969d8bf6-7eaa-4b61-8a2d-d5a23b2504cb · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-142-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01546-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 21 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras) ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vikreda“ 1 460,81 Eur nuostolių atlyginimo, 33 Eur žyminį mokestį, 144,87 Eur už pateikiamų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2019 m. liepos 18 d. Belgijoje dėl V. K., vairavusio transporto priemonę MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė UAB „Vikreda“ buvo transporto priemonės MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, minėta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Remdamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, paskelbtais su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, biuras sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikui biurui jo pareikalautÄ sumÄ , todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 23 straipsniu turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grÄ Å¾inti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1 460,81 Eur, tačiau atsakovė ieÅ¡kovui Å¡ios sumos nesumokėjo.

3. Atsakovė UAB „Vikreda“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad vien faktas, jog kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažintas pakankamu ir patikimai pagrindžiančiu padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Biuras, gavęs reikalavimÄ sumokėti 1 460,81 Eur, nepatikrino ir nevertino remonto sÄ matoje pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų, reikalingumo keisti nurodytas automobilio dalis.

Nurodo, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nustatant tikrÄ jį padarytos žalos dydį, teikti pastabas dėl eksperto iÅ¡vados; nėra aiÅ¡ku, ar sugadinimai automobiliui nebuvo padaryti anksčiau, nėra aiÅ¡ku, ar automobilis buvo faktiÅ¡kai suremontuotas už remonto sÄ matoje nurodytÄ sumÄ , ar draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius. Atsakovė nuo pat pirmojo ieÅ¡kovo paklausimo apie eismo įvykį ir praÅ¡ymo dėl eismo įvykio aplinkybių pateikimo (2019 m. spalio mėn.) bendradarbiavo su ieÅ¡kovu ir pateikė eismo įvykio aplinkybes ir schemÄ , prašė, kad ieÅ¡kovas pateiktų papildomÄ medžiagÄ , susijusiÄ su įvykiu, tačiau medžiagos negavo.

Objektyviai atsakovė negalėjo reikÅ¡ti jokių pastebėjimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi ieÅ¡kovas pateikė paklausimÄ atsakovei 2019 m. spalio 1 d., atsakovė pateikė paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio 2019 m. spalio 4 d., o jau 2019 m. spalio 28 d. Belgijos biuras ir nukentėjęs asmuo sudarė susitarimÄ dėl galutinio žalos dydžio, kuris buvo jau nebe 1 260,84 Eur, o jau 1 460,84 Eur. Kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, pateikti prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti vertinami regresinio ieÅ¡kinio byloje.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas regresinį reikalavimÄ , privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau to nepadarė ir net neįrodinėjo Å¡ių sÄ lygų visumos, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Å iuo atveju turi bÅ«ti vertinamas ir žalos dydis. IeÅ¡kovas pateikė tik vienÄ nuotraukÄ , tačiau iÅ¡ jos negalima spręsti, ar ekspertizės akte nurodytų keistinų automobilio detalių ir bÅ«tinybės jas keisti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

TelÅ¡ių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Vikreda“ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1460,81 Eur nuostolių; 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 460,81 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 177,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2022 m. sausio 3 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės UAB ,,Vikreda“ ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 6,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pareikÅ¡tas atsakovei UAB „Vikreda“, kaip transporto priemonės MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria V. K. 2019 m. liepos 18 d. sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui, savininkei, kuri eismo įvykio metu nebuvo įvykdžiusi įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jai nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDÄ® 4 straipsnyje). Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Vikreda“ atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

6. Teismas nurodė, kad iÅ¡ atsakovės pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad su V. K. 2019 m. birželio 7 d. atsakovė UAB „Vikreda“ sudarė terminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ V. K. įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Asmuo, sukėlęs eismo įvykį, buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Vikreda“ ir vykdė darbines pareigas. BÅ«tent atsakovė perduodama neapdraustÄ automobilį naudoti savo darbuotojui, pažeidė įstatymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad su darbuotoju bÅ«tų sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, todėl teismas darbuotojo neįtraukė į bylÄ trečiuoju asmeniu.

7. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nustatė, kad žalos atlyginimÄ nukentėjusiam asmeniui „W. N.“ administravo Belgijos automobilių draudikų biuras, kuris žalÄ administravo savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Teismas rėmėsi Belgijos automobilių draudikų biuro ir nukentėjusiosios susitarimu dėl galutinio žalos nustatymo, kuriuo susitarta nukentėjusiajai atlyginti 1 260,81 Eur (pagrindinė ekspertizės suma – 1 091,78 Eur, PVM – 149,03 Eur, prarastas pelnas – 20 Eur), ekspertizės ataskaita, kurioje nurodyta transporto priemonės „Seat Arona“ remonto kaina ir galutinė remonto suma 1 321,05 Eur, nurodyti atliktini darbai ir keistinos detalės. Teismas pažymėjo, kad nors galutinė žala nukentėjusiajam buvo suderinta 1 260,81 Eur, tačiau papildomai ieÅ¡kovas Belgijos draudikų biurui sumokėjo ir 200 Eur administravimo mokestį, t. y. iÅ¡ viso 1460,81 Eur.

Teismas sprendė, kad toks mokestis Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas pagrįstai, nes remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas iÅ¡laidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Belgijos nacionalinis draudikų biuras Å¡iuo atveju taikė nustatytÄ minimalų 200 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumÄ bei pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovui juos atlyginti.

IeÅ¡kovas, remdamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi ir, atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamÄ minimalų 200 Eur žalos administravimo mokestį. Kadangi administravimo iÅ¡laidos yra susijusios su žalos administravimo procesu, todėl jas ieÅ¡kovas taip pat pagrįstai atlygino Belgijos draudikų biurui ir įgijo teisę regreso tvarka jÄ reikalauti priteisi iÅ¡ asmens, atsakingo už sukeltÄ Å¾alÄ , Å¡iuo atveju iÅ¡ UAB „Vikreda“, kuri nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas pateikė eismo įvykio faktÄ ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, o atsakovė analizuojamu atveju deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su žalos dydžiu ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentÄ , kad žala buvo neteisingai paskaičiuota. Teismas pažymėjo, kad vien deklaratyvus atsakovės nurodymas, kad nesutinka su žalos dydžiu, neteikiant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo savaime abejoti dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo.

9. Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , jog nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo automobilis buvo faktiÅ¡kai suremontuotas. Teismas nurodė, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos administravimÄ vykdė vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, Å¡alyje galiojančiais teisės aktais, o atsakovė nepateikė jokių kitų Belgijos nacionalinių teisės aktų, kurie leistų teismui daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

10. Teismas nesutiko su atsakovės tvirtinimu, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese. Teismas nurodė, kad UAB „Vikreda“ neįvykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ praneÅ¡ti biurui, o tai leidžia žalos administravimo klausimÄ spręsti Å¡iam asmeniui nedalyvaujant, be to, remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2019 m. spalio 1 d. raÅ¡tu Nr. S-15936-19-(5.10) pateikė praneÅ¡imÄ atsakovei apie pradėtÄ Å¾alos administravimo procesÄ dėl 2021 m. liepos 18 d.

Belgijoje įvykusio eismo įvykio, prašė UAB „Vikreda“ nurodyti įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ . Tuo pačiu raÅ¡tu atsakovė buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administruoja Belgijos nacionalinis draudikų biuras, į kurį atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis, jei mano nesanti atsakinga už žalÄ , dalyvauti žalos administravimo procese. Teismas sprendė, kad atsakovei buvo žinoma apie žalos administravimo procesÄ ir ji turėjo galimybę dalyvauti administravimo procese, tačiau Å¡ia savo galimybe atsakovė iÅ¡ esmės nepasinaudojo, elgėsi pasyviai, pati nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinotų apie žalos administravimo procesÄ iÅ¡ Belgijos institucijų.

Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu.

11. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktų duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė bÅ«tent 1 460,81 Eur žalÄ . Teismas konstatavo, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, todėl privalo atsakyti už eismo įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ , kuri yra 1 460,81 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. skundžiamas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieÅ¡kinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvÅ«s, vadovaujamasi iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovo pateiktais teiginiais dėl Belgijos biuro iÅ¡imtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į atsakovės atsiliepime bei triplike nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklÄ , ir negali bÅ«ti taikomi atsakovei. 12.2.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijos dėl Belgijoje įvykusio eismo įvykio ir Belgijos teisės aktų taikymo bei teikti prieÅ¡taravimus dėl Belgijos biuro ekspertizės aktu nustatyto žalos dydžio ir apgadinto automobilio detalių keitimo/remonto bÅ«tinumo. 12.3. Atsakovė, net jei ir bÅ«tų galėjusi dalyvauti žalos administravime (ko negali daryti pagal Biurų nuostatus, nes į žalos administravimÄ ji nėra įtraukiama), nebÅ«tų turėjusi objektyvių galimybių tai padaryti, nes ieÅ¡kovas pateikė paklausimÄ atsakovei 2019 m. spalio 1 d.

Atsakovė pateikė paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio 2019 m. spalio 4 d., o jau 2019 m. spalio 28 d. Belgijos biuras ir nukentėjęs asmuo sudarė susitarimÄ dėl galutinio žalos dydžio, ir jau 2019 m. gruodžio 18 d. Belgijos biuras pareikalavo atlyginti 1 460,84 Eur žalÄ . Todėl visiÅ¡kai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė galėjo dalyvauti žalos administravime. 12.4. Teismas visiÅ¡kai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolio ir jo dydžio, o skundžiamame sprendime tik besÄ lygiÅ¡kai pritariama ieÅ¡kovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į Å¡ių skaičiavimų pagrįstumÄ , teisingumÄ , bÅ«tinybę keisti ar remontuoti visas ekspertizės akte nurodytas detales. 12.5.

Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nesivadovavo atsakovės nurodomais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kuriuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kada ieÅ¡kovas – Transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v.

M. J., bylos Nr. 3K-3-100/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015). 12.6. Teismas privalėjo tirti eismo įvykio aplinkybes iÅ¡ naujo, tirti žalos faktÄ ir dydį patvirtinančius dokumentus iÅ¡ esmės, tačiau to nedarė, visiÅ¡kai nepagrįstai Belgijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galiÄ , nors tai yra tik raÅ¡ytiniai įrodymai, akivaizdu, kad priimdamas SkundžiamÄ sprendimÄ formaliai pasirėmė ieÅ¡kovo pateiktais dokumentais ir Belgijos draudikų biuro pateiktomis sÄ skaitomis. 12.7.

Byloje visiÅ¡kai buvo nepatikrinta ir nevertinta remonto sÄ matoje pateiktų duomenų atitikimas tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų dydis, reikalingumas keisti automobilio dalis. VisiÅ¡kai neįvertintos ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiojo automobilio dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio, tačiau siekiant naudos sau, Å¡ie apgadinimai galimai buvo įtraukti, kaip kilę dėl atsakovės vairuotojo kaltės. Toks besÄ lygiÅ¡kas nacionalinio draudiko biuro pateiktos sÄ matos atlyginimas net nesigilinat ir nesiaiÅ¡kinant, ar tikrai visi nustatyti apgadinimai kilę dėl įvykusio eismo įvykio, pažeidė atsakovės interesus.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. apeliantė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 ­m. liepos 18 d. apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti biurui (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalis). NežiÅ«rint į tai, apeliantei buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti Belgijoje vykusiame 2019 ­m. liepos 18 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji neteikė savalaikių paaiÅ¡kinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. 13.2.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese (Å¡iuo atveju buvo prieÅ¡ingai – atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, jame dalyvavo pasyviai), pastarasis turi teisę teikti prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 39 punktas). 13.3.

Atsakingo už eismo įvykio kilimÄ asmens pasyvumo žalos administravimo procedÅ«rų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai, ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-373-219/2018, 46 punktas). Taigi, Å¡iuo atveju apelianto prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo byloje. 13.4. Biuras bei Belgijos nacionalinis draudikų biuras pateikė teismui daugiau negu pakankamai biuro reikalavimo faktinį pagrindÄ pagrindžiančių įrodymų, tuo tarpu apeliantė apsiribojo vien tik nepagristu abejonių dėl biuro pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu. 13.5.

Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės įgyvendinimo tokio pobÅ«džio bylose. Teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 15.

Byloje pateikti įrodymai, kad 2019 m. liepos 18 d. Belgijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo du automobiliai. Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobilis MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., atbuline eiga kliudė lengvÄ jį automobilį „Seat Arona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dienÄ transporto priemonės MAN (duomenys neskelbtini) savininkė buvo atsakovė UAB „Vikreda“, transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

16. IeÅ¡kovas 2019 m. spalio 1 d. iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ atsakovei dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė informuoti Belgijos automobilių draudikų biurÄ , ar bendrovė yra atsakinga už eismo įvykį ir jos metu padarytÄ Å¾alÄ .

17. Belgijos automobilių draudikų biuras 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimÄ atlyginti žalÄ , kuri siekia 1 460,81 Eur (1260,81 Eur kompensacija ir 200 Eur administravimo mokestis, skaičiuojamas remiantis Vidaus nuostatomis). IeÅ¡kovas į Belgijos automobilių draudikų biuro sÄ skaitÄ 2020 m. vasario 11 d. pagal jų nurodÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 460,81 Eur.

18. IeÅ¡kovas, atlyginęs Belgijos nacionaliniam draudikų biurui žalÄ , 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. iÅ¡siuntė pretenzijas atsakovei dėl 1 460,81 Eur sumokėjimo.

19. Å ioje byloje ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai atsakovė jos naudojamos transporto priemonės nebuvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės neapdraudimas, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra specialÅ«s, įstatymu įtvirtinti atsakomybės Draudikų biurui pagrindai. Transporto priemonės neapdraudimas kvalifikuotinas imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

Dėl atsakovės UAB „Vikreda“ civilinės atsakomybės sÄ lygų 20. TPVCAPDÄ® nustatyta pareiga transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui (valdytojui) drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui (valdytojui), pažeidus Å¡iÄ specialiuoju įstatymu nustatytÄ pareigÄ , kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iÅ¡ jų – civilinė atsakomybė, t. y. biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytÄ Å¾alÄ , o transporto priemonės savininkui (valdytojui) tenka pareiga biurui atlyginti tokiÄ Å¾alÄ .

TPVCAPDÄ® nedetalizuoja Å¡ios transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) ir biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytÄ Å¾alÄ yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės.

21. Tai reiÅ¡kia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį – turi įrodyti biuras.

22. Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiÅ¡kia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besÄ lyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.

23. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, nėra.

24. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryÅ¡io sÄ lyga – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir biuro patirtos žalos turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Nustatant priežastinį ryšį, reikÅ¡minga ta aplinkybė, kad biurui tenka pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ bÅ«tent dėl to, jog transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonės savininkas (valdytojas), besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ turės atlyginti biuras.

25. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ . TPVCAPDÄ® nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus Å¡altinio specifika lemia, kad iÅ¡ transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rÅ«pestingai ir atsakingai.

26. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rÅ«pestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , turėtų pateikti savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 51 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo kaltės dėl transporto priemonės neapdraudimo privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepaneigė.

27. Žala kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga reglamentuojama CK 6.249 straipsnyje. Å iuo atveju žala yra biuro patirtos iÅ¡laidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje nustatytÄ reguliavimÄ , biuro įrodinėjamÄ Å¾alÄ sudaro biuro eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai iÅ¡mokėta suma. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad biuras Belgijos nacionaliniam draudikų biurui 2020 m. vasario 11 d. pervedė 1 460,81 Eur.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vien ta aplinkybė, jog biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ sumÄ , automatiÅ¡kai nelemia atsakovės pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ , nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pats nenustatė žalos dydžio, nes rėmėsi tik Belgijos draudikų biuro pateiktais įrodymais. Dėl žalos dydžio 28. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovui (biurui), siekiančiam susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiam pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, nepakanka vien tik reikÅ¡ti abejones dėl ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų.

29. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, bÅ«tent biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalÄ asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ . Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kurie gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai.

Pažymėtina, kad atsakovui nepakanka tik kritikuoti biuro atliktus žalos apskaičiavimus ir kelti abejones, jog nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos SÄ jungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta, – jam tenka naÅ¡ta Europos SÄ jungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir / ar teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 49 punktas).

30. Siekdamas pagrįsti žalos dydį, biuras pateikė Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus: eismo įvykio deklaracijÄ ir schemÄ ; praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį; reikalavimÄ atlyginti žalÄ ; ekspertizės ataskaitÄ , 2019 m. spalio 28 d. susitarimÄ dėl galutinio žalos nustatymo; Biurų tarybos sprendimus ir rekomendacijas; Belgijos motorinių transporto priemonių privalomojo atsakomybės draudimo įstatymo suvestinę redakcijÄ ; aktualias Belgijos teisės nuostatas dėl eismo įvykiuose padarytos žalos atlyginimo, aktualų Belgijos nacionalinio draudikų biuro atsakymÄ dėl žalos dydžio.

31. Å ioje byloje atsakovei buvo sudarytos sÄ lygos teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos dydis buvo nepagrįstas. PirmÄ kartÄ ieÅ¡kovas atsakovei pranešė apie ginčo eismo įvykį 2019 m. spalio 1 d. raÅ¡tu Nr. S-15936-19-(5.10), kuriame buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, dalyvavusi neapdrausta transporto priemonė, praÅ¡ymas užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ , informacija, kad minėto eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administruoja Belgijos nacionalinis draudikų biuras, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad jeigu atsakovė pagrįstai mano, kad nėra atsakinga už eismo įvykį ir jo metu padarytÄ Å¾alÄ , nedelsiant turi informuoti Belgijos nacionalinį draudikų biurÄ ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese.

Taip pat išaiškinta, kad priešingu atveju toks elgesys bus įvertintas kaip pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, galimai turėsiantis neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieštaravimų vertinimui.

32. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad byloje visiÅ¡kai nebuvo patikrinta ir įvertinta remonto sÄ matoje pateiktų duomenų atitikimas tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų dydis, reikalingumo keisti automobilio dalis; visiÅ¡kai neįvertintos ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiojo automobilio dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio, tačiau apeliantė nedetalizuoja, kokias konkrečias sumas ir kokias konkrečias žalos dydį pagrindžiančias iÅ¡laidų pozicijas laiko nepagrįstomis.

Tai yra, atsakovė iÅ¡ esmės apsiribojo tik abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ pagrindÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu, neteikė konkrečių įrodymų apie kitokį žalos dydį, negu kad nustatė Belgijos nacionalinis draudikų biuras, nei iki bylos iÅ¡kėlimo, nei Å¡iame civiliniame procese, nors kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybę mažinančių sÄ lygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 41 punktas).

33. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.).

Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

34. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieÅ¡kovas įrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistas 1 460,81 Eur nuostolių atlyginimas. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir atitinkamai 2022 m. sausio 3 d. papildomÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti.

36. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ Ä¯gyja ieÅ¡kovas, tačiau pastarasis iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, teismas n u t a r i a  : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Irena StasiÅ«nienė