Legislator Case Law & Legislation
9692b0da-ab88-4c9a-a206-5c00a316ae9a AI generated

9692b0da-ab88-4c9a-a206-5c00a316ae9a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9692b0da-ab88-4c9a-a206-5c00a316ae9a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei, Martynai PauÅ¡aitei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Alvydui Kvasčevičiui, gynėjams advokatams Algimantui Juciui, AuÅ¡rai Ručienei, Sergejui Butai, Rimvydui Kairiui, Juozapui Surbliui, nuteistiesiems E. Č., A. B., M. Å ., L. B.,teismo medicinos ekspertams Diomenui Vitkui, JanuÅ¡ Rybalko,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės, nuteistojo M.

Legislator headnote

AI generated

9692b0da-ab88-4c9a-a206-5c00a316ae9a · Lietuvos apeliacinis teismas: Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra ne suduotų smÅ«gių visuma, bet konkretÅ«s vieno asmens suduoti smÅ«giai, teismas turi vadovautis ne tik iÅ¡vada, kas sudavė mirtinÄ smÅ«gį, bet ir atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų buvimÄ , jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas, padarytas bendrininkų grupe yra tada, kai darant šį nusikaltimÄ , tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                                                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-396/2015                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00919-2007-3                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.8.;                                                                           1.2.26.2. (S)                                                                                                                                                                                         LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei, Martynai PauÅ¡aitei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Alvydui Kvasčevičiui, gynėjams advokatams Algimantui Juciui, AuÅ¡rai Ručienei, Sergejui Butai, Rimvydui Kairiui, Juozapui Surbliui, nuteistiesiems E. Č., A. B., M. Å ., L. B.,teismo medicinos ekspertams Diomenui Vitkui, JanuÅ¡ Rybalko,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės, nuteistojo M.

Å . gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:           - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu trylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams;         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt parų areÅ¡to.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.           E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:          - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu trylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams;         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt parų areÅ¡to.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.          A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:          - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdeÅ¡imt parų areÅ¡to.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.          L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – septyniasdeÅ¡imt parų areÅ¡to. Bausmę paskirta atlikti areÅ¡tinėje.           Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,            n u s t a t ė :

           M. Å ., E. Č., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., be rimtos dingsties, vieÅ¡oje vietoje ir įžūliais veiksmais, prekybos centro „P“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje S. (duomenys neskelbtini) mieste, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t. y. matant kitiems asmenims, turėdami tikslÄ sužaloti, užpuolė nukentėjusįjį A.

B. M. Å ., E. Č. ir A. B. pargriautam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smÅ«giavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarė A. B. muÅ¡tinę smakro žaizdÄ , odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskėlė dviejų virÅ¡utinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nugaros deÅ¡inėje pusėje – mentės ir juosmens srityse, atvirÄ deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžį, muÅ¡tinę kairės pusės plaÅ¡takos III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ ir atvirÄ galinio pirÅ¡tikaulio lūžį bei pakauÅ¡io apatinės dalies sumuÅ¡imÄ dėl ko nuo pakauÅ¡io apatinės dalies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakauÅ¡io sÄ naryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, iÅ¡siliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, dėl ko nukentėjusysis A.

B. įvykio vietoje mirė.       L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro „P“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai, neturėdamas aiÅ¡kios priežasties ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nukentėjusiajam A. B. gulinčiam ant žemės, tyčia Å¡ovė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ Å¡oviniais į sėdmenis, taip padarydamas nukentėjusiajam daugybinius, pavirÅ¡inius, Å¡autinius abiejų klubų ir Å¡launų bei deÅ¡inio sėdmens srityje sužalojimus, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .           Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Mikalainienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį nuteistojo L.

B. atžvilgiu bei priimti naujÄ nuosprendį: L. B. pripažinti kaltu ir nuteisti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu trylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir L. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. L. B. pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

          Taip pat, apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir E. Č. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams. E. Č. pripažinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nusikaltimus padarė bendrininkų grupe.           Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo L.

B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį ir netinkamai konstatavo, kad L. B. veikoje nėra nusikaltimÄ sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, priimtas L. B. atžvilgiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .           Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikÄ , nužudymų bylose keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai, jei nustatoma, jog visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl atsiradusių padarinių (Kasacinės nutartys                          Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-523/2009).

Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra ne suduotų smÅ«gių visuma, bet konkretÅ«s vieno asmens suduoti smÅ«giai, teismas turi vadovautis ne tik iÅ¡vada, kas sudavė mirtinÄ smÅ«gį, bet ir atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų buvimÄ , jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas, padarytas bendrininkų grupe yra tada, kai darant šį nusikaltimÄ , tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Be to, bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys                    Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-485/2008, Nr.2K-523/2009 ir kt.). Esant susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį.

Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti arba neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir gyvybės atėmimÄ , tai pagal BK 129 straipsnio nuostatas atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčiÄ nužudyti bei patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai.

Be to, nebÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ jų padarytų mirtinus sužalojimus, o pakanka, jog tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis (Kasacinės nutartys Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-456/2008, Nr. 2K-523/2009 ir kt.).               Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino L. B. veiksmus. Teigia, kad apie L. B. kaltės turinį sprendžiama remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analizę, t. y. tiek nuteistųjų parodymais, tiek objektyviaisiais bylos duomenimis, kurie Å¡ioje byloje akivaizdÅ«s. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog tarp nuteistųjų M.

Å ., E. Č., A. B. ir L. B. buvo susitarimas sužaloti nukentėjusįjį A. B., kuris pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, jog nuteistieji vienas kito neteisėtus veiksmus suprato ir jiems pritarė, iÅ¡reikÅ¡dami tikrÄ jÄ valiÄ padarinių atžvilgiu. Be to, prokurorės nuomone, veiksmų bendrumÄ , suderinamumÄ ir kryptingumÄ rodo Å¡ios bylos aplinkybės: M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. buvo kartu nusikaltimo vietoje; vienu metu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio; nuteistieji M.

Å ., E. Č., A. B. rankose turėjo susidorojimui jau paruoÅ¡tus įrankius, t. y. plaktukÄ , golfo lazdas, o nuteistasis L. B. 6 mm kalibro revolverį, kuris buvo užtaisytas 6 mm kalibro „Flobert“ Å¡oviniais; nuteistieji M. Å ., E. Č., A. B. be jokio atskiro perspėjimo ar preteksto, beveik vienu metu pradėjo smÅ«giuoti, o L. B. Å¡audyti į gulintį ant žemės nukentėjusįjį; visi nuteistieji vienu metu iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos, palikdami sunkiai sužalotÄ A. B.              Pasak prokurorės, L.

B. tyčios kryptingumÄ rodo ir ta aplinkybė, kad jis ne tik nesistengė nutraukti kitų asmenų smurtinių veiksmų, bet prieÅ¡ingai, Å¡audė į sunkiai sužeistÄ nukentėjusįjį iÅ¡ pakankamai arti, akivaizdžiai suvokdamas, jog bendrais veiksmais kartu su M. Å ., E. Č. ir A. B. dalyvauja žmogaus gyvybės atėmimo procese.            Prokurorės nuomone, atsižvelgus į pirmiau skunde nurodomas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad L. B. pritarė M. Å ., E. Č. ir A.

B. smurtiniams veiksmams, suvokė pavojingÄ jų bendrai daromos veikos pobÅ«dį, numatė, jog nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, tačiau bendrais veiksmais sukeltiems padariniams, tarp jų ir nukentėjusiojo mirčiai, buvo abejingas, t. y. veikė tiesiogine tyčia.               Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje, perkvalifikuodamas nuteistojo L. B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nuteistasis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, turėjo L.

B. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendyje Å¡ioje dalyje.             Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taip pat, nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .           Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai iÅ¡nagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, neapklausė visų proceso dalyvių, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

           Nuteistojo A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. J. duotais parodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas.           Skunde apeliantas nurodo, kad prieš nukentėjusįjį A. B. jokio smurto nevartojo ir nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Prašo atsižvelgti į jo parodymus duotus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kurių metu parodė, kad M.

Å . vijosi A. B., pargriovė jį ant žemės ir kelis kartus nukentėjusiajam įspyrė.          Be to, apeliantas praÅ¡o atsižvelgti ir į nuteistųjų M. Å ., E. Č. duotus parodymus, kurių metu nei vienas iÅ¡ nuteistųjų taip pat nepatvirtino, jog jis (A. B.) smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. B. Apeliantas teigia, kad tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo įvykio vietoje, stebėjo įvykio pradžiÄ , tačiau prasidėjus konfliktui iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. Nuteistojo nuomone, nors liudytojas M.

V. ikiteisminio tyrimo metu iš atpažinimui pateiktų nuotraukų jį atpažino, kaip asmenį dalyvavusi konflikte, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent jis konfliktavo ir padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skunde apeliantas mano, kad yra svarbūs liudytojų               T. Č., R. K. ir D. M. parodymai. A. B. teigia, kad sėdėdamas viename automobilyje su asmenimis, kurie kontaktavo su nukentėjusiuoju, ant jo batų taip pat galėjo atsirasti pilkai mėlynos medvilnės pluoštai, kurie sutampa su nukentėjusiojo A.

B. striukės atitinkamais pluoÅ¡tais.         Skunde apeliantas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad bendrininkavimas yra iÅ¡ esmės ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma kelių asmenų pastangomis (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-523/2009 ir kt.). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje bendrininkų tarpusavio susitarimÄ siejo konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡ta forma. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nei susitarimo, nei konkliudentinių veiksmų dėl nukentėjusiojo nužudymo nebuvo, jis (A.

B.) su kitais nuteistaisiais atsidÅ«rė tokioje situacijoje, kurioje buvo akivaizdi grėsmė bÅ«ti sumuÅ¡tiems ar sužalotiems, nes nukentėjusysis A. B. ir su juo buvę asmenys, atsivežė priemones (golfo lazdas, plaktukÄ ), kuriomis ne tik galėjo sužaloti, bet ir atimti gyvybes. Pažymi, kad siekiat apsiginti kažkas iššovė iÅ¡ ginklo ir asmenys, kurie siekė užpulti, pradėjo bėgti. Apeliantas nurodo, kad jis pasielgė spontaniÅ¡kai ir taip pat vijosi vienÄ iÅ¡ atvykusių asmenų, tokiu bÅ«du nuo visų atitrÅ«ko, todėl negalėjo ne tik matyti kas vyksta įvykio vietoje, bet ir naudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

A. B. nuomone, nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis veikė tyčia bendrininku grupe.          Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-7-156/2010 ir nurodo, kad nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba nužudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Nuteistasis A. B. pažymi, kad nors įvykio vieta formaliai yra vieÅ¡a, tačiau tuo metu paÅ¡alinių žmonių nebuvo, vieÅ¡oji rimtis nebuvo sutrikdyta bei kieno nors interesai nebuvo paliesti. Pasak apelianto, Å¡ias aplinkybes patvirtina įvykio dalyvių duoti parodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei jis (A. B.), nei kiti nuteistieji nebuvo konflikto pradininkai, prieÅ¡ingai – konflikto iniciatoriai buvo kita atvykusių vaikinų grupė, kurie siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Be to, nurodo, kad atvykusieji vaikinai prieÅ¡ įvykį ilgÄ laiko tarpÄ vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų akivaizdžiai iÅ¡provokavo įvykį.

Remiantis specialisto iÅ¡vada matyti, kad nukentėjusiojo A. B. kraujyje taip pat buvo rasta 1,85 promilių etilo alkoholio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę turėjo konstatuoti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ir Å¡iÄ aplinkybę nurodyti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.           Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis vieÅ¡osios tvarkos pažeisti negalėjo, nes vijosi vaikinÄ ir įvykio vietoje nebuvo, o grįžo tik tuo metu, kai prieÅ¡ nukentėjusįjį niekas nebesmurtavo.           Nuteistasis A.

B. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodęs jokių motyvų ir argumentų, paskyrė jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jam inkriminuojamas veikas padarė bÅ«damas nepilnamečiu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme, paskirtų Å¡velnesnių kardomųjų priemonių nepažeidė. Nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam sukėlė dvasines ir psichologines kančias. Apeliantas skunde praÅ¡o iki bylos iÅ¡nagrinėjimo jam skirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.            Nuteistojo M.

Å . gynėjas advokatas Rimvydas Kairys apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui arba prokurorui. Nuteistajam M. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti ir paskirti kardomÄ jÄ priemonę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.           Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostatas, todėl netinkamai, Å¡aliÅ¡kai, iÅ¡nagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, neapklausė visų proceso dalyvių, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .          Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje prokuroras pakeitė kaltinimÄ M.

Å . ir kitiems nuteistiesiems. Todėl pakeitus kaltinimÄ teisme, kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio nuostatų ir M. Å . negalėjo suprasti kokiais veiksmais yra kaltinamas, t. y. nebuvo nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das bei kitos aplinkybės.          Gynėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis laikomas esmingai skirtingu nuo pradinio kaltinimo, kai žymiai pasikeičia nusikaltimo pagal kurį pareikÅ¡tas kaltinimas, faktinės aplinkybės, t. y. prisideda to paties nusikaltimo epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jei tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ .

Be to, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomas nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadijÄ , aplinkybes, apibÅ«dinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikÅ¡mingus faktus bei aplinkybes, t. y. kai nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje apraÅ¡oma bendrai, nurodant kaip kiekvienas iÅ¡ jų dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .

Taip pat, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jei jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo.           Gynėjo tvirtinimu, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, nes pakeistas kaltinimas turėjo reikšmės išdėstant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes.

Be to, faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių pakeitimas laikytinas esminiu, nes pasikeitė nusikalstamos veikos apimtis ir tai, turėjo įtakos skiriant bausmę.        Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas bendrininkavimo atveju privalo konstatuoti kiekvieno bendrininko veiksmus ir tik tada spręsti jų veikos kvalifikavimÄ pagal konkretų BK straipsnį.        Nuteistojo M. Å . gynėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojamas tik tada, kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Pasak gynėjo, kvalifikuojant nuteistojo M. Å . veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , lemiamas veiksnys nėra nusikaltimo padarymo vieta. Pažymi, kad Å¡ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistuosius ir nukentėjusįjį siejo asmeniniai nesutarimai. Be to, pats nukentėjusysis su draugais atvyko į įvykio vietÄ aiÅ¡kintis asmeninių nesutarimų agresyviai nusiteikę ir pasiruošę nuteistųjų atžvilgiu vartoti fizinį smurtÄ . Nukentėjusysis A. B. pirmas į nuteistuosius metė plaktukÄ .

Todėl gynėjo nuomone, nuteistojo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 135 straipsnio 1dalį.          Gynėjo nuomone, byloje bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ , teisme apklausti liudytojÄ A. J. bei įvertinti daiktinių įrodymų patikimumÄ . Pažymi, kad liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas, nes teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių. Be to, liudytojas atsiuntė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė nesiremti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau Klaipėdos apygardos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡iais liudytojo parodymais rėmėsi.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nenurodė, kas konkrečiai nukentėjusįjį mušė golfo lazda. Be to, įvykio metu matomumas buvo ribotas ir vieta iš kurios liudytojas stebėjo įvykį, nieko nesimatė.       Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje Nr. EKM 95/10 (01) nurodoma, jog nukentėjusiajam sužalojimas sukėlęs mirtį buvo galimai padarytas medine golfo lazda, tačiau šis įrankis nebuvo surastas ir apžiūrėtas.

Iš daiktinių apžiūros protokolo matyti, kad buvo išimta ir apžiūrėta tik beisbolo lazda.        Gynėjas nurodo, kad nuteistasis M. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V., kuriam šioje byloje nėra pateikti įtarimai. Tačiau šie nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti bei ištirti.        Skunde tvirtinama, kad nuteistasis M. Š. nepadarė sužalojimų, nuo kurių mirė nukentėjusysis, tačiau Klaipėdos apygardos teismas skirdamas bausmę į tai neatsižvelgė.

Be to, byloje nėra nustatyta, kas iÅ¡ nuteistųjų padarė sužalojimÄ nuo kurio A. B. mirė.       Pažymi, kad pagrindinis kriterijus, nulemiantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ ir skirtinos bausmės dydį, yra jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, padariniai. Remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, kurios tiesiogiai nesusijusiuos su nusikalstamos veikos padarymu, tačiau padeda visapusiÅ¡kai įvertinti kaltininko asmenybę ir paskirti teisingÄ bausmę.

Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Å . paskyrė griežtÄ laisvės atėmimo bausmę bei kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ teismo salėje iÅ¡ esmės dėl to, kad nuteistasis teisme pakeitė parodymus ir nurodė kitÄ nusikaltime dalyvavusį asmenį, t. y. E. V.           Skunde praÅ¡oma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Pasak gynėjo, pats nukentėjusysis iÅ¡provokavo M. Å . ir kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, t. y. paties nukentėjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.             Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodęs jokių motyvų ir argumentų, nepagristai paskyrė nuteistajam M. Å . kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuo įvykio praėjo penkeri metai, tačiau nuteistasis M.

Å . per šį laikotarpį jokių teisės pažeidimų nepadarė, laikėsi visų nustatytų namų areÅ¡to sÄ lygų.            Nuteistojo E. Č. gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir nuteistÄ jį E. Č. iÅ¡teisinti arba baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nuteistajam E. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti ir paskirti kardomÄ jÄ priemonę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.            Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio 2 dalies, BPK 256 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai, Å¡aliÅ¡kai, iÅ¡nagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino abejonių ir prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, neapklausė visų proceso dalyvių, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .             Pasak gynėjo, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas aplaidžiai, pirmosios instancijos teisme E. Č. bei kitiems kaltinamiesiems buvo pakeisti kaltinimai ir nustatyta, kad M.

Å ., E. Č., A. B. ir L. B. bendrais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė A. B.,                 t. y. Klaipėdos apygardos teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje nurodė naujus kaltinimus, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinimų pateiktų kaltinamajame akte bei visiÅ¡kai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Gynėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir nurodo, kad kaltinamojo teisė į gynybÄ yra suvaržoma jeigu jam iÅ¡ anksto nėra praneÅ¡ama apie kaltinimo pakeitimo galimybę.

Taip pat, kaltinamojo teisė į gynybÄ yra suvaržoma ir tuo atveju, kai pakeičiamos esminės faktinės įvykio aplinkybės,    t. y. vieta, laikas, bÅ«das.         Gynėjo nuomone, dėl nukentėjusiojo A. B. nužudymo nuteisti nekalti asmenys, o kalti asmenys – nenubausti.           Skunde praÅ¡oma atkreipti dėmesį į tai, kad tik pirmosios instancijos teisme, paskyrus teismo medicinos ekspertizę paaiÅ¡kėjo, jog nukentėjusiajam mirtinas smÅ«gis buvo suduotas medine golfo lazda.

Tačiau, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nuteistieji ar liudytojai nenurodė, kad nukentėjusysis bÅ«tų muÅ¡amas lazda. Gynėjo nuomone, nenustačius nužudymo įrankio su kuriuo buvo nužudytas nukentėjusysis, negalima kaltinamiesiems inkriminuoti nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio nuostatas.         Gynėjas pažymi, kad tik A. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas prieÅ¡taringus parodymus nurodė, jog bėgant nukentėjusiajam buvo suduotas smÅ«gis lazda per nugarÄ .

Tačiau šis liudytojas (A. J.) pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti prieštaringi parodymai įvertinti nebuvo. Be to, Klaipėdos apygardos teismas nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad būtent šis liudytojas būtų apklaustas teisme. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš liudytojo A. J. nurodytos vietos, kurioje jis stebėjo įvykį, nieko nesimato. Gynėjo nuomone, galimai A. J. įvykio vietoje net nebuvo. Prašoma atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tyrėjo R.

A. 2009 m. vasario 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame nurodoma, jog papildomai apklausiant liudytojÄ A. J., nurodė tris asmenis susijusius su įvykiu, t. y. M. P., A. M., R. L. Tačiau, nagrinėjamojoje byloje nėra liudytojo A. J. papildomos apklausos apie Å¡iuos asmenis ir jų vaidmenis įvykio vietoje. Gynėjas skunde cituoja liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 27 d., 2007 m. spalio 29 d. duotus parodymus. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad liudytojas pirminių parodymų metu parodė, jog įvykio metu buvo tamsu ir jis vaikinų veidų neįsiminė.

Tačiau, 2007 m. spalio 29 d. apklaustas papildomai, A. J. parodė, kad įvykio vietoje matė iÅ¡ matymo pažįstamus vaikinus, kurie buvo be Å¡aunamųjų ginklų, jokių kitų įrankių neturėjo.             Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji į boulingo klubÄ atvyko neturėdami nei lazdų, nei plaktukų ar golfo lazdų. Be to, nuteistieji stengėsi nekonfliktuoti su agresyviai nusiteikusiais bei apsiginklavusiais nukentėjusiuoju ir kitais su juo atvykusiais asmenimis, bandė bėgti, tačiau klubo darbuotojai jų neiÅ¡leido pro atsargines duris.

Å ias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B.         Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas nevertino nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų veiksmų, kurie nuteistųjų atžvilgiu įvykdė chuliganiÅ¡kÄ užpuolimÄ , turėdami tikslÄ sunkiai sužaloti ar net nužudyti nuteistuosius. Pažymi, kad nukentėjusysis ir kiti asmenys buvo apsiginklavę strypais ar golfo lazdomis, užblokavo nuteistųjų automobilį ir neleido jiems laisvai iÅ¡vykti.        Gynėjas skunde remiasi teismų praktika ir tvirtina, kad itin kruopščiai turi bÅ«ti tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

BÅ«tinoji gintis atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra realioji grėsmė. Be to, teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti realizuota nepriklausomai nuo galimybės iÅ¡vengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant arba kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigÅ«nus.         Nuteistojo E. Č. gynėjas skunde cituoja ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 7 d., 2007 m. lapkričio 13 d., 2007 m. lapkričio 14 d. bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus nuteistojo M.

Š. parodymus, kurie patvirtina, jog E. Č. lazda ar kitokiais būdais nukentėjusiojo nemušė. Taip pat, skunde prašo atsižvelgti į liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 29 d. duotus parodymus. Gynėjo nuomone, M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtina nukentėjusiojo sumušimo sekos. Skunde tvirtinama, kad galbūt nuteistasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo kankinamas ir priverstas duoti jam nepalankius parodymus.             Skunde cituojami nuteistojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurie, gynėjo nuomone, patvirtina, kad E. Č.

įvykio vietoje bandydamas nuo nukentėjusiojo atstumti M. Š., krauju susitepė savo sportinius batelius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors specialisto išvadoje Nr. 11-3446(07) konstatuota, jog ant A. B. striukės rastos trys juodos spalvos plastiko mikrodetalės yra vienodos su E. Č. batų plastiku, tačiau ši išvada kelia abejones. Be to, prašoma atsižvelgti, ar nuo guminių gaminių gali atsirasti mikrodetalės. Tvirtinama, kad šie daiktiniai įrodymai (batai, drabužiai) prieš pateikiant specialistams buvo netinkamai supakuoti, galimai tarpusavyje kontaktavo, lietėsi.            Gynėjas cituoja nuteistojo A.

B. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 21 d. ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie nukentėjusiojo A. B. sužalojimo aplinkybes bei apie krÅ«muose paslėptÄ ir rastÄ plaktukÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į liudytojų A. Å . ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti.            Taip pat, skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas nesirėmė liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patvirtino, jog nuteistieji konflikto metu neturėjo lazdų ar kitokių įrankių.

Pasak gynėjo, Å¡ie liudytojo parodymai paneigia E. Č. pateiktus kaltinimus dėl nukentėjusiojo nužudymo.            Gynėjas skunde nurodo, kad liudytojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 27 d. duoti parodymai prieÅ¡tarauja nuteistojo M. Å . bei kitų proceso dalyvių parodymams dėl įvykio sekos. Gynėjo nuomone, bÅ«tų tikslinga atlikti eksperimentÄ , ar liudytojas tamsoje tikrai galėjo matyti įvykio detales, kurias nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.         Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo paskirta nuteistųjų automobilio ratų pėdsakų trasologinė ekspertizė.

Be to, apžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo paimtos cigarečių nuorÅ«kos, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta kam jos priklausė (1 t., 7, 8, 14 b. l.).        Nuteistojo E. Č. gynėjo nuomone, nuteistieji nukentėjusiojo golfo lazdomis nemušė ir A. B. nenužudė.        Skunde praÅ¡ome atsižvelgti į laikraÅ¡tyje „Š“ ir internetiniame puslapyje „L“ publikuotus straipsnius ir komentarus dėl įvykusio konflikto Å . mieste, kurio metu beisbolo lazda buvo nužudytas A.

B. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad komentaruose atsiliepė ir tie asmenys, kurie buvo netoli įvykio vietos ir įvykio eigÄ stebėjo, tačiau Å¡ių duomenų teisėsaugos institucijos nepatikrino.          Gynėjo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas neįsiteisėjus teismo nuosprendžiu nepagrįstai pakeitė nuteistajam E. Č. kardomÄ jÄ priemonę. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuo įvykio praėjo penkeri metai, E. Č. jokių naujų nusikaltimų nepadarė, dirbo, mokėsi, charakterizuojamas teigiamai, paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė.        Nuteistojo L.

B. gynėjas advokatas Sergiejus Buta atsikirtime praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės apeliacinį skundÄ atmesti.         Gynėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta įrodymų analizė dėl nuteistojo L. B. kaltės nužudant nukentėjusįjį A. B. Apeliaciniame skunde L. B. kaltė grindžiama tik subjektyvių aplinkybių vertinimu.             Atsikirtime atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus nuteistojo M.

Å . parodymus, kuris savo kaltę neigia, patvirtinančių, jog į nukentėjusįjį A. B., veikdamas bendrininkų grupe, Å¡audė bÅ«tent nuteistais L. B. Be to, byloje nėra net ginklo, iÅ¡ kurio buvo Å¡audoma.            Prokurorė praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo M. Å . gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo M. Å . gynėjas advokatas Rimvydas Kairys ir nuteistojo E. Č. gynėjas Algimantas Jucys praÅ¡o gynėjų skundus tenkinti, o prokuratÅ«ros skundÄ atmesti.

A. B. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo skundÄ tenkinti, o prokuratÅ«ros skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuratÅ«ros – tenkinti.              Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, nuteistojo M. Å . gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Algimanto Jucio skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

              Kaip matyti iš prokurorės, nuteistojo A. B., nuteistųjų M. Š. ir E. Č. gynėjų apeliacinių skundų, juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo bei A. B. nužudymo aplinkybių vertinimo.               Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokurorės, nuteistojo A. B., nuteistųjų M. Š. ir E. Č. gynėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl A.

B. nužudymo aplinkybių vertinimo ir nuteistųjų veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų M. Å ., E. Č., A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o L. B. – dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neatitinka bylos aplinkybių ir yra prieÅ¡taringos, todėl apygardos teismas iÅ¡ dalies pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.               Pažymėtina, kad įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų M.

Å ., E. Č. ir A. B. lÅ«kesčių arba pirmosios instancijos teismas padarė BPK normų pažeidimus dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų aplinkybių.

Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant bylÄ apygardos teisme, nuteistieji ar jų gynėjai pasinaudojo nuÅ¡alinimo teise argumentuodami konkrečiu minėtame straipsnyje numatytu teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiu. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kurioje neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinys yra pakankamai iÅ¡samiai atskleistas, teismo Å¡aliÅ¡kumo samprata nesietina su tokio pobÅ«džio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų, tokios abejonės motyvuojamos tuo, kad įrodymai, kurie iÅ¡tirti bylos teisminio nagrinėjimo metu, buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Todėl nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jų konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c.

Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Dėl BPK 256 straipsnio taikymo              Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir kaltinimas atiduotas teismui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (4 t., 12 b. l.). Pirmosios instancijos teisme pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, prokurorė L. B. pakeitė kaltinimÄ ir nurodė, kad M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. veikdami bendrininkų grupe nužudė A.

B., t. y. jie buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (6 t., 47-48 b. l.).               Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamÄ procesÄ principais, pažymėtina, kad teismas turi pareigÄ ne tik iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiÅ¡kia tinkamÄ kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamÄ jį teisinį įvertinimÄ â€“ kvalifikavimÄ . Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali bÅ«ti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teisėjas nutartyje perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodo inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 233 straipsnio 3 dalis).

Tačiau toks kvalifikavimo nurodymas tik parodo prokuroro pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ kaltinamajame akte, ir bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, privalo veikÄ atitinkamai perkvalifikuoti.              BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybÄ užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , arba taip kvalifikuoti veikÄ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raÅ¡tu praÅ¡o prokuroras ar nukentėjusysis.

Tuo tarpu veikÄ kvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ , jokia speciali procedÅ«ra BPK nenustatyta. Tai akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Kasacinės bylos Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-555/2007). Tokio BPK 255, 256 straipsnių aiÅ¡kinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikytasi nepriklausomai nuo to, ar perkvalifikuojant veikÄ bÅ«davo tik paÅ¡alinami jÄ apibÅ«dinantys teisiniai požymiai (lengvinant ar nepasunkinant kaltinamojo teisinės padėties), ar inkriminuojami nauji (Kasacinės bylos Nr. 2K-429/2006, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-455/2006, Nr. 2K-466/2006, Nr. 2K-85/2007, Nr. 2K-539/2007, Nr. 2K-553/2007, Nr. 2K-555/2007, Nr. 2K-709/2007, Nr. 2K-744/2007, Nr. 2K-26/2008, Nr. 2K-61/2008).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriÅ¡kai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinimÄ , jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iÅ¡ anksto turi bÅ«ti praneÅ¡ama, ir teismo proceso metu sudaromos sÄ lygos dėl to iÅ¡sakyti argumentus (Kasacinė byla Nr. 2K-7-228/2008).            Kaip matyti iÅ¡ apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio, prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ M.

Å ., E. Č., A. B. ir L. B., todėl pirmosios instancijos teismas, atsiklausęs proceso dalyvių nuomonė, padarė pertraukÄ (6 t., 44-50 b. l.). 2012 m. balandžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistieji M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. dėl jiems pareikÅ¡to naujo kaltinimo buvo apklausti iÅ¡ naujo (6 t., 75-79 b. l.). Pažymėtina, kad naujame kaltinime nurodytos visos bÅ«tinos aplinkybės, numatytos BPK 219 straipsnyje. Todėl atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.

Å ., E. Č., A. B. ir L. B. keičiant kaltinimÄ apygardos teisme, BPK 256 straipsnyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, o nuteistųjų įstatymų garantuotos teisės nebuvo suvaržytos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, gynėjų advokatų Rimvydo Kairio ir Algimanto Jucio praÅ¡ymai grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui arba perduoti bylÄ prokurorui BPK 219 straipsnyje nurodytiems trÅ«kumams iÅ¡taisyti, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio proceso metu buvo apklausti liudytojai M.

V. ir A. J., taip buvo iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme padaryti BPK 301 straipsnyje numatyti pažeidimai. Tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas A. Å ., nelaikoma BPK normų pažeidimu, nes Å¡io liudytojo parodymai iÅ¡ esmės neturi jokios reikÅ¡mės įrodymų vertinimui.                       Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ,BK 284 straipsnio 1 dalį            M. Å ., E. Č. ir A.

B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, matant kitiems asmenims, turėdami tikslÄ sužaloti, užpuolė nukentėjusįjį A. B., pargriovė jį ant žemės, mušė rankomis, plaktuku ir golfo lazdomis, spardė į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio jis mirė.

            L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų Å¡audė į A. B. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .                           Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados turi atitikti bylos aplinkybes ir nekelti abejonių dėl kaltininkui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tuo tarpu bendrosios kompetencijos paskirtis – iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).             Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jÄ teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.                             Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sureikÅ¡mino ir iÅ¡ dalies neteisingai įvertino liudytojų M. V. ir A. J. parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, ir visiÅ¡kai nevertino nuteistųjų M. Å ., A.

B., E. Č., L. B., liudytojų A. B., P. D. parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neteisingai nustatė įvykio aplinkybes, kas nulėmė neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .             Šioje byloje objektyviai nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare, M. Å ., E. Č. ir A. B. buvo boulingo klube prie parduotuvės „P“, Å . M. Å ., E. Č. ir A. B. susiruoÅ¡us iÅ¡eiti iÅ¡ boulingo klubo, nuteistieji sužinojo, kad lauke yra agresyviai nusiteikusių jaunuolių, kurie galimai juos nori sumuÅ¡ti, todėl kreipėsi į klube dirbančiÄ barmenę ir paprašė juos iÅ¡leisti per tarnybinį išėjimÄ .

Apeliacinio proceso metu apklaustas liudytojas P. D. parodė, kad apie agresyviai nusitekusių jaunuolių grupę, kurioje buvo apie deÅ¡imt žmonių ir turėjo pagalius, pasakė M. Å . ir A. B. (7 t., 178-179 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare, ji dirbo bare padavėja, kai prie jos priėjo A. B. ir paprašė leisti iÅ¡eiti pro tarnybinį išėjimÄ , tačiau ji atsisakė, nes tai draudžiama (7 t., 177                  b. l.).

IÅ¡ nuteistojo A. B. parodymų matyti, kad jis paskambino pažįstamam L. B. ir paprašė atvažiuoti bei parvežti jį su draugais iÅ¡ boulingo klubo, nes prie jų „pristojo“ vaikinai. Tai iÅ¡ dalies atitinka nuteistojo L. B. parodymus apie tai, kad jis A. B. praÅ¡ymu kartu su D. M. ir R. K. automobiliu „Audi A6“ atvažiavo prie minėto boulingo klubo, ir į jo automobilį įlipo M. Å ., A. B. ir E. Č. Tačiau tuo metu prie jo automobilio „Audi A6“ galo staiga privažiavo kitas automobilis „Opel Astra“, kuris užtvėrė iÅ¡važiavimÄ , o iÅ¡ jo iÅ¡lipo A.

B. (pravarde „b“) ir dar keli asmenys, kurie rankose turėjo lazdas. Iš apeliacinio proceso metu apklausto liudytojo M. V. parodymų matyti, kad A. J. sakė, jog minėtame boulingo klube yra „t“, todėl su jais reikia pasikalbėti (8 t., 154-157 b. l.). Iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad boulingo klube matė nuteistuosius M. Š., E. Č. (pravarde „e“), A. B. (pravarde „s“) ir apie tai pasakė pažįstamiems A. B. ir M. V. A. J. su minėtais asmenimis susitarė automobiliu „Opel Astra“, priklausančiu R.

L., nuvažiuoti į minėtÄ klubÄ ir pasikalbėti. Jis (A. J.) automobilyje matė, kad ant galinės sėdynės buvo padėtos dvi metalinės golfo lazdos. Prie boulingo klubo, jie automobilį „Opel Astra“ pastatė taip, kad automobiliui „Audi A6“ užstatė iÅ¡važiavimÄ (1 t., 89-91 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.).             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuo Å¡io momento nuteistųjų M. Å ., A. B., E. Č., L. B., liudytojų D. M., R. K. parodymai bei liudytojų M.

V. ir A. J. parodymai – iÅ¡ esmės skiriasi ir yra prieÅ¡taringi.             IÅ¡ E. Č., iÅ¡ dalies A. B., liudytojų D. M. bei R. K. parodymų matyti, kad po to, kai A. J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“ užblokavo iÅ¡važiavimÄ nuteistųjų automobiliui „Audi A6“, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo A. B. (pravarde „b“) ir metė į jų pusę plaktukÄ , kurį pakėlė D. M. ir numetė į Å¡onÄ , tačiau jį paėmęs M. Å . nusivijo nukentėjusįjį (A.

B.), girdėjo šūvius. IÅ¡ nuteistojo M. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, dalyvaujant gynėjui, bei apygardos teisme matyti, kad jis pasivijo A. B., ranka sudavė jam į nugarÄ , dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, po to, 3 – 4 kartus spyrė nukentėjusiajam į rankÄ , o pribėgęs E. Č. plaktuku sudavė 3 – 4 smÅ«gius į galvÄ , o L. B. 4 – 5 kartus Å¡ovė nukentėjusiajam į sėdmenis (2 t., 212-216, 218-220 b. l.). IÅ¡ nuteistojo E. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, bei apygardos teisme matyti, kad A.

B. į juos (nuteistuosius) metė plaktukÄ , kurį pakėlė M. Å . ir nusivijo nukentėjusįjį, kuris rankoje laikė golfo lazdÄ , šūvių negirdėjo. Taip pat matė, kad M. Å . mušė A. B. plaktuku, o nukentėjusysis vartėsi ir bandė iÅ¡vengti smÅ«gių. Vėliau M. Å . grįžo į automobilį, su savimi turėjo plaktukÄ , golfo lazdÄ ir gyrėsi, kad „sudubasino“ A. B. Po to automobilyje „Audi A6“ matė dar vienÄ golfo lazdÄ , o vėliau abi golfo lazdas ir plaktukÄ iÅ¡metė į krÅ«mus prie A.

B. namų, esančių (duomenys neskelbtini) (3 t., 51-53, 57, 60).            Tuo tarpu, iš liudytojų M. V. ir A. J. parodymų matyti, kad A. J., M. V. ir A. B. išlipus iš automobilio „Opel Astra“, nuteistieji pradėjo šaudyti, todėl visi išsigando ir išsilakstė. Iš liudytojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinio proceso metu matyti, kad jis automobilį „Opel Astra“, kuriuo atvažiavo prie minėto boulingo klubo, pastatė prie automobilio „Audi A6“ galo, iš kurio išlipę asmenys (nuteistieji) pradėjo šaudyti, jis išsigando, todėl pabėgo.

Jis matė, kad A. B. (pravarde „s“) pasivijo A. B. ir daiktu, panaÅ¡iu į golfo lazdÄ , sudavė nukentėjusiajam į nugarÄ . Matė, kad E. Č. (pravarde „e“) ir M. Å . spardė A. B., ikiteisminio tyrimo metu Å¡iuos nuteistuosius atpažino iÅ¡ fotonuotraukų (1 t., 89-91, 93-100 b. l.; 8 t., 153-155 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.).                          Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistųjų M. Å ., A. B., E. Č. ir L. B. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Tuo tarpu, A. B., nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose, prieÅ¡ingai, vadovaujasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiÅ¡kai ir selektyviai, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji M. Å ., A. B., E. Č. ir L. B. ne kartÄ buvo apklausti nepažeidžiant BPK reikalavimų, jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės turėti gynėjÄ arba jo atsisakyti, todėl jų teisės į gynybÄ nebuvo pažeistos.            Pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiÅ¡kos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija. Nusikalstami veiksmai iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Jei nužudymas padaromas iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, tačiau tuo pačiu kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai kilusius padarinius ir BK 284 straipsnio sutaptį.  Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Å ., A. B., E. Č. ir L. B. nužudė A. B. ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl asmeninių paskatų. Tai, kad M. Å ., A. B., E. Č. dar bÅ«dami boulingo klube, siekė iÅ¡vengti konflikto su A.

B. ir su juo atvykusiais asmenimis, įrodo ne tik nuteistųjų, bet ir liudytojų A. B. ir P. D. parodymai. Iš liudytojų M. V. ir A. J. parodymų matyti, kad jie kartu su A. B. važiavo aiškintis santykių su asmenų grupe, kurie vadinosi „t“ (8 t., 154-156 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.). Iš E. Č. parodymų matyti, kad „jokių ryšių su A. B. neturėjo, tačiau A. B. ir kiti seniai juos gaudė“ (3 t., 67-68 b. l.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas prasidėjo po to, kai liudytojo A.

J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“ prie parduotuvės „P“ aikÅ¡telėje, sÄ moningai užstatė automobilį „Audi A6“, kuriame buvo nuteistieji ir liudytojai D. M. bei R. K., tokiu bÅ«du, neleido nuteistųjų automobiliui iÅ¡važiuoti, ir kai nukentėjusysis A. B. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio „Opel Astra“ metė plaktukÄ Ä¯ nuteistuosius. Nors iÅ¡ liudytojo M. V. parodymų matyti, kad minėtoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo daug laisvų vietų, tačiau kodėl A.

J. savo automobiliu užtvėrė keliÄ automobiliui „Audi A6“, negali paaiÅ¡kinti (8 t., 155 b. l.). Å ios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad nuteistieji ir konflikte dalyvavę asmenys, t. y. nukentėjusysis A. B., liudytojai) buvo agresyviai nusiteikę, matė ir suprato, kad tarp jų (prieÅ¡ingų pusių) gali kilti muÅ¡tynės, tam iÅ¡ anksto ruošėsi, nes su savimi turėjo įvairius žalojančius įrankius, juos siejo pyktis vienas kitam. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡io konflikto iniciatoriais buvo ne nuteistieji, o nukentėjusysis A.

B. ir su juo kartu atvykę asmenys. Be to, pažymėtina, kad provokuojamu elgesiu pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, kuriam buvo padaryta nusikalstama veika, sÄ moningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiajam, t. y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvÄ . Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos jam, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ .                    Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent A.

J. ir po to A. B. paminėti veiksmai, t. y. nuteistųjų automobilio užstatymas ir plaktuko metimas, iÅ¡provokavo tolimesnius nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, t. y. Å¡audymÄ ir smurto naudojimÄ , dėl ko buvo mirtinai sumuÅ¡tas A. B. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad bÅ«tent A. J. automobilyje „Opel Astra“ atsivežė beisbolo lazdas bei plaktukÄ , t. y. bÅ«tent nukentėjusysis A. B. ir kiti asmenys iÅ¡ anksto ruošėsi konfliktui, o ne nuteistieji. Tai, kad A. B. buvo aktyvus konflikto iniciatorius patvirtina ir tai, kad iÅ¡ karto po to, kai A.

J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“ užblokavo L. B. automobiliui „Audi A6“ galimybę iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, nors joje buvo daug laisvų vietų, bÅ«tent nukentėjusysis į nuteistuosius metė plaktukÄ , taip ne tik sÄ moningai iÅ¡provokavo nuteistųjų tolimesnius veiksmus, bet tokiu bÅ«du pats elgėsi rizikingai. Todėl bylos duomenys patvirtina, kad A. B. rizikingi veiksmai buvo nukreipti iÅ¡provokuoti konfliktÄ su nuteistaisiais. Tačiau po to, kai pasigirdo šūviai, M.

Å . pagriebė plaktukÄ , kurį metė A. B. ir kartu su E. Č., A. B. bei L. B. nusivijo nukentėjusįjį, o M. V. ir A. J. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. Tačiau po to sekę M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. nusikalstami veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis, nes nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos.              Nors nuteistieji E. Č. ir A. B. nepripažįsta, kad mušė A. B. ir neigia, jog atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus, tačiau tokius jų parodymus paneigia liudytojo A.

J., iÅ¡ dalies liudytojo M. V. parodymai bei kriminalistinių tyrimų specialistų iÅ¡vados. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. J. parodymų, A. B. dar bėgančiam A. B. sudavė į nugarÄ daiktu, panaÅ¡iu į golfo lazdÄ , po to, nukentėjusysis buvo spardomas, o kai grįžo į automobilį „Opel Astra“, jame neberado dviejų golfo lazdų  (1 t., 87-91, 92-94, 98-100 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.). IÅ¡ liudytojo M. V. parodymų matyti, kad iÅ¡ automobilio „Audi A6“ iÅ¡lipo nuteistieji M.

Š., A. B., E. Č., liudytojas R. K., po to pasigirdo šaudymas, todėl jis išsigando ir pabėgo, kaip buvo užpultas ir nužudytas A. B., nematė (8 t., 153-155 b. l.; 8 t., 154-158 b. l.).   Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. J. apie aplinkybes, kurias jis matė įvykio metu, buvo apklaustas 2007 m. spalio 29 d. (1 t., 89-90 b. l.). Liudytojas A. J. šios apklausos metu paaiškino, kad jo parodymai, duoti anksčiau, t. y. 2007 m. spalio 27 d. yra neišsamūs, nes buvo susijaudinęs dėl A.

B. mirties (1 t., 90 b. l.). Be to, liudytojas A. J. Å¡iuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino apeliaciniame procese.   Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo A. J. parodymai iÅ¡ dalies yra teisingi ir patikimi, nes juos patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Liudytojas A. J. tvirtina, kad nuteistasis A. B. pasivijo A. B. ir daiktu, panaÅ¡iu į lazdÄ , sudavė nukentėjusiajam į nugarÄ , dėl ko jis nugriuvo, po to, jis buvo spardomas. Tačiau iÅ¡ nuteistojo M. Å . parodymų matyti, kad bÅ«tent jis (M.

Å .) pasivijo A. B., ranka suavė į nugarÄ (petį), dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ir tik po to prie nukentėjusiojo pribėgo E. Č., kuris mušė nukentėjusįjį plaktuku. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent M. Å . pasivijo A. B. ir jį pargriovė ant žemės, o liudytojas A. J. sÄ Å¾iningai klysta, nes dėl Å¡audymo buvo iÅ¡sigandęs ir pats bėgo iÅ¡ įvykio vietos. Todėl konstatuojama, kad bÅ«tent M. Å . pasivijo A. B. ir plaktuku sudavė jam į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, ir tik po to E. Č., A.

B. jį spardė, o L. B. Å¡audė. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, liudytojas A. J. nuteistojo M. Å . veiksmus, kai Å¡is pasivijo A. B. ir ranka, kurioje laikė plaktukÄ , sudavė nukentėjusiajam, klaidingai nurodo kaip A. B. veiksmus, ir tokiu bÅ«du sÄ Å¾iningai klysta. Tuo tarpu liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad M. Å ., E. Č. ir A. B. spardė A. B. į įvairias kÅ«no vietas, yra vertintini kaip patikimi ir įtikinami, nes tai patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3446 (07), 11-181 (08) nustatyta, kad ant A.

B. striukės rastos trys juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su E. Č. batų padų plastiku. Ten pat konstatuota, kad ant A. B. dešinio sportinio bato rasti pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. B. striukės atitinkamais pluoštais (1 t., 247-255 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(11542)-IS1-5470 nustatyta, kad ant tirti pateikto E. Č. dešinės kojos sportinio batelio rasto kraujo genotipas sutampa su A. B. genotipu (2 t., 17-20 b. l.).

Todėl teisėjų kolegija tiki nuteistojo M. Å . parodymais apie tai, kad prie nugriuvusio A. B. pribėgo L. B. ir Å¡ovė nukentėjusiajam į sėdmenis, nes tokius jo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. MK 17/08 (01) bei teismo medicinos specialisto Diomeno Vitkaus paaiÅ¡kinimai apygardos teisme, jog daugybiniai pavirÅ¡iniai Å¡autiniai deÅ¡iniojo sėdmens, abiejų klubų ir Å¡launų sužalojimai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti Å¡eÅ¡iais-septyniais šūviais, kurių įėjimo angos susiformavo dėl poveikio nedidelio diametro sviediniais (kulkomis), kurie turėjo nedidelę kinetinę energijÄ (1 t., 20-30, 31-35 b. l.; 4 t., 97 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalistinių tyrimų iÅ¡vados buvo gautos žymiai vėliau, nei liudytojas A. J. davė parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad liudytojas A. J. apie svarbias bylos aplinkybes galėjo žinoti tik pats bÅ«damas įvykio vietoje ir betarpiÅ¡kai stebėdamas nuteistųjų veiksmus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas A. J. apkalba nuteistuosius. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atlikti eksperimentÄ dėl to, ar liudytojas A.

J. matė ar galėjo matyti įvykius, nėra pagrindo.              Tuo tarpu nuteistojo M. Å . parodymai apie tai, kad plaktukÄ , kurį metė A. B., paėmė E. Č. ir juo sudavė tris – keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , rankÄ ir nugarÄ , vertinami kritiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis E. Č. neigia ne tik paėmęs plaktukÄ , kurį metė A. B., bet ir nepripažįsta juo sudavęs nukentėjusiajam. IÅ¡ nuteistojo E. Č., liudytojų R.

K. ir D. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme matyti, kad A. B. mestÄ plaktukÄ paėmė ir nukentėjusįjį nusivijo bÅ«tent M. Å . Be to, kai M. Å . grįžo į automobilį, jis (M. Å .) pasakė, kad vienÄ vaikinÄ sudaužė jų pačių plaktuku (2 t., 154-157, 186-187 b. l.). L. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, taip pat parodė, kad nukentėjusįjį A. B. su plaktuku rankoje nusivijo bÅ«tent M. Å . (3 t., 164-165 b. l.).

Tuo tarpu, M. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 3 d. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, plaktuko, kuriuo neva E. Č. sudavė A. B., net neminėjo (2 t., 206-207 b. l.), o apie tai parodė tik papildomai apklaustas įtariamuoju 2007 m. lapkričio 13 d. (2 t., 212-216 b. l.). Teismo kriminalistinės ekspertizės išvadoje nustatyta, kad ant A. B. striukės gobtuvo sprando – pakaušio srities kairėje pusėje yra geležies metalizacijos pėdsakas, t. y. tokio pat metalo, kaip ir tirti pateikto plaktuko galva.

Tačiau nėra galimybės nustatyti, ar Å¡is pėdsakas paliktas bÅ«tent tirti pateiktu plaktuku, nes jame neužsifiksavo individualÅ«s pėdsakÄ palikto daikto požymiai. Ten pat konstatuota, kad ant tos pačios striukės pečių juostos ir gobtuvo srityse yra vario (vario-cinko lydinio metalizacijos pėdsakai, tačiau ar jie palikti tirti pateiktomis golfo lazdomis negalima nustatyti, nes jie (pėdsakai) neinformatyvÅ«s (5 t., 60-63 b. l.). Be to, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad A. B. sužalojimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi plaktuko sudavimui nėra (1 t., 34-36 b. l.).

Tačiau apeliacinio proceso metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko paaiškino, kad neatmetama galimybė, jog A. B. muštinė žaizda kairės plaštakos trečio piršto nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta plaktuku arba metaline golfo lazda (9 t., 21 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. Š. parodymai dėl to, kad smūgius plaktuku nukentėjusiajam sudavė E. Č., nenuoseklūs ir niekuo nepagrįsti, todėl jais tikėti nėra pagrindo.            Gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš E. Č. išimti daiktiniai įrodymai, t. y. batai, drabužiai nebuvo tinkamai supakuoti, galimai jie kontaktavo, lietėsi su nukentėjusiojo rūbais ar daiktais, todėl ant nuteistojo batų galėjo likti mikrodalelės nuo nukentėjusiojo rūbų.

            Teisėjų kolegijos nuomone, tokie gynėjo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktinai įrodymai (rūbai, batai ir kiti daiktai) buvo išimti ne tik iš nuteistojo E. Č., bet ir nuteistųjų A. B., M. Š. bei liudytojo R. K., kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (1 t., 163-176, 196-202, 227-231, 240-242 b. l.). Iš Š. rajono policijos komisariato lydraščio ekspertizės centrui matyti, kad pirmiau paminėti daiktai buvo supakuoti į atskiras kartonines dėžes ir uždėti užantspauduota spaudu „Siuntoms Nr. 1“ (1 t., 243 b. l.).

Iš byloje patiektos specialisto išvados taip pat matyti, kad daiktiniai įrodymai, t. y. iš nukentėjusiojo A. B., nuteistųjų M. Š., E. Č., A. B. bei liudytojo R. K. išimti rūbai bei avalynė buvo pateikti keturiose dėžėse ir trijose popierinėse pakuotėse, kurios nepažeistos (1 t., 247-248 b. l.). Iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktiniai įrodymai buvo supakuoti ir laikomi tinkamai, vėliau jie buvo perduoti tirti specialistams (7 t., 177-179 b. l.).             Teisėjų kolegijos nuomone, gynėjas apeliaciniame skunde kelia tik abejones dėl ikiteisminio tyrimo metu daiktinių įrodymų netinkamo laikymo ar jų perdavimo specialistams tirti, tačiau jokių įtikinamų argumentų dėl to nepateikia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktiniai įrodymai buvo laikomi ar perduoti tirti specialistams netinkamai. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų nuo A. B. striukės atsiradimo ant jo batų yra neįtikinami ir atmetami, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat atmetami E. Č. gynėjo skundo argumentai apie tai, kad ant nuteistojo E. Č. dešinės kojos sportinio batelio rastas A.

B. kraujo antigenas galėjo atsirasti tuo metu, kai nuteistasis bandė atitraukti M. Å . nuo nukentėjusiojo. Tačiau iÅ¡ nuteistojo M. Å . parodymų matyti, kad E. Č. tokių veiksmų neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. ir E. Č. gynėjo skundo argumentai apie mikrodalelių ir kraujo genotipo atsiradimo aplinkybes ant nuteistųjų A. B. ir E. Č. rÅ«bų bei batų yra spėjamo pobÅ«džio, niekuo nepagrįsti, todėl laikomi deklaratyviais.              Pažymėtina, kad nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp nuteistųjų nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti A. B., o jis kilo staiga ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, suduodant smÅ«gius rankomis, golfo lazdomis, spardant ir Å¡audant į nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad Å¡ioje byloje nenustatyta, kuris iÅ¡ nuteistųjų sudavė mirtinÄ smÅ«gį A. B. Teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, kad A.

B. mirties priežastimi buvo pakauÅ¡io apatinės dalies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakauÅ¡io sÄ naryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, kraujo iÅ¡siliejimu smegenų skilveliuose bei kraujosruvomis po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, kuris sukėlė mirtį ir buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Labiausiai tikėtina, kad mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas sudavus smÅ«gį medine golfo lazda (5 t., 72-83 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje viena iÅ¡ apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykų yra teismo medicinos specialisto JanuÅ¡ Rybalko iÅ¡vada dėl sužalojimų nukentėjusiajam padarymo sunkumo bei mechanizmo, kaip įrodymų Å¡altinio, patikimumas.

Pažymėtina, kad specialisto (eksperto) iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, kuri turi bÅ«ti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikÅ¡mės. Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertinant įrodymus, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie iÅ¡dėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę.

Kaip jau minėta pirmiau, specialisto ir / ar eksperto iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, kuri neturi jokios prioritetinės reikÅ¡mės. Todėl akivaizdu, kad minėti įrodymai turi bÅ«ti vertinami lyginant su kita bylos medžiaga, kurie patvirtintų ar paneigtų tokių iÅ¡vadų pagrįstumÄ .              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo A. J. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir nuteistųjų E. Č., E. B., L. B. parodymai.

IÅ¡ nuteistųjų A. B., L. B. ir E. Č. parodymų matyti, kad po to, kai buvo sumuÅ¡tas A. B., bÅ«tent M. Å . atsinešė ne tik plaktukÄ , bet ir golfo lazdÄ , kuriuos vėliau iÅ¡metė prie A. B. namų, (duomenys neskelbtini) (3 t., 51-53 b. l.; 4 t., 58-61, 62-67 b. l.). IÅ¡ nuteistojo E. Č. parodymų matyti, kad vėliau jis internetu parašė žinutę A. B. ir liepė minėtas golfo lazdas bei plaktukÄ iÅ¡mesti (3 t., 52-53 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta golfo lazda su medine galvute (1 t., 220-226 b. l.), o S. Å . gyvenamojoje vietoje, esančioje sodų bendrijos „P“, sklype Nr. XX – golfo lazda su metaline galvute (1 t., 204-209   b. l.).

Be to, ir teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada nustatyta, kad sužalojimai A. B. galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent iÅ¡imtomis golfo lazdomis: labiausiai tikėtina, kad jo mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas sudavus smÅ«gį medine golfo lazda, o jų padarymo galimybė koja ar plaktuku yra mažai tikėtina; sužalojimai deÅ¡iniajame žaste, muÅ¡tinė žaizda kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡to nugariniame pavirÅ¡iuje galinės falangos ir savojo galinio pirÅ¡to sÄ nario srityje su galinio pirÅ¡tikaulio lūžiu, smakre, dviejų virÅ¡utinių kandžių vainikuose – tikėtina metaline golfo lazda arba kumščio krumpliais; nubrozdinimai veido kairėje pusėje – tikėtina spiriant (1 t., 204-209, 220-226 b. l.; 5 t., 72-83 b. l.).

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti pirmiau paminėtos teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadomis ir eksperto JanuÅ¡ Rybalko paaiÅ¡kinimais Apeliaciniame teisme (9 t., 20-22 b. l.).   Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų, liudytojo A. J. parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog visi nuteistieji vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

B. Pažymėtina, kad sprendžiant kaltės klausimÄ dėl nužudymo svarbi ne vien tik aplinkybė, kiek smÅ«gių ir į kurias konkrečias kÅ«no vietas kaltininkas sudavė nukentėjusiajam. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smÅ«gio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smÅ«gio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtÄ naudojo turėdami tyčiÄ nužudyti, tai už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Tačiau, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas liudija apie tyčiÄ nužudyti, kuri apima ir gyvybės atėmimÄ , tai už nužudymÄ atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-10/2010, Nr. 2K-7-156/2010). Å ioje nagrinėjamojoje byloje esant prieÅ¡taringiems visų nuteistųjų parodymams bei nesurinkus kitų objektyvių įrodymų, negalima tiksliai nustatyti, kuris iÅ¡ jų medine golfo lazda sudavė A.

B. į galvÄ , dėl ko nukentėjusysis mirė. Tačiau iÅ¡ surinktų Å¡ioje byloje duomenų visumos matyti, kad M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, sudavė A. B. smÅ«gius rankomis, golfo lazdomis, plaktuku ir spardė į įvairias kÅ«no vietas, o L. B. iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ Å¡oviniais, tyčia, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus, Å¡ovė nukentėjusiajam į sėdmenis. Bendrininkavimui yra bÅ«tinas susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-44/2012).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tarp nuteistųjų M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. veiksmų – sudavimo kumščiais, golfo lazdomis, spardymo į itin svarbias gyvybei kūno dalis, šautinių sužalojimų – ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jie buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad kokio stiprumo smūgius nukentėjusiajam sudavė kiekvienas iš nuteistųjų neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, tai gali turėti reikšmės tik bausmės skyrimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. Å . buvo aktyviausias bendrininkų grupės narys, bÅ«tent jis pasivijo A. B., pargriovė ant žemės, sudavė plaktuku, spardė. IÅ¡ nuteistojo M. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant gynėjui, matyti, kad gulintį ant žemės A. B. jis (M. Å .) spardė ir taikėsi į galvÄ , o nukentėjusysis galvÄ net dengėsi rankomis (2 t., 218-220 b. l.). Po to prie M. Å . nusikalstamų veiksmų prisijungė A. B., E. Č. ir L. B., nukentėjusįjį mušė medine ir metaline golfo lazdomis, spardė, o L.

B. Å¡audė, tokiu bÅ«du visi bendrais veiksmais, naudodami fizinį smurtÄ , palaužė nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ , dėl ko kilo sunkÅ«s padariniai, t. y. A. B. mirtis. Nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu duoti M. Å . parodymai apie įvykio aplinkybes nuolat keitėsi (4 t., 54-58 b. l.; 6 t., 75-77 b. l.), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis M. Å . tokiu bÅ«du siekė suÅ¡velninti savo atsakomybę dėl A. B. nužudymo. Tuo tarpu nuteistojo E. Č. parodymai apie tai, kad prasidėjus Å¡audymui, jis iÅ¡sigando, todėl nubėgo į kitÄ pusę ir A.

B. nemušė, prieštarauja bylos aplinkybėms ir liudytojo A. J. parodymams, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų A. B. ir L. B. parodymus apie tai, kad A. B. nemušė, į jį nešaudė, vertina kritiškai, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tokius nuteistųjų parodymus objektyviai paneigia teismo kriminalistinių ekspertizių išvados dėl mikrodalelių ir kraujo genotipo radimo ant jų rūbų ir batų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykiai klostėsi labai greitai, todėl tiek nuteistieji, tiek liudytojai galėjo neatkreipti dėmesio arba nepastebėti vienas kitų veiksmų, todėl dėl objektyvių priežasčių negali tiksliau paaiškinti kiekvieno iš nuteistųjų nusikalstamų veiksmų.           Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje L.

B. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį ir tai motyvavo tuo, kad jis (L. B.) Å¡audydamas nesiekė atimti gyvybės nukentėjusiajam, jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du sutrikdė tik visuomenės rimtį.            Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, L. B. neigia turėjęs ginklÄ ir teigia, kad į nukentėjusįjį neÅ¡ovė.

Tačiau tai, kad L. B. Å¡audė į nukentėjusįjį patvirtina nuteistojo M. Å ., iÅ¡ dalies T. Č. parodymai bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus paaiÅ¡kinimai apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino liudytojų R. K. ir D. M. parodymus, kurie nematė, jog L. B. Å¡audė. Teisėjų kolegijos nuomone, L. B. aktyviais veiksmais realizavo BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus, tyčia Å¡ovė iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ Å¡oviniais ant žemės gulinčiam A.

B. į sėdmenis, taip padarė nukentėjusiajam daugybinius, pavirÅ¡inius, Å¡autinius abiejų klubų ir Å¡launų bei deÅ¡inio sėdmens srityje sužalojimus, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . L. B. tokiais savo veiksmai pritarė kitų nuteistųjų M. Å ., E. Č. ir A. B. nusikalstamiems veiksmams. Esant Å¡ioms aplinkybėms, A. B. padarytų sužalojimų didelis kiekis, suduotų smÅ«gių lokalizacija (sėdmenyse, rankose, krÅ«tinėje ir galvoje) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji M.

Å ., E. Č., A. B. ir L. B. suduodami smÅ«gius, Å¡audydami į nukentėjusįjį suvokė, jog Å¡iais veiksmais gali ne tik sutrikdyti sveikatÄ , bet ir kėsinasi į jo gyvybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog M. Å ., E. Č. ir A. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas tokios kaltės formos nenumato (BK 15 straipsnis).  Pažymėtina, kad BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

Nužudymas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Suduodant smÅ«gį į galvÄ , daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Kasacinės nutartys Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-381/2011).        Akivaizdu, kad nuteistieji M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. suduodami daug smÅ«gių ne tik rankomis, bet ir golfo lazdomis, spardydami ir Å¡audydami taikėsi į A.

B. kÅ«nÄ , galvÄ , nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, tačiau suvokė tokių savo veiksmų pavojingumÄ bei numatė galimÄ mirtinų padarinių atsiradimÄ , ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Netiesioginės tyčios kaltės formÄ patvirtina ir nuteistųjų veiksmai po nusikaltimo padarymo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kai M. Å ., E. Č. ir A. B. sužinojo, jog A. B. mirė, jie susitarė slapstytis nuo pareigÅ«nų ir bijojo, jog už nukentėjusiojo nužudymÄ jiems gali bÅ«ti kerÅ¡ijama (2 t. 52-53, 110-111 b. l.).

              BK 284 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (Kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2011). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K-55/2011, Nr. 2K-120/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikÅ¡ti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smÅ«gius (Kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-34/2008, Nr. 2K-445/2013).     Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tai yra: smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo vieÅ¡oje vietoje (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie parduotuvės „P“, Å . mieste), matant kitiems asmenims, Å¡audė į žmogų.

Akivaizdu, kad visi nuteistieji elgdamiesi įžūliai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, kas rodo nuteistųjų požiÅ«rį į visuomeninę tvarkÄ , elgesio ir moralės normas, aiÅ¡kų jų ir visuomenės negerbimÄ .              Esant Å¡ių aplinkybių visumai darytina iÅ¡vada, kad M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. bendrais veiksmais nužudė A. B. ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmeninių paskatų. Todėl M. Å ., E. Č. ir A. B. nusikalstama veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo L. B. nusikalstama veika iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).              Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro „P“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, vieÅ¡oje vietoje, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarkÄ , matant kitiems asmenims, dėl asmeninių paskatų, o nukentėjusiajam A.

B. elgiantis provokuojančiai ir rizikingai, veikdami bendrininkų grupe užpuolė nukentėjusįjį A. B. M. Å ., E. Č. ir A. B. pargriautam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smÅ«giavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarė A. B. muÅ¡tinę smakro žaizdÄ , odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskėlė dviejų virÅ¡utinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nugaros deÅ¡inėje pusėje – mentės ir juosmens srityse, atvirÄ deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžį, muÅ¡tinę kairės pusės plaÅ¡takos III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ ir atvirÄ galinio pirÅ¡tikaulio lūžį bei pakauÅ¡io apatinės dalies sumuÅ¡imÄ .

Tuo pačiu metu L. B. demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai ir chuliganiÅ¡kai, kai A. B. gulėjo ant žemės, tyčia iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ Å¡oviniais, Å¡ovė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus į sėdmenis, taip padarė nukentėjusiajam daugybinius, pavirÅ¡inius, Å¡autinius abiejų klubų ir Å¡launų bei deÅ¡inio sėdmens srityje sužalojimus. Tokiu bÅ«du M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. tokiais bendrais veiksmais padarė A.

B. sužalojimus, dėl ko nuo pakauÅ¡io apatinės dalies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakauÅ¡io sÄ naryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, iÅ¡siliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, todėl nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.             Svarbu pažymėti, kad byloje esantis parduotuvės „S“ ir E. Č. pateikti vaizdo įraÅ¡ai yra blogos kokybės, juose nėra užfiksuota jokių esminių Å¡ios bylos aplinkybių, todėl Apeliaciniam teismui pateikti vaizdo įraÅ¡ai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės (2 t., 30, 48, 50-52 b. l.).

Gynėjo advokato Algimanto Jucio skundo argumentai atlikti trasologinę ekspertizę dėl nuteistųjų automobilio ratų pėdsakų ištyrimo arba nustatyti, kam priklauso nuorūkos, kurios buvo rastos įvykio vietoje, nėra pagrindo, nes tai nei paneigia, nei patvirtina svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinis teismas nevertina ir nesivadovauja spaudoje ar internete išdėstytomis nuomonėmis apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, nes tai neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui.              Nors nuteistųjų M.

Å . ir E. Č. gynėjai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V., tačiau jam jokie įtarimai nebuvo pareikÅ¡ti.            Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir motyvuotai atmetė nuteistųjų versijÄ , jog A. B. nužudė E. V. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji M. Å ., E. Č. ir A. B. apie tai, kad A. B. neva nužudė E. V. nieko neminėjo. Nuteistasis M. Å . tik pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡kėlė versijÄ , kad A.

B. lazda mušė ir E. V. (6 t., 75-77 b. l.). Tačiau šios versijos nepatvirtino nuteistieji E. Č., A. B. ir L. B., kurie teigė, kad nematė, jog E. V. mušė nukentėjusįjį (6 t., 77-79 b. l.). Pagal bylos duomenis matyti, kad E. V. mirė 2010 m. rugpjūčio 12 d. Be to,teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V. Todėl gynėjų skunduose nurodyti motyvai dėl E. V. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų yra deklaratyvaus pobūdžio.

            Dėl bausmės ir civilinio ieÅ¡kinio Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.         Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“            Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).Svarbu pažymėti, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to, bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, t. y. už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Todėl vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-3/2010).

             Kadangi M. Å ., A. B. ir E. Č. nusikalstamos veikos iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojamos į BK 129 straipsnio 1 dalį, o L. B. – iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistiesiems už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ skiriamos naujos bausmės. Teisėjų kolegija, nuteistiesiems skirdama bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Byloje nustatyta, kad M. Å ., E. Č., A. B. ir L.

B. padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).             Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Š., E. Č. ir A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å iuo nuosprendžiu L. B. taip pat pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininku grupe su M. Å ., E. Č. ir A. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad M. Å . buvo aktyviausias iÅ¡ bendrininkų grupės, nes bÅ«tent jis pasivijo A. B., suduodamas smÅ«gius rankomis jį pargriovė ant žemės, spardė, taikydamas į galvÄ , sudavė plaktuku. Tuo tarpu A. B. ir E. Č. pritardami M. Å . ir vienas kito veiksmams, spardė A.

B. į įvairias kÅ«no vietas, mušė golfo lazdomis, o pribėgęs L. B. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus Å¡ovė nukentėjusiajam į sėdmenis, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .            Remiantis bylos duomenimis matyti, kad nuteistieji:             M. Å . ir A. B. neteisti, tačiau bausti administracine tvarka, charakterizuojami teigiamai, M. Å . dirba (3 t., 41, 155-156 b. l.; 6 t., 164-165 b. l.; 7 t., 212-215 b. l.); E. Č. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir mokosi, charakterizuojamas teigiamai (3 t., 96-97 b. l.; 7 t., 169, 170 b. l.);

L. B. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai (3 t., 177 b. l.; 8 t., 21-23 b. l.).               IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo nužudytas 2007 m. spalio 26 d. vakare, o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. spalio 27 d. (1 t., 1 b. l.). Baudžiamoji byla, kuriÄ sudarė tik trys tomai, perduota teismui 2009 m. gegužės 9 d. (4 t., 1 b. l.). Å ioje byloje apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d. (6 t., 194-205 b. l.).

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes nebuvo nustatyta pagrindinių liudytojų A. J. ir M. V. buvimo vieta bei buvo paskirtos ekspertizės. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad apygardos teismas ne kartÄ Ä—mėsi priemonių, kad liudytojų A. J. ir M. V. bÅ«tų apklausti teisiamajame posėdyje (5 t., 9-10, 165-170 b. l.; 6 t., 18-19, 21, 22, 39, 64-72, 108-106, 124 b. l.). Apeliacinis teismas taip pat ne kartÄ pavedė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams užtikrinti liudytojų A.

J. ir M. V. dalyvavimÄ bylos nagrinėjime apeliacinio proceso metu, tačiau visais atvejais teismui buvo atsakyta, jog liudytojų rasti nėra galimybės (7 t., 123-124, 152, 197; 8 t., 120-126, 134-135, 137-141, 143 b. l.). Teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimÄ ir įpareigojo prokurorÄ organizuoti A. J. pristatymÄ Ä¯ Apeliacinį teismÄ , nes Å¡io liudytojo parodymus buvo bÅ«tina patikrinti teisme ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus (8 t. 202-260 b. l.). Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra pateikė medžiagÄ , kad liudytojas A.

J. iÅ¡vykęs į užsienį (9 t., 1-6 b. l.).               Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra pažymėjęs, jog suėmimas negali bÅ«ti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ ; Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ ). Be to, svarbu pažymėti, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi bÅ«ti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikÅ¡tus kaltinimus, bet ir konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime.

BK 2421 straipsnyje numatyta, kad teismas turi rÅ«pintis, jog baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ ir turi siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Tačiau Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, nepagrįstai užsitęsė ne nuo teismo priklausančių priežasčių. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems M.

Å ., E. Č. ir A. B. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau buvo pakeista į raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (1 t., 21-22; 2 t., 251, 257 b. l.; 3 t., 3-24, 62, 69, 84-85, 86-91, 13-141 b. l.). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. Å ., E. Č. ir A. B. paskyrė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tačiau jokių motyvų nenurodė (6 t., 194-205 b. l.). Apeliacinio proceso metu nuteistiesiems dėl užsitęsusio proceso, t. y.

M. Å ., E. Č. ir A. B. kardomosios priemonės – suėmimai buvo pakeisti į Å¡velnesnes (7 t., 181-185 b. l.; 8 t., 202-208 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje iÅ¡ dalies buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nuo nusikaltimų darymo pradžios bei jų iÅ¡tyrimo ir teisinio įvertinimo praėjo labai didelis laiko tarpas (daugiau kaip septyneri metai), per kurį nuteistieji nepadarė kitų nusikaltimų, kas rodo proceso prevencinę reikÅ¡mę.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji ar jų gynėjai sÄ moningai vilkino ar kitaip trukdė ikiteisminiam tyrimui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad itin per ilgas Å¡ios bylos nagrinėjimas teisme pripažįstamas iÅ¡imtine aplinkybe, todėl nuteistiesiems taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir laisvės atėmimo bausmės kiekvienam iÅ¡ jų individualizuojamos. Apeliacinis teismas įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ konstatuoja, kad E. Č., A.

B. ir L. B., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei numato BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija. Atsižvelgiant į tai, kad M. Å . veiksmai prieÅ¡ A. B. buvo itin agresyvÅ«s ir įžūlÅ«s, todėl jam 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, tačiau pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam skiriama minimali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių bausmių paskyrimas nuteistiesiems užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, pasiekimÄ .

            Pirmosios instancijos teismas V. B. civilinį ieškinį E. Č., A. B. ir M. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, nes nukentėjusioji mirė, o paveldėtojai nėra nustatyti (8 t., 12 b. l.).            Tačiau apeliacinio proceso metu civiliniu ieškovu buvo pripažintas nužudytojo brolis Ž. B. (8 t., 85-86, 176-182 b. l.). BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Apeliacinio proceso metu Ž. B. pripažintas nukentėjusiuoju 2013 gegužės 15 d., o civiliniu ieÅ¡kovu – 2013 m. spalio 10 d. teismo posėdžiuose, kuriuose jau buvo pradėtas įrodymų tyrimas (8 t., 50, 85 b. l.). Å ioje byloje skundas dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo Apeliaciniame teisme negautas, apie turtinės ar neturtinės žalos priteisimÄ nieko nekalbama ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde. Be to, apeliacinės instancijos teismas negali peržengti prokuroro apeliacinio skundo ribų, todėl negavus papildomos medžiagos jo tiksliai apskaičiuoti negali (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).

BK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tačiau šioje byloje M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl A. B. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl V. B. civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu panaikinamas, ir civiliniam ieškovui Ž.

B. pripažįstama teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :              Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl M. Å ., E. Č., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o L.

B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeisti:              M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys.           M. Å . nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimÄ septyneriems metams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir M.

Å . paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ septyneriems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.           M. Å . į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.          E. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir E. Č. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.         E. Č.

į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d., nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.             A. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti laisvės atėmimÄ ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir A.

B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.           A. B. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. lapkričio 22 d., nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.                     L. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį:pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ ketveriems metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdeÅ¡imt parų areÅ¡to.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir L. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.          Bausmės atlikimo pradžiÄ M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. skaičiuoti nuo jų sulaikymo dienos.                 L. B. pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).                   M. Å ., A. B. ir E. Č. kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, o L.

B. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.         Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.          Nukentėjusiajam Ž. B. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.         Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Kęstutis Jucys Teisėjos                                                                                 Regina Gaudutienė                                                                                         Violeta Ražinskaitė