968ec01f-9bc6-40e7-97a2-d87ef380fb6f · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-45197-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A.

G. (ankstesnė pavardė V.) apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. (dabar G.) pripažinta kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A.

V. (dabar G.) paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytos dvi laikinojo sulaikymo dienos nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. balandžio 29 d., vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nuspręsta konfiskuoti A. V. (dabar G.) turtÄ â€“ 50 Eur. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. V. (dabar G.) buvo nuteista už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ :

A. V. (dabar G.) 2020 m. lapkričio 9 d., apie 16 val., lankydamasi pas R. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė jai svetimÄ â€“ R. S. priklausantį turtÄ â€“ 280 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ su įkrovikliu. Tokiais veiksmais A. V. (dabar G.) nukentėjusiajam padarė 280 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Nuteistoji A. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti ir A.

G. skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tačiau teismas neatsižvelgė į dabartinę nuteistosios sveikatos bÅ«klę. A. G. laukiasi ir (duomenys neskelbtini) turi gimdyti. Nuteistosios nuomone, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. 2.2.

A. G. nurodo, jog iÅ¡ savo klaidų pasimokė ir daugiau ateityje nenusikals. Nuteistoji nepraÅ¡o atleisti nuo bausmės, kadangi, net ir nepaskyrus laisvės atėmimo, ji bÅ«tų įtraukta į probuojamųjų asmenų registrÄ ir galėtų atlikti bausmę neatskirta nuo visuomenės. A. G. pažymi, jog nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, nes pats elgėsi neatsakingai. 3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) L.

G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ ir nuteistosios A. G. apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji slapstėsi nuo pareigÅ«nų, nebuvo galimybės nustatyti jos buvimo vietÄ , dėl to prokurorui teko skelbti jos paieÅ¡kÄ . Å i aplinkybė parodo atsainų nuteistosios požiÅ«rį į jai skirtus suvaržymus ir suinteresuotumo netrukdomai iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ nebuvimÄ .

Be to, nuteistoji nevykdė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų, dėl to lygtinis paleidimas jai buvo panaikintas. 3.2. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. G., bÅ«dama jauno amžiaus, nedirba ir niekada nedirbo, tai atskleidžia netinkamÄ nuteistosios požiÅ«rį į darbÄ ir rodo aiÅ¡kiai nepakankamÄ suinteresuotumÄ turėti legalų pragyvenimo Å¡altinį. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , atsiliepime padaryta iÅ¡vada, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo skirti nuteistajai Å¡velnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas. 3.3.

BK 50 straipsnyje, kuriame yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nėra numatytas draudimas Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę skirti nėščiai moteriai. Nagrinėjamu atveju nuteistosios nėštumas nėra laikytinas pagrindu skirti jai Å¡velnesnę (su laisvės atėmimu nesusijusiÄ ) bausmę. Prokurorės vertinimu, A. G. nėštumÄ savo apeliaciniame skunde akcentuoja ne dėl nuoÅ¡irdaus rÅ«pesčio, susijusio su savo Å¡eimos ir bÅ«simo kÅ«dikio interesais, o siekdama sau palankesnės teisinės padėties.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Nuteistosios A. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistosios kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. G. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo nuteista skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog praÅ¡oma paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti Å¡velnesne, t. y. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria bÅ«tent šį esminį apeliacinio skundo klausimÄ , t. y. ar nuteistajai A. G. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jos Å¡velninti.

7. PrieÅ¡ aptardamas bausmės Å¡velninimo galimybę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesutinka su vertinimu, kad nagrinėjamu atveju A. G. atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe buvo pripažintas rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Pažymėtina, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reiÅ¡kia, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-166/2013). Vien ta aplinkybė, jog nukentėjusysis R. S. į savo butÄ atsivedė nepažįstamÄ asmenį – A. G., savaime nereiÅ¡kia, jog toks elgesys gali bÅ«ti prilyginamas rizikingam.

PrieÅ¡ingu atveju, preziumuotume, jog visi nepažįstami asmenys tikėtina planuoja vykdyti nusikalstamas veikas. Asmenys turi teisę į savo nuosavybės teise turimÄ bÅ«stÄ pasikviesti ir atsivesti kitus asmenis be apribojimų ir toks elgesys negali bÅ«ti prilyginamas rizikingam, kadangi juo nėra skatinamas kitų asmenų nusikalstamumas. Bendravimas su nepažįstamais asmenims yra socialinio gyvenimo pasirinkimas ir nesama pagrindo be kitų situacijÄ apibÅ«dinančių papildomų aplinkybių tokį bendravimÄ prilyginti rizikingam.

Vis dėlto, kadangi apeliacinis skundas nėra paduotas nuteistosios A. G. padėtį bloginančiais pagrindais, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės apeliacinis teismas neÅ¡alina, nes tai galėtų lemti paskirtos bausmės griežtinimÄ .

8. Nors nuteistoji A. G. praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«dama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Atsižvelgdamas į aptartÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog A. G. yra ne kartÄ teista (t. 1, b. l. 63–75, 163–168), jos nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Pažymėtina, kad A. G. buvo teista už analogiÅ¡kas ir panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, be to, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ A. G. padarė, turėdama neiÅ¡nykusį teistumÄ , t. y. bÅ«dama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog A. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė nepraėjus nė trims mėnesiams po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, t. y. buvo paleista 2020 m. rugpjūčio 17 d., o nusikalstamÄ veikÄ padarė 2020 m. lapkričio 9 d. (t. , b. l. 73, 168). Å i aplinkybė rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistosios gyvenime, o greičiau dėsninga jos pasirinkto gyvenimo bÅ«do pasekmė, be to, iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, jog nuteistosios A.

G. nusikalstamos veikos dažnėja ir sunkėja, t. y. nuteistoji A. G., neturėdama tinkamų socialinių įgÅ«džių, išėjusi iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, net trumpÄ laiko tarpÄ negali iÅ¡bÅ«ti nepadariusi naujų nusikalstamų veikų. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistoji iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

10. Tikslinga pažymėti ir tai, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, nebuvo galimybės nustatyti jos buvimo vietÄ , dėl to prokurorui teko skelbti jos paieÅ¡kÄ (t. 1, b. l. 90–93). Å i aplinkybė parodo atsainų nuteistosios požiÅ«rį į jai skirtus suvaržymus, suinteresuotumo netrukdomai iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ nebuvimÄ , o tuo pačiu kritiÅ¡ko savo elgesio vertinimo stokÄ . Nuteistoji taip pat nevykdė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų, dėl to lygtinis paleidimas jai buvo panaikintas (t. 1, b. l. 76–78).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji, bÅ«dama jauno amžiaus, nedirba ir niekada nedirbo (t. 1, b. l. 81, 82), o tai atskleidžia netinkamÄ jos požiÅ«rį į darbÄ ir rodo aiÅ¡kiai nepakankamÄ suinteresuotumÄ turėti legalų pragyvenimo Å¡altinį. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo skirti nuteistajai Å¡velnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, kadangi kitos nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai betikslis ir neįmanomas BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti.

Nors apeliaciniame skunde nėra tiksliai iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau A. G. teigimas, jog, net ir nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, ji bÅ«tų įraÅ¡yta į Probuojamųjų asmenų registrÄ , rodo, kad nuteistoji su tokia bausmės skyrimo perspektyva sutiktų.

11. Pastebėtina, jog nuteistoji, iÅ¡skyrus savo nėštumÄ , nenurodė jokių argumentų, kodėl teismas turėtų bÅ«tent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajai A. G. negali bÅ«ti taikomas. Priimdamas tokį sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistoji padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , teista dvylika kartų. Be to, naujÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ â€“ svetimo turto vagystę – nuteistoji A. G. padarė lygtinio paleidimo metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. G. elgesys kinta neigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajai pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams prieÅ¡ingas nuostatas ir prisidėti prie A.

G. nusikalstamo elgesio užkardymo. Manytina, jog, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nuteistoji A. G. nepajus baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jos laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiÅ«rį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, ji ir toliau gali likti nenubausta arba jai pakartotinai galbÅ«t bus suÅ¡velninta baudžiamoji atsakomybė. Visos aptartos aplinkybės iÅ¡ tiesų labiau neigiamai charakterizuoja A.

G. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jos aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistosios pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebÅ«tų itin efektyvus ir kad ji turi įdėti itin daug pastangų tam, jog pakeistų savo mÄ stymÄ , elgesį ir gyvenimo stilių. Taigi nagrinėjamu atveju nesama pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. G. gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ nesudaro ir nuteistosios skunde nurodoma aplinkybė dėl pastarosios nėštumo. Pažymėtina, kad BK 50 straipsnyje, kuriame yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nėra numatytas draudimas Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę skirti nėščiai moteriai. Savaime suprantama, jog, skiriant bausmę, juo labiau pačios griežčiausios rÅ«Å¡ies, nėštumÄ patvirtinanti aplinkybė privalo bÅ«ti įvertinta ir tai gali turėti įtakos teismo sprendimui skirti Å¡velnesnę bausmę.

Visgi nagrinėjamu atveju nuteistosios nėštumas nėra laikytinas pagrindu skirti jai Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Sutiktina su prokurorės vertinimu, jog A. G. nėštumÄ savo apeliaciniame skunde akcentuoja ne dėl nuoÅ¡irdaus rÅ«pesčio, susijusio su savo Å¡eimos ir bÅ«simo kÅ«dikio interesais, o siekdama sau palankesnės teisinės padėties. Tokį įsitikinimÄ formuoja aplinkybė, kad nuteistoji ne kartÄ patalpinta į pataisos namus, paskui paleista į laisvę, turėdama galimybę, nesiėmė veiksmų įsidarbinti, turėti ne nusikalstamÄ , o legalų pragyvenimo Å¡altinį, nė kiek nepakeitė savo elgesio.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 151–153 straipsniuose yra numatyti tam tikri nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumai. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji turės teisę kreiptis į pataisos įstaigos, kurioje ji atliks laisvės atėmimo bausmę, administracijÄ su praÅ¡ymu leisti atlikti bausmę ne pataisos namuose arba atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo (BVK 152 straipsnis), auginti vaikÄ pataisos namų arba vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kÅ«dikių) namuose (BVK 153 straipsnis).

14. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. G., pažymėjo, kad atsižvelgė į aplinkybę, jog buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas. Apeliacinės instancijos teismas supranta, kad tokį vertinimÄ nulėmė nedidelis padarytos turtinės žalos dydis, tačiau tokių formuluočių, kurios neatitinka teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, tiek kvalifikuojant kaltininko veiksmus, tiek skiriant jam bausmę, reikėtų vengti. Baudžiamasis įstatymas aiÅ¡kiai įtvirtina turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. Taigi nagrinėjamu atveju A. G. pagrobto turto vertė virÅ¡ija nedidelę, nes prieÅ¡ingu atveju jos nusikalstama veika bÅ«tų buvusi kvalifikuota ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Ä®vertinęs visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti, paskyrus Å¡velnesnę bausmę. PrieÅ¡ingai, bausmės Å¡velninimas gali sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistosios A.

G. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo bÅ«dui keisti, dėl to ateityje ji gali toliau vykdyti analogiÅ¡ko pobÅ«džio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindama kritiÅ¡kai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistosios elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo.

16. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A.

G. paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 14 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas raštas, kuriuo informuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiais, subendrintos, galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. 2020 m. rugpjūčio 17 d.

A. G. paleista lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi A. G. panaikintas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir ji pasiųsta atlikti likusiÄ bausmės dalį. Bausmės pabaiga numatyta 2021 m. lapkričio 5 d. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu A. G. jau yra atlikusi subendrintÄ bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. lapkričio 29 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžius, nebesama pagrindo taikyti bausmių subendrinimo.

Å iuo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. lapkričio 29 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiais paskirtos ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi subendrintos laisvės atėmimo bausmės atliktos, todėl Å¡ioje situacijoje nebegalimas BK 64 straipsnio nuostatų taikymas. Teisėjų kolegija, siekdama iÅ¡taisyti bendrinimo klaidÄ , naikina skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atliktÄ bendrinimÄ su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi.

17. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Visų pirma, 2021 m. rugpjūčio 31 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų tos pačios dienos nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis (BPK 335 straipsnis). Antra, BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, kad neįsiteisėjęs nuosprendis gali bÅ«ti pradėtas vykdyti tuo atveju, jeigu nuteistasis raÅ¡tu pareiÅ¡kia norÄ pradėti atlikti bausmę, kol byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka.

Taigi, nuteistajam pareiÅ¡kus sutikimÄ pradėti atlikti neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, pradedamas jam paskirtos bausmės vykdymas. Kadangi nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, o A. G. nebuvo raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kusi pageidavo nedelsiant pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę, nebuvo įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis Å¡iÄ dienÄ galėtume laikyti bausmės vykdymo pradžios data. Taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia bus skaičiuojama faktiÅ¡kai pradėjus Å¡iÄ bausmę vykdyti, t. y.

A. G. sulaikius. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios A. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 27 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A.

G. paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. KitÄ Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjos Daiva Jazbutienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė