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjas, siekdamas nuginčyti, jo nuomone, neteisėtą Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004, kreipėsi į teismą. Todėl teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir priimti atitinkamą sprendimą.

Atsiliepimu į pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip pagrindas praleistam terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 52 straipsnis numato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. M., pasinaudodamas ABTĮ 52 straipsnyje numatyta teise, patikslino savo skundą, atsisakydamas reikalavimo panaikinti Komisijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 7R-38(4R-101), kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėjimui pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004 (b. l. 53, 55-57). ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo). Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimo dėl Komisijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 7R-38(4R-101) panaikinimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutraukė administracinę bylą šioje dalyje.

Tikslindamas savo skundą, pareiškėjas taip pat pareiškė reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004, kuriuo konstatuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas atliktas savavališkai, ir kuriuo pareiškėjui nurodyta nevykdyti jokių statinio darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Pareiškėjo teigimu, apie Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-120208-00004 jis sužinojo 2012 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad pačiame savavališkos statybos akte nebuvo tinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka, ir terminą skundui paduoti pagrįstai skaičiavo nuo Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto Nr. (22.2.)-2D-3236, kuriuo pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta savavališkos statybos akto apskundimo tvarka, įteikimo pareiškėjui dienos, t. y. 2012 m. kovo 1 d. (b. l. 34). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas reikalavimą dėl Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004 teismui pateikė tik 2012 m. gegužės 21 d. (b. l. 53). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju yra praleistas ABTĮ nustatytas skundo padavimo terminas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių jis, gavęs minėtą Inspekcijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. kovo 1 d. raštą Nr. (22.2.)-2D-3236, negalėjo kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad skundžiamas aktas buvo Komisijos byloje ir kad pareiškėjas laukė Komisijos sprendimo, laikytinos subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios negali būti vertinamos kaip svarbios įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys. O į tą aplinkybę, kad skundžiamame savavališkos statybos akte nebuvo tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, teismas atsižvelgė, skaičiuodamas terminą skundui paduoti nuo to momento, kada pareiškėjui buvo išaiškinta minėto akto apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo prašymą dėl termino atnaujinimo, ir išsamiai išanalizavo visus pareiškėjo prašyme pateiktus argumentus. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo jo prašymą dėl termino atnaujinimo, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2012 m. vasario 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-90-120208-00004 panaikinimo. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. M. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė