2020-09-16 Nr. AB-17032-3-61-3-02478-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-570-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02478-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano disco“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Mano disco“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano disco“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V1(19.1) 1237 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punktą; 2) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V1(19.1) 1237 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 27 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 4 punktą; 3) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – skirti pareiškėjui subsidiją už darbuotojus M. L., P. K. B., V. V., D. Š., D. M., G. L., kurie įdarbinti po karantino ir ekstremalios situacijos įvedimo už visą laikotarpį nuo jų įdarbinimo iki tol, kol pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalį ji skiriama; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Mano disco“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti pareiškėjui 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. Sd(19.1) atsakovo Vilniaus kliento aptarnavimo departamento Šalčininkų skyrius teigė, jog yra priimtas Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. V1 (19.1)–1237, tačiau šis Įsakymas jam įteiktas nebuvo. Pareiškėjas teigė, jog sužinojęs apie Įsakymą, 2020 m. birželio 9 d. pateikė raštą „Dėl lėšų grąžinimo“. Atsakovas išsiuntė pareiškėjui 2020 m. birželio 5 d. pranešimą Nr. Sd(19.1)-6251 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu“, kuriame pateikė paaiškinimus, kodėl pareiškėjui neskiriama subsidija darbo užmokesčiui už asmenis, įdarbintus po karantino bei su pranešimu pateikė ir skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjas nurodė, kad šio pranešimo į pagrindinį el. paštą negavo, o neturėdamas jokios reakcijos į savo išsiųstą raštą, pareiškėjas pasiteiravo dėl atsakymo į jį ir tik tuomet iš atsakovo sužinojo, kad atsakymas išsiųstas el. paštu 2020 m. birželio 6 d. Pareiškėjas vertino, kad dėl kreipimosi į teismą terminų buvo suklaidintas, nes objektyviai tikėjosi sulaukti atsakymo į 2020 m. birželio 9 d. paklausimą; pranešimą gavo į šalutinį el. paštą ir apie jame pateiktą korespondenciją suprato po atsakovo pranešimo į paklausimą dėl situacijos; iš esmės į paklausimą nebuvo atsakyta – išsiųstas kitas raštas, nekoreliuojantis su paklausimu.

Teismas, įvertinęs nustatytas (pareiškėjo nurodytas) aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog apie Įsakymą, kuriuo buvo atsisakyta skirti subsidiją už 6 darbuotojų darbo vietas už 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. balandžio mėn., sužinojo 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. Sd (19.1), įvertinęs Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Šalčininkų skyriaus 2020 m. birželio 5 d. pranešimo Nr. Sd(19.1)-6251 dėl Įsakymo turinį, nustatęs, kad atsakovas išsiuntė pranešimą su Įsakymu pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, t. y. info@manodisco.lt, bei nustatęs, jog pareiškėjas skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo pateikė 2020 m. liepos 21 d. (elektroniniu parašu pasirašytas 2020 m. liepos 20 d.), konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą Įsakymui ginčyti.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo dėl Įsakymo panaikinimo padavimo terminą, nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas po to, kai sužinojo apie jam nepalankų Įsakymo priėmimą, su atitinkamais raštais kreipėsi į Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Šalčininkų skyrių, nelaikytina objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios.

Teismas nurodė, kad teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti praleidimo priežastys gali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Nenustačius objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

III. Pareiškėjas UAB „Mano disco“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą bei perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamoje nutartyje padarytos neteisingos išvados dėl faktų, t. y. kad iš 2020 m. gegužės 27 d. rašto pareiškėjas suprato savo teisių pažeidimą (sužinojo apie Įsakymą). Pareiškėjas paaiškina, kad iš 2020 m. gegužės 27 d. rašto sužinojo apie Įsakymo egzistavimą (nes jis minimas šiame rašte), tačiau paties Įsakymo nežinojo (ir negalėjo žinoti), nes jis kartu su 2020 m. gegužės 27 d. raštu nesiųstas. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne šis raštas, o Įsakymas. Pareiškėjas vertina, kad vien žinoti Įsakymo rekvizitų (pavadinimo, datos, numerio) nepakanka, reikia įvertinti ir Įsakymo turinį, jog būtų galima įvertinti akto neteisėtumą ir tinkamai suformuluoti skundą. Pažymi, kad skundo teismui pateikimo naikinamuoju terminu yra siekiama užtikrinti operatyvumą, garantuojantį subjektų teisinių santykių apibrėžtumą. Taigi jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą vien 2020 m. gegužės 27 d. rašto pagrindu (be Įsakymo) ir prašęs teismo išreikalauti Įsakymą, gavęs jį, tikėtinai turėtų tikslinti skundą, kas reikštų proceso užsitęsimą. Be to, teismui gavus Įsakymą ir supratus, kad teisės nėra pažeistos, pareiškėjas turėtų atsisakyti skundo. Mano, kad pareiškėjas pagrįstai veikė, siekdamas gauti Įsakymą, skųstinų atsakovo veiksmų motyvus. Todėl teismo išvados dėl kito pareiškėjo atsakovui 2020 m. birželio 9 d. išsiųsto 2020 m. birželio 8 d. rašto (siekiant suprasti galimą savo teisių pažeidimą, gauti detalius subsidijos neskyrimo motyvus, patį Įsakymą) siuntimo pareiškėjo rizika yra neteisingos. 2020 m. gegužės 27 d. rašte nenurodytas Įsakymo apskundimo terminas ir tvarka, šiame 2020 m. gegužės 27 d. rašte tik pateikiama nuoroda į Įsakymą. Taigi vien šio 2020 m. gegužės 27 d. rašto gavimo pagrindu pareiškėjas negalėjo ginti savo teisių. Skundo pateikimo termino atnaujinimas atitinka teismų praktikoje suformuotus rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo principus.

Pareiškėjas teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog jis operatyviai kreipėsi į teismą tiek dėl susižinojimo apie Įsakymą (iš 2020 m. gegužės 27 d. rašto sužinota apie Įsakymo egzistavimą, 2020 m. birželio 8 d. raštu kreiptasi dėl išsiaiškinimo apie Įsakymą), tiek dėl Įsakymo dalies panaikinimo (priimtas 2020 m. gegužės 21 d., tačiau apie jį realiai pareiškėjas sužinojo 2020 m. liepos 9 d., skundas teismui pateiktas 2020 m. liepos 20 d. (per 7 darbo dienas). Pareiškėjas savo skundą grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-472-525/2018, kurioje teismas sprendė, kad skundžiamo akto išsiuntimas elektroniniu paštu laikytas tinkamu įteikimu (nepaisant jo neperskaitymo laiku). Pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė kasdienėje veikloje teises ir pareigas prisiima per vienasmenį valdymo organą – direktorių, taigi ir komunikacija direktoriaus el. paštu povilas@manodisco.lt laikytina prioritetine. Juo labiau, kad kita komunikacija ginčo klausimu vykdyta povilas@manodisco.lt. Todėl vertina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, o kreipimosi į teismą dėl Įsakymo nuginčijimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl 2020 m. gegužės 21 d. Įsakymo dalies (1.1 ir 4 punktų) panaikinimo, nes apie ginčijamą Įsakymą sužinojo iš atsakovo 2020 m. gegužės 27 d. rašto, tačiau į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 21 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, teigdamas, jog iš 2020 m. gegužės 27 d. rašto tik sužinojo apie Įsakymo egzistavimą (nes jis minimas šiame rašte), tačiau paties Įsakymo negavo, apie šį Įsakymą realiai pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. liepos 9 d. ir skundą teismui pateikė 2020 m. liepos 20 d., t. y. per 7 darbo dienas. Apelianto nuomone, teismas klaidingai konstatavo aplinkybę, jog jis apie ginčijamą Įsakymą sužinojo iš 2020 m. gegužės 27 d. rašto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apelianto atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl 2020 m. gegužės 21 d. Įsakymo Nr. V1(19.1) 1237 (kuriuo UAB „Mano disco“ neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu už konkrečius darbuotojus) dalies panaikinimo paduoti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui gavus Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. raštą, pareiškėjui tapo prieinama informacija apie visus esminius ginčijamo Įsakymo turinį sudarančius elementus (jį priėmusią instituciją, priėmimo datą ir jo turinį) (e. b. l. 10) ir pareiškėjas neneigia, kad apie šio Įsakymo egzistavimą jis sužinojo iš minėto rašto, tačiau vertina, jog neturint paties Įsakymo, jam nepakako duomenų kreiptis į teismą su skundu. Taigi pareiškėjo argumentas, kad jam nepakako duomenų kreiptis į teismą sužinojus minėto ginčijamo teisės akto turinį sudarančius elementus, yra nepagrįstas ir tokią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-249-552/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-481-822/2020).

Pažymėtina, kad Tarnybos 2020 m. gegužės 27 d. rašte nurodyta: „Vadovaudamasis LR Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi, 2020 m. gegužės 21 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius įsakymu Nr. V1(19.1)-1237 priėmė sprendimą dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovos laikotarpiu neskyrimo UAB „MANO DISCO“ šiems asmenims M. L., P. K. B., V. V., D. Š., D. M., G. L..“. Iš pareiškėjo 2020 m. birželio 8 d. rašto „į 2020-05-27 rašto „Dėl lėšų grąžinimo“ atsakovui turinio taip pat spręstina, kad pareiškėjas visiškai suprato ginčijamo Įsakymo esmę ir Įsakymo turinį sudarančius visus elementus, kadangi šiame rašte jis kvestionuoja įpareigojimo grąžinti subsidiją nepagrįstumą ir, priešingai, nei teigia atskirajame skunde, šiame 2020 m. birželio 8 d. rašte nekėlė atsakovui klausimo dėl Įsakymo negavimo. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog apie Įsakymą jis realiai sužinojo 2020 m. liepos 9 d.

Taip pat pareiškėjo teiginys, kad atsakovo 2020 m. birželio 5 d. pranešimo Nr. Sd(19.1)-6251 su ginčijamu Įsakymu, išsiųsto 2020 m. birželio 6 d. pareiškėjui šalutiniu el. paštu info@manodisco.lt, jis negavo, yra nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo spręsti dėl svarbios termino praleidimo priežasties, nes šį argumentą paneigia paties pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. prašyme Nr. SD-1 atsakovui dėl subsidijos gavimo nurodyti rekvizitai, tarp kurių yra nurodytas ir tas pats el. paštas info@manodisco.lt, į kurį atsakovas siuntė atsakymą (e. b. l. 10). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas išsiuntė pranešimą su Įsakymu pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, t. y. info@manodisco.lt.

Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido ginčijamo Įsakymo apskundimo terminą. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir atskirajame skunde, iš esmės pakartojęs tokias pačias aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui, ir kurios negali būti vertinamos priešingai, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama bylos nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su įstatyme nustatytu terminu skundui paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano disco“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė