9692b0da-ab88-4c9a-a206-5c00a316ae9a · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedReginos GaudutienÄs, Violetos RažinskaitÄs,sekretoriaujant JÅ«ratei ÄesnuleviÄienei, Martynai PauÅ¡aitei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nukentÄjusiojo atstovui advokatui Alvydui KvasÄeviÄiui, gynÄjams advokatams Algimantui Juciui, AuÅ¡rai RuÄienei, Sergejui Butai, Rimvydui Kairiui, Juozapui Surbliui, nuteistiesiems E. Ä., A. B., M. Å ., L. B.,teismo medicinos ekspertams Diomenui Vitkui, JanuÅ¡ Rybalko,             vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs Editos MikalainienÄs, nuteistojo M.
Legislator headnote
AI generated9692b0da-ab88-4c9a-a206-5c00a316ae9a · Lietuvos apeliacinis teismas: Tais atvejais, kai nukentÄjusiojo mirties priežastis yra ne suduotų smÅ«gių visuma, bet konkretÅ«s vieno asmens suduoti smÅ«giai, teismas turi vadovautis ne tik iÅ¡vada, kas sudavÄ mirtinÄ smÅ«gį, bet ir atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų buvimÄ , jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybÄ koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas, padarytas bendrininkų grupe yra tada, kai darant šį nusikaltimÄ , tyÄia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinÄių bÅ«ti asmenų.
Full text
Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                                                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-396/2015                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00919-2007-3                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8.;                                                                           1.2.26.2. (S)                                                                                                                                                                                         LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko KÄstuÄio Jucio (praneÅ¡Äjo),teisÄjų:
Reginos GaudutienÄs, Violetos RažinskaitÄs,sekretoriaujant JÅ«ratei ÄesnuleviÄienei, Martynai PauÅ¡aitei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nukentÄjusiojo atstovui advokatui Alvydui KvasÄeviÄiui, gynÄjams advokatams Algimantui Juciui, AuÅ¡rai RuÄienei, Sergejui Butai, Rimvydui Kairiui, Juozapui Surbliui, nuteistiesiems E. Ä., A. B., M. Å ., L. B.,teismo medicinos ekspertams Diomenui Vitkui, JanuÅ¡ Rybalko,             vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs Editos MikalainienÄs, nuteistojo M.
Å . gynÄjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Ä. gynÄjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:           - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â laisvÄs atÄmimu trylikai metų Å¡eÅ¡iems mÄnesiams;         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį â Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt parų areÅ¡to.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir M.
Å . paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas trylikai metų Å¡eÅ¡iems mÄnesiams. BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.           E. Ä. pripažintas kaltu ir nuteistas:          - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â laisvÄs atÄmimu trylikai metų Å¡eÅ¡iems mÄnesiams;         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį â Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt parų areÅ¡to.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir E. Ä. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas keturiolikai metų.
BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.          A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:          - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â laisvÄs atÄmimu aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mÄnesiams;         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį â trisdeÅ¡imt parų areÅ¡to.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir A. B. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mÄnesiams.
BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.          L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį â septyniasdeÅ¡imt parų areÅ¡to. BausmÄ paskirta atlikti areÅ¡tinÄje.           NukentÄjusiosios V. B. civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo paliktas nenagrinÄtas.           TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,            n u s t a t Ä :
           M. Å ., E. Ä., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., be rimtos dingsties, vieÅ¡oje vietoje ir įžūliais veiksmais, prekybos centro âPâ automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje S. (duomenys neskelbtini) mieste, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ , t. y. matant kitiems asmenims, turÄdami tikslÄ sužaloti, užpuolÄ nukentÄjusįjį A.
B. M. Å ., E. Ä. ir A. B. pargriautam ir gulinÄiam ant žemÄs nukentÄjusiajam smÅ«giavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarÄ A. B. muÅ¡tinÄ smakro žaizdÄ , odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskÄlÄ dviejų virÅ¡utinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakauÅ¡io deÅ¡inÄs pusÄs minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nugaros deÅ¡inÄje pusÄje â mentÄs ir juosmens srityse, atvirÄ deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžį, muÅ¡tinÄ kairÄs pusÄs plaÅ¡takos III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ ir atvirÄ galinio pirÅ¡tikaulio lūžį bei pakauÅ¡io apatinÄs dalies sumuÅ¡imÄ dÄl ko nuo pakauÅ¡io apatinÄs dalies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakauÅ¡io sÄ naryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, iÅ¡siliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, dÄl ko nukentÄjusysis A.
B. įvykio vietoje mirÄ.       L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro âPâ automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini) mieste, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai, neturÄdamas aiÅ¡kios priežasties ir dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, nukentÄjusiajam A. B. gulinÄiam ant žemÄs, tyÄia Å¡ovÄ ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro âFlobertâ Å¡oviniais į sÄdmenis, taip padarydamas nukentÄjusiajam daugybinius, pavirÅ¡inius, Å¡autinius abiejų klubų ir Å¡launų bei deÅ¡inio sÄdmens srityje sužalojimus, dÄl ko nežymiai sutrikdÄ nukentÄjusiojo sveikatÄ .           KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄ Edita MikalainienÄ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendžio dalį nuteistojo L.
B. atžvilgiu bei priimti naujÄ nuosprendį: L. B. pripažinti kaltu ir nuteisti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â laisvÄs atÄmimu trylikai metų Å¡eÅ¡iems mÄnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du ir L. B. paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ trylikai metų Å¡eÅ¡iems mÄnesiams. PaskirtÄ bausmÄ atlikti pataisos namuose. L. B. pripažinti jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe tai, kad nusikaltimus padarÄ veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
          Taip pat, apeliaciniame skunde prokurorÄ praÅ¡o pakeisti KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Ä. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du ir E. Ä. paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ trylikai metų Å¡eÅ¡iems mÄnesiams. E. Ä. pripažinti atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nusikaltimus padarÄ bendrininkų grupe.           ProkurorÄs nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo L.
B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį ir netinkamai konstatavo, kad L. B. veikoje nÄra nusikaltimÄ sunkinanÄios aplinkybÄs, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendis, priimtas L. B. atžvilgiu, yra neteisÄtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas padarÄ bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .           Skunde atkreipiamas dÄmesys į tai, kad pagal teismų praktikÄ , nužudymų bylose keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai, jei nustatoma, jog visi bendrininkai turÄjo tyÄiÄ nužudyti ar neapibrÄžtÄ tyÄiÄ dÄl atsiradusių padarinių (KasacinÄs nutartys                          Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-523/2009).
Tais atvejais, kai nukentÄjusiojo mirties priežastis yra ne suduotų smÅ«gių visuma, bet konkretÅ«s vieno asmens suduoti smÅ«giai, teismas turi vadovautis ne tik iÅ¡vada, kas sudavÄ mirtinÄ smÅ«gį, bet ir atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų buvimÄ , jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybÄ koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas, padarytas bendrininkų grupe yra tada, kai darant šį nusikaltimÄ , tyÄia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinÄių bÅ«ti asmenų.
Be to, bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todÄl įrodinÄjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarÄ nusikalstamos veikos detales (KasacinÄs nutartys                    Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-485/2008, Nr.2K-523/2009 ir kt.). Esant susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarÄ, atsako pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį.
Jei nukentÄjusiojo mirtį sukÄlÄ nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyÄiÄ nužudyti arba neapibrÄžtÄ tyÄiÄ , kuri apima ir gyvybÄs atÄmimÄ , tai pagal BK 129 straipsnio nuostatas atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavÄ gyvybÄs atÄmimo procese. Kai keli asmenys veikia kartu turÄdami tyÄiÄ nužudyti bei patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybÄ nukentÄjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai.
Be to, nebÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ jų padarytų mirtinus sužalojimus, o pakanka, jog tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ bet ir atimant nukentÄjusiajam galimybÄ prieÅ¡intis (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-456/2008, Nr. 2K-523/2009 ir kt.).               ProkurorÄ apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino L. B. veiksmus. Teigia, kad apie L. B. kaltÄs turinį sprendžiama remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analizÄ, t. y. tiek nuteistųjų parodymais, tiek objektyviaisiais bylos duomenimis, kurie Å¡ioje byloje akivaizdÅ«s. Nurodo, kad teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog tarp nuteistųjų M.
Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. buvo susitarimas sužaloti nukentÄjusįjį A. B., kuris pasireiÅ¡kÄ konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodanÄiais, jog nuteistieji vienas kito neteisÄtus veiksmus suprato ir jiems pritarÄ, iÅ¡reikÅ¡dami tikrÄ jÄ valiÄ padarinių atžvilgiu. Be to, prokurorÄs nuomone, veiksmų bendrumÄ , suderinamumÄ ir kryptingumÄ rodo Å¡ios bylos aplinkybÄs: M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. buvo kartu nusikaltimo vietoje; vienu metu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio; nuteistieji M.
Å ., E. Ä., A. B. rankose turÄjo susidorojimui jau paruoÅ¡tus įrankius, t. y. plaktukÄ , golfo lazdas, o nuteistasis L. B. 6 mm kalibro revolverį, kuris buvo užtaisytas 6 mm kalibro âFlobertâ Å¡oviniais; nuteistieji M. Å ., E. Ä., A. B. be jokio atskiro perspÄjimo ar preteksto, beveik vienu metu pradÄjo smÅ«giuoti, o L. B. Å¡audyti į gulintį ant žemÄs nukentÄjusįjį; visi nuteistieji vienu metu iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos, palikdami sunkiai sužalotÄ A. B.              Pasak prokurorÄs, L.
B. tyÄios kryptingumÄ rodo ir ta aplinkybÄ, kad jis ne tik nesistengÄ nutraukti kitų asmenų smurtinių veiksmų, bet prieÅ¡ingai, Å¡audÄ Ä¯ sunkiai sužeistÄ nukentÄjusįjį iÅ¡ pakankamai arti, akivaizdžiai suvokdamas, jog bendrais veiksmais kartu su M. Å ., E. Ä. ir A. B. dalyvauja žmogaus gyvybÄs atÄmimo procese.            ProkurorÄs nuomone, atsižvelgus į pirmiau skunde nurodomas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad L. B. pritarÄ M. Å ., E. Ä. ir A.
B. smurtiniams veiksmams, suvokÄ pavojingÄ jų bendrai daromos veikos pobÅ«dį, numatÄ, jog nuo tokių jų veiksmų nukentÄjusysis gali mirti, taÄiau bendrais veiksmais sukeltiems padariniams, tarp jų ir nukentÄjusiojo mirÄiai, buvo abejingas, t. y. veikÄ tiesiogine tyÄia.               Skunde atkreipiamas dÄmesys į tai, kad KlaipÄdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje, perkvalifikuodamas nuteistojo L. B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nuteistasis nepadarÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, turÄjo L.
B. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendyje Å¡ioje dalyje.             Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad padarÄ jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taip pat, nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ .           Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄdamas bylÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau â BPK) 20 straipsnio nuostatas, todÄl netinkamai iÅ¡nagrinÄjo baudžiamoje byloje esanÄius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrÄ, nepaÅ¡alino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, neapklausÄ visų proceso dalyvių, todÄl klaidingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
           Nuteistojo A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. J. duotais parodymais. Atkreipia dÄmesį į tai, kad liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisiamajame posÄdyje nebuvo apklaustas.           Skunde apeliantas nurodo, kad prieÅ¡ nukentÄjusįjį A. B. jokio smurto nevartojo ir nei vieno smÅ«gio nukentÄjusiajam nesudavÄ. PraÅ¡o atsižvelgti į jo parodymus duotus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posÄdyje, kurių metu parodÄ, kad M.
Å . vijosi A. B., pargriovÄ jį ant žemÄs ir kelis kartus nukentÄjusiajam įspyrÄ.          Be to, apeliantas praÅ¡o atsižvelgti ir į nuteistųjų M. Å ., E. Ä. duotus parodymus, kurių metu nei vienas iÅ¡ nuteistųjų taip pat nepatvirtino, jog jis (A. B.) smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusįjį A. B. Apeliantas teigia, kad tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo įvykio vietoje, stebÄjo įvykio pradžiÄ , taÄiau prasidÄjus konfliktui iÅ¡ įvykio vietos pabÄgo. Nuteistojo nuomone, nors liudytojas M.
V. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ atpažinimui pateiktų nuotraukų jį atpažino, kaip asmenį dalyvavusi konflikte, taÄiau tai nepatvirtina, kad bÅ«tent jis konfliktavo ir padarÄ jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skunde apeliantas mano, kad yra svarbÅ«s liudytojų               T. Ä., R. K. ir D. M. parodymai. A. B. teigia, kad sÄdÄdamas viename automobilyje su asmenimis, kurie kontaktavo su nukentÄjusiuoju, ant jo batų taip pat galÄjo atsirasti pilkai mÄlynos medvilnÄs pluoÅ¡tai, kurie sutampa su nukentÄjusiojo A.
B. striukÄs atitinkamais pluoÅ¡tais.         Skunde apeliantas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad bendrininkavimas yra iÅ¡ esmÄs ypatinga tyÄinÄs nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma kelių asmenų pastangomis (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-523/2009 ir kt.). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje bendrininkų tarpusavio susitarimÄ siejo konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡ta forma. TaÄiau nuteistasis atkreipia dÄmesį į tai, kad nei susitarimo, nei konkliudentinių veiksmų dÄl nukentÄjusiojo nužudymo nebuvo, jis (A.
B.) su kitais nuteistaisiais atsidÅ«rÄ tokioje situacijoje, kurioje buvo akivaizdi grÄsmÄ bÅ«ti sumuÅ¡tiems ar sužalotiems, nes nukentÄjusysis A. B. ir su juo buvÄ asmenys, atsiveÅ¾Ä priemones (golfo lazdas, plaktukÄ ), kuriomis ne tik galÄjo sužaloti, bet ir atimti gyvybes. Pažymi, kad siekiat apsiginti kažkas iššovÄ iÅ¡ ginklo ir asmenys, kurie siekÄ užpulti, pradÄjo bÄgti. Apeliantas nurodo, kad jis pasielgÄ spontaniÅ¡kai ir taip pat vijosi vienÄ iÅ¡ atvykusių asmenų, tokiu bÅ«du nuo visų atitrÅ«ko, todÄl negalÄjo ne tik matyti kas vyksta įvykio vietoje, bet ir naudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį.
A. B. nuomone, nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis veikÄ tyÄia bendrininku grupe.          Apeliantas cituoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-7-156/2010 ir nurodo, kad nužudymas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų yra tada, kai jis padaromas dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba nužudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį.
Nuteistasis A. B. pažymi, kad nors įvykio vieta formaliai yra vieÅ¡a, taÄiau tuo metu paÅ¡alinių žmonių nebuvo, vieÅ¡oji rimtis nebuvo sutrikdyta bei kieno nors interesai nebuvo paliesti. Pasak apelianto, Å¡ias aplinkybes patvirtina įvykio dalyvių duoti parodymai. Atkreipia dÄmesį į tai, kad nei jis (A. B.), nei kiti nuteistieji nebuvo konflikto pradininkai, prieÅ¡ingai â konflikto iniciatoriai buvo kita atvykusių vaikinų grupÄ, kurie siekÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Be to, nurodo, kad atvykusieji vaikinai prieÅ¡ įvykį ilgÄ laiko tarpÄ vartojo alkoholinius gÄrimus ir buvo apsvaigÄ nuo alkoholio, todÄl iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų akivaizdžiai iÅ¡provokavo įvykį.
Remiantis specialisto iÅ¡vada matyti, kad nukentÄjusiojo A. B. kraujyje taip pat buvo rasta 1,85 promilių etilo alkoholio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybÄ turÄjo konstatuoti, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys ir Å¡iÄ aplinkybÄ nurodyti kaip atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.           Apeliantas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad jis vieÅ¡osios tvarkos pažeisti negalÄjo, nes vijosi vaikinÄ ir įvykio vietoje nebuvo, o grįžo tik tuo metu, kai prieÅ¡ nukentÄjusįjį niekas nebesmurtavo.           Nuteistasis A.
B. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodÄs jokių motyvų ir argumentų, paskyrÄ jam kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ . Apelianto nuomone, teismas turÄjo atsižvelgti į tai, kad jam inkriminuojamas veikas padarÄ bÅ«damas nepilnameÄiu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinÄjant teisme, paskirtų Å¡velnesnių kardomųjų priemonių nepažeidÄ. Nurodo, kad kardomoji priemonÄ â suÄmimas jam sukÄlÄ dvasines ir psichologines kanÄias. Apeliantas skunde praÅ¡o iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo jam skirti Å¡velnesnÄ kardomÄ jÄ priemonÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu.            Nuteistojo M.
Å . gynÄjas advokatas Rimvydas Kairys apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui arba prokurorui. Nuteistajam M. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ panaikinti ir paskirti kardomÄ jÄ priemonÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu.           Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisÄtas, nes KlaipÄdos apygardos teismas nagrinÄdamas bylÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostatas, todÄl netinkamai, Å¡aliÅ¡kai, iÅ¡nagrinÄjo baudžiamoje byloje esanÄius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrÄ, nepaÅ¡alino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, neapklausÄ visų proceso dalyvių, todÄl klaidingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .          Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posÄdyje prokuroras pakeitÄ kaltinimÄ M.
Å . ir kitiems nuteistiesiems. TodÄl pakeitus kaltinimÄ teisme, kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio nuostatų ir M. Å . negalÄjo suprasti kokiais veiksmais yra kaltinamas, t. y. nebuvo nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das bei kitos aplinkybÄs.          GynÄjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad pakeistas kaltinimas savo faktinÄmis aplinkybÄmis laikomas esmingai skirtingu nuo pradinio kaltinimo, kai žymiai pasikeiÄia nusikaltimo pagal kurį pareikÅ¡tas kaltinimas, faktinÄs aplinkybÄs, t. y. prisideda to paties nusikaltimo epizodai, iÅ¡ esmÄs pasikeiÄia nusikalstamų veikų apimtis, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jei tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ .
Be to, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomas nusikalstamos veikos padarymo faktinÄs aplinkybÄs turi bÅ«ti iÅ¡dÄstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadijÄ , aplinkybes, apibÅ«dinanÄias konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmÄs parinkimui reikÅ¡mingus faktus bei aplinkybes, t. y. kai nusikalstamÄ veikÄ padarÄ keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje apraÅ¡oma bendrai, nurodant kaip kiekvienas iÅ¡ jų dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .
Taip pat, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs, jei jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iÅ¡ esmÄs skirtis nuo nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo.           GynÄjo tvirtinimu, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, nes pakeistas kaltinimas turÄjo reikÅ¡mÄs iÅ¡dÄstant apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes.
Be to, faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių pakeitimas laikytinas esminiu, nes pasikeitÄ nusikalstamos veikos apimtis ir tai, turÄjo įtakos skiriant bausmÄ.        Skunde atkreipiamas dÄmesys į tai, kad teismas bendrininkavimo atveju privalo konstatuoti kiekvieno bendrininko veiksmus ir tik tada sprÄsti jų veikos kvalifikavimÄ pagal konkretų BK straipsnį.        Nuteistojo M. Å . gynÄjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad nužudymas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojamas tik tada, kai jis padaromas dÄl aiÅ¡kaus visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį.
Pasak gynÄjo, kvalifikuojant nuteistojo M. Å . veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , lemiamas veiksnys nÄra nusikaltimo padarymo vieta. Pažymi, kad Å¡ioje byloje neginÄijamai nustatyta, kad nuteistuosius ir nukentÄjusįjį siejo asmeniniai nesutarimai. Be to, pats nukentÄjusysis su draugais atvyko į įvykio vietÄ aiÅ¡kintis asmeninių nesutarimų agresyviai nusiteikÄ ir pasiruoÅ¡Ä nuteistųjų atžvilgiu vartoti fizinį smurtÄ . NukentÄjusysis A. B. pirmas į nuteistuosius metÄ plaktukÄ .
TodÄl gynÄjo nuomone, nuteistojo veiksmai turÄjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 135 straipsnio 1dalį.          GynÄjo nuomone, byloje bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ , teisme apklausti liudytojÄ A. J. bei įvertinti daiktinių įrodymų patikimumÄ . Pažymi, kad liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posÄdžio metu nebuvo apklaustas, nes teismas nesiÄmÄ visų reikiamų priemonių. Be to, liudytojas atsiuntÄ praneÅ¡imÄ , kuriame nurodÄ nesiremti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie neatitinka faktinių aplinkybių, taÄiau KlaipÄdos apygardos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡iais liudytojo parodymais rÄmÄsi.
Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas nenurodÄ, kas konkreÄiai nukentÄjusįjį muÅ¡Ä golfo lazda. Be to, įvykio metu matomumas buvo ribotas ir vieta iÅ¡ kurios liudytojas stebÄjo įvykį, nieko nesimatÄ.       Skunde atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. EKM 95/10 (01) nurodoma, jog nukentÄjusiajam sužalojimas sukÄlÄs mirtį buvo galimai padarytas medine golfo lazda, taÄiau Å¡is įrankis nebuvo surastas ir apžiÅ«rÄtas.
IÅ¡ daiktinių apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo iÅ¡imta ir apžiÅ«rÄta tik beisbolo lazda.        GynÄjas nurodo, kad nuteistasis M. Å . pirmosios instancijos teisme parodÄ, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V., kuriam Å¡ioje byloje nÄra pateikti įtarimai. TaÄiau Å¡ie nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti bei iÅ¡tirti.        Skunde tvirtinama, kad nuteistasis M. Å . nepadarÄ sužalojimų, nuo kurių mirÄ nukentÄjusysis, taÄiau KlaipÄdos apygardos teismas skirdamas bausmÄ Ä¯ tai neatsižvelgÄ.
Be to, byloje nÄra nustatyta, kas iÅ¡ nuteistųjų padarÄ sužalojimÄ nuo kurio A. B. mirÄ.       Pažymi, kad pagrindinis kriterijus, nulemiantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ ir skirtinos bausmÄs dydį, yra jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, padariniai. Remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad skiriant bausmÄ atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, kurios tiesiogiai nesusijusiuos su nusikalstamos veikos padarymu, taÄiau padeda visapusiÅ¡kai įvertinti kaltininko asmenybÄ ir paskirti teisingÄ bausmÄ.
GynÄjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Å . paskyrÄ griežtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ bei kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ teismo salÄje iÅ¡ esmÄs dÄl to, kad nuteistasis teisme pakeitÄ parodymus ir nurodÄ kitÄ nusikaltime dalyvavusį asmenį, t. y. E. V.           Skunde praÅ¡oma pripažinti atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybÄ, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys.
Pasak gynÄjo, pats nukentÄjusysis iÅ¡provokavo M. Å . ir kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, t. y. paties nukentÄjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmÄmis.             GynÄjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodÄs jokių motyvų ir argumentų, nepagristai paskyrÄ nuteistajam M. Å . kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ . Skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuo įvykio praÄjo penkeri metai, taÄiau nuteistasis M.
Å . per šį laikotarpį jokių teisÄs pažeidimų nepadarÄ, laikÄsi visų nustatytų namų areÅ¡to sÄ lygų.            Nuteistojo E. Ä. gynÄjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendį ir nuteistÄ jį E. Ä. iÅ¡teisinti arba baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nuteistajam E. Ä. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ panaikinti ir paskirti kardomÄ jÄ priemonÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu.            Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisÄtas, nes KlaipÄdos apygardos teismas nagrinÄdamas bylÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio 2 dalies, BPK 256 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas, todÄl netinkamai, Å¡aliÅ¡kai, iÅ¡nagrinÄjo baudžiamoje byloje esanÄius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrÄ, nepaÅ¡alino abejonių ir prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, neapklausÄ visų proceso dalyvių, todÄl klaidingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .             Pasak gynÄjo, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas aplaidžiai, pirmosios instancijos teisme E. Ä. bei kitiems kaltinamiesiems buvo pakeisti kaltinimai ir nustatyta, kad M.
Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. bendrais veiksmais dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudÄ A. B.,                 t. y. KlaipÄdos apygardos teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje nurodÄ naujus kaltinimus, kurie iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinimų pateiktų kaltinamajame akte bei visiÅ¡kai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. GynÄjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir nurodo, kad kaltinamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ yra suvaržoma jeigu jam iÅ¡ anksto nÄra praneÅ¡ama apie kaltinimo pakeitimo galimybÄ.
Taip pat, kaltinamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ yra suvaržoma ir tuo atveju, kai pakeiÄiamos esminÄs faktinÄs įvykio aplinkybÄs,    t. y. vieta, laikas, bÅ«das.         GynÄjo nuomone, dÄl nukentÄjusiojo A. B. nužudymo nuteisti nekalti asmenys, o kalti asmenys â nenubausti.           Skunde praÅ¡oma atkreipti dÄmesį į tai, kad tik pirmosios instancijos teisme, paskyrus teismo medicinos ekspertizÄ paaiÅ¡kÄjo, jog nukentÄjusiajam mirtinas smÅ«gis buvo suduotas medine golfo lazda.
TaÄiau, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nuteistieji ar liudytojai nenurodÄ, kad nukentÄjusysis bÅ«tų muÅ¡amas lazda. GynÄjo nuomone, nenustaÄius nužudymo įrankio su kuriuo buvo nužudytas nukentÄjusysis, negalima kaltinamiesiems inkriminuoti nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio nuostatas.         GynÄjas pažymi, kad tik A. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas prieÅ¡taringus parodymus nurodÄ, jog bÄgant nukentÄjusiajam buvo suduotas smÅ«gis lazda per nugarÄ .
TaÄiau Å¡is liudytojas (A. J.) pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti prieÅ¡taringi parodymai įvertinti nebuvo. Be to, KlaipÄdos apygardos teismas nesiÄmÄ visų reikalingų priemonių, kad bÅ«tent Å¡is liudytojas bÅ«tų apklaustas teisme. Atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad iÅ¡ liudytojo A. J. nurodytos vietos, kurioje jis stebÄjo įvykį, nieko nesimato. GynÄjo nuomone, galimai A. J. įvykio vietoje net nebuvo. PraÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tyrÄjo R.
A. 2009 m. vasario 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nurodoma, jog papildomai apklausiant liudytojÄ A. J., nurodÄ tris asmenis susijusius su įvykiu, t. y. M. P., A. M., R. L. TaÄiau, nagrinÄjamojoje byloje nÄra liudytojo A. J. papildomos apklausos apie Å¡iuos asmenis ir jų vaidmenis įvykio vietoje. GynÄjas skunde cituoja liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 27 d., 2007 m. spalio 29 d. duotus parodymus. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad liudytojas pirminių parodymų metu parodÄ, jog įvykio metu buvo tamsu ir jis vaikinų veidų neįsiminÄ.
TaÄiau, 2007 m. spalio 29 d. apklaustas papildomai, A. J. parodÄ, kad įvykio vietoje matÄ iÅ¡ matymo pažįstamus vaikinus, kurie buvo be Å¡aunamųjų ginklų, jokių kitų įrankių neturÄjo.             Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nuteistieji į boulingo klubÄ atvyko neturÄdami nei lazdų, nei plaktukų ar golfo lazdų. Be to, nuteistieji stengÄsi nekonfliktuoti su agresyviai nusiteikusiais bei apsiginklavusiais nukentÄjusiuoju ir kitais su juo atvykusiais asmenimis, bandÄ bÄgti, taÄiau klubo darbuotojai jų neiÅ¡leido pro atsargines duris.
Å ias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B.         Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad KlaipÄdos apygardos teismas nevertino nukentÄjusiojo ir su juo buvusių asmenų veiksmų, kurie nuteistųjų atžvilgiu įvykdÄ chuliganiÅ¡kÄ užpuolimÄ , turÄdami tikslÄ sunkiai sužaloti ar net nužudyti nuteistuosius. Pažymi, kad nukentÄjusysis ir kiti asmenys buvo apsiginklavÄ strypais ar golfo lazdomis, užblokavo nuteistųjų automobilį ir neleido jiems laisvai iÅ¡vykti.        GynÄjas skunde remiasi teismų praktika ir tvirtina, kad itin kruopÅ¡Äiai turi bÅ«ti tiriamos pavojingo kÄsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .
BÅ«tinoji gintis atsiranda ne tik paÄiu pavojingo kÄsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra realioji grÄsmÄ. Be to, teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti realizuota nepriklausomai nuo galimybÄs iÅ¡vengti pavojingo kÄsinimosi pabÄgant, pasislepiant arba kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigÅ«nus.         Nuteistojo E. Ä. gynÄjas skunde cituoja ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkriÄio 7 d., 2007 m. lapkriÄio 13 d., 2007 m. lapkriÄio 14 d. bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posÄdžio metu duotus nuteistojo M.
Å . parodymus, kurie patvirtina, jog E. Ä. lazda ar kitokiais bÅ«dais nukentÄjusiojo nemuÅ¡Ä. Taip pat, skunde praÅ¡o atsižvelgti į liudytojo M. Å . ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 29 d. duotus parodymus. GynÄjo nuomone, M. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtina nukentÄjusiojo sumuÅ¡imo sekos. Skunde tvirtinama, kad galbÅ«t nuteistasis M. Å . ikiteisminio tyrimo metu buvo kankinamas ir priverstas duoti jam nepalankius parodymus.             Skunde cituojami nuteistojo E. Ä. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurie, gynÄjo nuomone, patvirtina, kad E. Ä.
įvykio vietoje bandydamas nuo nukentÄjusiojo atstumti M. Å ., krauju susitepÄ savo sportinius batelius. Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3446(07) konstatuota, jog ant A. B. striukÄs rastos trys juodos spalvos plastiko mikrodetalÄs yra vienodos su E. Ä. batų plastiku, taÄiau Å¡i iÅ¡vada kelia abejones. Be to, praÅ¡oma atsižvelgti, ar nuo guminių gaminių gali atsirasti mikrodetalÄs. Tvirtinama, kad Å¡ie daiktiniai įrodymai (batai, drabužiai) prieÅ¡ pateikiant specialistams buvo netinkamai supakuoti, galimai tarpusavyje kontaktavo, lietÄsi.            GynÄjas cituoja nuteistojo A.
B. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkriÄio 21 d. ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posÄdyje duotus parodymus apie nukentÄjusiojo A. B. sužalojimo aplinkybes bei apie krÅ«muose paslÄptÄ ir rastÄ plaktukÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į liudytojų A. Å . ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti.            Taip pat, skunde atkreipia dÄmesį į tai, kad KlaipÄdos apygardos teismas nesirÄmÄ liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patvirtino, jog nuteistieji konflikto metu neturÄjo lazdų ar kitokių įrankių.
Pasak gynÄjo, Å¡ie liudytojo parodymai paneigia E. Ä. pateiktus kaltinimus dÄl nukentÄjusiojo nužudymo.            GynÄjas skunde nurodo, kad liudytojo T. Ä. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 27 d. duoti parodymai prieÅ¡tarauja nuteistojo M. Å . bei kitų proceso dalyvių parodymams dÄl įvykio sekos. GynÄjo nuomone, bÅ«tų tikslinga atlikti eksperimentÄ , ar liudytojas tamsoje tikrai galÄjo matyti įvykio detales, kurias nurodÄ duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.         Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo paskirta nuteistųjų automobilio ratų pÄdsakų trasologinÄ ekspertizÄ.
Be to, apžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo paimtos cigareÄių nuorÅ«kos, taÄiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta kam jos priklausÄ (1 t., 7, 8, 14 b. l.).        Nuteistojo E. Ä. gynÄjo nuomone, nuteistieji nukentÄjusiojo golfo lazdomis nemuÅ¡Ä ir A. B. nenužudÄ.        Skunde praÅ¡ome atsižvelgti į laikraÅ¡tyje âÅ â ir internetiniame puslapyje âLâ publikuotus straipsnius ir komentarus dÄl įvykusio konflikto Å . mieste, kurio metu beisbolo lazda buvo nužudytas A.
B. Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad komentaruose atsiliepÄ ir tie asmenys, kurie buvo netoli įvykio vietos ir įvykio eigÄ stebÄjo, taÄiau Å¡ių duomenų teisÄsaugos institucijos nepatikrino.          GynÄjo nuomone, KlaipÄdos apygardos teismas neįsiteisÄjus teismo nuosprendžiu nepagrįstai pakeitÄ nuteistajam E. Ä. kardomÄ jÄ priemonÄ. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuo įvykio praÄjo penkeri metai, E. Ä. jokių naujų nusikaltimų nepadarÄ, dirbo, mokÄsi, charakterizuojamas teigiamai, paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidÄ.        Nuteistojo L.
B. gynÄjas advokatas Sergiejus Buta atsikirtime praÅ¡o KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorÄs Editos MikalainienÄs apeliacinį skundÄ atmesti.         GynÄjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta įrodymų analizÄ dÄl nuteistojo L. B. kaltÄs nužudant nukentÄjusįjį A. B. Apeliaciniame skunde L. B. kaltÄ grindžiama tik subjektyvių aplinkybių vertinimu.             Atsikirtime atkreipiamas dÄmesys į tai, kad byloje nÄra jokių duomenų, iÅ¡skyrus nuteistojo M.
Å . parodymus, kuris savo kaltÄ neigia, patvirtinanÄių, jog į nukentÄjusįjį A. B., veikdamas bendrininkų grupe, Å¡audÄ bÅ«tent nuteistais L. B. Be to, byloje nÄra net ginklo, iÅ¡ kurio buvo Å¡audoma.            ProkurorÄ praÅ¡o KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo M. Å . gynÄjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Ä. gynÄjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo M. Å . gynÄjas advokatas Rimvydas Kairys ir nuteistojo E. Ä. gynÄjas Algimantas Jucys praÅ¡o gynÄjų skundus tenkinti, o prokuratÅ«ros skundÄ atmesti.
A. B. ir jo gynÄjas praÅ¡o nuteistojo skundÄ tenkinti, o prokuratÅ«ros skundÄ atmesti. NukentÄjusiojo atstovas praÅ¡o nuteistųjų ir jų gynÄjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuratÅ«ros â tenkinti.              KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros, nuteistojo M. Å . gynÄjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Ä. gynÄjo advokato Algimanto Jucio skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybÄms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).
              Kaip matyti iÅ¡ prokurorÄs, nuteistojo A. B., nuteistųjų M. Å . ir E. Ä. gynÄjų apeliacinių skundų, juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytomis iÅ¡vadomis dÄl nuteistųjų veikos kvalifikavimo bei A. B. nužudymo aplinkybių vertinimo.               TeisÄjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su prokurorÄs, nuteistojo A. B., nuteistųjų M. Å . ir E. Ä. gynÄjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dÄstytais argumentais dÄl A.
B. nužudymo aplinkybių vertinimo ir nuteistųjų veikos kvalifikavimo. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl nuteistųjų M. Å ., E. Ä., A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o L. B. â dÄl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neatitinka bylos aplinkybių ir yra prieÅ¡taringos, todÄl apygardos teismas iÅ¡ dalies pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.               PažymÄtina, kad įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esanÄiais įrodymais. Ta aplinkybÄ, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų M.
Å ., E. Ä. ir A. B. lÅ«kesÄių arba pirmosios instancijos teismas padarÄ BPK normų pažeidimus dÄl kai kurių faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nÄra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinanÄios aplinkybÄs bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijÄs su iÅ¡ankstinÄs nuomonÄs turÄjimu. Å aliÅ¡ku visada turÄtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinÄja teisÄjas, negalintis dalyvauti procese dÄl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų aplinkybių.
Byloje nÄra duomenų, kad nagrinÄjant bylÄ apygardos teisme, nuteistieji ar jų gynÄjai pasinaudojo nuÅ¡alinimo teise argumentuodami konkreÄiu minÄtame straipsnyje numatytu teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiu. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kurioje neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinys yra pakankamai iÅ¡samiai atskleistas, teismo Å¡aliÅ¡kumo samprata nesietina su tokio pobÅ«džio baudžiamojo proceso pažeidimais (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų, tokios abejonÄs motyvuojamos tuo, kad įrodymai, kurie iÅ¡tirti bylos teisminio nagrinÄjimo metu, buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
PažymÄtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. TodÄl nesant konkreÄių bylÄ nagrinÄjanÄio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jų konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. PažymÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susijÄ tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinÄjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c.
Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). DÄl BPK 256 straipsnio taikymo              Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir kaltinimas atiduotas teismui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (4 t., 12 b. l.). Pirmosios instancijos teisme pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, prokurorÄ L. B. pakeitÄ kaltinimÄ ir nurodÄ, kad M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. veikdami bendrininkų grupe nužudÄ A.
B., t. y. jie buvo kaltinami padarÄ nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (6 t., 47-48 b. l.).               Remiantis konstituciniais teisinÄs valstybÄs, teisÄs į tinkamÄ procesÄ principais, pažymÄtina, kad teismas turi pareigÄ ne tik iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiÅ¡kia tinkamÄ kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamÄ jį teisinį įvertinimÄ â kvalifikavimÄ . Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali bÅ«ti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis â teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis). TeisÄjas nutartyje perduoti bylÄ nagrinÄti teisiamajame posÄdyje nurodo inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 233 straipsnio 3 dalis).
TaÄiau toks kvalifikavimo nurodymas tik parodo prokuroro pozicijÄ , iÅ¡dÄstytÄ kaltinamajame akte, ir bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui nÄra privalomas. Teismas, bylos nagrinÄjimo teisme metu nustatÄs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudÄtį, privalo veikÄ atitinkamai perkvalifikuoti.              BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susijÄ su kaltinamojo teisÄs į gynybÄ užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnÄ nusikalstamÄ veikÄ , arba taip kvalifikuoti veikÄ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raÅ¡tu praÅ¡o prokuroras ar nukentÄjusysis.
Tuo tarpu veikÄ kvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnÄ nusikalstamÄ veikÄ , jokia speciali procedÅ«ra BPK nenustatyta. Tai akcentuojama ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (KasacinÄs bylos Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-555/2007). Tokio BPK 255, 256 straipsnių aiÅ¡kinimo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje laikytasi nepriklausomai nuo to, ar perkvalifikuojant veikÄ bÅ«davo tik paÅ¡alinami jÄ apibÅ«dinantys teisiniai požymiai (lengvinant ar nepasunkinant kaltinamojo teisinÄs padÄties), ar inkriminuojami nauji (KasacinÄs bylos Nr. 2K-429/2006, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-455/2006, Nr. 2K-466/2006, Nr. 2K-85/2007, Nr. 2K-539/2007, Nr. 2K-553/2007, Nr. 2K-555/2007, Nr. 2K-709/2007, Nr. 2K-744/2007, Nr. 2K-26/2008, Nr. 2K-61/2008).
TaÄiau Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄ septynių teisÄjų kolegija 2008 m. gegužÄs 20 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriÅ¡kai galimų kaltinimo modifikacijų ir keiÄiant kaltinimÄ , jei jo apimtis nÄra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iÅ¡ anksto turi bÅ«ti praneÅ¡ama, ir teismo proceso metu sudaromos sÄ lygos dÄl to iÅ¡sakyti argumentus (KasacinÄ byla Nr. 2K-7-228/2008).            Kaip matyti iÅ¡ apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. teisiamojo posÄdžio, prokurorÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ M.
Å ., E. Ä., A. B. ir L. B., todÄl pirmosios instancijos teismas, atsiklausÄs proceso dalyvių nuomonÄ, padarÄ pertraukÄ (6 t., 44-50 b. l.). 2012 m. balandžio 10 d. teisiamojo posÄdžio metu nuteistieji M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. dÄl jiems pareikÅ¡to naujo kaltinimo buvo apklausti iÅ¡ naujo (6 t., 75-79 b. l.). PažymÄtina, kad naujame kaltinime nurodytos visos bÅ«tinos aplinkybÄs, numatytos BPK 219 straipsnyje. TodÄl atsižvelgdama į minÄtas aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.
Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. keiÄiant kaltinimÄ apygardos teisme, BPK 256 straipsnyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, o nuteistųjų įstatymų garantuotos teisÄs nebuvo suvaržytos. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, gynÄjų advokatų Rimvydo Kairio ir Algimanto Jucio praÅ¡ymai grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti KlaipÄdos apygardos teismui arba perduoti bylÄ prokurorui BPK 219 straipsnyje nurodytiems trÅ«kumams iÅ¡taisyti, nÄra jokio pagrindo. PažymÄtina ir tai, kad apeliacinio proceso metu buvo apklausti liudytojai M.
V. ir A. J., taip buvo iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme padaryti BPK 301 straipsnyje numatyti pažeidimai. Tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas A. Å ., nelaikoma BPK normų pažeidimu, nes Å¡io liudytojo parodymai iÅ¡ esmÄs neturi jokios reikÅ¡mÄs įrodymų vertinimui.                       DÄl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ,BK 284 straipsnio 1 dalį            M. Å ., E. Ä. ir A.
B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini) mieste, matant kitiems asmenims, turÄdami tikslÄ sužaloti, užpuolÄ nukentÄjusįjį A. B., pargriovÄ jį ant žemÄs, muÅ¡Ä rankomis, plaktuku ir golfo lazdomis, spardÄ Ä¯ įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ ir bendrais veiksmais padarÄ nukentÄjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dÄl kurio jis mirÄ.
            L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tuo paÄiu metu ir toje paÄioje vietoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų Å¡audÄ Ä¯ A. B. ir padarÄ jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .                           PažymÄtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas, jame iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados turi atitikti bylos aplinkybes ir nekelti abejonių dÄl kaltininkui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. BPK normos, reglamentuojanÄios įrodinÄjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinÄ baudžiamojo proceso teisÄs dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį â ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.
Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dÄl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimÄ .
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs, jog teismų paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnÄs instancijos teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenÄs teises ir teisÄtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tuo tarpu bendrosios kompetencijos paskirtis â iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisÄs (t. y. teisÄs taikymo) klaidas, kurias dÄl kokių nors priežasÄių galÄjo padaryti žemesnÄs instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinÄtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).             Baudžiamojoje teisÄje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudÄties modelis.
Nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudÄtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.
Nusikalstamos veikos sudÄtis yra baudžiamosios atsakomybÄs pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jÄ teisÄ. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudÄtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.
Svarbu pažymÄti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nÄra galimybÄs jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dÄl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų.
Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma.                             TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sureikÅ¡mino ir iÅ¡ dalies neteisingai įvertino liudytojų M. V. ir A. J. parodymus, kuriuos jie davÄ ikiteisminio tyrimo metu, ir visiÅ¡kai nevertino nuteistųjų M. Å ., A.
B., E. Ä., L. B., liudytojų A. B., P. D. parodymų. TeisÄjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neteisingai nustatÄ Ä¯vykio aplinkybes, kas nulÄmÄ neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .             Šioje byloje objektyviai nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare, M. Å ., E. Ä. ir A. B. buvo boulingo klube prie parduotuvÄs âPâ, Å . M. Å ., E. Ä. ir A. B. susiruoÅ¡us iÅ¡eiti iÅ¡ boulingo klubo, nuteistieji sužinojo, kad lauke yra agresyviai nusiteikusių jaunuolių, kurie galimai juos nori sumuÅ¡ti, todÄl kreipÄsi į klube dirbanÄiÄ barmenÄ ir papraÅ¡Ä juos iÅ¡leisti per tarnybinį iÅ¡ÄjimÄ .
Apeliacinio proceso metu apklaustas liudytojas P. D. parodÄ, kad apie agresyviai nusitekusių jaunuolių grupÄ, kurioje buvo apie deÅ¡imt žmonių ir turÄjo pagalius, pasakÄ M. Å . ir A. B. (7 t., 178-179 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklausta liudytoja A. B. parodÄ, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare, ji dirbo bare padavÄja, kai prie jos priÄjo A. B. ir papraÅ¡Ä leisti iÅ¡eiti pro tarnybinį iÅ¡ÄjimÄ , taÄiau ji atsisakÄ, nes tai draudžiama (7 t., 177                  b. l.).
IÅ¡ nuteistojo A. B. parodymų matyti, kad jis paskambino pažįstamam L. B. ir papraÅ¡Ä atvažiuoti bei parvežti jį su draugais iÅ¡ boulingo klubo, nes prie jų âpristojoâ vaikinai. Tai iÅ¡ dalies atitinka nuteistojo L. B. parodymus apie tai, kad jis A. B. praÅ¡ymu kartu su D. M. ir R. K. automobiliu âAudi A6â atvažiavo prie minÄto boulingo klubo, ir į jo automobilį įlipo M. Å ., A. B. ir E. Ä. TaÄiau tuo metu prie jo automobilio âAudi A6â galo staiga privažiavo kitas automobilis âOpel Astraâ, kuris užtvÄrÄ iÅ¡važiavimÄ , o iÅ¡ jo iÅ¡lipo A.
B. (pravarde âbâ) ir dar keli asmenys, kurie rankose turÄjo lazdas. IÅ¡ apeliacinio proceso metu apklausto liudytojo M. V. parodymų matyti, kad A. J. sakÄ, jog minÄtame boulingo klube yra âtâ, todÄl su jais reikia pasikalbÄti (8 t., 154-157 b. l.). IÅ¡ liudytojo A. J. parodymų matyti, kad boulingo klube matÄ nuteistuosius M. Å ., E. Ä. (pravarde âeâ), A. B. (pravarde âsâ) ir apie tai pasakÄ pažįstamiems A. B. ir M. V. A. J. su minÄtais asmenimis susitarÄ automobiliu âOpel Astraâ, priklausanÄiu R.
L., nuvažiuoti į minÄtÄ klubÄ ir pasikalbÄti. Jis (A. J.) automobilyje matÄ, kad ant galinÄs sÄdynÄs buvo padÄtos dvi metalinÄs golfo lazdos. Prie boulingo klubo, jie automobilį âOpel Astraâ pastatÄ taip, kad automobiliui âAudi A6â užstatÄ iÅ¡važiavimÄ (1 t., 89-91 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.).             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuo Å¡io momento nuteistųjų M. Å ., A. B., E. Ä., L. B., liudytojų D. M., R. K. parodymai bei liudytojų M.
V. ir A. J. parodymai â iÅ¡ esmÄs skiriasi ir yra prieÅ¡taringi.             IÅ¡ E. Ä., iÅ¡ dalies A. B., liudytojų D. M. bei R. K. parodymų matyti, kad po to, kai A. J. vairuojamas automobilis âOpel Astraâ užblokavo iÅ¡važiavimÄ nuteistųjų automobiliui âAudi A6â, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo A. B. (pravarde âbâ) ir metÄ Ä¯ jų pusÄ plaktukÄ , kurį pakÄlÄ D. M. ir numetÄ Ä¯ Å¡onÄ , taÄiau jį paÄmÄs M. Å . nusivijo nukentÄjusįjį (A.
B.), girdÄjo šūvius. IÅ¡ nuteistojo M. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, dalyvaujant gynÄjui, bei apygardos teisme matyti, kad jis pasivijo A. B., ranka sudavÄ jam į nugarÄ , dÄl ko nukentÄjusysis pargriuvo ant žemÄs, po to, 3 â 4 kartus spyrÄ nukentÄjusiajam į rankÄ , o pribÄgÄs E. Ä. plaktuku sudavÄ 3 â 4 smÅ«gius į galvÄ , o L. B. 4 â 5 kartus Å¡ovÄ nukentÄjusiajam į sÄdmenis (2 t., 212-216, 218-220 b. l.). IÅ¡ nuteistojo E. Ä. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynÄjui, bei apygardos teisme matyti, kad A.
B. į juos (nuteistuosius) metÄ plaktukÄ , kurį pakÄlÄ M. Å . ir nusivijo nukentÄjusįjį, kuris rankoje laikÄ golfo lazdÄ , šūvių negirdÄjo. Taip pat matÄ, kad M. Å . muÅ¡Ä A. B. plaktuku, o nukentÄjusysis vartÄsi ir bandÄ iÅ¡vengti smÅ«gių. VÄliau M. Å . grįžo į automobilį, su savimi turÄjo plaktukÄ , golfo lazdÄ ir gyrÄsi, kad âsudubasinoâ A. B. Po to automobilyje âAudi A6â matÄ dar vienÄ golfo lazdÄ , o vÄliau abi golfo lazdas ir plaktukÄ iÅ¡metÄ Ä¯ krÅ«mus prie A.
B. namų, esanÄių (duomenys neskelbtini) (3 t., 51-53, 57, 60).            Tuo tarpu, iÅ¡ liudytojų M. V. ir A. J. parodymų matyti, kad A. J., M. V. ir A. B. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio âOpel Astraâ, nuteistieji pradÄjo Å¡audyti, todÄl visi iÅ¡sigando ir iÅ¡silakstÄ. IÅ¡ liudytojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinio proceso metu matyti, kad jis automobilį âOpel Astraâ, kuriuo atvažiavo prie minÄto boulingo klubo, pastatÄ prie automobilio âAudi A6â galo, iÅ¡ kurio iÅ¡lipÄ asmenys (nuteistieji) pradÄjo Å¡audyti, jis iÅ¡sigando, todÄl pabÄgo.
Jis matÄ, kad A. B. (pravarde âsâ) pasivijo A. B. ir daiktu, panaÅ¡iu į golfo lazdÄ , sudavÄ nukentÄjusiajam į nugarÄ . MatÄ, kad E. Ä. (pravarde âeâ) ir M. Å . spardÄ A. B., ikiteisminio tyrimo metu Å¡iuos nuteistuosius atpažino iÅ¡ fotonuotraukų (1 t., 89-91, 93-100 b. l.; 8 t., 153-155 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.).                          Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija nuteistųjų M. Å ., A. B., E. Ä. ir L. B. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Tuo tarpu, A. B., nuteistųjų gynÄjai apeliaciniuose skunduose, prieÅ¡ingai, vadovaujasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiÅ¡kai ir selektyviai, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji M. Å ., A. B., E. Ä. ir L. B. ne kartÄ buvo apklausti nepažeidžiant BPK reikalavimų, jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisÄs turÄti gynÄjÄ arba jo atsisakyti, todÄl jų teisÄs į gynybÄ nebuvo pažeistos.            PažymÄtina, kad teismų praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai ji padaroma dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenÄs tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.).
Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad chuliganiÅ¡kos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybÄ, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį â nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas â tai suvoktos vidinÄs paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Motyvas â chuliganiÅ¡kos paskatos pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija. Nusikalstami veiksmai iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dÄl kaltininko ir nukentÄjusiojo asmeninių santykių negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip padaryti dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
Jei nužudymas padaromas iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dÄl kaltininko ir nukentÄjusiojo asmeninių santykių, taÄiau tuo paÄiu kaltininkas sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ , veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai kilusius padarinius ir BK 284 straipsnio sutaptį.  TeisÄjų kolegijos vertinimu, M. Å ., A. B., E. Ä. ir L. B. nužudÄ A. B. ne dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dÄl asmeninių paskatų. Tai, kad M. Å ., A. B., E. Ä. dar bÅ«dami boulingo klube, siekÄ iÅ¡vengti konflikto su A.
B. ir su juo atvykusiais asmenimis, įrodo ne tik nuteistųjų, bet ir liudytojų A. B. ir P. D. parodymai. IÅ¡ liudytojų M. V. ir A. J. parodymų matyti, kad jie kartu su A. B. važiavo aiÅ¡kintis santykių su asmenų grupe, kurie vadinosi âtâ (8 t., 154-156 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.). IÅ¡ E. Ä. parodymų matyti, kad âjokių ryÅ¡ių su A. B. neturÄjo, taÄiau A. B. ir kiti seniai juos gaudÄâ (3 t., 67-68 b. l.). Byloje neginÄijamai nustatyta, kad konfliktas prasidÄjo po to, kai liudytojo A.
J. vairuojamas automobilis âOpel Astraâ prie parduotuvÄs âPâ aikÅ¡telÄje, sÄ moningai užstatÄ automobilį âAudi A6â, kuriame buvo nuteistieji ir liudytojai D. M. bei R. K., tokiu bÅ«du, neleido nuteistųjų automobiliui iÅ¡važiuoti, ir kai nukentÄjusysis A. B. iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio âOpel Astraâ metÄ plaktukÄ Ä¯ nuteistuosius. Nors iÅ¡ liudytojo M. V. parodymų matyti, kad minÄtoje automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje buvo daug laisvų vietų, taÄiau kodÄl A.
J. savo automobiliu užtvÄrÄ keliÄ automobiliui âAudi A6â, negali paaiÅ¡kinti (8 t., 155 b. l.). Å ios aplinkybÄs neginÄijamai įrodo, kad nuteistieji ir konflikte dalyvavÄ asmenys, t. y. nukentÄjusysis A. B., liudytojai) buvo agresyviai nusiteikÄ, matÄ ir suprato, kad tarp jų (prieÅ¡ingų pusių) gali kilti muÅ¡tynÄs, tam iÅ¡ anksto ruoÅ¡Äsi, nes su savimi turÄjo įvairius žalojanÄius įrankius, juos siejo pyktis vienas kitam. TeisÄjų kolegijos nuomone, Å¡io konflikto iniciatoriais buvo ne nuteistieji, o nukentÄjusysis A.
B. ir su juo kartu atvykÄ asmenys. Be to, pažymÄtina, kad provokuojamu elgesiu pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, kuriam buvo padaryta nusikalstama veika, sÄ moningai (tyÄia) atlieka veiksmus, formuojanÄius ar stiprinanÄius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamÄ veikÄ nukentÄjusiajam, t. y. formuojanÄius ar stiprinanÄius nusikalstamos veikos padarymo motyvÄ . Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos jam, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ .                    TeisÄjų kolegijos nuomone, bÅ«tent A.
J. ir po to A. B. paminÄti veiksmai, t. y. nuteistųjų automobilio užstatymas ir plaktuko metimas, iÅ¡provokavo tolimesnius nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, t. y. Å¡audymÄ ir smurto naudojimÄ , dÄl ko buvo mirtinai sumuÅ¡tas A. B. Be to, byloje neginÄijamai nustatyta, kad bÅ«tent A. J. automobilyje âOpel Astraâ atsiveÅ¾Ä beisbolo lazdas bei plaktukÄ , t. y. bÅ«tent nukentÄjusysis A. B. ir kiti asmenys iÅ¡ anksto ruoÅ¡Äsi konfliktui, o ne nuteistieji. Tai, kad A. B. buvo aktyvus konflikto iniciatorius patvirtina ir tai, kad iÅ¡ karto po to, kai A.
J. vairuojamas automobilis âOpel Astraâ užblokavo L. B. automobiliui âAudi A6â galimybÄ iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telÄs, nors joje buvo daug laisvų vietų, bÅ«tent nukentÄjusysis į nuteistuosius metÄ plaktukÄ , taip ne tik sÄ moningai iÅ¡provokavo nuteistųjų tolimesnius veiksmus, bet tokiu bÅ«du pats elgÄsi rizikingai. TodÄl bylos duomenys patvirtina, kad A. B. rizikingi veiksmai buvo nukreipti iÅ¡provokuoti konfliktÄ su nuteistaisiais. TaÄiau po to, kai pasigirdo šūviai, M.
Å . pagriebÄ plaktukÄ , kurį metÄ A. B. ir kartu su E. Ä., A. B. bei L. B. nusivijo nukentÄjusįjį, o M. V. ir A. J. iÅ¡ įvykio vietos pabÄgo. TaÄiau po to sekÄ M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. nusikalstami veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis, nes nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos.              Nors nuteistieji E. Ä. ir A. B. nepripažįsta, kad muÅ¡Ä A. B. ir neigia, jog atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus, taÄiau tokius jų parodymus paneigia liudytojo A.
J., iÅ¡ dalies liudytojo M. V. parodymai bei kriminalistinių tyrimų specialistų iÅ¡vados. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. J. parodymų, A. B. dar bÄganÄiam A. B. sudavÄ Ä¯ nugarÄ daiktu, panaÅ¡iu į golfo lazdÄ , po to, nukentÄjusysis buvo spardomas, o kai grįžo į automobilį âOpel Astraâ, jame neberado dviejų golfo lazdų  (1 t., 87-91, 92-94, 98-100 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.). IÅ¡ liudytojo M. V. parodymų matyti, kad iÅ¡ automobilio âAudi A6â iÅ¡lipo nuteistieji M.
Å ., A. B., E. Ä., liudytojas R. K., po to pasigirdo Å¡audymas, todÄl jis iÅ¡sigando ir pabÄgo, kaip buvo užpultas ir nužudytas A. B., nematÄ (8 t., 153-155 b. l.; 8 t., 154-158 b. l.).   Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. J. apie aplinkybes, kurias jis matÄ Ä¯vykio metu, buvo apklaustas 2007 m. spalio 29 d. (1 t., 89-90 b. l.). Liudytojas A. J. Å¡ios apklausos metu paaiÅ¡kino, kad jo parodymai, duoti anksÄiau, t. y. 2007 m. spalio 27 d. yra neiÅ¡samÅ«s, nes buvo susijaudinÄs dÄl A.
B. mirties (1 t., 90 b. l.). Be to, liudytojas A. J. Å¡iuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino apeliaciniame procese.   TeisÄjų kolegijos nuomone, liudytojo A. J. parodymai iÅ¡ dalies yra teisingi ir patikimi, nes juos patvirtina raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga. Liudytojas A. J. tvirtina, kad nuteistasis A. B. pasivijo A. B. ir daiktu, panaÅ¡iu į lazdÄ , sudavÄ nukentÄjusiajam į nugarÄ , dÄl ko jis nugriuvo, po to, jis buvo spardomas. TaÄiau iÅ¡ nuteistojo M. Å . parodymų matyti, kad bÅ«tent jis (M.
Å .) pasivijo A. B., ranka suavÄ Ä¯ nugarÄ (petį), dÄl ko nukentÄjusysis nugriuvo ant žemÄs, ir tik po to prie nukentÄjusiojo pribÄgo E. Ä., kuris muÅ¡Ä nukentÄjusįjį plaktuku. TeisÄjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent M. Å . pasivijo A. B. ir jį pargriovÄ ant žemÄs, o liudytojas A. J. sÄ Å¾iningai klysta, nes dÄl Å¡audymo buvo iÅ¡sigandÄs ir pats bÄgo iÅ¡ įvykio vietos. TodÄl konstatuojama, kad bÅ«tent M. Å . pasivijo A. B. ir plaktuku sudavÄ jam į nugaros sritį, dÄl ko nukentÄjusysis nugriuvo, ir tik po to E. Ä., A.
B. jį spardÄ, o L. B. Å¡audÄ. Be to, teisÄjų kolegijos nuomone, liudytojas A. J. nuteistojo M. Å . veiksmus, kai Å¡is pasivijo A. B. ir ranka, kurioje laikÄ plaktukÄ , sudavÄ nukentÄjusiajam, klaidingai nurodo kaip A. B. veiksmus, ir tokiu bÅ«du sÄ Å¾iningai klysta. Tuo tarpu liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad M. Å ., E. Ä. ir A. B. spardÄ A. B. į įvairias kÅ«no vietas, yra vertintini kaip patikimi ir įtikinami, nes tai patvirtina raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3446 (07), 11-181 (08) nustatyta, kad ant A.
B. striukÄs rastos trys juodos spalvos plastiko mikrodalelÄs yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su E. Ä. batų padų plastiku. Ten pat konstatuota, kad ant A. B. deÅ¡inio sportinio bato rasti pilkai mÄlynos spalvos medvilnÄs pluoÅ¡tai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. B. striukÄs atitinkamais pluoÅ¡tais (1 t., 247-255 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(11542)-IS1-5470 nustatyta, kad ant tirti pateikto E. Ä. deÅ¡inÄs kojos sportinio batelio rasto kraujo genotipas sutampa su A. B. genotipu (2 t., 17-20 b. l.).
TodÄl teisÄjų kolegija tiki nuteistojo M. Å . parodymais apie tai, kad prie nugriuvusio A. B. pribÄgo L. B. ir Å¡ovÄ nukentÄjusiajam į sÄdmenis, nes tokius jo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. MK 17/08 (01) bei teismo medicinos specialisto Diomeno Vitkaus paaiÅ¡kinimai apygardos teisme, jog daugybiniai pavirÅ¡iniai Å¡autiniai deÅ¡iniojo sÄdmens, abiejų klubų ir Å¡launų sužalojimai nukentÄjusiajam galÄjo bÅ«ti padaryti Å¡eÅ¡iais-septyniais šūviais, kurių įÄjimo angos susiformavo dÄl poveikio nedidelio diametro sviediniais (kulkomis), kurie turÄjo nedidelÄ kinetinÄ energijÄ (1 t., 20-30, 31-35 b. l.; 4 t., 97 b. l.).
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalistinių tyrimų iÅ¡vados buvo gautos žymiai vÄliau, nei liudytojas A. J. davÄ parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad liudytojas A. J. apie svarbias bylos aplinkybes galÄjo žinoti tik pats bÅ«damas įvykio vietoje ir betarpiÅ¡kai stebÄdamas nuteistųjų veiksmus. Be to, byloje nÄra jokių duomenų, kad liudytojas A. J. apkalba nuteistuosius. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atlikti eksperimentÄ dÄl to, ar liudytojas A.
J. matÄ ar galÄjo matyti įvykius, nÄra pagrindo.              Tuo tarpu nuteistojo M. Å . parodymai apie tai, kad plaktukÄ , kurį metÄ A. B., paÄmÄ E. Ä. ir juo sudavÄ tris â keturis smÅ«gius nukentÄjusiajam į galvÄ , rankÄ ir nugarÄ , vertinami kritiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis E. Ä. neigia ne tik paÄmÄs plaktukÄ , kurį metÄ A. B., bet ir nepripažįsta juo sudavÄs nukentÄjusiajam. IÅ¡ nuteistojo E. Ä., liudytojų R.
K. ir D. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme matyti, kad A. B. mestÄ plaktukÄ paÄmÄ ir nukentÄjusįjį nusivijo bÅ«tent M. Å . Be to, kai M. Å . grįžo į automobilį, jis (M. Å .) pasakÄ, kad vienÄ vaikinÄ sudauÅ¾Ä jų paÄių plaktuku (2 t., 154-157, 186-187 b. l.). L. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynÄjui, taip pat parodÄ, kad nukentÄjusįjį A. B. su plaktuku rankoje nusivijo bÅ«tent M. Å . (3 t., 164-165 b. l.).
Tuo tarpu, M. Å . ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkriÄio 3 d. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynÄjui, plaktuko, kuriuo neva E. Ä. sudavÄ A. B., net neminÄjo (2 t., 206-207 b. l.), o apie tai parodÄ tik papildomai apklaustas įtariamuoju 2007 m. lapkriÄio 13 d. (2 t., 212-216 b. l.). Teismo kriminalistinÄs ekspertizÄs iÅ¡vadoje nustatyta, kad ant A. B. striukÄs gobtuvo sprando â pakauÅ¡io srities kairÄje pusÄje yra geležies metalizacijos pÄdsakas, t. y. tokio pat metalo, kaip ir tirti pateikto plaktuko galva.
TaÄiau nÄra galimybÄs nustatyti, ar Å¡is pÄdsakas paliktas bÅ«tent tirti pateiktu plaktuku, nes jame neužsifiksavo individualÅ«s pÄdsakÄ palikto daikto požymiai. Ten pat konstatuota, kad ant tos paÄios striukÄs peÄių juostos ir gobtuvo srityse yra vario (vario-cinko lydinio metalizacijos pÄdsakai, taÄiau ar jie palikti tirti pateiktomis golfo lazdomis negalima nustatyti, nes jie (pÄdsakai) neinformatyvÅ«s (5 t., 60-63 b. l.). Be to, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad A. B. sužalojimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi plaktuko sudavimui nÄra (1 t., 34-36 b. l.).
TaÄiau apeliacinio proceso metu apklaustas teismo medicinos ekspertas JanuÅ¡ Rybalko paaiÅ¡kino, kad neatmetama galimybÄ, jog A. B. muÅ¡tinÄ Å¾aizda kairÄs plaÅ¡takos treÄio pirÅ¡to nugariniame pavirÅ¡iuje galÄjo bÅ«ti padaryta plaktuku arba metaline golfo lazda (9 t., 21 b. l.). TodÄl teisÄjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. Å . parodymai dÄl to, kad smÅ«gius plaktuku nukentÄjusiajam sudavÄ E. Ä., nenuoseklÅ«s ir niekuo nepagrįsti, todÄl jais tikÄti nÄra pagrindo.            GynÄjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ E. Ä. iÅ¡imti daiktiniai įrodymai, t. y. batai, drabužiai nebuvo tinkamai supakuoti, galimai jie kontaktavo, lietÄsi su nukentÄjusiojo rÅ«bais ar daiktais, todÄl ant nuteistojo batų galÄjo likti mikrodalelÄs nuo nukentÄjusiojo rÅ«bų.
            TeisÄjų kolegijos nuomone, tokie gynÄjo argumentai nepagrįsti ir atmestini. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktinai įrodymai (rÅ«bai, batai ir kiti daiktai) buvo iÅ¡imti ne tik iÅ¡ nuteistojo E. Ä., bet ir nuteistųjų A. B., M. Å . bei liudytojo R. K., kurie buvo apžiÅ«rÄti kaip daiktiniai įrodymai (1 t., 163-176, 196-202, 227-231, 240-242 b. l.). IÅ¡ Å . rajono policijos komisariato lydraÅ¡Äio ekspertizÄs centrui matyti, kad pirmiau paminÄti daiktai buvo supakuoti į atskiras kartonines dÄžes ir uždÄti užantspauduota spaudu âSiuntoms Nr. 1â (1 t., 243 b. l.).
IÅ¡ byloje patiektos specialisto iÅ¡vados taip pat matyti, kad daiktiniai įrodymai, t. y. iÅ¡ nukentÄjusiojo A. B., nuteistųjų M. Å ., E. Ä., A. B. bei liudytojo R. K. iÅ¡imti rÅ«bai bei avalynÄ buvo pateikti keturiose dÄžÄse ir trijose popierinÄse pakuotÄse, kurios nepažeistos (1 t., 247-248 b. l.). IÅ¡ liudytojo R. A. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktiniai įrodymai buvo supakuoti ir laikomi tinkamai, vÄliau jie buvo perduoti tirti specialistams (7 t., 177-179 b. l.).             TeisÄjų kolegijos nuomone, gynÄjas apeliaciniame skunde kelia tik abejones dÄl ikiteisminio tyrimo metu daiktinių įrodymų netinkamo laikymo ar jų perdavimo specialistams tirti, taÄiau jokių įtikinamų argumentų dÄl to nepateikia.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktiniai įrodymai buvo laikomi ar perduoti tirti specialistams netinkamai. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai dÄl pilkai mÄlynos spalvos medvilnÄs pluoÅ¡tų nuo A. B. striukÄs atsiradimo ant jo batų yra neįtikinami ir atmetami, nes prieÅ¡tarauja faktinÄms bylos aplinkybÄms. Taip pat atmetami E. Ä. gynÄjo skundo argumentai apie tai, kad ant nuteistojo E. Ä. deÅ¡inÄs kojos sportinio batelio rastas A.
B. kraujo antigenas galÄjo atsirasti tuo metu, kai nuteistasis bandÄ atitraukti M. Å . nuo nukentÄjusiojo. TaÄiau iÅ¡ nuteistojo M. Å . parodymų matyti, kad E. Ä. tokių veiksmų neatliko. TeisÄjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. ir E. Ä. gynÄjo skundo argumentai apie mikrodalelių ir kraujo genotipo atsiradimo aplinkybes ant nuteistųjų A. B. ir E. Ä. rÅ«bų bei batų yra spÄjamo pobÅ«džio, niekuo nepagrįsti, todÄl laikomi deklaratyviais.              PažymÄtina, kad nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimÄ tyÄia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinÄių bÅ«ti asmenų.
Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todÄl įrodinÄjant susitarimo buvimÄ nÄra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarÄ nusikalstamos veikos detales (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.
             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp nuteistųjų nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti A. B., o jis kilo staiga ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais â suderintu elgesiu, suduodant smÅ«gius rankomis, golfo lazdomis, spardant ir Å¡audant į nukentÄjusįjį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad Å¡ioje byloje nenustatyta, kuris iÅ¡ nuteistųjų sudavÄ mirtinÄ smÅ«gį A. B. Teismo medicinos ekspertizÄs akte konstatuota, kad A.
B. mirties priežastimi buvo pakauÅ¡io apatinÄs dalies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakauÅ¡io sÄ naryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, kraujo iÅ¡siliejimu smegenų skilveliuose bei kraujosruvomis po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, kuris sukÄlÄ mirtį ir buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Labiausiai tikÄtina, kad mirtį sukÄlÄs sužalojimas buvo padarytas sudavus smÅ«gį medine golfo lazda (5 t., 72-83 b. l.). TeisÄjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje viena iÅ¡ apeliacinio proceso nagrinÄjimo dalykų yra teismo medicinos specialisto JanuÅ¡ Rybalko iÅ¡vada dÄl sužalojimų nukentÄjusiajam padarymo sunkumo bei mechanizmo, kaip įrodymų Å¡altinio, patikimumas.
PažymÄtina, kad specialisto (eksperto) iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, kuri turi bÅ«ti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinÄs reikÅ¡mÄs. Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie iÅ¡dÄstyti minÄto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taÄiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų â pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių â visuma turi sudaryti logikos dÄsniams neprieÅ¡taraujanÄiÄ grandinÄ.
Kaip jau minÄta pirmiau, specialisto ir / ar eksperto iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, kuri neturi jokios prioritetinÄs reikÅ¡mÄs. TodÄl akivaizdu, kad minÄti įrodymai turi bÅ«ti vertinami lyginant su kita bylos medžiaga, kurie patvirtintų ar paneigtų tokių iÅ¡vadų pagrįstumÄ .              Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad liudytojo A. J. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir nuteistųjų E. Ä., E. B., L. B. parodymai.
IÅ¡ nuteistųjų A. B., L. B. ir E. Ä. parodymų matyti, kad po to, kai buvo sumuÅ¡tas A. B., bÅ«tent M. Å . atsineÅ¡Ä ne tik plaktukÄ , bet ir golfo lazdÄ , kuriuos vÄliau iÅ¡metÄ prie A. B. namų, (duomenys neskelbtini) (3 t., 51-53 b. l.; 4 t., 58-61, 62-67 b. l.). IÅ¡ nuteistojo E. Ä. parodymų matyti, kad vÄliau jis internetu paraÅ¡Ä Å¾inutÄ A. B. ir liepÄ minÄtas golfo lazdas bei plaktukÄ iÅ¡mesti (3 t., 52-53 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta golfo lazda su medine galvute (1 t., 220-226 b. l.), o S. Å . gyvenamojoje vietoje, esanÄioje sodų bendrijos âPâ, sklype Nr. XX â golfo lazda su metaline galvute (1 t., 204-209   b. l.).
Be to, ir teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vada nustatyta, kad sužalojimai A. B. galÄjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent iÅ¡imtomis golfo lazdomis: labiausiai tikÄtina, kad jo mirtį sukÄlÄs sužalojimas buvo padarytas sudavus smÅ«gį medine golfo lazda, o jų padarymo galimybÄ koja ar plaktuku yra mažai tikÄtina; sužalojimai deÅ¡iniajame žaste, muÅ¡tinÄ Å¾aizda kairÄs plaÅ¡takos III pirÅ¡to nugariniame pavirÅ¡iuje galinÄs falangos ir savojo galinio pirÅ¡to sÄ nario srityje su galinio pirÅ¡tikaulio lūžiu, smakre, dviejų virÅ¡utinių kandžių vainikuose â tikÄtina metaline golfo lazda arba kumÅ¡Äio krumpliais; nubrozdinimai veido kairÄje pusÄje â tikÄtina spiriant (1 t., 204-209, 220-226 b. l.; 5 t., 72-83 b. l.).
TeisÄjų kolegija neturi jokio pagrindo netikÄti pirmiau paminÄtos teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vadomis ir eksperto JanuÅ¡ Rybalko paaiÅ¡kinimais Apeliaciniame teisme (9 t., 20-22 b. l.).   TodÄl Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų, liudytojo A. J. parodymus, raÅ¡ytinÄ bylos medžiagÄ , atkreipia dÄmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinanÄių, jog visi nuteistieji vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį A.
B. PažymÄtina, kad sprendžiant kaltÄs klausimÄ dÄl nužudymo svarbi ne vien tik aplinkybÄ, kiek smÅ«gių ir į kurias konkreÄias kÅ«no vietas kaltininkas sudavÄ nukentÄjusiajam. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dÄl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smÅ«gio arba mirties dÄl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smÅ«gio doktrina, jei tokiu atveju nukentÄjusiojo mirtį sukÄlÄ vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtÄ naudojo turÄdami tyÄiÄ nužudyti, tai už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis.
TaÄiau, jei nukentÄjusiojo mirtį sukÄlÄ nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas liudija apie tyÄiÄ nužudyti, kuri apima ir gyvybÄs atÄmimÄ , tai už nužudymÄ atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti, tiesiogiai dalyvavÄ gyvybÄs atÄmimo procese (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-10/2010, Nr. 2K-7-156/2010). Å ioje nagrinÄjamojoje byloje esant prieÅ¡taringiems visų nuteistųjų parodymams bei nesurinkus kitų objektyvių įrodymų, negalima tiksliai nustatyti, kuris iÅ¡ jų medine golfo lazda sudavÄ A.
B. į galvÄ , dÄl ko nukentÄjusysis mirÄ. TaÄiau iÅ¡ surinktų Å¡ioje byloje duomenų visumos matyti, kad M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, sudavÄ A. B. smÅ«gius rankomis, golfo lazdomis, plaktuku ir spardÄ Ä¯ įvairias kÅ«no vietas, o L. B. iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro âFlobertâ Å¡oviniais, tyÄia, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus, Å¡ovÄ nukentÄjusiajam į sÄdmenis. Bendrininkavimui yra bÅ«tinas susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kÄsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudÄties požymius ir pan. (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-44/2012).
TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad tarp nuteistųjų M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. veiksmų â sudavimo kumÅ¡Äiais, golfo lazdomis, spardymo į itin svarbias gyvybei kÅ«no dalis, Å¡autinių sužalojimų â ir padarinių â nukentÄjusiojo mirties â yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todÄl jie buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Atkreiptinas apeliantų dÄmesys į tai, kad kokio stiprumo smÅ«gius nukentÄjusiajam sudavÄ kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų neturi jokios reikÅ¡mÄs veikos kvalifikavimui, tai gali turÄti reikÅ¡mÄs tik bausmÄs skyrimui.
TeisÄjų kolegijos nuomone, M. Å . buvo aktyviausias bendrininkų grupÄs narys, bÅ«tent jis pasivijo A. B., pargriovÄ ant žemÄs, sudavÄ plaktuku, spardÄ. IÅ¡ nuteistojo M. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisÄjui, dalyvaujant gynÄjui, matyti, kad gulintį ant žemÄs A. B. jis (M. Å .) spardÄ ir taikÄsi į galvÄ , o nukentÄjusysis galvÄ net dengÄsi rankomis (2 t., 218-220 b. l.). Po to prie M. Å . nusikalstamų veiksmų prisijungÄ A. B., E. Ä. ir L. B., nukentÄjusįjį muÅ¡Ä medine ir metaline golfo lazdomis, spardÄ, o L.
B. Å¡audÄ, tokiu bÅ«du visi bendrais veiksmais, naudodami fizinį smurtÄ , palauÅ¾Ä nukentÄjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , dÄl ko kilo sunkÅ«s padariniai, t. y. A. B. mirtis. Nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu duoti M. Å . parodymai apie įvykio aplinkybes nuolat keitÄsi (4 t., 54-58 b. l.; 6 t., 75-77 b. l.), taÄiau teisÄjų kolegijos nuomone, nuteistasis M. Å . tokiu bÅ«du siekÄ suÅ¡velninti savo atsakomybÄ dÄl A. B. nužudymo. Tuo tarpu nuteistojo E. Ä. parodymai apie tai, kad prasidÄjus Å¡audymui, jis iÅ¡sigando, todÄl nubÄgo į kitÄ pusÄ ir A.
B. nemuÅ¡Ä, prieÅ¡tarauja bylos aplinkybÄms ir liudytojo A. J. parodymams, todÄl jais tikÄti nÄra jokio pagrindo. ApeliacinÄs instancijos teismas nuteistųjų A. B. ir L. B. parodymus apie tai, kad A. B. nemuÅ¡Ä, į jį neÅ¡audÄ, vertina kritiÅ¡kai, nes jie prieÅ¡tarauja faktinÄms bylos aplinkybÄms. Tokius nuteistųjų parodymus objektyviai paneigia teismo kriminalistinių ekspertizių iÅ¡vados dÄl mikrodalelių ir kraujo genotipo radimo ant jų rÅ«bų ir batų. Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad įvykiai klostÄsi labai greitai, todÄl tiek nuteistieji, tiek liudytojai galÄjo neatkreipti dÄmesio arba nepastebÄti vienas kitų veiksmų, todÄl dÄl objektyvių priežasÄių negali tiksliau paaiÅ¡kinti kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų nusikalstamų veiksmų.           PažymÄtina, kad KlaipÄdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje L.
B. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį ir tai motyvavo tuo, kad jis (L. B.) Å¡audydamas nesiekÄ atimti gyvybÄs nukentÄjusiajam, jam padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du sutrikdÄ tik visuomenÄs rimtį.            TaÄiau teisÄjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, L. B. neigia turÄjÄs ginklÄ ir teigia, kad į nukentÄjusįjį neÅ¡ovÄ.
TaÄiau tai, kad L. B. Å¡audÄ Ä¯ nukentÄjusįjį patvirtina nuteistojo M. Å ., iÅ¡ dalies T. Ä. parodymai bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus paaiÅ¡kinimai apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino liudytojų R. K. ir D. M. parodymus, kurie nematÄ, jog L. B. Å¡audÄ. TeisÄjų kolegijos nuomone, L. B. aktyviais veiksmais realizavo BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus, tyÄia Å¡ovÄ iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro âFlobertâ Å¡oviniais ant žemÄs gulinÄiam A.
B. į sÄdmenis, taip padarÄ nukentÄjusiajam daugybinius, pavirÅ¡inius, Å¡autinius abiejų klubų ir Å¡launų bei deÅ¡inio sÄdmens srityje sužalojimus, dÄl ko nežymiai sutrikdÄ jo sveikatÄ . L. B. tokiais savo veiksmai pritarÄ kitų nuteistųjų M. Å ., E. Ä. ir A. B. nusikalstamiems veiksmams. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, A. B. padarytų sužalojimų didelis kiekis, suduotų smÅ«gių lokalizacija (sÄdmenyse, rankose, krÅ«tinÄje ir galvoje) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji M.
Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. suduodami smÅ«gius, Å¡audydami į nukentÄjusįjį suvokÄ, jog Å¡iais veiksmais gali ne tik sutrikdyti sveikatÄ , bet ir kÄsinasi į jo gyvybÄ. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog M. Å ., E. Ä. ir A. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarÄ veikdami tiesiogine neapibrÄžta tyÄia. TaÄiau atkreiptinas dÄmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas tokios kaltÄs formos nenumato (BK 15 straipsnis).  PažymÄtina, kad BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyÄia.
Nužudymas padarytas tiesiogine tyÄia, jei kaltininkas suvokÄ pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti, numatÄ, kad dÄl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norÄjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyÄia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numatÄ, kad gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, ir, nors ir nenorÄjo atimti gyvybÄs, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginÄs tyÄios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybÄs atÄmimui.
Suduodant smÅ«gį į galvÄ , daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentÄjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dÄl kurių jis gali mirti (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-381/2011).        Akivaizdu, kad nuteistieji M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. suduodami daug smÅ«gių ne tik rankomis, bet ir golfo lazdomis, spardydami ir Å¡audydami taikÄsi į A.
B. kÅ«nÄ , galvÄ , nors ir neturÄjo tikslo ar motyvo nužudyti, taÄiau suvokÄ tokių savo veiksmų pavojingumÄ bei numatÄ galimÄ mirtinų padarinių atsiradimÄ , ir nors jų nenorÄjo, bet leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). NetiesioginÄs tyÄios kaltÄs formÄ patvirtina ir nuteistųjų veiksmai po nusikaltimo padarymo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kai M. Å ., E. Ä. ir A. B. sužinojo, jog A. B. mirÄ, jie susitarÄ slapstytis nuo pareigÅ«nų ir bijojo, jog už nukentÄjusiojo nužudymÄ jiems gali bÅ«ti kerÅ¡ijama (2 t. 52-53, 110-111 b. l.).
              BK 284 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yta veika â nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas â reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų â įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (KasacinÄ nutartis Nr. 2K-410/2011). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams sprÄsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdÄ visuomenÄs rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K-55/2011, Nr. 2K-120/2011).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikÅ¡ti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smÅ«gius (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-34/2008, Nr. 2K-445/2013).     NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , tai yra: smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį naudojo vieÅ¡oje vietoje (automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje prie parduotuvÄs âPâ, Å . mieste), matant kitiems asmenims, Å¡audÄ Ä¯ žmogų.
Akivaizdu, kad visi nuteistieji elgdamiesi įžūliai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, kas rodo nuteistųjų požiÅ«rį į visuomeninÄ tvarkÄ , elgesio ir moralÄs normas, aiÅ¡kų jų ir visuomenÄs negerbimÄ .              Esant Å¡ių aplinkybių visumai darytina iÅ¡vada, kad M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. bendrais veiksmais nužudÄ A. B. ne dÄl chuliganiÅ¡kų, o dÄl asmeninių paskatų. TodÄl M. Å ., E. Ä. ir A. B. nusikalstama veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nuteistojo L. B. nusikalstama veika iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. pripažįstama jų atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo A. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).              Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija nustatÄ, kad M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro âPâ automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, esanÄioje (duomenys neskelbtini) mieste, vieÅ¡oje vietoje, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ , matant kitiems asmenims, dÄl asmeninių paskatų, o nukentÄjusiajam A.
B. elgiantis provokuojanÄiai ir rizikingai, veikdami bendrininkų grupe užpuolÄ nukentÄjusįjį A. B. M. Å ., E. Ä. ir A. B. pargriautam ir gulinÄiam ant žemÄs nukentÄjusiajam smÅ«giavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarÄ A. B. muÅ¡tinÄ smakro žaizdÄ , odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskÄlÄ dviejų virÅ¡utinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakauÅ¡io deÅ¡inÄs pusÄs minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nugaros deÅ¡inÄje pusÄje â mentÄs ir juosmens srityse, atvirÄ deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžį, muÅ¡tinÄ kairÄs pusÄs plaÅ¡takos III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ ir atvirÄ galinio pirÅ¡tikaulio lūžį bei pakauÅ¡io apatinÄs dalies sumuÅ¡imÄ .
Tuo paÄiu metu L. B. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai ir chuliganiÅ¡kai, kai A. B. gulÄjo ant žemÄs, tyÄia iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro âFlobertâ Å¡oviniais, Å¡ovÄ ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus į sÄdmenis, taip padarÄ nukentÄjusiajam daugybinius, pavirÅ¡inius, Å¡autinius abiejų klubų ir Å¡launų bei deÅ¡inio sÄdmens srityje sužalojimus. Tokiu bÅ«du M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. tokiais bendrais veiksmais padarÄ A.
B. sužalojimus, dÄl ko nuo pakauÅ¡io apatinÄs dalies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakauÅ¡io sÄ naryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, iÅ¡siliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, todÄl nukentÄjusysis įvykio vietoje mirÄ.             Svarbu pažymÄti, kad byloje esantis parduotuvÄs âSâ ir E. Ä. pateikti vaizdo įraÅ¡ai yra blogos kokybÄs, juose nÄra užfiksuota jokių esminių Å¡ios bylos aplinkybių, todÄl Apeliaciniam teismui pateikti vaizdo įraÅ¡ai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mÄs (2 t., 30, 48, 50-52 b. l.).
GynÄjo advokato Algimanto Jucio skundo argumentai atlikti trasologinÄ ekspertizÄ dÄl nuteistųjų automobilio ratų pÄdsakų iÅ¡tyrimo arba nustatyti, kam priklauso nuorÅ«kos, kurios buvo rastos įvykio vietoje, nÄra pagrindo, nes tai nei paneigia, nei patvirtina svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinis teismas nevertina ir nesivadovauja spaudoje ar internete iÅ¡dÄstytomis nuomonÄmis apie Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybes, nes tai neturi jokios reikÅ¡mÄs įrodymų vertinimui.              Nors nuteistųjų M.
Å . ir E. Ä. gynÄjai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V., taÄiau jam jokie įtarimai nebuvo pareikÅ¡ti.            PažymÄtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aptarÄ ir motyvuotai atmetÄ nuteistųjų versijÄ , jog A. B. nužudÄ E. V. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji M. Å ., E. Ä. ir A. B. apie tai, kad A. B. neva nužudÄ E. V. nieko neminÄjo. Nuteistasis M. Å . tik pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 12 d. teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡kÄlÄ versijÄ , kad A.
B. lazda muÅ¡Ä ir E. V. (6 t., 75-77 b. l.). TaÄiau Å¡ios versijos nepatvirtino nuteistieji E. Ä., A. B. ir L. B., kurie teigÄ, kad nematÄ, jog E. V. muÅ¡Ä nukentÄjusįjį (6 t., 77-79 b. l.). Pagal bylos duomenis matyti, kad E. V. mirÄ 2010 m. rugpjÅ«Äio 12 d. Be to,teisÄjų kolegijos nuomone, byloje nÄra jokių įtikinamų duomenų, kad Å¡io nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V. TodÄl gynÄjų skunduose nurodyti motyvai dÄl E. V. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų yra deklaratyvaus pobÅ«džio.
            DÄl bausmÄs ir civilinio ieÅ¡kinio Apeliacinio teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkanÄias, individualizuotas, adekvaÄias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidÄjas nurodo, kad skiriant bausmÄ turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
PažymÄtina, kad bausmÄs skyrimas yra iÅ¡imtinÄ teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudÄtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys â remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisÄtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmÄ, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmÄs paskirtį.Atkreipiamas apeliantų dÄmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisÄs doktrinÄ , skirdamas bausmÄ teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybÄ, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonÄ apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.         Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ.
Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog âKonstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos.
Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui. Taigi bausmÄs turi bÅ«ti adekvaÄios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmÄs paskirÄiai.â            Baudžiamosios teisÄs paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmÄs turi bÅ«ti pusiausvyra (KasacinÄ nutartis Nr. 2K-7-45/2007).Svarbu pažymÄti, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybÄ yra labai svarbi teisingos bausmÄs parinkimo sÄ lyga.
Baudžiamosios teisÄs teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ ir rinkdamas bausmÄs rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypaÄ daug dÄmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dÄl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosÄius aplinkybÄms, ar kaltininko antivisuomeninÄs nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to, bausmÄs turi bÅ«ti adekvaÄios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, t. y. už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmÄs paskirÄiai.
TodÄl vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmÄ, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog âKonstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui.
Taigi bausmÄs turi bÅ«ti adekvaÄios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmÄs paskirÄiai.â Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmÄ, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ.
Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmÄs Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkreÄioje byloje iÅ¡ryÅ¡kÄjusių aplinkybių visuma, rodanÄia, kad nustatytos bausmÄs skyrimo taisyklÄs nÄra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmÄ BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, rodanÄios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (KasacinÄs nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-3/2010).
             Kadangi M. Å ., A. B. ir E. Ä. nusikalstamos veikos iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojamos į BK 129 straipsnio 1 dalį, o L. B. â iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, todÄl nuteistiesiems už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ skiriamos naujos bausmÄs. TeisÄjų kolegija, nuteistiesiems skirdama bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Byloje nustatyta, kad M. Å ., E. Ä., A. B. ir L.
B. padarÄ labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Jų atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo A. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).             Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Å ., E. Ä. ir A. B. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas padarÄ veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Å iuo nuosprendžiu L. B. taip pat pripažįstama jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarÄ veikdamas bendrininku grupe su M. Å ., E. Ä. ir A. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad M. Å . buvo aktyviausias iÅ¡ bendrininkų grupÄs, nes bÅ«tent jis pasivijo A. B., suduodamas smÅ«gius rankomis jį pargriovÄ ant žemÄs, spardÄ, taikydamas į galvÄ , sudavÄ plaktuku. Tuo tarpu A. B. ir E. Ä. pritardami M. Å . ir vienas kito veiksmams, spardÄ A.
B. į įvairias kÅ«no vietas, muÅ¡Ä golfo lazdomis, o pribÄgÄs L. B. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus Å¡ovÄ nukentÄjusiajam į sÄdmenis, taip padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .            Remiantis bylos duomenimis matyti, kad nuteistieji:             M. Å . ir A. B. neteisti, taÄiau bausti administracine tvarka, charakterizuojami teigiamai, M. Å . dirba (3 t., 41, 155-156 b. l.; 6 t., 164-165 b. l.; 7 t., 212-215 b. l.); E. Ä. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir mokosi, charakterizuojamas teigiamai (3 t., 96-97 b. l.; 7 t., 169, 170 b. l.);
L. B. neteistas, taÄiau baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai (3 t., 177 b. l.; 8 t., 21-23 b. l.).               IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo nužudytas 2007 m. spalio 26 d. vakare, o ikiteisminis tyrimas pradÄtas 2007 m. spalio 27 d. (1 t., 1 b. l.). Baudžiamoji byla, kuriÄ sudarÄ tik trys tomai, perduota teismui 2009 m. gegužÄs 9 d. (4 t., 1 b. l.). Å ioje byloje apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas tik 2012 m. rugsÄjo 21 d. (6 t., 194-205 b. l.).
TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ios bylos iÅ¡nagrinÄjimas pirmosios instancijos teisme užsitÄsÄ dÄl objektyvių priežasÄių, nes nebuvo nustatyta pagrindinių liudytojų A. J. ir M. V. buvimo vieta bei buvo paskirtos ekspertizÄs. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad apygardos teismas ne kartÄ ÄmÄsi priemonių, kad liudytojų A. J. ir M. V. bÅ«tų apklausti teisiamajame posÄdyje (5 t., 9-10, 165-170 b. l.; 6 t., 18-19, 21, 22, 39, 64-72, 108-106, 124 b. l.). Apeliacinis teismas taip pat ne kartÄ pavedÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams užtikrinti liudytojų A.
J. ir M. V. dalyvavimÄ bylos nagrinÄjime apeliacinio proceso metu, taÄiau visais atvejais teismui buvo atsakyta, jog liudytojų rasti nÄra galimybÄs (7 t., 123-124, 152, 197; 8 t., 120-126, 134-135, 137-141, 143 b. l.). TeisÄjų kolegija 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimÄ ir įpareigojo prokurorÄ organizuoti A. J. pristatymÄ Ä¯ Apeliacinį teismÄ , nes Å¡io liudytojo parodymus buvo bÅ«tina patikrinti teisme ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus (8 t. 202-260 b. l.). TaÄiau KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ra pateikÄ medžiagÄ , kad liudytojas A.
J. iÅ¡vykÄs į užsienį (9 t., 1-6 b. l.).               Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra pažymÄjÄs, jog suÄmimas negali bÅ«ti nuolat tÄsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; JÄÄius prieÅ¡ LietuvÄ ; Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ ). Be to, svarbu pažymÄti, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suÄmime, tuo kruopÅ¡Äiau turi bÅ«ti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikÅ¡tus kaltinimus, bet ir konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybÄ tokį asmenį laikyti suÄmime.
BK 2421 straipsnyje numatyta, kad teismas turi rÅ«pintis, jog baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta per kuo trumpesnį laikÄ ir turi siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posÄdžio pertraukų. TaÄiau Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinÄjimas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinÄs instancijos teisme, nepagrįstai užsitÄsÄ ne nuo teismo priklausanÄių priežasÄių. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems M.
Å ., E. Ä. ir A. B. buvo taikoma kardomoji priemonÄ â suÄmimas, kuri vÄliau buvo pakeista į raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti (1 t., 21-22; 2 t., 251, 257 b. l.; 3 t., 3-24, 62, 69, 84-85, 86-91, 13-141 b. l.). PažymÄtina, kad KlaipÄdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. Å ., E. Ä. ir A. B. paskyrÄ griežÄiausiÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â suÄmimÄ , taÄiau jokių motyvų nenurodÄ (6 t., 194-205 b. l.). Apeliacinio proceso metu nuteistiesiems dÄl užsitÄsusio proceso, t. y.
M. Å ., E. Ä. ir A. B. kardomosios priemonÄs â suÄmimai buvo pakeisti į Å¡velnesnes (7 t., 181-185 b. l.; 8 t., 202-208 b. l.). TeisÄjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje iÅ¡ dalies buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisÄ Ä¯ laisvÄ ir saugumÄ . TeisÄjų kolegijos nuomone, nuo nusikaltimų darymo pradžios bei jų iÅ¡tyrimo ir teisinio įvertinimo praÄjo labai didelis laiko tarpas (daugiau kaip septyneri metai), per kurį nuteistieji nepadarÄ kitų nusikaltimų, kas rodo proceso prevencinÄ reikÅ¡mÄ.
PažymÄtina, kad byloje nÄra jokių duomenų, kad nuteistieji ar jų gynÄjai sÄ moningai vilkino ar kitaip trukdÄ ikiteisminiam tyrimui. TodÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad itin per ilgas Å¡ios bylos nagrinÄjimas teisme pripažįstamas iÅ¡imtine aplinkybe, todÄl nuteistiesiems taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir laisvÄs atÄmimo bausmÄs kiekvienam iÅ¡ jų individualizuojamos. Apeliacinis teismas įvertinÄs pirmiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių visetÄ konstatuoja, kad E. Ä., A.
B. ir L. B., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriama mažesnÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nei numato BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija. Atsižvelgiant į tai, kad M. Å . veiksmai prieÅ¡ A. B. buvo itin agresyvÅ«s ir įžūlÅ«s, todÄl jam 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, taÄiau pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam skiriama minimali laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TeisÄjų kolegijos nuomone, tokių bausmių paskyrimas nuteistiesiems užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ ir bausmÄs tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, pasiekimÄ .
            Pirmosios instancijos teismas V. B. civilinį ieÅ¡kinį E. Ä., A. B. ir M. Å . dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo paliko nenagrinÄtu, nes nukentÄjusioji mirÄ, o paveldÄtojai nÄra nustatyti (8 t., 12 b. l.).            TaÄiau apeliacinio proceso metu civiliniu ieÅ¡kovu buvo pripažintas nužudytojo brolis Ž. B. (8 t., 85-86, 176-182 b. l.). BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas bet kuriuo proceso metu, taÄiau ne vÄliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.
Apeliacinio proceso metu Ž. B. pripažintas nukentÄjusiuoju 2013 gegužÄs 15 d., o civiliniu ieÅ¡kovu â 2013 m. spalio 10 d. teismo posÄdžiuose, kuriuose jau buvo pradÄtas įrodymų tyrimas (8 t., 50, 85 b. l.). Å ioje byloje skundas dÄl turtinÄs ar neturtinÄs žalos priteisimo Apeliaciniame teisme negautas, apie turtinÄs ar neturtinÄs žalos priteisimÄ nieko nekalbama ir KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde. Be to, apeliacinÄs instancijos teismas negali peržengti prokuroro apeliacinio skundo ribų, todÄl negavus papildomos medžiagos jo tiksliai apskaiÄiuoti negali (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).
BK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinÄtu tuo atveju, jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, kai nÄra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinÄios veikos. TaÄiau Å¡ioje byloje M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. pripažinti kaltais ir nuteisti dÄl A. B. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, nuosprendžio dalis dÄl V. B. civilinio ieÅ¡kinio palikimo nenagrinÄtu panaikinamas, ir civiliniam ieÅ¡kovui Ž.
B. pripažįstama teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dÄl ieÅ¡kinio dydžio perduodamas nagrinÄti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).            TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :              KlaipÄdos apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 21 d. nuosprendžio dalį dÄl M. Å ., E. Ä., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o L.
B. â pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeisti:              M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. pripažinti jų atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ir rizikingas nukentÄjusiojo A. B. elgesys.           M. Å . nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti laisvÄs atÄmimÄ septyneriems metams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ apÄmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir M.
Å . paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ septyneriems metams. LaisvÄs atÄmimo bausmÄ nustatyti atlikti pataisos namuose.           M. Å . į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme bei suÄmime nuo 2007 m. lapkriÄio 2 d. iki 2007 m. lapkriÄio 16 d. ir nuo 2012 m. rugsÄjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.          E. Ä. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.
įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirti laisvÄs atÄmimÄ penkeriems metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ apÄmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir E. Ä. paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ penkeriems metams. LaisvÄs atÄmimo bausmÄ nustatyti atlikti pataisos namuose.         E. Ä.
į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2007 m. lapkriÄio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d., nuo 2012 m. rugsÄjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.             A. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti laisvÄs atÄmimÄ ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mÄnesiams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ apÄmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir A.
B. paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mÄnesiams. LaisvÄs atÄmimo bausmÄ nustatyti atlikti pataisos namuose.           A. B. į bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2007 m. lapkriÄio 21 d. iki 2007 m. lapkriÄio 22 d., nuo 2012 m. rugsÄjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.                     L. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.
įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį:pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvÄs atÄmimÄ ketveriems metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį â trisdeÅ¡imt parų areÅ¡to.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du ir L. B. paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ ketveriems metams.
LaisvÄs atÄmimo bausmÄ nustatyti atlikti pataisos namuose.          BausmÄs atlikimo pradžiÄ M. Å ., E. Ä., A. B. ir L. B. skaiÄiuoti nuo jų sulaikymo dienos.                 L. B. pripažinti jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄ veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).                   M. Å ., A. B. ir E. Ä. kardomÄ sias priemones â dokumentų paÄmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, o L.
B. â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.         Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu.          NukentÄjusiajam Ž. B. pripažinti teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.         Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                     KÄstutis Jucys TeisÄjos                                                                                 Regina GaudutienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Violeta RažinskaitÄ