2021-01-27 Nr. AB-1818-3-64-3-00176-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-70-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00176-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. buvo laikomas Šiaulių TI kamerose netinkamomis sąlygomis, t. y. ginčo laikotarpiu jam teko mažiau kameros gyvenamojo ploto nei nustatyta teisės aktuose, taip pat kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, ventiliacija buvo prasta, apšvietimas blogas, veisėsi pelėsis ir grybelis, tarakonai ir žiurkės, byrėjo tinkas, luposi dažai, nebuvo įrengto pagalbos iškvietimo mygtuko. Sanitarinis mazgas neatitiko nustatytų standartų ir reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, veidrodžio ir spintelės daiktams susidėti. Pasivaikščioti lauke galėjo tik 1 valandą per dieną, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi. Pastato sienose ir konstrukcijose buvo asbesto, kamerose nebuvo sąlygų rūbų skalbimui ir džiovinimui, duše galėjo nusiprausti tik 1 kartą per savaitę ir trumpai, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, buvo išduodama nepakankamai tualetinio popieriaus (tik vienas rulonėlis per mėnesį), nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, nevyko sporto ir kultūros renginiai, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, patalynė buvo nešvari (jos nepakako), čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių sutrikimų, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikyti ieškinio senatį.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas pataisos įstaigoje ginčo laikotarpiu 2015 m. gegužės 12–15 d., todėl prašė teismo pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d., atlyginimo.

7. Teismas, aptaręs CK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir aktualius teismų praktikos išaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėdamas Šiaulių TI, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normas (tokio pobūdžio administracinės bylos su analogiškais reikalavimais teismuose yra masiškai nagrinėjamos nuo 2011 m.). Teismas sutiko su atsakovo atstovo atsiliepime išsakyta nuomone, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nepagrįstai ilgai, manydamas, jog jo teisės pažeistos, dėl ginčo laikotarpio jų negynė.

8. Teisės aktai, reglamentuojantys suimtųjų bei nuteistųjų, laikomų Šiaulių TI, teises, yra skelbiami viešai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovo atstovo prašymu taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant šį terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 22 d.), o tai reiškia, kad pritaikius senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, jos atlyginimas galėtų būti priteistas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 22 d.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 12 d. (kai jis buvo etapuotas į Šiaulių TI) iki 2015 m. gegužės 15 d. yra taikytinas trejų metų senaties terminas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai jo skundo reikalavimams pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas teigia nežinojęs, kaip pateikti teismui įstatyme keliamus reikalavimus atitinkantį skundą, todėl jo neteikęs. Jis nėra teisininkas, pinigų advokatui neturėjo, į teismą kreipėsi gavęs tinkamą skundo pavyzdį.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų neužtikrinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. (atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas 2015 m. gegužės 12–15 d.), atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą (teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. vasario 22 d., b. l. 19). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėtų būti priteistas jo patirtos neturtinės žalos atlyginimas, nes jis anksčiau nežinojo, kaip pateikti teismui įstatyme keliamus reikalavimus atitinkantį skundą, todėl jo neteikęs, be to, jis nėra teisininkas, pinigų advokatui neturėjo, į teismą kreipėsi gavęs tinkamą skundo pavyzdį.

15. Tikrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (atitinkamos jo dalies) pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015).

16. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. LVAT nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502‑2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

17. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas.

18. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

19. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑301‑858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, taip pat atitinkamai nepateikė ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, to nenurodo ir pareiškėjas, kad buvo apribotos jo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teiki skundus ar prašymus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nežinojo, kaip pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą, priešingos išvados nesuponuoja. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra anksčiau teikęs teismui skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ir jis buvo iš dalies patenkintas. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.131 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjo skundą atmetė. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti skundo reikalavimų.

21. Apibendrindama prieš tai nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl tinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. (t. y. kai pareiškėjas iš tiesų buvo laikomas Šiaulių TI jo skunde nurodytu laikotarpiu), yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidžiant proceso teisės normų bei laikantis LVAT suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė