969d2ec3-9b59-4e54-bf16-774b277917d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. I1-1476-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03998-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Fausta VitkienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. V. (A. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated969d2ec3-9b59-4e54-bf16-774b277917d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vadinasi, vieÅ¡oji atsakomybÄ tik esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. BÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos reglamentuojanÄios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , ir ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų (pareigÅ«nų) neteisÄtų veiksmų.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. I1-1476-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03998-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Fausta VitkienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. V. (A. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. V. kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir â Vilniaus apskrities VPK), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinÄje, adresu (duomenys neskelbtini) buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 1d. teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis.
PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinÄje praleistu laikotarpiu visÄ laikÄ buvo kamerose su 4-5 suimtaisiais, todÄl kamerų plotas vienam asmeniui neatitiko reikalavimų, nebuvo užtikrinta teisÄ naudotis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, nebuvo kur susidÄti asmeninių daiktų, spintelių, stalas kameroje buvo per mažas. Kamerose lubos buvo dÄmÄtos nuo drÄgmÄs, buvo purvinos sienos, nebuvo jokių valymo priemonių, kibiro, semtuvÄlio ir Å¡luotos, kad galÄtų pats susitvarkyti kamerÄ .
Grindyse buvo iÅ¡lindusios vinys. PažymÄtina, ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog grindys negali bÅ«ti medinÄs, turi bÅ«ti tokios grindys, kad bÅ«tų lengvai valomos. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad kameros Nr. 9 nebuvo atitvertas sanitarinis mazgas nuo kameros ir be to pro žiÅ«rÄjimo akutÄ visas sanitarinis mazgas matosi. Nurodo, kad sienelÄ, kuria buvo atitvertas sanitarinis mazgas negali bÅ«ti žemesnÄ negu 150 cm, o kameroje Nr. 9 sienelÄ buvo per maža. DÄl tokių laikymo sÄ lygų Vilniaus apskrities VPK pareiÅ¡kÄjas teigia, patyrÄs orumo pažeminimÄ , dÄl to patyrÄs tam tikrus nepatogumus, kurių bÅ«tų nepajutÄs, jeigu bÅ«tų laikomas teisÄs aktus atitinkanÄiomis sÄ lygomis.
PareiÅ¡kÄjo teigimu buvo pažeista teisÄ Ä¯ privatumÄ . AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus apskrities VPK su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27â31). PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kÄjas teisingai nurodÄ patikslintame skunde, A. V. Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val. â keturvietÄje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val.
â keturvietÄje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis. Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai teigia, jog buvo pažeisti teisÄs aktų reikalavimai dÄl minimalaus ploto vienam asmeniui. Policijos areÅ¡tinÄs kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas), todÄl pareiÅ¡kÄjui laikotarpiais, kuomet buvo kalinamas areÅ¡tinÄje, teko didesnis negu 5 kv. m. plotas, dÄl to vertinama, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ vienam asmeniui tenkantį plotÄ .
PabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai dÄl purvinų sienų kamerose, taip pat dÄl antisanitarinio mazgo bÅ«klÄs nepagrįsti. PaaiÅ¡kino, kad dÄl valymo priemonių, t. y. kibiro, semtuvÄlio ir Å¡luotos, pareiÅ¡kÄjo pozicija nepagrįsta. AreÅ¡tinÄje tvarkÄ ir Å¡varÄ palaiko valytojos, kurios valo kameras, sanitarinį mazgÄ , kamerose nepalieka purvinų sienų. Lietuvos higienos normose yra numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs. Saugumo sumetimais laikomų asmenų praÅ¡ymu jiems yra iÅ¡duodamos pas postinį pareigÅ«nÄ .
Kameros ir sanitariniai mazgai iÅ¡valomi sulaikytųjų pasivaikÅ¡Äiojimo metu. GalimybÄ patiems valytis kameras yra sudaroma, taÄiau pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymų (skundų), taip pat â ir praÅ¡ymų valyti kamerÄ ir iÅ¡duoti tam skirtas valymo priemones, nebuvo fiksuota, todÄl laikytina, kad jo teisÄs minÄtu aspektu nebuvo pažeistos. Nurodo, kad patikrinimo aktai tvirtina, kad areÅ¡tinÄse sanitariniai mazgai yra įrengti pagal nustatytus teisÄs aktų reikalavimus, todÄl susijusių pažeidimų nebuvo fiksuota.
Atsakovo atstovas teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus ir neturi bÅ«ti pripažinti neteisÄti valstybÄs veiksmai. Atsakovo atstovas nurodo, kad nusiskundimai susijÄ su dÄmÄmis ant lubų, kurios, anot pareiÅ¡kÄjo atsiradusios nuo drÄgmÄs, nepagrįsti. PaaiÅ¡kina, kad ant gyvenamųjų namų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių. Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
AreÅ¡tinÄs kameros yra įrengtos laikantis minÄtų reikalavimų, o šį faktÄ nurodo, jog patvirtina patikrinimo aktai, kuriuose patikrinus areÅ¡tinÄ, pateiktos patikrinimo iÅ¡vados, jog patikrinimo metu Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. DÄl to pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai nepagrįsti. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kÄjo skunde nurodyta, jog grindyse iÅ¡lindusios vinys. Å is pareiÅ¡kÄjo nusiskundimas nepagrįstas. Patikrinimo aktuose užfiksuotos iÅ¡vados, kad tokių pažeidimų nÄra nustatyta.
Taip pat, paminÄta ir tai, kad net jei toji vinis grindyse ir bÅ«tų buvusi, pareiÅ¡kÄjas turÄjo pagrįsti, kodÄl ir kaip tai sukÄlÄ jam žalÄ , taÄiau skunde to nenurodÄ. Nurodo, kad Higienos norma nenumato reikalavimo areÅ¡tinių statinius ir patalpas eksploatuojanÄioms policijos įstaigoms kamerose įrengti spintelÄ. Spintų reikalavimas yra numatytas Higienos normose, taÄiau taikomas ne kameroms. Jame numatyta, jog Å¡varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias laisvÄs atÄmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose Å¡variose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.
Taip pat tarp privalomų reikalavimų nÄra numatyta iÅ¡matavimų stalui kamerose. DÄl to, teigia, jog pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai Å¡iuo aspektu neturi bÅ«ti pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisÄtais. Akcentuoja, kad atsakomybÄs už žalÄ , padarytÄ neteisÄtais valstybÄs institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja LR CK 6.271 str. 1d. ŽalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Atsakovo atstovas paaiÅ¡kina, kad valstybÄs ar savivaldybÄs atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti.
Vadinasi, vieÅ¡oji atsakomybÄ tik esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. BÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos reglamentuojanÄios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , ir ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų (pareigÅ«nų) neteisÄtų veiksmų.
NeturtinÄ Å¾ala LR CK 6.250 str. 1 d. yra asmens fizinis skausmas, dvasinis iÅ¡gyvenimas, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas ir kita. Teismo įvertinti pinigais. DÄl minÄto straipsnio taikymo teigia, jog teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas.
Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir paÄios žalos padarymu. Teigia, jog nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimo. NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas apibÅ«dino tik bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, jų nepagrindÄ jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nepateikÄ jokių duomenų apie savo fizinÄ ar psichologinÄ bÅ«klÄ, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galÄjo bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl patirtų nepatogumų ar neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepaaiÅ¡kino kuo remiantis neturtinÄ Å¾ala buvo įvertinta tokia suma.
Teigia, kad nagrinÄjamu atveju nebuvo pažeisti teisÄs aktų reikalavimai, todÄl negalima konstatuoti pareigÅ«nų veiksmų neteisÄtumo. PareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ neturtinÄs žalos buvimo fakto bei jos dydžio. Kadangi jis neįrodÄ neteisÄtų veiksmų ir neturtinÄs žalos, todÄl liko neįrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys. Nurodo, kad tais atvejais, kai laikymo sÄ lygų neatitikimas galÄjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , vertintina, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo sprÄsti dÄl neturtinÄs žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, atlyginimo.
PabrÄžia, jog ir administracinių teismų praktikoje mažareikÅ¡mių ir atsitiktinių pažeidimų atvejais pripažįstama, kad pareiÅ¡kÄjas nepatyrÄ tokio pobÅ«džio neturtinÄs žalos, kuri turÄjo (turi) bÅ«ti atlyginama pinigais, ir pats teisÄs pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nagrinÄjamu atveju. Kadangi nenustatyta nei viena iÅ¡ nuodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų. Atsakovui pagal LR CK 6.271 str. nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ .
Teismas k o n s t a t u o j a : NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinÄje, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 1d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau â ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246â6.249 straipsniuose:
žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų Vilniaus apskrities VPK kalinimo sÄ lygų ir dÄl to patirtų nepatogumų, todÄl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisÄ Ä¯ tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybÄs institucijos neturi teisÄs apriboti naudojimosi Å¡iomis teisÄmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
SuÄmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suÄmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) suformulavo taisyklÄ, nustatanÄiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dÄl teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS-602-84/2013).
PareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013). PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ visų pirma kildina dÄl to, kad jo teigimu, ginÄo laikotarpiu gyveno Vilniaus apskrities VPK patalpose, kuriose jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisÄs aktuose.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinÄje buvo Å¡eÅ¡ias paras per du kartus ir bÅ«tent plotas neatitiko vienam asmeniui, nes pareiÅ¡kÄjo teigimu visÄ laikÄ buvo kamerose su 4-5 suimtaisiais. PareiÅ¡kÄjas akcentuoja, kad tikrai kameroje Nr. 3 buvo ne su vienu asmeniu. Kameroje Nr. 9 turi bÅ«ti laisvos vietos ne mažiau negu 5 kv. m. ploto. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad AtskaiÄiavus baldus ir kitus kambario įrenginius, jam tekdavo mažiau kaip 3 kv. m laisvo judÄjimo ploto. Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo argumentu nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinÄje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val.
â keturvietÄje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val. â keturvietÄje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis. Policijos areÅ¡tinÄs kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas) (Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-036 įsakymu Nr. 1V-247 (toliau- taisyklÄs), 58 p.).
PareiÅ¡kÄjui teko didesnis negu 5 kv. m plotas, dÄl to vertina, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (Žin., 2007, Nr. 61-2361), kurios nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , 80 punktÄ policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.
Vienam policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas). PastebÄtina, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 âDÄl kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų policijos areÅ¡tinių veiklos klausimais pripažinimo netekusiais galiosâ 1.1 ir 2 punktais, Å¡ios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d.
įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs nebegalioja vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklÄs, kurios taikomos suimtiesiems prilyginamiems ar suimtųjų statuso neturintiems asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali bÅ«ti laikomi teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse tiek, kiek to nereglamentuoja kiti teisÄs aktai.
Taigi, nuo 2017 m. balandžio 4 d. galioja naujos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklÄs, kurių 58 punktas taip pat numato, jog policijos areÅ¡tinÄs kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas). Aptariant nagrinÄjamiems atvejams taikytinÄ teisinį reguliavimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog asmenų laikymo ir jų kalinimo areÅ¡tinÄse sÄ lygų vertinimo atvejais taikytina ne KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m), o bÅ«tent minÄta Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta 5 kv. m ploto norma (žr., pvz., 2017 m. gegužÄs 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-437-822/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-587-556/2017, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-615-146/2016 ir kt.). Vertinant pažeidimÄ , susijusį su vienam asmeniui areÅ¡tinÄs kameroje tenkanÄiu plotu, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje kalinamas asmuo, jos specifikÄ , t. y. kad toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra stabilus, asmuo ne visÄ laikÄ , kurį praleidžia areÅ¡tinÄje, laikomas teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, galimybÄ pakankamai laisvai judÄti kameroje ar iÅ¡eiti pasivaikÅ¡Äioti į areÅ¡tinÄs kiemelį, kalinimo poveikį sveikatai ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2017 m. gegužÄs 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-845-525/2017, 2017 m. gegužÄs 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-816-525/2017, 2017 m. gegužÄs 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-437-822/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-108-822/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1169-520/2017).
IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK teismui pateiktų duomenų (b. l. 27-31) galima sprÄsti, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val. â keturvietÄje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val. â keturvietÄje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nuo 5 kv. m iki 5,6 kv. m.
Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, pareiÅ¡kÄjas visÄ ginÄo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose buvo užtikrintas teisÄs aktų reikalavimas dÄl minimalaus kameros ploto, tenkanÄio vienam asmeniui areÅ¡tinÄs kameroje. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kameros Nr. 9 nebuvo atitvertas sanitarinis mazgas nuo kameros ir be to pro žiÅ«rÄjimo akutÄ visas sanitarinis mazgas matosi. Nurodo, kad sienelÄ, kuria buvo atitvertas sanitarinis mazgas negali bÅ«ti žemesnÄ negu 150 cm, o kameroje Nr. 9 sienelÄ buvo per maža.
Atsakovo atstovas atsiliepime į A. V. skundÄ teigia, kad Vilniaus apskrities VPK, kad nagrinÄjamoje administracinÄje byloje buvo įpareigotas pateikti areÅ¡tinÄs pastato, esanÄio adresu, (duomenys neskelbtini), kamerų Nr. 3 ir Nr. 9 nuotraukas. Atsakovo atstovas informavo, jog perdavimo-priÄmimo aktu Nr. 10-IL-18523 atlaisvino ir perdavÄ Lietuvos nacionaliniam muziejui areÅ¡tinÄ bei įÄjimo į pastatÄ raktus. PaaiÅ¡kino, kad nedisponuoja Teismo praÅ¡omais duomenimis, todÄl po areÅ¡tinÄs perdavimo Lietuvos nacionaliniam muziejui kamerų Nr. 3 ir 9 nuotraukų pateikti galimybÄs nÄra.
Pateikia iÅ¡likusios kameros Nr. 4 nuotraukas. Atkreipia dÄmesį, jog tokios paÄios sienelÄs, skirianÄios sanitarinį mazgÄ , buvo įrengtos visose areÅ¡tinÄs kamerose (taip pat â ir kamerose Nr. 3 ir 9). Jei, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas, kameroje Nr. 9 nebÅ«tų sanitarinį mazgÄ skirianÄios sienelÄs, Nacionalinis visuomenÄs sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos bÅ«tų nustatÄs pažeidimus. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lietuvos higienos normos numatÄ, jog areÅ¡tinÄs kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara.
DÄl to, sanitarinio mazgo pertvara ir nÄ negalÄjo bÅ«ti statoma kitokia. Teisinio pagrindo sienelÄs rekonstruoti taip pat nebuvo, kadangi pagal Lietuvos higienos normos nustatÄ, jog veikianÄioms policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Vilniaus apskrities VPK nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai skundžiasi, jog areÅ¡tinÄs kameroje Nr. 9 nÄra atitverto sanitarinio mazgo. Kita vertus, Äia pat pareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad, sienelÄ kameroje Nr. 9 yra, tik per maža.
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK nesutinka su pareiÅ¡kÄju, jog pro žiÅ«rÄjimo akutÄ visas sanitarinis mazgas yra pilnai matomas. DÄl Å¡io nusiskundimo paaiÅ¡kina, jog akutÄs sumontuotos taip, kad kaip tik sanitarinio mazgo nesimatytų. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinÄs kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara. Taikant nacionalinį teisinį reguliavimÄ atsižvelgiama į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukÅ¡Äio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sÄ lygos privatumui ir Å¡i vieta visada matoma tiek kartu kalinÄių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05).
Nors sanitarinio mazgo atitvÄrimas 120â130 cm sienele ir laikomas atitinkanÄiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisÄs aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minÄtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvÄs asmens privatumo užtikrinimo aspektu nÄra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinÄio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1800-858/2018, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-293-552/2018, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.).
Å iuo aspektu taip pat pažymima, jog saugumo užtikrinimas areÅ¡tinÄs kamerose negali paneigti asmens teisÄs į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Å iuo atveju turi bÅ«ti parenkami tokie areÅ¡tinÄs kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo bÅ«dai, kurie nesikirstų su pagrindinÄmis žmogaus teisÄmis, įtvirtintomis Konvencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-309-438/2017).
Tai reiÅ¡kia, jog net ir nustaÄius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisÄs akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1348-502/2017). TodÄl vertinant pareiÅ¡kÄjui dÄl nevisiÅ¡kai tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kilusius nepatogumus, atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovas pagrindÄ (nepagrindÄ), jog pareiÅ¡kÄjo privatumas buvo užtikrintas tuo laikotarpiu, bei ar buvo kitų aplinkybių, leidžianÄių sprÄsti apie pareiÅ¡kÄjo teisÄs į privatumÄ pažeidimÄ ir pan., net jei sanitariniai mazgai ir yra įrengti kamerų kampuose bei jie nÄra tiesiogiai matomi pro kamerų duryse įrengtus langelius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1506-624/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017).
PatvirtinanÄiomis privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimÄ laikomos aplinkybÄs, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti prie durų ir nÄra papildomai izoliuoti, t. y. sanitarinio mazgo įÄjimas nuo gyvenamosios kameros dalies nÄra atitvertas durimis ar kitokiomis pertvaromis, taip pat tai, kad visÄ pareiÅ¡kÄjo laikymo areÅ¡tinÄje laikotarpį su juo kameroje buvo ir kiti suimtieji (nuteistieji) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2134-575/2018, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-725-756/2017).
Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužÄs 22 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-1133-525/2017 Å¡iuo aspektu taip pat buvo vertinama policijos komisariato pateikta informacija apie tai, kad areÅ¡tinÄs kamerų tualetuose priekinÄje pusÄje yra užuolaidos, į tualetÄ užÄjÄs asmuo užkabina užuolaidÄ padarytu kabliuku prie sienos įrengta kilpa, ir tokiu bÅ«du tualeto patalpa tampa uždara iÅ¡ visų pusių, todÄl buvo sprendžiama, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeista.
Kitoje byloje vertinta, jog pareiÅ¡kÄjo privatumas naudojantis areÅ¡tinÄs kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iÅ¡ vienos pusÄs jis visiÅ¡kai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybÄ tik užsidengti paties pasirÅ«pintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1092-624/2017). Kitoje administracinÄje byloje tualetÄ atskiriantis audeklas taip pat nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1913-756/2018).
Tais, atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiÅ¡kÄjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog, nors veikianÄioms policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 37:2009 2 p.), taÄiau į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ .
Turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisÄs ir teisÄti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinÄse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 6 p.). Pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.
TodÄl nors teisÄs aktuose nÄra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarÄ sanitarinį mazgÄ , taÄiau atsakovas turi teisinÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, jog užtikrintų pareiÅ¡kÄjo teisÄ naudotis tinkamai įrengtu tualetu, t. y. tokiu tualetu, kuris bÅ«tų įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1865-520/2017). Privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas turi įtakos ir neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«do ir dydžio parinkimui.
Tais atvejais, kai konstatuojamas tik pareiÅ¡kÄjo teisÄs naudotis privatumÄ užtikrinanÄiais sanitariniais įrenginiais pažeidimas, taÄiau kitų pažeidimų nenustatoma, atsižvelgiant į kalinimo tokiomis sÄ lygomis areÅ¡tinÄje laikotarpį (pvz., 8, 12, 14, 24 paras) bei kitus neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«do ir dydžio nustatymo kriterijus (pvz., komisariatas nesiekÄ sÄ moningai pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, nenustatyti pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai dÄl tokių sÄ lygų, pažeidimo mastÄ , pobÅ«dį, intensyvumÄ ir kt.), paprastai priteisiama neturtinÄ Å¾ala pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-3362-624/2016).
MažareikÅ¡mių ir atsitiktinių pažeidimų atvejais gali bÅ«ti pripažįstama, kad pareiÅ¡kÄjas nepatyrÄ tokio pobÅ«džio neturtinÄs žalos, kuri turÄjo (turi) bÅ«ti atlyginama pinigais, ir pats teisÄs pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1506-624/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1092-624/2017).
Jei be privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo nustatomi ir kiti kalinimo sÄ lygų pažeidimai (pvz., pažeistas orumas atliekant pareiÅ¡kÄjo apžiÅ«rÄ , sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kamerose nuo sienų luposi dažų danga, trupÄjo ir byrÄjo tinkas), paprastai priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1348-502/2017, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1371-520/2017).
Å iuo atveju atsakovo atstovas nepateikÄ duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti, jog pareiÅ¡kÄjo teisÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrÄ diskomforto, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisÄs aktų reikalavimus. TodÄl Teismas, atsižvelgusi į tai, jog visos abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kÄjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybÄs nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, buvo įrengtas taip, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo privaÄiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todÄl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisÄtus veiksmus.
Teismas akcentuoja, kad neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
PažymÄtina, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt.
NagrinÄjamu atveju, pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje buvo laikomas itin trumpai, todÄl net ir pripažinus, kad tomis dienomis jam naudojantis sanitariniu mazgu kamerose galÄjo bÅ«ti neužtikrinamas privatumas, taÄiau tai galÄjo su sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , taÄiau nesudaro pakankamo pagrindo sprÄsti dÄl neturtinÄs žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kÄjui atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamos bÅ«klÄs, t. y. antisanitarinis.
Kamerose lubos buvo dÄmÄtos nuo drÄgmÄs, buvo purvinos sienos, nebuvo jokių valymo priemonių, kibiro, semtuvÄlio ir Å¡luotos, kad galÄtų pats sutvarkyti kamerÄ . Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į A. V. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas skunde pateikÄ deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįstus nusiskundimus dÄl purvinų sienų kamerose, taip pat dÄl antisanitarinÄs sanitarinio mazgo bÅ«klÄs. PaaiÅ¡kino, kad pats bÅ«tų sutvarkÄs kamerÄ , taÄiau nebuvo valdymo priemonių, t. y kibiro, semtuvÄlio ir Å¡luotos.
PareiÅ¡kÄjo pozicija nepagrįsta. Nurodo, kad areÅ¡tinÄje tvarkÄ ir Å¡varÄ palaiko valytojos, kurios valo kameras. Kadangi savo darbÄ atlieka ir Å¡vara rÅ«pinasi valymo darbus atliekantys valytojai, jie iÅ¡valo kameras, sanitarinį mazgÄ , kamerose nepalieka purvinų sienų. Lietuvos higienos normos ITN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai44, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau - Higienos norma), 37 p. yra numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai).
Saugumo sumetimais kamerose nÄra laikomos valymo priemonÄs, pvz. Å¡luota, taÄiau valymo priemonÄs kamerose laikomų asmenų praÅ¡ymu jiems yra iÅ¡duodamos pas posÅ«nį pareigÅ«nÄ . Kameros ir sanitariniai mazgai yra iÅ¡valomi sulaikytųjų pasivaikÅ¡Äiojimo metu. Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-08-02 patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) PA-5160 ir 2019-03-18 patikrinimo aktas Nr. PA. (10-12 15.4.8) PA-1370 (toliau - Patikrinimo aktai) tvirtina faktÄ , jog areÅ¡tinÄs kamerose ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo Å¡varu.
GalimybÄ patiems valytis kameras yra sudaroma, taÄiau pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymų (skundų), taip pat - ir praÅ¡ymų valyti kamerÄ ir iÅ¡duoti tam skirtas valymo priemones, nebuvo fiksuota, todÄl laikytina, kad jo teisÄs minÄtu aspektu nebuvo pažeistos. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiÅ¡kÄjo skunde sanitarinio mazgo bÅ«klÄ nÄra konkreÄiai įvardijama, taÄiau iÅ¡ skundo turinio: âSanitarinis mazgas iÅ¡viso negaliu iÅ¡vardynt kokios jisai bÅ«kles, vienu žodžiu antisanitarines bÅ«klesâ, viena vertus, galima daryti prielaidÄ , jog, pareiÅ¡kÄjo nuomone, sanitarinis mazgas galimai buvo netinkamai įrengtas.
Kita vertus, pareiÅ¡kÄjui nekonkretizavus, nÄra aiÅ¡ku, kokio įrengimo pageidautų pareiÅ¡kÄjas {pvz., galbÅ«t sÄdimo tualeto, galbÅ«t visiÅ¡kai naujai įrengto tualeto ir pan.) ir ar toks įrengimas bÅ«tų reikalaujamas pagal imperatyvias teisÄs aktų normas, t. y. Å io klausimo analizÄ yra daugiau hipotetinio pobÅ«džio. Atsakovas sÄ moningai nesistengÄ sukelti nepatogumų pareiÅ¡kÄjui. Kaip jau minÄta, patikrinimo aktai tvirtina, kad areÅ¡tinÄse sanitariniai mazgai yra įrengti pagal nustatytus teisÄs aktų reikalavimus, todÄl su tuo susijusių pažeidimų fiksuota nebuvo.
DÄl to manome, jog dÄl sanitarinio mazgo įrengimo neturÄtų bÅ«ti pripažįstami neteisÄti valstybÄs veiksmai, nes jis įrengtas pagal teisÄs aktų reikalavimus. Skunde iÅ¡dÄstomi nepagrįsti nusiskundimai, susijÄ su dÄmÄmis ant lubų, kurios, anot pareiÅ¡kÄjo, atsiradusios nuo drÄgmÄs. Higienos normos 39 p. yra numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių. Higienos normos 16 p. yra įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judÄjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 20°C.
Turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). AreÅ¡tinÄs kameros yra įrengtos laikantis minÄtų reikalavimų, o šį faktÄ patvirtina patikrinimo aktai, kuriuose, patikrinus areÅ¡tinÄ, pateiktos patikrinimo iÅ¡vados, jog patikrinimo metu Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. DÄl to pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai yra nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant pareiÅ¡kÄjo teiginius apie higienos reikalavimų nesilaikymÄ laisvÄs atÄmimo vietose (konkreÄiai â areÅ¡tinÄse) taikomos įrodinÄjimo taisyklÄs, suformuluotos tokio pobÅ«džio bylose, bei atsižvelgiama į byloje esanÄius duomenis â dažniausiai visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktus, pažymas ir pan., kuriose konstatuojami ar nekonstatuojami atitinkami HN 37:2009 reikalavimų pažeidimai (vÄdinimas, drÄgmÄ, temperatÅ«ra, apÅ¡vietimu, Å¡vara ir pan.), Policijos departamento generalinio komisaro (ar atitinkamų institucijų) patvirtintus leidimus eksploatuoti atitinkamas areÅ¡tines (ar tam tikras jų patalpas), rekonstrukcijos įvertinimo aktus, laisvÄs atÄmimo vietos (komisariato) pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus ir kt.
Å iems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiÅ¡kÄjui savo teiginių dÄl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių Å¡iuos teiginius galinÄių patvirtinti įrodymų, pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl higienos normų neatitinkanÄių sÄ lygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjÅ«Äio 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužÄs 22 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017).
Å iuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai suraÅ¡omi (pareiÅ¡kÄjo buvimo areÅ¡tinÄje metu, iki jo patekimo į areÅ¡tinÄ, ar po to), kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužÄs 22 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-930-858/2017). Å iais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas pats dÄl higienos normų neatitinkanÄių sÄ lygų bÅ«tų skundÄsis komisariato administracijai, kreipÄsis dÄl to į visuomenÄs sveikatos centrÄ , kitÄ valstybÄs institucijÄ ar visuomeninÄ organizacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužÄs 22 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017).
Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kÄjo tvirtinimo dÄl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinÄje byloje Nr. A-1092-624/2017, vertindamas areÅ¡tinÄs kameros vÄdinimo sÄ lygas, atsižvelgÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo teiginių prieÅ¡taringumÄ ir nepagrįstumÄ . Vadovaudamasis HN 37:2009 23 punktu, kuriame numatyta, jog policijos areÅ¡tinÄs kameros turi bÅ«ti vÄdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema, teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, jog kamerose nÄra įrengtos atskiros oro Å¡alinimo sistemos (šį teiginį paneigia PanevÄžio visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktas), o langų negali atidaryti, taÄiau apeliaciniame skunde jau nurodÄ, kad kamerose yra mechaninÄ vÄdinimo sistema.
AtsižvelgÄs į tai, teismas sprendÄ, jog nÄra pagrindo laikyti, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kameros nÄra vÄdinamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1092-624/2017). Kita vertus, jei atsakovas nepaneigia pareiÅ¡kÄjo teiginių dÄl netinkamų higienos sÄ lygų areÅ¡tinių kamerose (pvz., drÄgmÄs, oro trÅ«kumo, netinkamos temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo), tai vertinama pareiÅ¡kÄjo naudai ir konstatuojamas atitinkamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2446-662/2018).
Kitų kalinimo sÄ lygų neatitiktis higienos reikalavimams (pvz., asmeninių rÅ«bų skalbimo, skutimosi ar dantų higienos priemonių iÅ¡davimo, aprÅ«pinimo patalynÄs komplektu, dirbtinio apÅ¡vietimo, tinko byrÄjimo nuo sienų ir lubų) vertinama remiantis bendrosiomis Å¡io pobÅ«džio bylų įrodinÄjimo taisyklÄmis. PareiÅ¡kÄjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dÄl konkreÄių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-475-552/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-624-756/2017, 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-108-822/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-930-858/2017).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mÄ) neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymÄtina, jog nustaÄius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai neÅ¡varÅ«s, patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių yra pelÄsio, neiÅ¡duota Å¡vari patalynÄ), taÄiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , todÄl neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1005-756/2017).
IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų (b. l. 37-40) ir Vilniaus apskrities VPK VTV areÅ¡tinÄs kamerų pagrindinio valymo registravimo (b. l. 41), bei Vilniaus apskrities VPK VTV areÅ¡tinÄs ir konvojaus skyriaus Å«kio poskyrio darbuotojų grafikas (b. l.
59) matyti, kad areÅ¡tinÄs patalpos buvo valomos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog jo laikymo nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 15:00 val. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 13:23 val. â keturvietÄje kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas 22,4 kv. m, su vienu asmeniu ir nuo 2019 m. birželio 26d. apie 14:53 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 08:12 val. â keturvietÄje kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas, 20 kv. m, su trimis asmenimis, areÅ¡tinÄs kamerose metu nebuvo užtikrinti higienos reikalavimai, t. y. nebuvo palaikoma Å¡vara, nepagrįsti.
PažymÄtina, ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog nebuvo kur susidÄti asmeninių daiktų, spintelių, stalas kameroje buvo per mažas 70 cm x 70 cm. Grindyse buvo iÅ¡lindusios vinys. Grindys negali bÅ«ti medinÄs, turi bÅ«ti tokios grindys, kad bÅ«tų lengvai valomos. Atsakovo atstovas atsiliepime į A. V. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, teigia, jog Å¡ių nusiskundimų nepagrįstumÄ patvirtina patikrinimo aktuose užfiksuotos iÅ¡vados, kad tokių pažeidimų nÄra nustatyta.
Taip pat paminÄtina ir tai, kad net jei toji vinis grindyse ir bÅ«tų buvusi, pareiÅ¡kÄjas turÄjo pagrįsti, kodÄl ir kaip tai sukÄlÄ jam žalÄ , taÄiau skunde to nenurodÄ. Asakovo atstovas taip pat iÅ¡dÄstÄ nusiskundimus, susijusius su tuo, jog kamerose nebuvo spintelių, kad stalas, kuris buvo kamerose, buvo per mažas. Higienos norma yra Å¡iuo metu galiojantis teisÄs aktas, kuris, be visų kitų klausimų, taikomas ir areÅ¡tinių įrengimui (Lietuvos higienos norma HN 37:2002 âAreÅ¡tinÄs. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklÄsâ, patvirtina SAM 2002 m. gegužÄs 17 d.
įsakymu Nr. 215, neteko galios nuo 2009-09-29; Lietuvos higienos norma HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtina SAM 2009 m. rugsÄjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, neteko galios nuo 2015-11-01; Å¡iuo metu taikoma - Higienos norma). Higienos norma nenumato reikalavimo areÅ¡tinių statinius ir patalpas eksploatuojanÄioms policijos įtaigoms kamerose įrengti spintelÄ. Spintų reikalavimas yra numatytas Higienos normos 27 p., taÄiau taikomas ne kameroms. Jame numatyta, jog Å¡varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias laisvÄs atÄmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose Å¡variose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.
Taip pat taip privalomų reikalavimų nÄra numatyta iÅ¡matavimų stalui kamerose. DÄl to mano, jog pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai Å¡iuo aspektu neturi bÅ«ti pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisÄtais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ patvirtintoje LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje âTardymo izoliatorių, kalÄjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalposâ nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti vienas stalas.
Stalo matmenys minÄtoje normoje nenustatyti. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas nuostatas, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl per mažo stalo trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ, kad stalas per mažas tam, kad bÅ«tų galima atsisÄsti ir žmoniÅ¡kai pavalgyti, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ bei neindividualizavo dÄl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ.
PareiÅ¡kÄjas taip pat skunde nurodÄs, jog grindys buvo medinÄs, taÄiau pareiÅ¡kÄjo manymu turi bÅ«ti tokios, kurios bÅ«tų lengvai valomos. Pateiktuose atsakovo atstovo Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-08-02 patikrinimo akte Nr. PA-5160 ir 2019-03-18 patikrinimo akte Nr. PA-1370 specialistai netikrino. Higienos normos HN 37:2009 27 punkte numatyta, jog policijos areÅ¡tinÄs patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Be to, skunde pareiÅ¡kÄjas tik abstrakÄiai nurodÄ, nedetalizavo ir nepagrindÄ, kokias neigiamas pasekmes jam sukÄlÄ jo nurodytos aplinkybÄs, o tik abstrakÄiai ir deklaratyviai nurodÄ Å¡ias aplinkybes. TodÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl medinių, sunkiai valomų grindų dangos, grindyse esanÄių vinių, atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ Vilniaus apskrities VPK, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikÄ pagal galiojanÄius teisÄs aktus.
AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, neteisÄtų veiksmų nagrinÄjamu atveju nenustatyta. NenustaÄius neteisÄtų veiksmų, kurie galÄtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukÄlÄs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. TodÄl nÄra teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas. Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;
LVAT 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja Fausta VitkienÄ