969ea6dc-4458-4e9f-bad1-30eba1e33fa6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1122-562/2013(Proceso Nr. 3-61-3-02383-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArÅ«no Dirvono ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant atsakovės atstovui Dainiui Jasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. T. (S. T.) skundÄ atsakovams Kalėjimų departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. T. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Kalėjimų departamento 2012-07-09 sprendimÄ Nr. 7S-388 ,,Dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo“;

2) solidariai iÅ¡ Kalėjimų departamento ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, priteisti po 208, 78 Lt neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«no pensijos dalį už kiekvienÄ mėnesį skaičiuojant nuo 2011-12-15 (b. l. 1-5). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2010-12-15 Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 18-4818 jam buvo paskirta 1 220,68 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų pensija. 2011-01-20 atsakovas iÅ¡mokėjo jam sumažintÄ , t. y. 1 011,90 Lt dydžio valstybinę pareigÅ«nų pensijÄ . 2012-06-25 kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį.

Tačiau 2012-07-09 raÅ¡tu Nr. 75-388 atsakovas nurodė, kad neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis nebus grÄ Å¾inta. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ Nr. XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) nuo 2010 m. sausio 1 d.Å io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra numatyta,kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių-kartu su mokamu valstybinės socialinės draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡liu pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra teigiama,kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų,kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis,rentų buvusiems sportininkams,dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje,kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams,kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų,nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,arba gauna ligos, įskaitant darbdavio mokamas ligos.

PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis ir Konstitucinio teismo priimtais sprendimais. Mano, kad esantis teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Ä®statymų nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini su tokio asmens nuosavybės teisių apsauga, teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 str., o pagal Konstitucijos 23 str. yra ginami Å¡ios teisės turtiniai aspektai.

Konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsauga nereiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta pensinio aprÅ«pinimo sistema negali bÅ«ti pertvarkoma, tiesiog pertvarkant Å¡iÄ sistemÄ kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos. Jjeigu pertvarkant pensijų sistemÄ , neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 str. tiesiogiai nenurodytų pensijų arba Å¡ių pensijų teisinis reguliavimas bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingÄ susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama.

Vvalstybei nustačius pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t.y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų nustatytas. Tai reiÅ¡kia, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis lygus jo negautoms pajamoms, neiÅ¡mokėtai valstybinės pareigÅ«nų pensijos daliai.

            Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14-16). Atsiliepime nurodė, kad atsakant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti kodėl jam mokama sumažinta pensija, Kalėjimų departamentas 2012-07-09 atsakymu Nr. 7S-388 paaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

PaaiÅ¡kinta valstybinių pensijų, valstybinio socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo metodika. Be to paaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamentas yra tik vykdomoji institucija ir nesprendžia priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimų. Lietuvoje šį klausimÄ gali iÅ¡spręsti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis teismas), kuris garantuoja konstitucijos virÅ¡enybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumÄ spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas bylÄ nagrinėja tik tada, kai konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį iÅ¡tirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai. Ä®statymas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Sprendime buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamentas nesutinka su jo praÅ¡yme nurodytais motyvais dėl nepriemokos iÅ¡mokėjimo, nes perskaičiuojant pareiÅ¡kėjui priklausantį pareigÅ«nų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos ir tokiu bÅ«du nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Konstitucinis teismas 2012-02-06 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 str. 1 d. tiek kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Konstituciniam teismui pripažinus, jog 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo Nr. XI-537 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, ankščiau minėtų teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis Kalėjimų departamentas apskaičiavo pareiškėjui mokėtina valstybinės pensijos dydį, yra teisėtos ir valstybės institucijos, tame tarpe ir Kalėjimų departamentas, privalo vykdyti apskaičiuojant pareigūnų ir karių pensijos dydį.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Kalėjimų departamentas, skaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui pensijÄ neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, iÅ¡ to seka, kad nėra ir civilinės atsakomybės pagrindų. Taigi, iÅ¡ anksčiau minėto matyti, kad bÅ«tent įstatymo leidėjui kyla pareiga sukurti kompensavimo mechanizmÄ , kad asmenims, kuriems paskirta valstybinė pensija buvo mokama sumažinta, bÅ«tų atlyginti su tuo susiję praradimai. SukÅ«rus tokį kompensavimo mechanizmÄ ir jį įtvirtinus teisės aktuose, valstybines pensijas gaunantiems asmenims, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjui, teisės aktų nustatyta tvarka, per protingÄ laikotarpį, bÅ«tų atlyginti visi su pensijų mažinimu susiję finansiniai praradimai.           Skundas atmetamas.

           Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamento sprendimu 2010-12-15 Nr. 18-4818 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 1 220,68 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų pensija (b. l. 8). PareiÅ¡kėjas 2012-06-25 praÅ¡ymu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti kodėl jo pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija sumažinta, kokia pensijos sumažinimo perskaičiavimo metodika, bei iÅ¡mokėti susidariusiÄ paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 17).

Kalėjimų departamentas 2012-07-09 raÅ¡te Nr. 75-388 nurodė, kad Kalėjimų departamentas, perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu (b. l. 18).             Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.           Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (2010-11-12 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo Å¡io straipsnio dalies pakeitimas, nustatantis, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. 2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01.

Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ .             Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Taigi asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.                 Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensija sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas (b. l. 9).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjui paskirta 860,68 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (360,00 Lt) sudarė 1220.68 Lt. Perskaičiuotas pensijos dydis pagal Ä®statymo 1 priede nurodytÄ formulę sudaro 1011,90 Lt (1220,68 x 0,828966).                   Minėta, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija galėjo bÅ«ti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagrįstai perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ginčijamas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012-07-09 sprendimas Nr. 75-388 yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimų dėl minėto sprendimo panaikinimo ir solidariai priteisti neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .Vertinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 2 d. neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str. ir konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimo Konstitucijai klausimas iÅ¡spręstas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad, pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) įstatymų leidėjas turi teisę mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos laikinai, o įstatymų leidėjas turi užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos bÅ«tų per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti.Apibendrinant teismo iÅ¡dėstytus motyvus, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.            Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas                                                                  n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo S. T. skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                  Rosita Patackienė                                                                                     ArÅ«nas Dirvonas                                                                                    Irena Paulauskienė