Legislator Case Law & Legislation
969d2ec3-9b59-4e54-bf16-774b277917d9 AI generated

969d2ec3-9b59-4e54-bf16-774b277917d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 969d2ec3-9b59-4e54-bf16-774b277917d9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-1476-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03998-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. (A. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

969d2ec3-9b59-4e54-bf16-774b277917d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vadinasi, vieÅ¡oji atsakomybė tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. BÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-1476-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03998-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. (A. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus apskrities VPK), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje, adresu (duomenys neskelbtini) buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 1d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje praleistu laikotarpiu visÄ laikÄ buvo kamerose su 4-5 suimtaisiais, todėl kamerų plotas vienam asmeniui neatitiko reikalavimų, nebuvo užtikrinta teisė naudotis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, nebuvo kur susidėti asmeninių daiktų, spintelių, stalas kameroje buvo per mažas. Kamerose lubos buvo dėmėtos nuo drėgmės, buvo purvinos sienos, nebuvo jokių valymo priemonių, kibiro, semtuvėlio ir Å¡luotos, kad galėtų pats susitvarkyti kamerÄ .

Grindyse buvo iÅ¡lindusios vinys. Pažymėtina, ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, jog grindys negali bÅ«ti medinės, turi bÅ«ti tokios grindys, kad bÅ«tų lengvai valomos. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros Nr. 9 nebuvo atitvertas sanitarinis mazgas nuo kameros ir be to pro žiÅ«rėjimo akutę visas sanitarinis mazgas matosi. Nurodo, kad sienelė, kuria buvo atitvertas sanitarinis mazgas negali bÅ«ti žemesnė negu 150 cm, o kameroje Nr. 9 sienelė buvo per maža. Dėl tokių laikymo sÄ lygų Vilniaus apskrities VPK pareiÅ¡kėjas teigia, patyręs orumo pažeminimÄ , dėl to patyręs tam tikrus nepatogumus, kurių bÅ«tų nepajutęs, jeigu bÅ«tų laikomas teisės aktus atitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjo teigimu buvo pažeista teisė į privatumÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27–31). PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas teisingai nurodė patikslintame skunde, A. V. Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val. – keturvietėje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val.

– keturvietėje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl minimalaus ploto vienam asmeniui. Policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas), todėl pareiÅ¡kėjui laikotarpiais, kuomet buvo kalinamas areÅ¡tinėje, teko didesnis negu 5 kv. m. plotas, dėl to vertinama, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį plotÄ .

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl purvinų sienų kamerose, taip pat dėl antisanitarinio mazgo bÅ«klės nepagrįsti. PaaiÅ¡kino, kad dėl valymo priemonių, t. y. kibiro, semtuvėlio ir Å¡luotos, pareiÅ¡kėjo pozicija nepagrįsta. AreÅ¡tinėje tvarkÄ ir Å¡varÄ palaiko valytojos, kurios valo kameras, sanitarinį mazgÄ , kamerose nepalieka purvinų sienų. Lietuvos higienos normose yra numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės. Saugumo sumetimais laikomų asmenų praÅ¡ymu jiems yra iÅ¡duodamos pas postinį pareigÅ«nÄ .

Kameros ir sanitariniai mazgai iÅ¡valomi sulaikytųjų pasivaikščiojimo metu. Galimybė patiems valytis kameras yra sudaroma, tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų (skundų), taip pat – ir praÅ¡ymų valyti kamerÄ ir iÅ¡duoti tam skirtas valymo priemones, nebuvo fiksuota, todėl laikytina, kad jo teisės minėtu aspektu nebuvo pažeistos. Nurodo, kad patikrinimo aktai tvirtina, kad areÅ¡tinėse sanitariniai mazgai yra įrengti pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl susijusių pažeidimų nebuvo fiksuota.

Atsakovo atstovas teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir neturi būti pripažinti neteisėti valstybės veiksmai. Atsakovo atstovas nurodo, kad nusiskundimai susiję su dėmėmis ant lubų, kurios, anot pareiškėjo atsiradusios nuo drėgmės, nepagrįsti. Paaiškina, kad ant gyvenamųjų namų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

AreÅ¡tinės kameros yra įrengtos laikantis minėtų reikalavimų, o šį faktÄ nurodo, jog patvirtina patikrinimo aktai, kuriuose patikrinus areÅ¡tinę, pateiktos patikrinimo iÅ¡vados, jog patikrinimo metu Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Dėl to pareiÅ¡kėjo nusiskundimai nepagrįsti. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyta, jog grindyse iÅ¡lindusios vinys. Å is pareiÅ¡kėjo nusiskundimas nepagrįstas. Patikrinimo aktuose užfiksuotos iÅ¡vados, kad tokių pažeidimų nėra nustatyta.

Taip pat, paminėta ir tai, kad net jei toji vinis grindyse ir bÅ«tų buvusi, pareiÅ¡kėjas turėjo pagrįsti, kodėl ir kaip tai sukėlė jam žalÄ , tačiau skunde to nenurodė. Nurodo, kad Higienos norma nenumato reikalavimo areÅ¡tinių statinius ir patalpas eksploatuojančioms policijos įstaigoms kamerose įrengti spintelę. Spintų reikalavimas yra numatytas Higienos normose, tačiau taikomas ne kameroms. Jame numatyta, jog Å¡varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias laisvės atėmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose Å¡variose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Taip pat tarp privalomų reikalavimų nėra numatyta iÅ¡matavimų stalui kamerose. Dėl to, teigia, jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai Å¡iuo aspektu neturi bÅ«ti pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Akcentuoja, kad atsakomybės už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja LR CK 6.271 str. 1d. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakovo atstovas paaiÅ¡kina, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Vadinasi, vieÅ¡oji atsakomybė tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. BÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala LR CK 6.250 str. 1 d. yra asmens fizinis skausmas, dvasinis iÅ¡gyvenimas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Teismo įvertinti pinigais. Dėl minėto straipsnio taikymo teigia, jog teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas.

Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas apibÅ«dino tik bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, jų nepagrindė jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nepateikė jokių duomenų apie savo fizinę ar psichologinę bÅ«klę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl patirtų nepatogumų ar neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepaaiÅ¡kino kuo remiantis neturtinė žala buvo įvertinta tokia suma.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl negalima konstatuoti pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo. PareiÅ¡kėjas nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio. Kadangi jis neįrodė neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, todėl liko neįrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys. Nurodo, kad tais atvejais, kai laikymo sÄ lygų neatitikimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , vertintina, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, atlyginimo.

Pabrėžia, jog ir administracinių teismų praktikoje mažareikÅ¡mių ir atsitiktinių pažeidimų atvejais pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė tokio pobÅ«džio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) bÅ«ti atlyginama pinigais, ir pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nagrinėjamu atveju. Kadangi nenustatyta nei viena iÅ¡ nuodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Atsakovui pagal LR CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 1d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų Vilniaus apskrities VPK kalinimo sÄ lygų ir dėl to patirtų nepatogumų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ visų pirma kildina dėl to, kad jo teigimu, ginčo laikotarpiu gyveno Vilniaus apskrities VPK patalpose, kuriose jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo Å¡eÅ¡ias paras per du kartus ir bÅ«tent plotas neatitiko vienam asmeniui, nes pareiÅ¡kėjo teigimu visÄ laikÄ buvo kamerose su 4-5 suimtaisiais. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad tikrai kameroje Nr. 3 buvo ne su vienu asmeniu. Kameroje Nr. 9 turi bÅ«ti laisvos vietos ne mažiau negu 5 kv. m. ploto. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Atskaičiavus baldus ir kitus kambario įrenginius, jam tekdavo mažiau kaip 3 kv. m laisvo judėjimo ploto. Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val.

– keturvietėje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val. – keturvietėje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis. Policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas) (Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-036 įsakymu Nr. 1V-247 (toliau- taisyklės), 58 p.).

PareiÅ¡kėjui teko didesnis negu 5 kv. m plotas, dėl to vertina, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (Žin., 2007, Nr. 61-2361), kurios nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , 80 punktÄ policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Pastebėtina, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 „Dėl kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų policijos areÅ¡tinių veiklos klausimais pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 ir 2 punktais, Å¡ios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės nebegalioja vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurios taikomos suimtiesiems prilyginamiems ar suimtųjų statuso neturintiems asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse tiek, kiek to nereglamentuoja kiti teisės aktai.

Taigi, nuo 2017 m. balandžio 4 d. galioja naujos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 58 punktas taip pat numato, jog policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Aptariant nagrinėjamiems atvejams taikytinÄ teisinį reguliavimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog asmenų laikymo ir jų kalinimo areÅ¡tinėse sÄ lygų vertinimo atvejais taikytina ne Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m), o bÅ«tent minėta Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta 5 kv. m ploto norma (žr., pvz., 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-822/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-587-556/2017, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-146/2016 ir kt.). Vertinant pažeidimÄ , susijusį su vienam asmeniui areÅ¡tinės kameroje tenkančiu plotu, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje kalinamas asmuo, jos specifikÄ , t. y. kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus, asmuo ne visÄ laikÄ , kurį praleidžia areÅ¡tinėje, laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, galimybę pakankamai laisvai judėti kameroje ar iÅ¡eiti pasivaikščioti į areÅ¡tinės kiemelį, kalinimo poveikį sveikatai ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-845-525/2017, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-525/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-822/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-520/2017).

Iš Vilniaus apskrities VPK teismui pateiktų duomenų (b. l. 27-31) galima spręsti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val. – keturvietėje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val. – keturvietėje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nuo 5 kv. m iki 5,6 kv. m.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose buvo užtikrintas teisės aktų reikalavimas dėl minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui areÅ¡tinės kameroje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros Nr. 9 nebuvo atitvertas sanitarinis mazgas nuo kameros ir be to pro žiÅ«rėjimo akutę visas sanitarinis mazgas matosi. Nurodo, kad sienelė, kuria buvo atitvertas sanitarinis mazgas negali bÅ«ti žemesnė negu 150 cm, o kameroje Nr. 9 sienelė buvo per maža.

Atsakovo atstovas atsiliepime į A. V. skundÄ teigia, kad Vilniaus apskrities VPK, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo įpareigotas pateikti areÅ¡tinės pastato, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), kamerų Nr. 3 ir Nr. 9 nuotraukas. Atsakovo atstovas informavo, jog perdavimo-priėmimo aktu Nr. 10-IL-18523 atlaisvino ir perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui areÅ¡tinę bei įėjimo į pastatÄ raktus. PaaiÅ¡kino, kad nedisponuoja Teismo praÅ¡omais duomenimis, todėl po areÅ¡tinės perdavimo Lietuvos nacionaliniam muziejui kamerų Nr. 3 ir 9 nuotraukų pateikti galimybės nėra.

Pateikia iÅ¡likusios kameros Nr. 4 nuotraukas. Atkreipia dėmesį, jog tokios pačios sienelės, skiriančios sanitarinį mazgÄ , buvo įrengtos visose areÅ¡tinės kamerose (taip pat – ir kamerose Nr. 3 ir 9). Jei, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, kameroje Nr. 9 nebÅ«tų sanitarinį mazgÄ skiriančios sienelės, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos bÅ«tų nustatęs pažeidimus. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lietuvos higienos normos numatė, jog areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.

Dėl to, sanitarinio mazgo pertvara ir nė negalėjo būti statoma kitokia. Teisinio pagrindo sienelės rekonstruoti taip pat nebuvo, kadangi pagal Lietuvos higienos normos nustatė, jog veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Vilniaus apskrities VPK nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai skundžiasi, jog areštinės kameroje Nr. 9 nėra atitverto sanitarinio mazgo. Kita vertus, čia pat pareiškėjas teigė, kad, sienelė kameroje Nr. 9 yra, tik per maža.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK nesutinka su pareiÅ¡kėju, jog pro žiÅ«rėjimo akutę visas sanitarinis mazgas yra pilnai matomas. Dėl Å¡io nusiskundimo paaiÅ¡kina, jog akutės sumontuotos taip, kad kaip tik sanitarinio mazgo nesimatytų. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Taikant nacionalinį teisinį reguliavimÄ atsižvelgiama į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sÄ lygos privatumui ir Å¡i vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05).

Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-552/2018, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.).

Å iuo aspektu taip pat pažymima, jog saugumo užtikrinimas areÅ¡tinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Å iuo atveju turi bÅ«ti parenkami tokie areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo bÅ«dai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017).

Tai reiÅ¡kia, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisės akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui dėl nevisiÅ¡kai tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kilusius nepatogumus, atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovas pagrindė (nepagrindė), jog pareiÅ¡kėjo privatumas buvo užtikrintas tuo laikotarpiu, bei ar buvo kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimÄ ir pan., net jei sanitariniai mazgai ir yra įrengti kamerų kampuose bei jie nėra tiesiogiai matomi pro kamerų duryse įrengtus langelius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1506-624/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Patvirtinančiomis privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimÄ laikomos aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti prie durų ir nėra papildomai izoliuoti, t. y. sanitarinio mazgo įėjimas nuo gyvenamosios kameros dalies nėra atitvertas durimis ar kitokiomis pertvaromis, taip pat tai, kad visÄ pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpį su juo kameroje buvo ir kiti suimtieji (nuteistieji) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2134-575/2018, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-725-756/2017).

Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017 Å¡iuo aspektu taip pat buvo vertinama policijos komisariato pateikta informacija apie tai, kad areÅ¡tinės kamerų tualetuose priekinėje pusėje yra užuolaidos, į tualetÄ užėjęs asmuo užkabina užuolaidÄ padarytu kabliuku prie sienos įrengta kilpa, ir tokiu bÅ«du tualeto patalpa tampa uždara iÅ¡ visų pusių, todėl buvo sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeista.

Kitoje byloje vertinta, jog pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iÅ¡ vienos pusės jis visiÅ¡kai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirÅ«pintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Kitoje administracinėje byloje tualetÄ atskiriantis audeklas taip pat nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018).

Tais, atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog, nors veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 37:2009 2 p.), tačiau į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ .

Turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 6 p.). Pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Todėl nors teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarÄ sanitarinį mazgÄ , tačiau atsakovas turi teisinę pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, jog užtikrintų pareiÅ¡kėjo teisę naudotis tinkamai įrengtu tualetu, t. y. tokiu tualetu, kuris bÅ«tų įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas turi įtakos ir neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do ir dydžio parinkimui.

Tais atvejais, kai konstatuojamas tik pareiÅ¡kėjo teisės naudotis privatumÄ užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimas, tačiau kitų pažeidimų nenustatoma, atsižvelgiant į kalinimo tokiomis sÄ lygomis areÅ¡tinėje laikotarpį (pvz., 8, 12, 14, 24 paras) bei kitus neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do ir dydžio nustatymo kriterijus (pvz., komisariatas nesiekė sÄ moningai pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, nenustatyti pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai dėl tokių sÄ lygų, pažeidimo mastÄ , pobÅ«dį, intensyvumÄ ir kt.), paprastai priteisiama neturtinė žala pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).

MažareikÅ¡mių ir atsitiktinių pažeidimų atvejais gali bÅ«ti pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė tokio pobÅ«džio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) bÅ«ti atlyginama pinigais, ir pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1506-624/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

Jei be privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo nustatomi ir kiti kalinimo sÄ lygų pažeidimai (pvz., pažeistas orumas atliekant pareiÅ¡kėjo apžiÅ«rÄ , sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kamerose nuo sienų luposi dažų danga, trupėjo ir byrėjo tinkas), paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017).

Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Todėl Teismas, atsižvelgusi į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Teismas akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas itin trumpai, todėl net ir pripažinus, kad tomis dienomis jam naudojantis sanitariniu mazgu kamerose galėjo bÅ«ti neužtikrinamas privatumas, tačiau tai galėjo su sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamos bÅ«klės, t. y. antisanitarinis.

Kamerose lubos buvo dėmėtos nuo drėgmės, buvo purvinos sienos, nebuvo jokių valymo priemonių, kibiro, semtuvėlio ir Å¡luotos, kad galėtų pats sutvarkyti kamerÄ . Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į A. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skunde pateikė deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįstus nusiskundimus dėl purvinų sienų kamerose, taip pat dėl antisanitarinės sanitarinio mazgo bÅ«klės. PaaiÅ¡kino, kad pats bÅ«tų sutvarkęs kamerÄ , tačiau nebuvo valdymo priemonių, t. y kibiro, semtuvėlio ir Å¡luotos.

PareiÅ¡kėjo pozicija nepagrįsta. Nurodo, kad areÅ¡tinėje tvarkÄ ir Å¡varÄ palaiko valytojos, kurios valo kameras. Kadangi savo darbÄ atlieka ir Å¡vara rÅ«pinasi valymo darbus atliekantys valytojai, jie iÅ¡valo kameras, sanitarinį mazgÄ , kamerose nepalieka purvinų sienų. Lietuvos higienos normos ITN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai44, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau - Higienos norma), 37 p. yra numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Saugumo sumetimais kamerose nėra laikomos valymo priemonės, pvz. Å¡luota, tačiau valymo priemonės kamerose laikomų asmenų praÅ¡ymu jiems yra iÅ¡duodamos pas posÅ«nį pareigÅ«nÄ . Kameros ir sanitariniai mazgai yra iÅ¡valomi sulaikytųjų pasivaikščiojimo metu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-08-02 patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) PA-5160 ir 2019-03-18 patikrinimo aktas Nr. PA. (10-12 15.4.8) PA-1370 (toliau - Patikrinimo aktai) tvirtina faktÄ , jog areÅ¡tinės kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo Å¡varu.

Galimybė patiems valytis kameras yra sudaroma, tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų (skundų), taip pat - ir praÅ¡ymų valyti kamerÄ ir iÅ¡duoti tam skirtas valymo priemones, nebuvo fiksuota, todėl laikytina, kad jo teisės minėtu aspektu nebuvo pažeistos. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiÅ¡kėjo skunde sanitarinio mazgo bÅ«klė nėra konkrečiai įvardijama, tačiau iÅ¡ skundo turinio: „Sanitarinis mazgas iÅ¡viso negaliu iÅ¡vardynt kokios jisai bÅ«kles, vienu žodžiu antisanitarines bÅ«kles“, viena vertus, galima daryti prielaidÄ , jog, pareiÅ¡kėjo nuomone, sanitarinis mazgas galimai buvo netinkamai įrengtas.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjui nekonkretizavus, nėra aiÅ¡ku, kokio įrengimo pageidautų pareiÅ¡kėjas {pvz., galbÅ«t sėdimo tualeto, galbÅ«t visiÅ¡kai naujai įrengto tualeto ir pan.) ir ar toks įrengimas bÅ«tų reikalaujamas pagal imperatyvias teisės aktų normas, t. y. Å io klausimo analizė yra daugiau hipotetinio pobÅ«džio. Atsakovas sÄ moningai nesistengė sukelti nepatogumų pareiÅ¡kėjui. Kaip jau minėta, patikrinimo aktai tvirtina, kad areÅ¡tinėse sanitariniai mazgai yra įrengti pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl su tuo susijusių pažeidimų fiksuota nebuvo.

Dėl to manome, jog dėl sanitarinio mazgo įrengimo neturėtų bÅ«ti pripažįstami neteisėti valstybės veiksmai, nes jis įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Skunde iÅ¡dėstomi nepagrįsti nusiskundimai, susiję su dėmėmis ant lubų, kurios, anot pareiÅ¡kėjo, atsiradusios nuo drėgmės. Higienos normos 39 p. yra numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Higienos normos 16 p. yra įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). AreÅ¡tinės kameros yra įrengtos laikantis minėtų reikalavimų, o šį faktÄ patvirtina patikrinimo aktai, kuriuose, patikrinus areÅ¡tinę, pateiktos patikrinimo iÅ¡vados, jog patikrinimo metu Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Dėl to pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius apie higienos reikalavimų nesilaikymÄ laisvės atėmimo vietose (konkrečiai – areÅ¡tinėse) taikomos įrodinėjimo taisyklės, suformuluotos tokio pobÅ«džio bylose, bei atsižvelgiama į byloje esančius duomenis – dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, pažymas ir pan., kuriose konstatuojami ar nekonstatuojami atitinkami HN 37:2009 reikalavimų pažeidimai (vėdinimas, drėgmė, temperatÅ«ra, apÅ¡vietimu, Å¡vara ir pan.), Policijos departamento generalinio komisaro (ar atitinkamų institucijų) patvirtintus leidimus eksploatuoti atitinkamas areÅ¡tines (ar tam tikras jų patalpas), rekonstrukcijos įvertinimo aktus, laisvės atėmimo vietos (komisariato) pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus ir kt.

Å iems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiÅ¡kėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių Å¡iuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Å iuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai suraÅ¡omi (pareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje metu, iki jo patekimo į areÅ¡tinę, ar po to), kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017). Å iais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų bÅ«tų skundęsis komisariato administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017, vertindamas areÅ¡tinės kameros vėdinimo sÄ lygas, atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo teiginių prieÅ¡taringumÄ ir nepagrįstumÄ . Vadovaudamasis HN 37:2009 23 punktu, kuriame numatyta, jog policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog kamerose nėra įrengtos atskiros oro Å¡alinimo sistemos (šį teiginį paneigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas), o langų negali atidaryti, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodė, kad kamerose yra mechaninė vėdinimo sistema.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameros nėra vėdinamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Kita vertus, jei atsakovas nepaneigia pareiÅ¡kėjo teiginių dėl netinkamų higienos sÄ lygų areÅ¡tinių kamerose (pvz., drėgmės, oro trÅ«kumo, netinkamos temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo), tai vertinama pareiÅ¡kėjo naudai ir konstatuojamas atitinkamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018).

Kitų kalinimo sÄ lygų neatitiktis higienos reikalavimams (pvz., asmeninių rÅ«bų skalbimo, skutimosi ar dantų higienos priemonių iÅ¡davimo, aprÅ«pinimo patalynės komplektu, dirbtinio apÅ¡vietimo, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų) vertinama remiantis bendrosiomis Å¡io pobÅ«džio bylų įrodinėjimo taisyklėmis. PareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017, 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017).

Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai neÅ¡varÅ«s, patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių yra pelėsio, neiÅ¡duota Å¡vari patalynė), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

Iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų (b. l. 37-40) ir Vilniaus apskrities VPK VTV areštinės kamerų pagrindinio valymo registravimo (b. l. 41), bei Vilniaus apskrities VPK VTV areštinės ir konvojaus skyriaus ūkio poskyrio darbuotojų grafikas (b. l.

59) matyti, kad areštinės patalpos buvo valomos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jo laikymo nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val. – keturvietėje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val. – keturvietėje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis, areštinės kamerose metu nebuvo užtikrinti higienos reikalavimai, t. y. nebuvo palaikoma švara, nepagrįsti.

Pažymėtina, ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo kur susidėti asmeninių daiktų, spintelių, stalas kameroje buvo per mažas 70 cm x 70 cm. Grindyse buvo iÅ¡lindusios vinys. Grindys negali bÅ«ti medinės, turi bÅ«ti tokios grindys, kad bÅ«tų lengvai valomos. Atsakovo atstovas atsiliepime į A. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teigia, jog Å¡ių nusiskundimų nepagrįstumÄ patvirtina patikrinimo aktuose užfiksuotos iÅ¡vados, kad tokių pažeidimų nėra nustatyta.

Taip pat paminėtina ir tai, kad net jei toji vinis grindyse ir bÅ«tų buvusi, pareiÅ¡kėjas turėjo pagrįsti, kodėl ir kaip tai sukėlė jam žalÄ , tačiau skunde to nenurodė. Asakovo atstovas taip pat iÅ¡dėstė nusiskundimus, susijusius su tuo, jog kamerose nebuvo spintelių, kad stalas, kuris buvo kamerose, buvo per mažas. Higienos norma yra Å¡iuo metu galiojantis teisės aktas, kuris, be visų kitų klausimų, taikomas ir areÅ¡tinių įrengimui (Lietuvos higienos norma HN 37:2002 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklės“, patvirtina SAM 2002 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. 215, neteko galios nuo 2009-09-29; Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtina SAM 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, neteko galios nuo 2015-11-01; Å¡iuo metu taikoma - Higienos norma). Higienos norma nenumato reikalavimo areÅ¡tinių statinius ir patalpas eksploatuojančioms policijos įtaigoms kamerose įrengti spintelę. Spintų reikalavimas yra numatytas Higienos normos 27 p., tačiau taikomas ne kameroms. Jame numatyta, jog Å¡varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias laisvės atėmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose Å¡variose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Taip pat taip privalomų reikalavimų nėra numatyta išmatavimų stalui kamerose. Dėl to mano, jog pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu neturi būti pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas.

Stalo matmenys minėtoje normoje nenustatyti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas nuostatas, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo stalo trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, kad stalas per mažas tam, kad bÅ«tų galima atsisėsti ir žmoniÅ¡kai pavalgyti, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodęs, jog grindys buvo medinės, tačiau pareiškėjo manymu turi būti tokios, kurios būtų lengvai valomos. Pateiktuose atsakovo atstovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-08-02 patikrinimo akte Nr. PA-5160 ir 2019-03-18 patikrinimo akte Nr. PA-1370 specialistai netikrino. Higienos normos HN 37:2009 27 punkte numatyta, jog policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Be to, skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl medinių, sunkiai valomų grindų dangos, grindyse esančių vinių, atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Vilniaus apskrities VPK, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė