969ff00a-04c8-417e-a5bf-80d4a5fd6ad8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1784-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06784-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. K. (J. K.), D. S. ir V. B. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo, nustatė:

PareiÅ¡kėjai J. K., D. S. ir V. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) su skundais (b. l. 23–28, 41–44, 64–69) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti jiems iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. J. K. praÅ¡o priteisti 3 901, 67 Lt (1 130 Eur) nepriemokÄ , o D. S. praÅ¡o nepriemokos, susidariusios tik dėl priedo už pareigÅ«nų kvalifikacinę kategorijÄ mažinimo.

Be to, D. S. praÅ¡o panaikinti LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 22-1660 dalį dėl atsisakymo iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ PareiÅ¡kėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog 2009 m. teisiniu reguliavimu sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis (pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjų teigimu, tai sudaro pagrindÄ teigti, kad jų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę klasę buvo sumažinti neteisėtai.PareiÅ¡kėja D. S. taip pat nurodė, kad teisės akto, reglamentuojančio patirtų praradimų kompensavimo tvarkÄ , nebuvimas nepaneigia jos teisės gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , todėl nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimuose (b. l. 11–18, 50–57, 75–83) prašė nustatyti pareiÅ¡kėjams priteistinos sumos kompensavimÄ pagal įstatymo leidėjo patvirtintÄ tvarkÄ bei sÄ lygas, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkinti ta apimtimi, kuria darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi dėl neproporcingai sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę klasę dydžio.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimams taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 str. 2 d. nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teigė, kad pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį reikėtų priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir teismo sprendimo vykdymÄ atidėti 1 metams arba iÅ¡dėstyti mokėjimus proporcingomis dalimis, priteistÄ sumÄ iÅ¡mokant per 2 metus. Pažymėjo, kad nėra nustatytos tvarkos, kad susidaręs darbo užmokesčio skirtumas yra mokamas įstaigos iniciatyva, todėl LukiÅ¡kių TI-K, atsakydama į pareiÅ¡kėjos D.

S. praÅ¡ymÄ , atsakė tinkamai, praÅ¡omÄ informacijÄ pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, todėl negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu.PareiÅ¡kėja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundÄ visa apimtimi ir praÅ¡o teismo jį patenkinti, priteisti jai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.PareiÅ¡kėjai J. K., V. B., atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 108, 114–115).Skundai atmetami.Byloje ginčas kilo dėl statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo.LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjų reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. ir taikytinu reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo (žr.

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., o į teismÄ su skundais J.

K. kreipėsi 2013 m. lapkričio 14 d. (b. l. 1), D. S. ir V. B. – 2013 m. lapkričio 19 d. (b. l. 1, 41, 64).Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems iÅ¡mokėtas teisingai. Todėl, atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kurioje įtvirtinta, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai pateikė skundÄ praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, kildinamam už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų reikalavimas Å¡ioje dalyje atmetamas.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J.

K. ginčo laikotarpiu ėjo LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigas (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 3), 2003 m. liepos 23 d. jam suteikta ir 3-ia kvalifikacinė kategorija (b. l. 29). PareiÅ¡kėja D. S. ginčo laikotarpiu ėjo LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniÄ ja prižiÅ«rėtoja (pareigybės lygis – C, pareigybės kategorija – 3), jai suteikta 1-a kvalifikacinė kategorija. PareiÅ¡kėjas V.

B. taip pat ėjo LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigas. PareiÅ¡kėjų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos. Pagal VTÄ® 23–25 str. nuostatas, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytÄ pareiginės algos koeficientÄ .

Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis, be kita ko, yra ir priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ .Pažymėtina, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai, kuriais sumažinti 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų (ir statutinių) pareiginės algos koeficientai, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų eitas pareigas, Å¡iuo pagrindu jų darbo užmokestis mažinamas nebuvo.

Tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Statuto 42 str. 6 d. pakeitimams buvo sumažinti Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nų priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai. Taigi dėl Å¡io pasikeitusio teisinio reglamentavimo pareiÅ¡kėjams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis (b. l. 20–21, 46–47, 84–85).Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjams nesuformulavus teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti jiems darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento dydžio teismo sprendimu.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K, kol nebuvo priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas, iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai D.

S. darbo užmokesčio nepriemokÄ , todėl reikalavimas panaikinti LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ Nr. 22-1660 atmetamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų J. K. (J. K.), D. S. ir V. B. skundus atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja             Milda Vainienė