968d85f6-d6dc-4f7a-a577-1ebf9dd8485b · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedį skolininkÄ D. R. vykdomojoje byloje Nr. 0007/04/02562. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ Trakų rajono apylinkÄs teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi antstolÄs praÅ¡ymÄ patenkino. PakeitÄ skolininkÄ M. A. vykdomojoje byloje Nr. 007/04/02562 į skolininkÄ D. R. Teismas nurodÄ, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmos instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinÄta byla, antstolio praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeiÄia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta.
Legislator headnote
AI generated968d85f6-d6dc-4f7a-a577-1ebf9dd8485b · Vilniaus apygardos teismas: TaÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinÄ norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinÄs teisÄs ir pareigos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2011-05-17 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-243/2011 pažymÄjo, jog iÅ¡ieÅ¡kotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpÄdiniai a priori negali bÅ«ti laikomi ir procesinių teisių perÄmÄjais Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2S-1097-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00442-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisÄja DanutÄ KutrienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi suinteresuoto asmens D. R. atskirÄ jį skundÄ dÄl Trakų rajono apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria pakeistas skolininkas vykdymo procese, civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos antstolÄs Marijos LekstutienÄs pareiÅ¡kimÄ dÄl vykdymo proceso Å¡alies (skolininko) pakeitimo, suinteresuotas asmuo S. A., n u s t a t Ä:I.GinÄo esmÄ AntstolÄ kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama vykdymo procese pakeisti skolininkÄ M.
A. į skolininkÄ D. R. vykdomojoje byloje Nr. 0007/04/02562. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ Trakų rajono apylinkÄs teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi antstolÄs praÅ¡ymÄ patenkino. PakeitÄ skolininkÄ M. A. vykdomojoje byloje Nr. 007/04/02562 į skolininkÄ D. R. Teismas nurodÄ, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmos instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinÄta byla, antstolio praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeiÄia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta.
Konstatavo, kad iÅ¡ 2004-02-23 iÅ¡raÅ¡o apie asmenį matyti, jog skolininkÄ M. A. mirÄ 2004-02-18 dienÄ . IÅ¡ 2011-09-29 Trakų rajono 1 notaro biuro notarÄs J. KlepeckienÄs praneÅ¡imo matyti, kad dÄl mirusios turto paveldÄjimo kreipÄsi mirusios dukra D. R., dÄl to yra pradÄta paveldÄjimo byla Nr. 101. Civilinio kodekso 5 str. 1 d. numato, kad paveldÄjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perÄjimas jo įpÄdiniams pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ .
Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d. numato, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo. III. Atskirojo skundo argumentai Suinteresuotas asmuo D. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį ir antstolÄs Marijos LekstutienÄs praÅ¡ymÄ dÄl skolininko pakeitimo atmesti. Nurodo, kad bendrÄ sias procesinio teisių perÄmimo taisykles reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis.
Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginÄijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos, teismas, jei yra pagrindas, tÄ Å¡alį pakeiÄia jos teisių perÄmÄju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perÄmimas. Remiantis Å¡ia nuostata, darytina iÅ¡vada, kad procesinių teisių perÄmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perÄmimo, t.y. perimant materialiÄ sias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinÄs teisÄs ir pareigos.
Materialiųjų subjektinių teisių perÄmimo galimumÄ nulemia teisinis santykis, iÅ¡ kurios yra kilÄs ginÄas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiÄ sias civilinÄs subjektines teises, asmuo perima ir teisÄ reikalauti Å¡ių teisių gynimo, taip pat pareigÄ atsakyti pagal prievoles. Taigi teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui atsiranda teisiniai padariniai - atsakyti už palikÄjo skolas, atsižvelgiant į tai suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯ savo interesų gynybÄ , iÅ¡ to seka, kad teismas turÄjo suinteresuotam asmeniui praneÅ¡ti apie Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ ir įtraukti jį į bylÄ suinteresuotu asmeniu, tam, kad jis galÄtų pateikti teismui savo atsikirtimus į antstolÄs pareiÅ¡kimÄ ir apginti savo teises ir interesus.
Å is teismo suinteresuoto asmens teisių pažeidimas yra pagrindas pripažinti nutartį neteisÄta. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perÄmimo apimties skiriasi procesinio teisių perÄmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklÄ, kad procesinis teisių perÄmÄjas privalo pagrįsti savo dalyvavimÄ procese.
Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ , laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesÄ procesinis teisių perÄmÄjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iÅ¡ tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perÄmÄjas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Civilinio proceso kodekso 596 straipsnyje nustatyta, kad teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeiÄia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkÄlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
TaÄiau teisÄjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinÄ norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinÄs teisÄs ir pareigos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2011-05-17 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-243/2011 pažymÄjo, jog iÅ¡ieÅ¡kotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpÄdiniai a priori negali bÅ«ti laikomi ir procesinių teisių perÄmÄjais Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme.
Tam, kad įpÄdinis paveldÄtų turtÄ , jis turi palikimÄ priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 596 straipsniu, jis gali bÅ«ti pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoju ar skolininku vykdymo procese. PaveldÄjimo atveju Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikÅ¡minga ir tai, ar įgyvendinama subjektinÄ teisÄ ar pareiga įeina į palikimÄ . PaveldÄjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialiÄ tvarkÄ kreditoriaus reikalavimui pareikÅ¡ti, kad palikÄjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpÄdiniams.
Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikÄjo kreditoriai turi teisÄ per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priÄmusiems palikimÄ Ä¯pÄdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dÄl paveldimo turto. Trijų mÄnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimas pareikÅ¡ti teismas gali pratÄsti, jeigu jis praleistas dÄl svarbių priežasÄių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraÄjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
AiÅ¡kindamas Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikÅ¡mÄ, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas inter alia yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad palikÄjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpÄdiniui informacijÄ apie palikÄjo kreditorių turtines pretenzijas į palikÄjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpÄdiniui apsisprÄsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Nei Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisÄs normose nenustatyta, kad, esant paveldÄjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinÄje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnį. DÄl Å¡ių priežasÄių paminÄtoje nutartyje teisÄjų kolegija sprendÄ, kad, nustatant, ar palikÄjo turtinÄ prievolÄ (skola) perÄjo įpÄdiniams paveldÄjimo bÅ«du, neturi reikÅ¡mÄs aplinkybÄ, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka.
DÄl to kreditorius, siekiantis, kad palikÄjo prievolÄ (skolÄ ) perimtų skolininko įpÄdinis (tame tarpe ir valstybÄ), turi pareikÅ¡ti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Å ios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikÄjo turtinÄ prievolÄ Ä¯pÄdiniams nepereina paveldÄjimo bÅ«du, nes atitinkama palikÄjo skola nepatenka į palikimo masÄ. DÄl to, sprendžiant dÄl skolininko pakeitimo pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnį, turi bÅ«ti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkÄlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sÄ lygas.
NustaÄius, kad kreditorius nustatytais terminais Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiÅ¡kÄ reikalavimų (nepateikÄ ieÅ¡kinio dÄl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neiÅ¡sprÄstas, pareiÅ¡kimas dÄl procesinio teisių perÄmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-243/2011). IÅ¡ bylos matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja S. A. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio tvarka į M.
A. palikimo atsiradimo vietos Trakų rajono 1 notarÄs J. KlepeckienÄs biurÄ reikalavimų įpÄdiniams dÄl palikÄjos M. A. skolos nepareiÅ¡kÄ ir suinteresuotas asmuo jokios informacijos apie palikÄjos skolas neturÄjo, todÄl darytina iÅ¡vada, kad M. A. skola į paveldimo palikimo masÄ nepateko. Be to, suinteresuotas asmuo suprato, kad jis palikimo po M. A. mirties nepriÄmÄ. Teismas netinkamai įvertino raÅ¡tÄ , kad suinteresuotas asmuo priÄmÄ palikimÄ , iÅ¡ notarÄs raÅ¡to matyti, jog suinteresuotas asmuo pretenduoja į M.
A. palikimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliuÄiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliuÄiai negaliojantis, kadangi teismas nusprendÄ dÄl neįtraukto į bylÄ asmens - D.
R. - teisių ir pareigų.Kadangi pirmosios instancijos teismas, patenkinÄs antstolÄs praÅ¡ymÄ dÄl skolininko pakeitimo, nusprendÄ dÄl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (įstatyminÄs įpÄdinÄs, pretenduojanÄios paveldÄti mirusiosios turtÄ ) teisių ir pareigų, todÄl pirmosios instancijos teismo nutartis besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti panaikinta. Å io procesinÄs teisÄs normos pažeidimo apeliacinÄs instancijos teismas negali iÅ¡taisyti, todÄl privalo naikinti nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad apeliacinÄs instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ suinteresuotų asmenų, t.y. Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinÄs instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisÄs ir pareigos susijusios su nagrinÄjamu ginÄu, turi teisÄ dalyvauti nagrinÄjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujanÄio asmens teisÄmis, kuriomis jis negalÄjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.
Teismui D. R. įtraukus į bylÄ suinteresuotu asmeniu, pagal Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 2 dalį ji įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galÄtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pirmosios instancijos teismo nutartį naikina dÄl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir skolininko pakeitimo klausimÄ perduoda nagrinÄti iÅ¡ naujo apylinkÄs teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Kadangi dÄl nurodyto pažeidimo teismo procesinis sprendimas yra absoliuÄiai negaliojantis, todÄl dÄl kitų atskirojo skundų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nebereikÅ¡mingų Å¡ios apeliacijos rezultatui, apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais, n u t a r i a: Trakų rajono apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
TeisÄja                                                                 DanutÄ KutrienÄ