2020-05-20 Nr. AB-10256-3-61-3-01108-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-348-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01108-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su 2020 m. kovo 23 d. skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui G. S.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atlikti veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo 2020 m. kovo 20 d. skundą, gautą teisme 2020 m. kovo 23 d., o nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendime „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui G. S.“ nenagrinėjami viešojo administravimo santykiai, o nagrinėjamas klausimas dėl advokato, teikusio teisinę pagalbą, drausmės bylos neiškėlimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, teismas nesiaiškina skundo padavimo teismui termino praleidimo/nepraleidimo.

III. Pareiškėjas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti jo skundą arba išaiškinti, kur pareiškėjas gali kreiptis dėl sprendime išdėstytų pažeidimų.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija jam užtikrina teisę kreiptis į teismą. Nurodo, kad jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu skirti advokatą. Buvo paskirtas advokatas G. S., tačiau jis nesuteikė pareiškėjui jokios teisinės pagalbos. Todėl pareiškėjas apskundė advokato neveikimą Lietuvos advokatūros advokatų tarybai, kuri 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nenurodė, kokia yra apskundimo tvarka. Teigia, jog jam buvo skirta buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl teismo argumentai, jog byla nenagrinėtina administraciniame teisme, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Pareiškėjas pažymi, kad atsisakius priimti skundą teismas privalo nurodyti, kur pareiškėjui riekia kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Skundžiamoje nutartyje nėra išaiškinta, kur pareiškėjas gali kreiptis, todėl ši nutartis yra neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, siekdamas inicijuoti administracinės bylos procesą dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo pagal pareiškėjo pateiktą Lietuvos advokatūrai pareiškimą buvo nuspręsta nekelti advokatui G. S. drausmės bylos, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (bylai aktuali 2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-879 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuostatas, reglamentuojančias advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį – Lietuvos advokatūrą, kuri įgyvendina advokatų savivaldą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu. Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-642/2009, 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-382/2012; 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-261/2014; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015).

Pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 17 str.). Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, todėl ginčai dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų nėra teismingi administraciniams teismams. Tokie ginčai priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Ginčų dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų teismingumą bendrosios kompetencijos teismams patvirtina ir tai, kad Advokatūros įstatyme tam tikrais atvejais netgi konkrečiai yra numatytas atitinkamų Lietuvos advokatūros sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimas Vilniaus apygardos teismui, kuris yra bendrosios kompetencijos teismas (Advokatūros įstatymo 10, 13, 17, 23 ir kt. straipsniai). Konstatavus, kad Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, ginčai dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų nėra teismingi administraciniams teismams, o priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Šią išvadą taip pat patvirtina ir tai, kad Advokatūros įstatymas (10, 13, 17, 23 ir kt. straipsniai) konkrečiai ir aiškiai nustato atskirų Lietuvos advokatūros sprendimų ir veiksmų ar neveikimo apskundimą Vilniaus apygardos teismui, t. y. bendrosios kompetencijos teismui. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015).

Šiuo atveju pareiškėjo paduotas skundas dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo nėra teismingas administraciniams teismams, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, tačiau nenurodė pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Todėl teisėjų kolegija, papildydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis numato, jog visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 78 str. 2 d.). Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 str. 3 d.). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo į Vilniaus apygardos teismą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė