Legislator Case Law & Legislation
968d85f6-d6dc-4f7a-a577-1ebf9dd8485b AI generated

968d85f6-d6dc-4f7a-a577-1ebf9dd8485b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 968d85f6-d6dc-4f7a-a577-1ebf9dd8485b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

į skolininkę D. R. vykdomojoje byloje Nr. 0007/04/02562. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi antstolės praÅ¡ymÄ patenkino. Pakeitė skolininkę M. A. vykdomojoje byloje Nr. 007/04/02562 į skolininkę D. R. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmos instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta.

Legislator headnote

AI generated

968d85f6-d6dc-4f7a-a577-1ebf9dd8485b · Vilniaus apygardos teismas: Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 pažymėjo, jog iÅ¡ieÅ¡kotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali bÅ«ti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1097-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00442-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens D. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria pakeistas skolininkas vykdymo procese, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės Marijos Lekstutienės pareiÅ¡kimÄ dėl vykdymo proceso Å¡alies (skolininko) pakeitimo, suinteresuotas asmuo S. A., n u s t a t ė:I.Ginčo esmė Antstolė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama vykdymo procese pakeisti skolininkę M.

A. į skolininkę D. R. vykdomojoje byloje Nr. 0007/04/02562. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi antstolės praÅ¡ymÄ patenkino. Pakeitė skolininkę M. A. vykdomojoje byloje Nr. 007/04/02562 į skolininkę D. R. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmos instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta.

Konstatavo, kad iÅ¡ 2004-02-23 iÅ¡raÅ¡o apie asmenį matyti, jog skolininkė M. A. mirė 2004-02-18 dienÄ . IÅ¡ 2011-09-29 Trakų rajono 1 notaro biuro notarės J. Klepeckienės praneÅ¡imo matyti, kad dėl mirusios turto paveldėjimo kreipėsi mirusios dukra D. R., dėl to yra pradėta paveldėjimo byla Nr. 101. Civilinio kodekso 5 str. 1 d. numato, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ .

Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. III. Atskirojo skundo argumentai Suinteresuotas asmuo D. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį ir antstolės Marijos Lekstutienės praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo atmesti. Nurodo, kad bendrÄ sias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos, teismas, jei yra pagrindas, tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Remiantis Å¡ia nuostata, darytina iÅ¡vada, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t.y. perimant materialiÄ sias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos.

Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumÄ nulemia teisinis santykis, iÅ¡ kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiÄ sias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti Å¡ių teisių gynimo, taip pat pareigÄ atsakyti pagal prievoles. Taigi teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui atsiranda teisiniai padariniai - atsakyti už palikėjo skolas, atsižvelgiant į tai suinteresuotas asmuo turi teisę į savo interesų gynybÄ , iÅ¡ to seka, kad teismas turėjo suinteresuotam asmeniui praneÅ¡ti apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir įtraukti jį į bylÄ suinteresuotu asmeniu, tam, kad jis galėtų pateikti teismui savo atsikirtimus į antstolės pareiÅ¡kimÄ ir apginti savo teises ir interesus.

Å is teismo suinteresuoto asmens teisių pažeidimas yra pagrindas pripažinti nutartį neteisėta. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimÄ procese.

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ , laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesÄ procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iÅ¡ tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Civilinio proceso kodekso 596 straipsnyje nustatyta, kad teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 pažymėjo, jog išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme.

Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtÄ , jis turi palikimÄ priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 596 straipsniu, jis gali bÅ«ti pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikÅ¡minga ir tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimÄ . Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialiÄ tvarkÄ kreditoriaus reikalavimui pareikÅ¡ti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimas pareikÅ¡ti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

AiÅ¡kindamas Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikÅ¡mę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Nei Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių paminėtoje nutartyje teisėjų kolegija sprendė, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka.

Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikÅ¡ti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Å ios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo bÅ«du, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnį, turi bÅ«ti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sÄ lygas.

Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Iš bylos matyti, kad išieškotoja S. A. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio tvarka į M.

A. palikimo atsiradimo vietos Trakų rajono 1 notarės J. Klepeckienės biurÄ reikalavimų įpėdiniams dėl palikėjos M. A. skolos nepareiÅ¡kė ir suinteresuotas asmuo jokios informacijos apie palikėjos skolas neturėjo, todėl darytina iÅ¡vada, kad M. A. skola į paveldimo palikimo masę nepateko. Be to, suinteresuotas asmuo suprato, kad jis palikimo po M. A. mirties nepriėmė. Teismas netinkamai įvertino raÅ¡tÄ , kad suinteresuotas asmuo priėmė palikimÄ , iÅ¡ notarės raÅ¡to matyti, jog suinteresuotas asmuo pretenduoja į M.

A. palikimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai negaliojantis, kadangi teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ asmens - D.

R. - teisių ir pareigų.Kadangi pirmosios instancijos teismas, patenkinęs antstolės praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (įstatyminės įpėdinės, pretenduojančios paveldėti mirusiosios turtÄ ) teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti panaikinta. Å io procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti, todėl privalo naikinti nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ suinteresuotų asmenų, t.y. Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.

Teismui D. R. įtraukus į bylÄ suinteresuotu asmeniu, pagal Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 2 dalį ji įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartį naikina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir skolininko pakeitimo klausimÄ perduoda nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo procesinis sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, todėl dėl kitų atskirojo skundų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nebereikÅ¡mingų Å¡ios apeliacijos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais, n u t a r i a: Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                 Danutė Kutrienė