2023-06-14 Nr. AB-12140-3-63-3-00087-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-768-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00087-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Mitrena“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. S. su skundais kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. VPA SP5E-3488 ir 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. VPA SP8-33 „Dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. VPA-3488 motyvuojamos dalies pakeitimo“ bei Valdybos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (18.2)1-8294 ir 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (18.2)1-350 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr.VPA-SP8-33 ir R. S. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu“ ir įpareigoti pripažinti (duomenys neskelbtini) įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe su R. S. draudžiamuoju įvykiu.

2. Pareiškėja nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mitrena“ vairuotojas R. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo komandiruotas pristatyti krovinius užsakovams. (duomenys neskelbtini) apie 7 val. ryto Prancūzijos laiku atvažiavo į iškrovimą. Iškrovimo metu R. S. buvo rastas sukniubęs prie vairo. Atvykusi skubios medicinos pagalbos tarnyba konstatavo R. S. mirtį, mirtis buvo laikyta kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Tiriant nelaimingo atsitikimo įvykį, Valstybinė darbo inspekcija 2021 m. rugpjūčio 19 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodė nelaimingo atsitikimo priežastį – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Bendrovėje vertinant profesinę riziką neįvertintas galimas fizikinis veiksnys – per aukšta temperatūra vairuotojo darbo vietoje, sugedus kondicionieriui ir esant ekstremaliai aukštai aplinkos temperatūrai. Dėl šių priežasčių R. S. patyrė aukštos temperatūros poveikį darbo vietoje, galimai sąlygojusį mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini). Akte yra nurodyti konkretūs įstatymo pažeidimai. Valdybos Klaipėdos skyrius 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. VPA SP5E-3488 R. S. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudžiamuoju įvykiu. Sprendime yra motyvuojama, kad R. S. mirė nuo ligos, nesusijusios su darbu. Remiantis 2020 m. rugsėjo 16 d. TJ-Bordo prokuratūros (Prancūzija) teismo medicinos ataskaita, UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0050/21, R. S. mirtį sukėlė (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja su priimtais institucijų sprendimais nesutiko, kadangi juose padarytos išvados neatitinka Akte nustatytų objektyvių įvykio aplinkybių, prieštarauja Akte padarytoms išvadoms. Pareiškėjos teigimu, pagal Prancūzijos tyrėjų duomenis tuo metu Prancūzijos pietuose buvo karščio banga. Temperatūra svyravo nuo 17º C iki 33º C, nebuvo kritulių. 2020 m. spalio 19 d. vilkiko ekspertizės ataskaitoje, kuri buvo atlikta Prancūzijoje, nustatyta, kad neveikia kondicionierius. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Valdybos Klaipėdos skyrius bei Valdyba šių Akte išdėstytų teiginių neneigia, jų neginčija, tai reiškia, kad sutinka su šiomis nelaimingo atsitikimo priežastimis, nurodytomis Akte, t. y., kad buvo per aukšta temperatūra vairuotojo darbo vietoje, sugedus kondicionieriui ir esant ekstremaliai aukštai aplinkos temperatūrai nenumatytos tokios rizikos šalinimo priemonės. Dėl šių priežasčių R.

S. patyrė aukštos temperatūros poveikį darbo vietoje. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad teismo medicinos specialisto P. P. išvadoje nurodyta, jog R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) galimai sąlygojo darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje. Tai nurodo medicininė literatūra, oro temperatūros duomenys, automobilio patikros duomenys bei mirusiojo histologinio ir cheminio tyrimo rezultatai. Papildomoje specialisto P. P. išvadoje teigiama, jog labiausiai tikėtina, kad R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo ilgalaikis ir tęstinis terminis poveikis.

R. S. mirtis įvyko dėl sveikatos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), kurį galimai sąlygojo darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje. Nors iš UAB „Plungės sveikatos centras“ medicininių duomenų matyti, kad R. S. buvo nustatyti rizikos faktoriai, tačiau dėl šių ligų jis nebuvo gydomas, nebuvo dispanserizuotas, į UAB „Plungės sveikatos centras“ R. S. kreipdavosi dėl (duomenys neskelbtini) ir tik šių apžiūrų metu jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), tai įeina į rizikos faktorius dėl (duomenys neskelbtini), tačiau dėl rizikos faktorių buvimo (duomenys neskelbtini) neįvyksta.

Pareiškėja akcentavo, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) sukėlė aukšta temperatūra darbo vietoje. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad R. S. telefonu dažnai kalbėjosi su šeimos nariais, kolegomis vairuotojais ir sakė, kad jaučiasi labai blogai dėl didelio karščio, nes neveikia kondicionierius. Pareiškėjos teigimu, nurodytos priežastys ir teisiniai argumentai patvirtina, kad institucijos nepagrįstai R. S. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, tai prieštarauja Akto, medicinos specialisto P. P. išvadoms bei įvykio aplinkybėms.

4. Atsakovas Valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad R. S. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir dėl to paskirtas medikamentinis gydymas, bei įvertinęs tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo 16–17 laipsnių oro temperatūra, neturėjo pagrindo teigti, kad R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje, bei kad R. S. anksčiau (duomenys neskelbtini) ligomis nėra sirgęs. Atsakovas pažymėjo, kad Akte darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų dėl R. S. netinkamos darbo vietos įrengimo nenustatyta. Akte nurodyta, kad R. S. patirtas aukštos temperatūros poveikis galimai sąlygojo mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini). Įrašai medicinos dokumentuose patvirtina, jog R. S. buvo nustatytos diagnozės, kurios medicinos literatūroje įvardijamos kaip rizikos veiksniai, turintys tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) atsiradimui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato imperatyvios taisyklės Valdybos Klaipėdos skyriui remtis Valstybinės darbo inspekcijos priimtais sprendimais, jų visiškai nevertinant. Priešingai, Valdybos Klaipėdos skyrius, prieš priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į visus tuo klausimu surinktus įrodymus ir, tik juos visus įvertinęs, gali padaryti išvadas, kurios nulemia sprendimo pobūdį.

6. Atsakovas nurodė, kad nelaimingi atsitikimai darbe tiriami ir tyrimo rezultatai įforminami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Atsakovas vadovavosi šių nuostatų 15, 17, 45 punktais, nurodė, kad Aktas buvo pateiktas pasirašyti įvykio tyrime dalyvavusiai Valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei. Nors nagrinėjamu atveju tyrėjui nebuvo teikiamas nesutikimas su Aktu, kuris nėra privalomas Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui, tačiau tai negali būti vertinama kaip Valdybos Klaipėdos skyriaus pripažinimas, kad įvykio tyrimo metu buvo surinkti visi reikiami dokumentai, turėję įtakos nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui draudžiamuoju įvykiu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimas draudžiamaisiais/nedraudžiamaisiais įvykiais yra išimtinė Valdybos teritorinių skyrių teisė. Aplinkybės, jog Valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė pasirašė Valstybinės darbo inspekcijos surašytą Aktą bei jo neginčijo, nesudaro prielaidos vertinti, jog Valdybos Klaipėdos skyrius turėjo imperatyvią pareigą R. S. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Atsakovo teigimu, teismo eksperto išvados dėl R. S. įvykusio (duomenys neskelbtini) priežasčių vertintinos kritiškai ir negali būti pripažįstamos tiesioginiu įrodymu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog dėl rizikos faktorių ((duomenys neskelbtini)) buvimo (duomenys neskelbtini) neįvyksta, yra nepagrįstas ir prieštarauja medicinos literatūroje nurydytiems (duomenys neskelbtini) atsiradimą lemiantiems rizikos faktoriams.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

8. Valdyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde pripažįsta, jog, remiantis UAB „Plungės sveikatos centras“ medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, jos vyrui R. S. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir kad šie veiksniai patenka į rizikos faktorius, lemiančius (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos teiginys, kad dėl rizikos faktorių buvimo (duomenys neskelbtini) neįvyksta, prieštarauja jos nurodytoms aplinkybėms bei prieštarauja medicinos literatūroje nurodytiems (duomenys neskelbtini) atsiradimą lemiantiems rizikos faktoriams. Nors pareiškėja teigia, kad R. S. nebuvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini), tačiau medicinos dokumentuose esantys 2019 m. liepos 22 d. įrašai patvirtina, jog R. S. dėl gydymo nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją. 2019 m. liepos 25 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), bei paskirtas medikamentinis gydymas. 2020 m. kovo 23 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau R. S. gydytoją informavo, jog dėl (duomenys neskelbtini) ligos vaistų nevartoja, o rekomendavus tęsti (duomenys neskelbtini) gydymą vaistais, pacientas gydymo atsisakė. Valdyba akcentavo, kad šie sveikatos sutrikimai nėra susiję su mirusiojo darbu. Teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad R. S. mirtį sukėlė (duomenys neskelbtini). Remiantis UAB „Unge“ teismo eksperto išvadoje cituojama medicinos literatūra, jeigu R. S. nebūtų sirgęs (duomenys neskelbtini) liga bei nebūtų turėjęs kitų sveikatos sutrikimų, šiluminis poveikis jo sveikatai neturėtų tokios įtakos, kaip asmeniui, neturinčiam sveikatos sutrikimų. Valdyba darė išvadą, kad pagrindinė R. S. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra jam diagnozuotos ligos, nesusijusios su darbu.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10. Teismas nurodė, kad ginčo esmę sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimas nelaimingą atsitikimą pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu. Teismas nurodė, kad nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų socialinio draudimo santykius nustato ir draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius apibrėžia Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), taip pat Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Tyrimo ir apskaitos nuostatai). Teismas vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1, 7 dalimis, 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Nuostatų 5.3 punktu, atkreipė dėmesį, kad pagal Nuostatuose nustatytą teisinį reglamentavimą nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo Valdybos teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, turi būti atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos, priimtus sprendimus.

11. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato imperatyvios taisyklės atsakovui remtis Valstybinės darbo inspekcijos priimtais sprendimais, jų visiškai nevertinant. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą, atsakovas vadovaujasi ne tik Aktu, bet vertina ir prie Akto pridėtus ar papildomai gautus dokumentus. Teismas darė išvadą, kad Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas vertinamas visų surinktų įrodymų kontekste ir neturi atsakovui iš anksto nustatytos juridinės galios. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju (ar nedraudžiamuoju) įvykiu, vadovaujasi Įstatymo ir Nuostatų normomis bei veikia paminėtų teisės aktų jam suteiktos kompetencijos ribose. Valstybinė darbo inspekcija nelaimingus atsitikimus tiria vadovaudamasi kitais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Tyrimo ir apskaitos nuostatais. Teismas darė išvadą, kad tai, jog Valstybinė darbo inspekcija surašė Aktą ir, vadovaudamasi jos kompetencijai priskirtais teisės aktais, nelaimingą atsitikimą laikė nelaimingu atsitikimu darbe, nesuponuoja atsakovui imperatyvios pareigos nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu Įstatymo ir Nuostatų kontekste.

12. Teismas nustatė, kad Valdybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs Aktą bei tyrimo medžiagą, patikrinęs įrašus R. S. medicinos dokumentuose, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taip pat Nuostatais, 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5E-3488 R. S. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu, nes R. S. mirė nuo ligos, nesusijusios su darbu, motyvuodamas tuo, kad, remiantis Prancūzijoje atliktos teismo medicinos ekspertizės 2020 m. rugsėjo 16 d. ataskaita, UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0050/21, R. S. mirtį sukėlė (duomenys neskelbtini). Kadangi Akto duomenimis R. S. darbe mirė nuo (duomenys neskelbtini), todėl Valdybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 5.3 punktu, toliau tyrė, ar R. S. sirgo liga (ligomis), nesusijusia (nesusijusiomis) su darbu, nes tai turi būti nustatoma remiantis asmens sveikatos priežiūros ar medicinos ekspertizės įstaigų išvadomis.

13. Teismas vadovavosi Nuostatų 12, 14.12 punktais, nustatė, kad R. S. mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad medicininėje literatūroje (duomenys neskelbtini) atsiradimui akcentuojami taip pat šie rizikos veiksniai: (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „Unge“ teismo eksperto išvadoje Nr. 0050/21 nurodyta, jog pagal medicininę literatūrą „pagrindiniai kandidatai į šilumos smūgį“, be kita ko, yra (duomenys neskelbtini) ligomis sergantys asmenys, o (duomenys neskelbtini) priskiriamas prie meteojautrių ligų.

14. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Akte Valstybinė darbo inspekcija nurodė, jog kondicionieriaus įrengimas transporto priemonėse nėra privalomas ir jam sugedus transporto priemonė gali dalyvauti eisme. Tai reiškia, kad kondicionieriaus įrengimas sunkvežimiuose traktuojamas kaip elementas, užtikrinantis vairuotojų gerovę, tačiau nėra būtina darbo priemonė, kuria privaloma aprūpinti darbuotojus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kontekste. Teismas atkreipė dėmesį, kad Akte darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų dėl R. S. netinkamos darbo vietos įrengimo nenustatyta. Akto 10 punkte pažymėta, kad R. S. patirtas aukštos temperatūros poveikis galimai sąlygojo mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini). Tačiau įrašai medicinos dokumentuose patvirtina, jog R. S. buvo nustatytos diagnozės, kurios medicinos literatūroje įvardijamos kaip rizikos veiksniai, turintys tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) atsiradimui. Teismas darė išvadą, kad samprotaujamojo pobūdžio Valstybinės darbo inspekcijos ir UAB „Unge“ teismo eksperto išvados apie R. S. mirtį sąlygojusią priežastį bei Valstybinės darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai, kurie susiję tik su saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu, negali nulemti išvados, jog R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) lėmė vien tik netinkamai įrengta jo darbo vieta ir darbdavio UAB „Mitrena“ veiksmai.

15. Teismas nurodė, kad vien Aktas, kuriame padaryta išvada, jog R. S. patirtas aukštos temperatūros poveikis galimai sąlygojo mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini), negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo ilgalaikis terminis poveikis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad negalima remtis Aktu, kaip individualiu administraciniu aktu, išsprendžiančiu asmens teisių ir pareigų klausimą, bet Aktas turėtų būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris nebūtinai turi būti nuginčytas administracine arba teismine tvarka tam, kad galima būtų vertinti jo turinį kartu su kitais rašytiniais įrodymais.

16. Teismas pažymėjo, kad R. S. (duomenys neskelbtini) ligomis sirgo gana ilgą laiką, jam dar 2001 m. stebėtas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl (duomenys neskelbtini) ligos R. S. vaistų nevartojo, gydymo atsisakė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu, t. y. (duomenys neskelbtini) apie 7 val. ryto Prancūzijoje buvo 16º C – 17º C laipsnių oro temperatūra, todėl paneigiama, kad R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo tik darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje. Teismas nurodė, kad Akte nenustatyta darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų dėl R. S. netinkamos darbo vietos įrengimo, taip pat Akte akcentuojama, kad R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) galimai sąlygojo darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog patirtas sveikatos sutrikimas buvo tiesiogiai susijęs su darbu, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nepripažino jo draudžiamuoju įvykiu. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjos argumentus dėl UAB „Unge“ teismo medicinos gydytojo P. P. išvadų. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo eksperto pateiktose išvadose Nr. 0050/21 ir Nr. 0088/21 nedetalizuoti bei neaptarti R. S. medicinos dokumentuose esantys įrašai apie jam nustatytas diagnozes ((duomenys neskelbtini)). Iš UAB „Unge“ teismo eksperto išvados teismas nustatė, kad išvadas apie R. S. (duomenys neskelbtini) sąlygojusį darbo aplinkos poveikį – aukštą temperatūrą darbo vietoje, ekspertas pateikia prielaidos forma.

17. Teismas sutiko su Valdybos Klaipėdos skyriaus padaryta išvada, kad nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, taip pat atsižvelgiant į tai, jog R. S. ilgą laiką sirgo ir niekada tinkamai nesigydė, įtaka asmens mirčiai yra akivaizdi, todėl ši liga nėra susijusi su mirusiojo darbu. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad jeigu R. S. nebūtų sirgęs (duomenys neskelbtini) liga, šiluminis poveikis jo sveikatai tokios įtakos nebūtų turėjęs. Teismas darė išvadą, jog, nesant jokių objektyvių įrodymų, kad per aukšta temperatūra darbo vietoje, sugedus sunkvežimio kondicionieriui, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. S. mirtimi, Valdybos Klaipėdos skyrius pagrįstai nusprendė, jog R. S. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Nuostatų 5.3 papunkčio normas, R. S. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, nes apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu.

III. 18. Pareiškėja L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundus.

19. Pareiškėja nurodo, kad teismas, padarydamas išvadą, jog R. S. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, rėmėsi tik vienu įrodymu – UAB „Plungės sveikatos centras“ ambulatorine kortele, nekreipdamas dėmesio į byloje esančių visų įrodymų visumą. Pareiškėja pažymi, kad teismo medicinos specialisto P. P. išvadoje Nr. 0050/21 nurodoma, jog R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) galimai sąlygojo darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje. Tai nurodo medicininė literatūra, oro temperatūros duomenys, automobilio patikros duomenys bei mirusiojo histologinio ir cheminio tyrimo rezultatai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš išvados medžiagos matyti, jog medicinos specialistui buvo pateikta UAB „Plungės sveikatos centras“ ambulatorinė kortelė, jis su ja susipažino, tačiau nepadarė išvados, kad (duomenys neskelbtini) galėjo sukelti ankstesni nuketėjusiojo nusiskundimai. Tokią išvadą padarė tik atsakovas ir Valdyba, atsisakydami pripažinti su R. S. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu. UAB „Plungės sveikatos centras“ ambulatorinėje kortelėje pažymėta, kad 2019 m. liepos 22 d. vairuoti gali be apribojimų iki 2021 m. liepos 22 d. (vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininė komisija).

20. Pareiškėja nurodo, kad iš UAB „Plungės sveikatos centras“ medicininių duomenų matyti, jog R. S. buvo nustatyti rizikos faktoriai, tačiau dėl šių ligų jis nebuvo gydomas, nebuvo dispanserizuotas, nesikreipdavo į gydytojus. Į UAB „Plungės sveikatos centras“ R. S. kreipdavosi dėl (duomenys neskelbtini) ir tik šių apžiūrų metu jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kas įeina į rizikos faktorius dėl (duomenys neskelbtini), tačiau dėl rizikos faktorių buvimo (duomenys neskelbtini) neįvyksta. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) sukėlė aukšta temperatūra darbo vietoje.

21. Pareiškėja nurodo, kad ne kartą teikė prašymą teismui apklausti posėdžio metu R. S. šeimos gydytoją V. N. su tikslu išsiaiškinti, ar R. S. (duomenys neskelbtini) sutrikimai galėjo sukelti (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjos prašymas buvo atmestas. Pareiškėja pažymi, kad R. S. telefonu pastoviai kalbėjosi su šeimos nariais, kolegomis vairuotojais, sakydamas, kad jaučiasi labai blogai dėl didelio karščio, nes neveikia kondicionierius. Pareiškėja prašė šiuos asmenis apklausti liudytojais posėdžio metu, tačiau pareiškėjos prašymas buvo atmestas.

22. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymu atliktoje papildomoje specialisto P. P. išvadoje Nr. 0088/21 teigiama, jog labiausiai tikėtina, kad R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo ilgalaikis ir tęstinis terminis poveikis. R. S. dėl terminio aplinkos poveikio įvyko (duomenys neskelbtini) pažeidimas – (duomenys neskelbtini). R. S. mirtis įvyko dėl sveikatos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), kurį galimai sąlygojo darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje. Pareiškėjos teigimu, nesutikdami su eksperto išvadomis ir esant neaiškumams dėl R. S. mirties priežasčių nustatymo, atsakovas ir Valdyba turėjo galimybę juos pašalinti, prašydami atlikti pakartotinę ekspertizę, iškvieti ekspertą į posėdį, tačiau to nedarė. Atsakovai, nebūdami medicinos specialistais, rėmėsi vien tik UAB „Plungės sveikatos centras“ ambulatorinės kortelės išrašais, o teismas šiuos argumentus patvirtino, nesirėmė ekspertizių aktais. Pareiškėja pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog atsakovas iš pradžių sutiko su Aktu ir jį pasirašė be jokių išlygų ar nesutikimų, tokiu būdu pripažindamas, kad visi reikiami dokumentai buvo surinkti ir visapusiškai ištirti. Pareiškėjos teigimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad R. S. mirtį iššaukė atliekamas darbas, betarpiškai darbo aplinkoje esantys sveikatai kenksmingi veiksniai.

23. Atsakovas Valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenumato imperatyvios taisyklės Valdybos Klaipėdos skyriui remtis Valstybinės darbo inspekcijos priimtais sprendimais, jų visiškai nevertinant su turimų duomenų ir dokumentų visuma. Priešingai, Valdybos Klaipėdos skyrius, prieš priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į visus tuo klausimu surinktus įrodymus ir, tik juos visus įvertinęs, gali padaryti išvadas, kurios nulemia sprendimo pobūdį. Atsakovas pabrėžia, kad Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti ir konstatuota, kad mirtis įvyko dėl (duomenys neskelbtini).

Mirties metu buvo apie 16–17 laipsnių oro temperatūra. Atsakovas paaiškina, kad, vykdydamas nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūrą, Valdybos Klaipėdos skyrius, atsižvelgęs į tai, kad R. S. mirė nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ligos, toliau tyrė, ar R. S. sirgo liga (ligomis), nesusijusia su darbu, todėl Valdybos Klaipėdos skyriaus specialistai (nedarbingumo kontrolei) pagal įprastai tokiais atvejais vykdomą nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamuoju / nedraudžiamuoju įvykiu tvarką patikrino gydytojų įrašus R.

S. medicinos dokumentuose, esančiuose UAB „Plungės sveikatos centras“. Atsakovas nurodo, kad buvo nustatyta, jog:

1) remiantis asmens sveikatos priežiūros įstaigų išvadomis, R. S. iki nelaimingo atsitikimo darbe buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, tačiau šios ligos jis nesigydė (atsisakė šeimos gydytojo paskirto medikamentinio gydymo, nors gydančių gydytojų buvo nukreiptas, bet nei karto nebuvo gydomas bei nesikonsultavo su gydytoju–kardiologu);

2) medicininėje literatūroje (duomenys neskelbtini) ligos ir (duomenys neskelbtini) atsiradimui pirmiausia akcentuojami šie rizikos veiksniai: (duomenys neskelbtini) (kurie visi mirusiajam R. S. buvo diagnozuoti sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jis lankėsi iki mirties);

3) UAB „Unge“ pateiktoje Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0050/21, kurioje teismo medicinos specialistui užduodamas klausimas, ar R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo natūrali liga, ar darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje, teismo medicinos gydytojas nurodė, kad R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) tik galimai sąlygojo darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje, tačiau ekspertas nepasisakė ir nevertino sveikatos priežiūros įstaigoje R. S. nustatytų (duomenys neskelbtini) ligų įtakos jo mirčiai, nors, kaip savo išvadoje cituodamas medicininę literatūrą nurodo, kad šios ligos turi įtakos (duomenys neskelbtini).

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Valdybos Klaipėdos skyriaus atstovas, pasirašydamas Aktą bei nepateikęs pastabų ar prieštaravimų, iš esmės pripažino, kad visi reikiami dokumentai buvo surinkti ir visapusiškai ištirti, todėl privalėjo vadovautis Akte nurodytomis aplinkybėmis ir R. S. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Atsakovas paaiškina, kad vien tai, jog Valstybinė darbo inspekcija surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir vadovaudamasi jos kompetencijai priskirtais teisės aktais nelaimingą atsitikimą laikė nelaimingu atsitikimu darbe, nesuponuoja Valdybos teritoriniam skyriui imperatyvios pareigos nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu Įstatymo kontekste. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimas draudžiamaisiais / nedraudžiamaisiais įvykiais yra išimtinė Valdybos teritorinių skyrių teisė, todėl aplinkybė, jog Valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė be pastabų pasirašė Aktą, nesudaro prielaidos vertinti, jog Valdybos Klaipėdos skyrius turėjo imperatyvią pareigą R. S. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

26. Atsakovas nurodo, kad UAB „Unge“ teismo ekspertas išvadas apie R. S. (duomenys neskelbtini) sąlygojusį darbo aplinkos poveikį – aukštą temperatūrą darbo vietoje, pateikia prielaidos forma. Teismo eksperto pateiktose išvadose Nr. 0050/21 ir Nr. 0088/21 nedetalizuoti bei neaptarti R. S. medicinos dokumentuose esantys įrašai apie jam nustatytas diagnozes ((duomenys neskelbtini)), nepateiktas jų vertinimas bei įtaka R. S. įvykusiam (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagrįstai teismo eksperto išvadas dėl R. S. įvykusio (duomenys neskelbtini) priežasčių nepripažino tiesioginiu įrodymu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad R. S. nesigydė dėl (duomenys neskelbtini), nepaneigia byloje esančių įrodymų, kad R. S. iki mirties sirgo ligomis, kurios, pagal UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0050/21, yra priskiriamos prie (duomenys neskelbtini) lemiančių rizikos faktorių. Jeigu R. S. nebūtų sirgęs (duomenys neskelbtini) liga bei nebūtų turėjęs kitų sveikatos sutrikimų, šiluminis poveikis jo sveikatai neturėtų tokios įtakos, kaip asmeniui, neturinčiam sveikatos sutrikimų. Atsakovas daro išvadą, kad pagrindinė R. S. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra jam diagnozuotos ligos, nesusijusios su darbu.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Valdyba nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog vien Aktas, kuriame nurodyta, kad R. S. patirtas aukštos temperatūros poveikis galimai sąlygojo mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini), negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo ilgalaikis terminis poveikis. Be to, nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo 16º C – 17º C laipsnių oro temperatūra, todėl paneigiama, kad R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) sąlygojo tik darbo aplinkos poveikis – aukšta temperatūra darbo vietoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimų bei Valdybos 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2022 m. sausio 13 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Akte darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų dėl R. S. netinkamos darbo vietos įrengimo nenustatyta, pažymėjo, kad įrašai medicinos dokumentuose patvirtina, jog R. S. buvo nustatytos diagnozės, kurios medicinos literatūroje įvardijamos kaip rizikos veiksniai, turintys tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) atsiradimui, vertino, kad Valstybinės darbo inspekcijos ir UAB „Unge“ teismo eksperto išvados apie R. S. mirtį sąlygojusią priežastį bei Valstybinės darbo inspekcijos nustatyti pažeidimai, kurie susiję tik su saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu, negali nulemti išvados, jog R. S. mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini) lėmė vien tik netinkamai įrengta jo darbo vieta ir darbdavio veiksmai. Teismas, nesant jokių objektyvių įrodymų, kad per aukšta temperatūra darbo vietoje sugedus sunkvežimio kondicionieriui buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. S. mirtimi, darė išvadą, kad Valdybos Klaipėdos skyrius pagrįstai nusprendė, jog R. S. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, ir R. S. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, nes apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu.

31. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad teismo medicinos specialisto P. P. išvados ir kiti įrodymai patvirtina, jog R. S. (duomenys neskelbtini) sukėlė aukšta temperatūra darbo vietoje. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas iš pradžių sutiko su Aktu ir jį pasirašė, tokiu būdu pripažindamas, kad visi reikiami dokumentai buvo surinkti ir visapusiškai ištirti.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, išdėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvus.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 57 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad teismo sprendimas ir jame padarytos išvados yra grindžiamos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, proceso šalių argumentais, į bylą pateiktais įrodymais.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia ir tuo, kad nebuvo iškviesti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi bei 2022 m. gegužės 11 d. posėdžio metu nutarė pareiškėjos prašymą dėl liudytojų apklausos atmesti, įvertinęs, be kita ko, tai, kad nėra nurodytos aplinkybės, kokias kiekvienas liudytojas pagrįs ar paneigs, o medicininiai rašytiniai įrodymai negali būti ginčijami liudytojų parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, o pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti pareiškėjos nurodytus asmenis nesudarė kliūčių teismui teisingai išnagrinėti bylą.

36. Įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateiktas nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) apibrėžimas, nurodant, kad tai yra įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. <...>.

37. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

38. Tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte numatyta, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Surašytą aktą pasirašo ir kiti atliekant tyrimą dalyvavę asmenys. Jeigu įvykio darbe tyrimo komisijos narys ar atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto, jis per vieną darbo dieną pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo motyvus (Tyrimo ir apskaitos nuostatų 45, 46 punktai). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį Nelaimingų atsitikimų darbe aktai (N-1 formos) įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.

39. Minėtas nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra dokumentas, kuris Įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos prasme reiškia, jog buvo atlikta specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Tyrimo ir apskaitos nuostatuose, numatyta įvykio darbe tyrimo procedūra ir ištirtas įvykis pripažintas mirtinu nelaimingu atsitikimu darbe. Tačiau atsakovui nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą, šis dokumentas yra vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų (Nuostatų 14 p.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, šiame kontekste nurodant, kad Valdybos teritorinis skyrius turi vertinti dokumentų visumą, o ne vadovautis vienu dokumentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1355/2014, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-525/2017).

40. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad Akto surašymas patvirtina, jog kompetentinga valstybės institucija, ištyrusi R. S. mirties aplinkybes, nustatė, kad įvykis atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir dėl to turėtų būti pripažintas draudžiamuoju. Aplinkybė, jog Valstybinė darbo inspekcija surašė Aktą ir, vadovaudamasi jos kompetencijai priskirtais teisės aktais, nelaimingą atsitikimą vertino kaip nelaimingą atsitikimą darbe, nereiškia, kad atsakovas turi pareigą tokį nelaimingą atsitikimą darbe automatiškai pripažinti draudžiamuoju įvykiu Įstatymo ir Nuostatų kontekste. Tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui tiriant įvykį darbe dalyvavo Valdybos teritorinio skyriaus atstovė (Tyrimo ir apskaitos nuostatų 17 p.) ir pasirašė Akte, jog dalyvavo tiriant įvykį, nereiškia atsakovo sprendimo pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu priėmimo. Todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu.

41. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 6 straipsnis nustato nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

42. Įstatymo 7 straipsnis nustato, kokiais atvejais nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant šiai aplinkybei – apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu. Nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe nėra pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu jie įvyko Įstatymo 7 straipsnyje numatytomis sąlygomis, o įvykio aplinkybės įrodomos šia tvarka: jeigu apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu, ir tai nustatoma vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros ar medicinos ekspertizės įstaigų išvadomis, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu, t. y. nelaimingą atsitikimą darbe lėmė kiti sveikatos sutrikimai.

43. Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjos sutuoktiniui R. S. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo atsakovas gavo Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Šiame akte, ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pateiktos išvados, kad jo mirtis įvyko dėl (duomenys neskelbtini). Akte taip pat nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis – „saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, t. y. „bendrovėje vertinant profesinę riziką neįvertintas galimas fizikinis veiksnys – per aukšta temperatūra vairuotojo darbo vietoje, sugedus kondicionieriui ir esant aukštai aplinkos temperatūrai. Nenumatytos tokios rizikos šalinimo priemonės.“ Akto 10 punkte pažymėta, kad dėl šios priežasties R. S. patyrė aukštos temperatūros poveikį darbo vietoje, galimai sąlygojusį mirtį sukėlusį (duomenys neskelbtini).

44. Kaip minėta, atsakovui nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą, Aktas tėra vienas iš įrodymų (nutarties 39 p.). Pagal atsakovo tirtus įrašus medicinos dokumentuose, R. S. 2001 m. birželio 19 d. profilaktinio patikrinimo metu stebėtas (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta kreiptis į vidaus ligų gydytoją. 2009 m. kovo 31 d. atlikta (duomenys neskelbtini). 2011 m. sausio 5 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas. (duomenys neskelbtini) R. S. buvo nustatytas ir 2011 m. vasario 13 d. VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje. 2016 m. kovo 17 d. R. S. stebėtas (duomenys neskelbtini), kaip rizikos faktorius pažymėta (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 22 d. R. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) liga, bei dėl gydymo nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją. 2019 m. liepos 25 d. taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) liga, bei paskirtas medikamentinis gydymas. 2020 m. kovo 23 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), R. S. gydytoją informavo, jog dėl (duomenys neskelbtini) ligos vaistų nevartoja, o gydytojams rekomendavus tęsti (duomenys neskelbtini) gydymą vaistais, R. S. gydymo atsisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog įrašai medicinos dokumentuose patvirtina, kad R. S. buvo nustatytos diagnozės, kurios medicinos literatūroje įvardijamos kaip rizikos veiksniai, turintys tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) atsiradimui. Kaip matyti, Valstybinės darbo inspekcijos Akte ir UAB „Unge“ teismo eksperto išvadose nurodytos aplinkybės dėl R. S. mirtį galimai sąlygojusios priežasties nustatymo, neatsižvelgiant į atsakovo surinktus įrodymus iš UAB „Plungės sveikatos centras“.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Beata Martišienė

Ernestas Spruogis