AS-442-276-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS442 - 276/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00030-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 6 d. aktą Nr. (23.45)-SP13-200, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti vienkartinę pašalpą.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 3 d. metinės gyventojo turto deklaracijos, pareiškėjo materialinė padėtis sudaro pagrindą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio ir nustatė jam terminą iki 2012 m. vasario 10 d. skundo trūkumo pašalinimui, t. y. 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą neapmokestinamų skundų dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti kategoriją, todėl yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Šiuo atveju atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, jog pareiškėjui 2011 m. gruodžio mėnesį priskaityta 669,29 Lt išmoka, o 2012 m. sausio mėnesį – 697,78 Lt išmoka. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie įdarbinimus matyti, kad pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 18 d. dirba UAB „Septintukai“. Be to, bylos duomenys liudija, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 28 d. išrašė sąskaitą–faktūrą už teisines paslaugas UAB „Liva“ vardu, o tai patvirtina pareiškėjo dalyvavimą pastarosios įmonės veikloje. Teismas nurodė, kad, vertinant pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju svarbu tai, jog, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjas 2011 metais vien į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 13 kartų (duomenys be perkeltų į 2012 metus bylų) ir jo skundai buvo atmesti arba juos atsisakyta priimti; 2012 m. sausio mėnesį pareiškėjas į teismą kreipėsi 3 kartus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad per nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, ir tokiu būdu skundo trūkumų nepašalino. Esant tokioms aplinkybėms, skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo sumokėti žyminį mokestį ir tokiu būdu užkirto jam kelią į teisminę gynybą. Žyminio mokesčio sumokėti jis neišgali. Be to, skundo dalykas susijęs su pašalpos gavimu, kuris siejamas su bloga materialine padėtimi. Pareiškėjas nurodo, kad jo materialinė padėtis neleidžia ne tik oriai pragyventi, bet ir nupirkti visus vaistus, kuriuos pagal gydytojų išrašytus receptus privalu vartoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju kyla žyminio mokesčio už skundą sumokėjimo klausimas. Pareiškėjo paduotas skundas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje pateiktą neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo skundas apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ši nuostata reiškia, kad ir apmokestinami skundai gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio, tačiau tai yra daroma kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos faktinius duomenis ir situaciją.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šioje byloje nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje surinkti duomenys liudija, kad pareiškėjas beveik visus 2011 metus dirbo UAB „Liva“ ir UAB „RMR ir KO“, o nuo 2012 m. sausio 18 d. dirba UAB „Septintukai“ (b. l. 27). Pareiškėjas taip pat gauna netekto darbingumo pensiją, kurios dydis nuo 2011 m. gruodžio mėnesio beveik 700 Lt (b. l. 25). Pareiškėjas teigia, kad jo materialinė padėtis itin sunki, jis privalo pirkti vaistus, tačiau savo teiginius grindžia tik bendro pobūdžio paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokiais konkrečiais įrodymais, nors tai daryti yra jo pareiga pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnį.

Iš byloje esančių Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2011 metais pareiškėjas į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi daugiau nei 10 kartų ir jo skundai buvo atmesti arba juos atsisakyta priimti (b. l. 14-15). 2012 m. sausio mėnesį pareiškėjas vėl 3 kartus kreipėsi į teismą (b. l. 16). Toks itin dažnas (ir paprastai nepagrįstas) pareiškėjo bylinėjimasis sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju jam taikyti griežtesnius turtinės padėties kriterijus. Pareiškėjas turi suprasti, kad beatodairiškas nuolatinis skundų teismui davimas negali būti laikomas teisiškai atsakingu elgesiu ir kad jeigu asmuo apsisprendžia nuolatos bylinėtis, tuomet turi suplanuoti ir atitinkamus turtinius resursus žyminio mokesčio sumokėjimui.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo šį mokestį sumokėti. Pareiškėjui per nustatytą terminą to nepadarius, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė