2020-10-28 Nr. AB-20305-3-65-3-00235-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1170-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00235-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 3R4‑23(AG4-22/22-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria buvo panaikinta Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. APD-198(4.49E) (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas) dalis, kuria pareiškėja M. J. buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, 2018 m. sąrašo (toliau – ir Sąrašas), o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovas savo skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja nuo 2008 m. sausio 18 d. buvo įrašyta į Sąrašą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte imperatyviai nustatyta, kad asmenys išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų, jei pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) jie nepateikia Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos (toliau – ir Deklaracija). Administracija 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. IS-1019(27.7.2) informavo pareiškėją apie prievolę teikti deklaracijas ir apie jų nepateikimo iki gegužės 1 d. pasekmes. 2015‑2017 m. pareiškėja laiku teikė Administracijai deklaracijas, todėl manytina, jog ji apie savo pareigą teikti deklaracijas žinojo. Pareiškėja už 2017 m. pateikė deklaraciją 2018 m. gegužės 11 d., t. y. pasibaigus Įstatyme numatytam terminui, todėl Administracijos direktorius ginčijamu 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. APD-198(4.49E) išbraukė pareiškėją iš Sąrašo. Apie tai pareiškėja buvo informuota Administracijos 2018 m. gegužės 24 d. raštu. Pareiškėja su 2018 m. gegužės 28 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. birželio 12 d. priėmė ginčijamą sprendimą.

2.2. Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, jame nenurodyti teisės aktai, kuriems prieštarauja Administracijos direktoriaus įsakymas. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra neraštinga, nemoka skaityti, rašyti, taip pat nurodė skirtingas Deklaracijos nepateikimo priežastis – ją norėjo išbraukti iš Sąrašo, todėl buvo davusi savo tetos adresą, o pati niekur nėjo iš namų, laukė komisijos, be to, mirė jos jauniausiojo sūnaus dėdė, todėl ji vyko į laidotuves, susirgo vaikas, o kitas persipjovė pirštą, taip pat ji augina neįgalų vaiką. Atsakovo nuomone, pareiškėja nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių ji fiziškai nuo 2018 m. sausio mėn. iki gegužės 1 d. negalėjo pateikti Deklaracijos. Įstatyme nėra įtvirtintų aplinkybių, kuriomis vadovaudamasi Administracija galėtų pratęsti terminą Deklaracijai pateikti arba vėl įtrauktų pareiškėją į Sąrašą. Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose, tuo tarpu veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) yra pagrindas viešojo administravimo aktą pripažinti neteisėtu. Atsakovo nuomone, pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, taip pat turi būti panaikinta Komisijos sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta atitinkama Administracijos direktoriaus įsakymo dalis.

3. Pareiškėja atsiliepime prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Ji nepateikė Deklaracijos dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios. Pareiškėja yra beraštė, nemoka rašyti ir skaityti, neskiria mėnesių, jų eiliškumo. Nuo 2015 m. pareiškėjai Deklaracijas padėdavo užpildyti jos išsilavinusi sesuo, tačiau 2018 m. pradžioje ji išvyko į užsienį. Be to, pareiškėja turėjo rūpesčių, mirė jaunesniojo sūnaus dėdė, važiavo į laidotuves, vyriausiasis sūnus persipjovė ranką, sirgo kitas sūnus, turėjo vaikus gydyti, augina neįgalų vaiką.

3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis principas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Įstatyme nėra reglamentuota atvejų, kurie paneigtų atsakovo, kaip institucijos, kurios paskirtis – savivaldybės bendruomenės interesų užtikrinimas, diskreciją spręsti dėl kiekvienos situacijos ir ją nulėmusių priežasčių svarbumo. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, spręsdamas vietos savivaldos klausimus, neprivalo vadovautis pažodiniu įstatymo tekstu, o turi skirti prioritetą žmogaus problemai, todėl gali ir privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Komisijos sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino; panaikino Komisijos sprendimo dalį, kuria panaikinta Administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėja išbraukta iš Sąrašo, eilutė; atmetė pareiškėjos skundą dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo dalies panaikinimo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja pripažino, jog ji iki 2018 m. gegužės 1 d. nepateikė Deklaracijos, t. y. kad ją pateikė pavėluotai – 2018 m. gegužės 11 d. Pareiškėja patvirtino, kad yra gavusi atsakovo 2015 m. vasario 4 d. raštą Nr. IS-1019(27.7.2) su paaiškinimu dėl pareigos kiekvienais metais iki gegužės 1 d. teikti deklaracijas, taip pat jog nepateikus deklaracijos iki gegužės 1 d., ji bus išbraukta iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Pareiškėja nuo 2015 m. iki 2018 m. laiku teikė Administracijai deklaracijas. Teismas padarė išvadą, kad pareiga pateikti Deklaraciją iki gegužės 1 d. pareiškėjai buvo žinoma, ir jos neraštingumas nebuvo kliūtimi (priežastimi) nevykdyti šios pareigos. Be to, pareiškėja 2018 m. sausio 30 d. buvo atvykusi į Administraciją, kai gavo pasiūlymą pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija ir raštiškai jo atsisakė. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimu, jog tuomet pareiškėjai žodžiu buvo priminta, kad ji privalo laiku pateikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėja paminėjo keletą skirtingų priežasčių, kurios, pareiškėjos nuomone, yra svarbios vertinant Deklaracijos nepateikimo laiku priežastis. Pareiškėja 2018 m. gegužės 11 d. Administracijos Socialinių paslaugų poskyriui pateikė paaiškinimą, jog Deklaracijos nepateikė dėl to, kad ją norėjo išbraukti iš eilės socialiniam būstui gauti, todėl ji davusi tetos adresą, laukusi komisijos, kol ji atvyks patikrinti, ir niekur nėjusi iš namų. Dar pareiškėja nurodė, kad yra beraštė, nemoka rašyti ir skaityti, neskiria mėnesių, jų eiliškumo. Be to, turėjo rūpesčių, mirė jaunesniojo sūnaus dėdė, todėl vyko į laidotuves, vyriausiasis sūnus persipjovė pjūklu ranką, turėjo jį gydyti, kitą vaiką perpūtė vėjas ir sutraukė kaklą, augina neįgalų vaiką. Teismas iš medicininių dokumentų išrašo nustatė, kad pareiškėjos sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), susižalojo pirštą 2017 m. lapkričio mėn. Kitam sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos paaiškinimo, liudytojų L. G. ir L. R. parodymų teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėja važiavo į Vilnių, į sūnaus dėdės laidotuves.

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos nurodytos priežastys buvo tokios svarbios ir nepriklausė nuo jos valios, kad ji per visą arba bent jau didžiąją dalį laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. negalėjo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl Deklaracijos užpildymo ir jos pateikimo atsakovui.

8. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas yra specialus įstatymas, nustatantis būtent paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, tokią paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas. Įstatyme nėra numatytos galimybės atnaujinti terminą pateikti Deklaraciją. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtintas imperatyvus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, išbraukimo iš sąrašo pagrindas – aplinkybė, kad asmuo ar šeima, pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.), nepateikė deklaracijos. Taigi specialiame Įstatyme įtvirtintas imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis, ir jai nesuteikta teisė pasirinkti, ar esant Įstatymo nustatytam pagrindui asmenis išbraukti iš sąrašo, ar ne. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, nenustatė pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, taip pat nenustatė priežasčių, leidžiančių pateisinti reikalavimo pateikti Deklaraciją nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Komisijos sprendimas nėra pagrįstas jokiomis teisinėmis aplinkybėmis, jame nesiremiama galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, o pareiškėjos 2018 m. gegužės 28 d. skundas dėl Administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo atmetamas.

III. 9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Komisijos sprendimą. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir itin formaliai įvertino priežastis ir aplinkybes, dėl kurių pareiškėja nežymiai (10 dienų) pavėlavo pateikti Administracijai Deklaraciją. Teismas neatsižvelgė ir neįsigilino į nepalankias objektyvias aplinkybes ir subjektyvias priežastis, kurios pareiškėjos šeimoje susiklostė 2018 m. pavasarį. Šios aplinkybės yra tikros ir buvo įrodytos, teismas jų nevertino kaip išgalvotų. Teismas bylą išsprendė gindamas išimtinai atsakovo interesus.

9.2. Ginčą teisingai išsprendė Komisija, kuri įsigilino ir suprato, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais (pvz., ginčijamame įsakyme nenurodyti kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis pareiškėja buvo išbraukta iš Sąrašo, nenurodytas Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pagrindas, pareiškėja buvo netinkamai informuota apie priimtą Įsakymą (pareiškėjos informavimas išsiunčiant tik pranešimą yra ydingas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 daliai)), Įstatyme nereglamentuotos priežastys, kurios būtų laikomos svarbiomis, ir suteiktų institucijai, kurios paskirtis – savivaldybės bendruomenės interesų užtikrinimas, diskreciją spręsti dėl kiekvienos situacijos ir ją nulėmusių priežasčių svarbumo.

9.3. Teismų praktikoje neraštingumas pripažįstamas svarbia termino praleidimo aplinkybe, kuri asmeniui sudarė kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju iš esmės ir nulėmė pavėluotą Deklaracijos pateikimą.

10. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. APD-198(4.49E) dalies, kuria pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, 2018 m. sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 3R4-23(AG4-22/22-2018), iš dalies patenkinęs pareiškėjos skundą, ginčijamą Įsakymo dalį panaikino.

12. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino; panaikino Komisijos sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėja išbraukta iš Sąrašo, eilutė; atmetė pareiškėjos skundą dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo dalies panaikinimo. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Administracijos direktorius turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti ginčijamą Įsakymo dalį, nes pareiškėja žinojo apie prievolę deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) iki gegužės 1 d., tačiau jos laiku neįvykdė, taip pat nenurodė objektyvių aplinkybių, pateisinančių prievolės neįvykdymą visu ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio mėn. iki gegužės 1 d.). Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos individualią situaciją (neraštingumą, vaikų ligas, vykimą į laidotuves), dėl kurios pareiškėja laiku nepateikė Deklaracijos VMI.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas įsakymas (b. l. 13–20) buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 15 punktu, numatančiu, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma; Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 4 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įtvirtinančiu, jog savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus; taip pat Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-84 patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 5 punktu, įtvirtinančiu, jog iš visų 4 punkte nurodytų sąrašų sudaromas vienas sąrašas pagal prašymo užregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą ir laiką, o visų asmenų, norinčių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašas tvirtinamas administracijos direktoriaus įsakymu iki birželio 15 d.

15. Įsakymu patvirtinto Asmenų ir šeimų, išbraukiamų iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašų, 2018 m. sąrašo 88 eilutėje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėja išbraukiama iš Sąrašo, nes pateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją pasibaigus nustatytam terminui. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

16. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja pateikė Administracijos direktoriui 2008 m. sausio 18 d. prašymą dėl įrašymo į Sąrašą asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą (b. l. 22), kuriame nurodė, jog jos šeima susideda iš trijų asmenų – jos ir dviejų sūnų. Administracijos Ekonomikos ir būsto valdymo skyrius 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. IS-1019(27.7.2) „Dėl turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos pateikimo“ informavo pareiškėją apie prievolę iki gegužės 1 d. pateikti VMI Deklaraciją už 2014 metus, taip pat jog priešingu atveju ji bus išbraukta iš Sąrašo. Pareiškėja Deklaraciją už 2017 metus pateikė VMI 2018 m. gegužės 11 d., t. y. pavėlavusi 9 dienas, kas savo ruožtu reiškia, kad atsakovas, vykdydamas jam Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytą pareigą, turėjo teisinį pagrindą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

17. ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo pricipai. Vienas iš jų – socialinio teisingumo principas – nustato, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gautas pajams ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksmus (2 punktas).

18. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos nurodytą individualią gyvenimišką situaciją bei aplinkybes, lėmusias pavėluotą Deklaracijos VMI pateikimą, atkreipia dėmesį, jog pareiškėja į Sąrašą buvo įtraukta dar 2008 m. Pareiškėjos situacija yra sudėtinga, ji turi du sūnus, vienas iš jų – neįgalus, ginčo laikotarpiu abu sirgo, pareiškėja yra neraštinga. Pareiškėja apie pareigą pateikti Deklaraciją atsakovo buvo informuota tik 2015 m. vasario 4 d. raštu ir, atsakovo teigimu, 2018 m. pradžioje – žodžiu, tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad įvykdė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punkte įtvirtintą pareigą ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 d. informuoti paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas (šiuo atveju – pareiškėją) apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Be to, iš pareiškėjos paaiškinimo, liudytojų L. G. ir L. R. parodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 30 d., t. y. vieną iš paskutinių ginčo laikotarpio dienų, vyko į Vilnių, į sūnaus dėdės laidotuves.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymo dalį, neatsižvelgė į prieš tai nurodytas aplinkybes, t. y. neįvertino to, kad pareiškėja ginčijamo Įsakymo priėmimo dieną jau 10 metų buvo įrašyta Sąraše; pareiškėja, nors ir pavėlavusi, vis dėlto pateikė Deklaraciją VMI; Deklaracijos pateikimo terminas buvo praleistas nežymiai (tik 9 dienas); pats atsakovas Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nepriminė pareiškėjai apie prievolę teikti Deklaraciją; pareiškėja yra neraštinga, todėl jai reikalinga kitų asmenų pagalba; paskutinėmis termino pateikti Deklaraciją dienomis pareiškėja vyko į laidotuves kitame mieste. Atsižvelgusi į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei individualią pareiškėjos padėtį, vadovaudamasi ABTĮ 91 straipsnio 2 punktu bei protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 3R4‑23(AG4‑22/22‑2018) teisėtai ir pagrįstai panaikino ginčijamą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. APD-198(4.49E) dalį, kuria pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, 2018 m. sąrašo.

20. Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatė reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, todėl, tenkindamas atsakovo skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atsakovo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

21. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai, kurios naudai priimamas šis teismo sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau byloje nėra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenų apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, todėl nėra galimybės išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (ABTĮ 42 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija išaiškina, kad pagal ABTĮ 42 straipsnio 2 dalį tokiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė