2024-10-23 Nr. AB-15280-3-61-3-02321-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-576-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą, kuriuo atsakovas sustabdė jo prašymo Nr. 2404-LLGK-1524 išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas dėl leidimo) nagrinėjimo terminą iki 2024 m. liepos 3 d. (toliau – ir Sprendimas).

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-434-1047/2024 panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį, atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. birželio 5 d. procesinį dokumentą „Pranešimas ir prašymas dėl pasikeitusių aplinkybių“ (reg. Nr. 02-03-2697; toliau – ir 2024 m. birželio 5 d. Prašymas), kuriuo prašė pripažinti, kad pareiškėjo skundas priimtinas, jį priėmus administracinę bylą nutraukti, nes atsakovas geranoriškai patenkino reikalavimą, t. y. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjas prarado materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes ginčijamo Sprendimo panaikinimas nebeturėtų jam teisinių pasekmių. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nesprendė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjo skundas nėra priimtas ir pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. Prašyme nurodė, jog prarado materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi (prašo nutraukti bylą), vertino, kad pareiškėjas išreiškė valią atsiimti skundą, todėl vertino, kad skundas pripažintinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo, atsakovui geranoriškai patenkinus pareiškėjo reikalavimą, įvertino ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundas paliktas nenagrinėtu, tačiau pareiškėjas siekia, jog byla būtų nutraukta ir jam priteistos bylinėjimosi išlaidos, kai byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl analizuotinos aplinkybės, ar atsakovas patenkino reikalavimą de facto (liet. faktiškai, iš tikrųjų), ar jį patenkino tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) yra atsakingas atsakovas.

Skundo priėmimo stadijoje teismas nustatė, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2024 m. gegužės 20 d. Baigiantis leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, 2024 m. balandžio 18 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui Prašymą dėl leidimo. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo laikinai (iki 2024 m. liepos 3 d.) sustabdė Prašymo dėl leidimo nagrinėjimą, kol bus gautas kitos institucijos ar įstaigos atsakymas (prašoma informacija, paaiškinimai), būtinas pareiškėjo prašomo leidimo laikinai gyventi išdavimui.

Teismas nurodė, kad atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo sustabdytas Prašymo dėl leidimo nagrinėjimas, vykdydamas imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 5 dalies procedūras. Pareiškėjui padavus skundą teismui, Migracijos departamentas, dar negavęs įpareigojimo pateikti atsiliepimą byloje (t. y. nepriėmus pareiškėjo skundo), 2024 m. gegužės 31 d. išdavė pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog atsakovas panaikino ginčijamą Sprendimą ar pripažino neteisėtu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas gavo prašomą leidimą laikinai gyventi ir dėl to jam nebeliko suinteresuotumo ginčyti Sprendimą, lėmė savarankiški Migracijos departamento procesiniai veiksmai (imperatyvių Įstatymo nuostatų vykdymas), o ne skundo padavimas teismui. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės pažeistos, pats sprendė, ar kreiptis į teismą, pats pasirinko savo teisių gynybos / realizavimo būdą, paduodamas skundą teismui, todėl iš esmės jis veikė savo rizika. Skundo atsiėmimas yra pareiškėjo laisvos valios procesinis veiksmas, nulemtas subjektyvaus ginčo situacijos vertinimo.

Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą geruoju, ir tik po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas, vykdant imperatyvias Įstatymo nuostatas, sprendė, kad, pareiškėjui nusprendus atsiimti skundą, Migracijos departamentas nepripažintinas atsakingu už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas nėra priimtas, nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo susidariusias bylinėjimosi išlaidas (1 500 Eur advokato išlaidų).

Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. gegužės 19 d. jis kreipėsi į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi (toliau – ir Leidimas) pasibaigė 2024 m. gegužės 20 d., todėl pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, vilkinimo išduoti naują Leidimą, patyrė daug neigiamų pasekmių – jis buvo atleistas iš darbo, liko be pragyvenimo šaltinio, patyrė stresą ir nežinomybę (moralinę žalą) dėl savo padėties neapibrėžtumo, nes ne savo valia, nieko nepažeidęs tapo „nelegalu“ Lietuvoje, jam kilo pareiga išvykti iš šalies. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nespėjo išnagrinėti jo Prašymo dėl leidimo per Įstatymo nustatytą terminą, todėl šio prašymo nagrinėjimą pratęsė papildomai 2 mėnesiams, nors tam nebuvo jokių aiškių, pagrįstų priežasčių.

Pareiškėjas nurodo, kad, nesutikdamas su susidariusia situacija, aktyviais veiksmais gynė savo teises: 2024 m. gegužės 6 d. jis pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui; 2024 m. gegužės 15 d. pareiškėjo atstovas advokatas pateikė raštą dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo Migracijos departamentui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, vėliau kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teisme, atsakovas 2024 m. gegužės 29 d. informavo pareiškėją, kad priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi 4 metams, pareiškėjui šis leidimas įteiktas 2024 m. birželio 5 d. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. birželio 5 d. jis informavo apeliacinės instancijos teismą apie šias aplinkybes, išreiškė prašymą priimti jo skundą (iškelti administracinę bylą) ir bylą nutraukti, atsakovui geruoju patenkinus pagrindinį reikalavimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes, priešingai pareiškėjo valiai, vertino, kad pareiškėjas atsiima skundą. Pareiškėjas pažymi, kad nepaduotu skundas gali būti laikomas arba ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju (kai nepašalinami nustatyti skundo trūkumai, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių skundo trūkumų), arba ABTĮ 50 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai pareiškėjas atsiima skundą), o nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priimti skundą, pradėti administracinę bylą (kad būtų išsiaiškintos aktualios bylai aplinkybės, susijusios su bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu, įskaitant ir jų susidarymą nulėmusios aplinkybės), ir nutraukti ją tik po to, kai bus išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti jokių paaiškinimų, pagrindimų, nepareikalavo iš atsakovo jokios nuomonės dėl bylinėjimosi išlaidų, neišreikalavo iš atsakovo duomenų, kodėl ir kokiais pagrindais buvo panaikintas (jeigu buvo panaikintas) skundžiamas aktas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju jo skundas turėjo būti priimtas, byla iškelta, suteikta galimybė šalims išdėstyti savo pozicijas dėl to, kodėl susidarė bylinėjimosi išlaidos, išsiaiškinti, kada ir kokiais pagrindais atsakovas tikriausiai panaikino skundžiamą Sprendimą, ir tik tuomet nutraukti bylą, o klausimą dėl proceso išlaidų paskirstymo spręsti ne spėjimo būdu, o byloje surinktų duomenų pagrindu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-434-1047/2024 panaikinęs Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir perdavęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turės spręsti ir dėl pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. prašyme nurodytų procesinio pobūdžio klausimų. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo pradėti administracinę bylą, ir tik tada spręsti kitus procesinius klausimus (dėl bylos nutraukimo, dėl bylinėjimosi išlaidų).

Pareiškėjas akcentuoja, kad, nepriėmus pareiškėjo skundo ir neiškėlus administracinės bylos, liko nenustatyta, kodėl, kokiu pagrindu atsakovas staiga apsigalvojo ir nebelaukė iki 2024 m. liepos 3 d., anksčiau išnagrinėjo Leidimo pakeitimo klausimą, ar skundžiamas Sprendimas buvo panaikintas, ar buvo priimtas kitas sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą jau po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (pareiškėjas buvo pranešęs apie savo ketinimus atsakovui 2024 m. gegužės 15 d. rašte).

Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą, nelaukdamas skundžiamame Sprendime nurodyto termino (t. y. 2024 m. liepos 3 d.), patvirtina, kad skundžiamas Sprendimas buvo nepagrįstas, atsakovui nebuvo kliūčių išduoti Leidimą anksčiau, taigi atsakovas nepagrįstai pratęsė Prašymo dėl leidimo nagrinėjimo terminą dviem mėnesiams.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo skundą nepaduotu, bei nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad atsakovas panaikino ginčijamą Sprendimą ar pripažino jį neteisėtu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nesuteikė galimybės pareiškėjui pateikti tokius įrodymus / duomenis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesurinko jokių duomenų (neišreikalavo jų iš atsakovo), įrodančių, kodėl, kokiu pagrindu atsakovas pakeitė savo poziciją, ar jis panaikino skundžiamą Sprendimą (ar paliko jį panaikintą), kokiais motyvais remdamasis jis tai padarė.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą geruoju ir tik po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, ir akcentuoja, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą 2024 m. gegužės 19 d., o atsakovas informavo apie priimtą sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą 2024 m. gegužės 29 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo priėmimo aplinkybes Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatų kontekste, nagrinėjo bylą iš esmės, nors jis negalėjo to daryti, nepriėmęs pareiškėjo skundo.

Pareiškėjo įsitikinimu, iš bylos medžiagos pakankamai aišku, jog atsakovas visiškai ignoravo pareiškėją ir jo skundus (tiek Seimo kontrolieriui, tiek atsakovui ir kt.), nepateikė jokių atsakymų iki Leidimo galiojimo termino pabaigos, atsakovo pozicija pasikeitė tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu (ABTĮ 50 str.1 d.) ir nepriteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. Prašyme pateiktą informaciją, kad, atsakovui išdavus pareiškėjui naują Leidimą, išnyko pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, darė išvadą, kad pareiškėjas išreiškė valią atsiimti skundą, todėl laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nenustatęs, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus (panaikino Sprendimą).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi, kad jis neišreiškė valios atsiimti skundo, jis prašė iškelti administracinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. pareiškėjas pateikė Regionų administraciniam teismui skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą. 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui „Pranešimą ir prašymą dėl pasikeitusių aplinkybių administracinėje byloje Nr. eAS-434-1047/2024“, kuriame nurodė, kad 2024 m. gegužės 29 d. atsakovas informavo pareiškėją apie jam išduotą leidimą laikinai gyventi, ir prašė patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir pripažinti, kad pareiškėjo skundas priimtinas, ir, jį priėmus, administracinę bylą nutraukti, nes atsakovas geranoriškai patenkino reikalavimą ir nebeliko pagrindinio ginčo objekto; pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, atsakovui geranoriškai patenkinus reikalavimą, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (23 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur advokato išlaidų); jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikytų, kad šie prašymai nagrinėtini pirmosios instancijos teisme – atitinkamai perduoti juos nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį, atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą) iki jo priėmimo. Jeigu pareiškėjas atsiima skundą (prašymą, pareiškimą), teismas nutartimi skundą (prašymą, pareiškimą) pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pareiškėjas, pateikęs skundą teismui, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių pakeitęs nuomonę dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo teisme, manydamas, kad teisminis ginčo sprendimas nereikalingas, priklausomai nuo to, ar jau buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, gali pasinaudoti atitinkamai skundo atsiėmimo (kai skundo priėmimo klausimas dar neišspręstas) arba skundo atsisakymo (kai skundo priėmimo klausimas jau išspręstas) institutais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas minėtas nuostatas, yra konstatavęs, kad šiose nuostatose yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p.), ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-1261/2014; 2014 m. liepos 23 d. nutartį administracinėj byloje Nr. AS-502-627/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. Prašymo turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiame Prašyme pareiškėjas išreiškė valią atsiimti skundą ir kad jis atitinka ABTĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. Prašyme aiškiai nurodyta, kad jis siekia, jog jo skundas būtų priimtas, ir tik po to būtų sprendžiamas klausimas dėl administracinės bylos nutraukimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant dėl skundo atsiėmimo ar skundo atsisakymo, skiriasi tiek faktų, būtinų priimti ABTĮ 50 straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytus procesinius sprendimus, visuma, tiek tokių procesinių sprendimų pasekmės, be kita ko, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. Prašymo vertinti kaip pareiškimo dėl skundo atsiėmimo ir pripažinti jį nepaduotu bei grąžinti pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas abejonių dėl pareiškėjo valios atsiimti skundą, gali imtis priemonių, kad būtų patikslinta pareiškėjo valia atsiimti skundą, bei išaiškintos šio procesinio veiksmo atlikimo pasekmės.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas išreiškė valią atsiimti skundą, ir pripažindamas pareiškėjo skundą nepaduotu ABTĮ 50 straipsnio 1 dalies pagrindu, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo paduoto skundo atsisakymą, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o, pagal 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismo nutarties ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nevertinami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo M. P. skundo priėmimo grąžinti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis