2025-01-15 Nr. AB-1168-3-62-3-00310-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-42-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00310-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 56; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Z. L. ir J. L.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 21RE1-(AG1-311/10-2023); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymą ir jo priedą – 2023 m. spalio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-4033-(14.8.129.) (toliau – ir Patikrinimo aktas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. V. atstovo advokato D. V. 2023 m. spalio 10 d. prašymą, 2023 m. spalio 11 d. papildomą prašymą ir 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku atsiųstą papildomą prašymą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5705-(14.8.125E.) bei Komisijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 21RE1-(AG1-311/10-2023) ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato D. V. 2023 m. spalio 10 d. prašymą, 2023 m. spalio 11 d. papildomą prašymą ir 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku atsiųstą papildomą prašymą. Bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT 2023 m. spalio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-4033-(14.8.129.) nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 11 d.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato D. V., 2024 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsakovas nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo dėl prašymų išnagrinėjimo. Nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas 2024 m. liepos 17 d. buvo išsiųstas vykdyti atsakovui, tačiau NŽT jį persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri atsisakė vykdyti teismo sprendimą ir raštą grąžino NŽT.

Pareiškėjas teigė, kad nuo 2024 m. liepos 18 d. atsakovas iki šiol neįvykdė teismo sprendime nurodyto įpareigojimo: iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato D. V. 2023 m. spalio 10 d. prašymą, 2023 m. spalio 11 d. papildomą prašymą ir 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku atsiųstą papildomą prašymą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-8183-428/2024, pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, be kita ko, įpareigojant atsakovą NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato D. V. 2023 m. spalio 10 d. prašymą, 2023 m. spalio 11 d. papildomą prašymą ir 2023 m. lapkričio 8 d. el. paštu atsiųstą papildomą prašymą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo išduoti jam vykdomąjį raštą, kadangi atsakovas nevykdo minėto įpareigojimo. Teismo iniciatyva atsakovas 2024 m. rugsėjo 10 d. raštu buvo įpareigotas pateikti informaciją apie teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui paaiškinimą, jog nuo 2024 m. žemės naudojimo valstybinę priežiūrą organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kadangi pareiškėjas kelia klausimus dėl galimo valstybinės žemės užėmimo, atsakovas 2024 m. liepos 10 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą bei šį prašymą papildančius 2023 m. spalio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymus pagal kompetenciją persiuntė išnagrinėti Inspekcijai. Papildomai nurodė, jog Inspekcija, gavusi minėtą 2024 m. rugsėjo 11 d. raštą, informavo, kad nurodytus prašymus išnagrinės iki 2024 m. spalio 10 d. ir pareiškėjui pateiks informaciją apie šių prašymų išnagrinėjimo rezultatus.

Teismas nurodė, kad teisė į teisminę pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą būtų fiktyvi, jei teismas negalėtų realiai ir veiksmingai apginti asmens teisių. Teismas vertino, kad ne tik priimant, bet ir vykdant teismo sprendimus, valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, taigi teisingumo principo realizavimas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Tačiau nors ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra skelbiamas priimto teismo sprendimo privalomumas, tačiau ši teisės norma pati savaime negarantuoja, kad priimti teismo sprendimai bus vykdomi. Atitinkamai, teisių ir (ar) teisėtų interesų gynimo mechanizmas yra veiksmingas tik tuo atveju, jeigu įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra numatytos procedūros, užtikrinančios priimtų teismo sprendimų priverstinį įvykdymą, tais atvejais, jeigu teismų sprendimai nėra įvykdomi geruoju.

Teismas pažymėjo, kad vykdomasis raštas yra procesinis dokumentas, išduodamas siekiant užtikrinti priverstinį teismo sprendimo vykdymą, kai atsakovas nevykdo sprendime nustatytų įpareigojimų savo noru. Vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei teismo sprendimas yra neįvykdytas arba nevykdomas savanoriškai per nustatytą terminą.

Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė pakankamus įrodymus, jog jis ėmėsi realių veiksmų įgyvendinti teismo sprendimą. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas kelia klausimus dėl galimo valstybinės žemės užėmimo, todėl atsakovas šiuos pareiškėjo prašymus perdavė nagrinėti kompetentingai institucijai, t. y. Inspekcijai, kuri nuo 2024 m. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, jog Inspekcija pagal kompetenciją jai perduotus prašymus įsipareigojo išnagrinėti iki 2024 m. spalio 10 d. ir informaciją apie išnagrinėjimo rezultatus pateikti pačiam pareiškėjui. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad atsakovas veikia siekdamas įvykdyti teismo sprendimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas įpareigoja atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymus, o ne priimti konkretų rezultatą. Šiuo atveju teismo sprendimas yra įvykdytas ta apimtimi, jog prašymai buvo perduoti institucijai, kompetentingai jį išnagrinėti, t. y. Inspekcijai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo. Atsakovas informavo apie konkrečią datą (2024 m. spalio 10 d.), iki kada bus išnagrinėti pareiškėjo prašymai, todėl teismas konstatavo, jog sprendimo vykdymo procesas dar nėra pasibaigęs. Vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tuomet, kai sprendimo nevykdymas tampa akivaizdus, o šiuo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl reikėtų išduoti vykdomąjį raštą anksčiau nei baigsis atsakovo nurodytas prašymų išnagrinėjimo terminas.

Teismas, įvertinęs tai, kad NŽT jau ėmėsi būtinų veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovas vykdo teismo sprendimą, o prašymų nagrinėjimo terminas dar nėra pasibaigęs, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 99 straipsnio nuostatas ir išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pats neprivalo vykdyti teismo sprendimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms ir turi būti vykdomas.

Pareiškėjas teigia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui ir praėjus dar apie 30 dienų, po to dar 29 dienoms, ir galiausiai – dar 34 dienoms, t. y. net tris kartus atsakovas kreipėsi į Inspekciją reikalaudamas, jog pastaroji įvykdytų tai, ką įvykdyti teismas įpareigojo patį atsakovą, t. y. NŽT pageidavo nevykdyti teismo sprendimo ir raštais reikalavo, kad Inspekcija įvykdytų atsakovui nustatytus įpareigojimus. Atsakovas 2024 m. liepos 10 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d. savo raštuose Inspekcijai nurodė priežastis, dėl kurių jis nevykdys teismo sprendimo, t. y. kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus įstatymui ji neturėtų kontroliuoti valstybinės žemės neteisėto naudojimo.

Pareiškėjas nurodo, kad prašė teismo nesivadovauti atsakovo paaiškinimais apie teismo sprendimo vykdymą, taip pat pateikė Inspekcijos atsisakymą vykdyti NŽT pageidavimus, kurie reiškia, jog atsakovas bando pažeisti ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas gera valia teismo sprendimo nevykdo ir neįvykdė. Teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau neteisingai ją pritaikė nagrinėjamu atveju. Šiuo atveju atsakovas bando išvengti teismo sprendimo įvykdymo, siekdamas perkelti jo vykdymą kitai institucijai, t. y. Inspekcijai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas pasirinko netinkamą teismo sprendimo nevykdymo elgseną, kuria, ne tik pažeidžiant imperatyvias 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23–24 dalių normas, bet ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį, neįvykdė teismo sprendimo savo noru.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas teigia, kad pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą NŽT nėra kompetentinga institucija atlikti žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat negali priimti sprendimų, susijusių su valstybinės žemės užėmimu, nes tai yra savarankiška Inspekcijos kompetencija.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir buvo aiškiai nurodyta, kokiu būdu ginama pažeista teisė, t. y. teismas panaikino NŽT sprendimą ir tik įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą, 2023 m. spalio 11 d. papildomą prašymą ir 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku atsiųstą papildomą prašymą. Taigi NŽT nebuvo įpareigota spręsti dėl valstybinės žemės užėmimo, o tik iš naujo išnagrinėti minėtus pareiškėjo prašymus.

Atsakovo teigimu, nagrinėdama pareiškėjo prašymus NŽT nustatė, kad kompetentinga institucija juos nagrinėti yra Inspekcija, todėl vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu, NŽT 2024 m. liepos 10 d. raštu Nr. 1SD-44026-(15.3.48 E.) „Dėl prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ Inspekcijai, pagal kompetenciją persiuntė išnagrinėti minėtus prašymus. Taigi, šiuo atveju teismo sprendimas yra įvykdytas ta apimtimi, jog prašymai buvo perduoti institucijai, kompetentingai jį išnagrinėti – Inspekcijai. Teismo sprendimą vykdyti NŽT Inspekcijai persiuntė iš karto, kai tik teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl atsakovas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog NŽT siekia nevykdyti teismo sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad byloje pateikti įrodymai neabejotinai patvirtinta, jog NŽT nustačiusi, kad pagal pasikeitusi teisinį reguliavimą ji nebėra kompetentinga institucija spręsti pareiškėjo prašyme nurodomus klausimus, operatyviai ėmėsi būtinų veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. NŽT nustačiusi, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. žemės naudojimo kontrolę atlieka Inspekcija, visiškai pagrįstai persiuntė pareiškėjo prašymus Inspekcijai nagrinėti pagal kompetenciją, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą tik ji gali spręsti dėl valstybinės žemės užėmimo ir į pareiškėjo klausimus galima atsakyti tik atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir įvertinus, ar yra padarytas pažeidimas pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Šiuo atveju teisinis reguliavimas nenumato NŽT teisės atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, todėl ji negali atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus, nes kitaip būtų pažeidžiamas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų.

Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė teisės normas ir visiškai pagrįstai neišdavė pareiškėjui vykdomojo rašto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.

Inspekcija nurodo, kad ji nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros kontrolės funkciją, kurią iki tol vykdė NŽT. Tačiau 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis, o šio straipsnio 24 dalyje numatė, jog teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka NŽT ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami; laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT. 2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2121 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Taigi akivaizdu, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. NŽT pradėtos žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūros turi būti visa apimtimi tęsiamos ir užbaigiamos iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka ir sąlygomis.

Inspekcija teigia, kad Regionų administraciniam teismui 2024 m. birželio 10 d. sprendime konstatavus, jog NŽT, tirdama pareiškėjo V. V. atstovo advokato D. V. 2023 m. spalio 10 d. prašymą, <...> tinkamai neįgyvendino pareigos kontroliuoti valstybinės žemės naudojimą <...>, ir įpareigojus atsakovą NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2023 m. spalio 10 d. prašymą, 2023 m. spalio 11 d. papildomą prašymą ir 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku atsiųstą papildomą prašymą, vadovaujantis 2022 m. birželio 30 d. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23 dalies, 2023 m. birželio 29 d. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2121 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, NŽT iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėta žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūra turi būti tęsiama ir užbaigiama iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka ir sąlygomis.

Inspekcija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog skundžiamos Regionų administracinio teismo nutarties argumentai, kad atsakovas pareiškėjo atstovo prašymą ir papildomus prašymus perdavė nagrinėti kompetentingai institucijai, t. y. Inspekcijai, kuri nuo 2024 m. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, yra nepagrįsti.

Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Inspekcija pagal kompetenciją jai perduotus prašymus įsipareigojo išnagrinėti iki 2024 m. spalio 10 d. ir informaciją apie išnagrinėjimo rezultatus pateikti pačiam pareiškėjui. Priešingai, administracinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad į NŽT 2024 m. liepos 10 d. raštą Nr. 1SD-44026-(15.3.48 E.) „Dėl prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“, 2024 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 1SD-52897-(15.3.48 E.) „Dėl dokumentų persiuntimo“ Inspekcija pateikė atsakymus atitinkamai 2024 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2D-16121 „Dėl prašymų persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją ir Regionų administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-8183-428/2024 vykdymo“ bei 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 2D-19862 „Dėl prašymų persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją ir Regionų administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-8183-428/2024 vykdymo pakartotinio grąžinimo nagrinėti pagal kompetenciją“, kuriuose informacijos apie tai, jog Inspekcija būtų įsipareigojusi iki 2024 m. spalio 10 d. išnagrinėti NŽT persiųstus pareiškėjo atstovo prašymą ir papildomus prašymus, nėra. Šiais Inspekcijos raštais NŽT pateikiama informacija, jog Inspekcija neturi pagrindo nagrinėti persiųstus prašymus.

Inspekcija, atsakydama į NŽT 2024 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 1SD-63127-(15.3.48 E) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ bei į NŽT 2024 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 1SD-69139-(15.2.48 E.) „Dėl žemės naudojimo“, 2024 m. spalio 9 d. rašte Nr. 2D-23439 „Dėl prašymų išnagrinėjimo ir žemės naudojimo priežiūros atlikimo“ nurodė, jog NŽT persiųstų pareiškėjo atstovo prašymų nenagrinės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti jam vykdomąjį raštą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas ir atsakovas yra pateikę papildomus paaiškinimus bei įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Kadangi pateikti paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su šioje byloje nagrinėjamu skundo dalyku, teisėjų kolegija juos prideda prie bylos.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, vertino, kad atsakovas ėmėsi būtinų veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi atsakovas vykdo teismo sprendimą, o prašymų nagrinėjimo terminas dar nėra pasibaigęs, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 99 straipsnio nuostatas ir išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą ir sprendė, jog atsakovas pats neprivalo vykdyti teismo sprendimo. Kadangi atsakovas gera valia teismo sprendimo nevykdo ir neįvykdė, o bando perkelti jo vykdymą Inspekcijai, kuri atsisakė tai daryti, teismas nepagrįstai neišdavė vykdomojo rašto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr., pvz., 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).

Pagal ABTĮ 99 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo vykdymą, 1 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. ABTĮ 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. <...>.

Sistemiškai analizuojant minėtas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 10 d. sprendimu panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5705-(14.8.125E.) bei Komisijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 21RE1-(AG1-311/10-2023) ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato D. V. 2023 m. spalio 10 d. prašymą, 2023 m. spalio 11 d. papildomą prašymą ir 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku atsiųstą papildomą prašymą. Bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT 2023 m. spalio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-4033-(14.8.129.) nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 11 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 17 d. įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiuntė atsakovui NŽT vykdyti per 15 dienų.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi atsakovas gera valia sprendimo nevykdo.

Teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. raštu kreipėsi į NŽT su prašymu pateikti informaciją apie teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsniu, žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Inspekcija, koordinuoja Aplinkos ministerija. Kadangi pareiškėjas kelia klausimus dėl galimo valstybinės žemės užėmimo, atsakovas 2024 m. liepos 10 d., vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą bei šį prašymą papildančius 2023 m. spalio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymus pagal kompetenciją persiuntė išnagrinėti Inspekcijai.

NŽT taip pat nurodė, kad 2024 m. liepos 18 d. gavo Inspekcijos raštą, kuriuo Inspekcija grąžino NŽT nagrinėti pareiškėjo prašymus. Dėl kilusio nesutarimo tarp institucijų, Aplinkos ministerijoje vyko susitikimas tarp NŽT ir Inspekcijos, kurio metu buvo nuspręsta ir Aplinkos ministerijos pavesta, kad pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, prašymus dėl galimo valstybinės žemės užėmimo turės išnagrinėti Inspekcija, o NŽT turės jai pateikti visą surinktą informacija su prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Tuo pagrindu, NŽT 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 1SD-52897-(15.3.48 E.) „Dėl dokumentų persiuntimo“ Inspekcijai persiuntė išnagrinėti pareiškėjo prašymus.

Tačiau Inspekcija 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 2D-19862 „Dėl prašymų persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją ir regionų administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-8183-428/2024 vykdymo pakartotinio grąžinimo nagrinėti pagal kompetenciją (dėl (duomenys neskelbtini) gatvės dalies atlaisvinimo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini))“ vėl grąžino NŽT minėtus prašymus. Paaiškėjo, kad darbuotoja, nagrinėjusi NŽT 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, nebuvo informuota apie tarp NŽT ir Inspekcijos pasiektą susitarimą.

NŽT 2024 m. rugsėjo 11 d. raštu dar kartą persiuntė Inspekcijai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą bei šį prašymą papildančius 2023 m. spalio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymus dėl valstybinės žemės užėmimo. Inspekcija informavo, kad pareiškėjo prašymus išnagrinės iki 2024 m. spalio 10 d. ir pareiškėjui pateiks informaciją apie išnagrinėjimo rezultatus. NŽT 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymai yra perduoti nagrinėti Inspekcijai.

Iš byloje pateiktų pareiškėjo ir atsakovo papildomų paaiškinimų ir įrodymų nustatyta, kad NŽT 2024 m. spalio 17 d. rašte pareiškėjo atstovui D. V. nurodė, jog NŽT 2024 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1PD-2801-(3.2 e.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“, paprašė Inspekcijos suteikti tarnybinę pagalbą ir atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą bei informuoti apie atlikto patikrinimo rezultatus. Žemės naudojimo patikrinimas bus atliekamas 2024 m. spalio 30 d. Gavus informaciją ir dokumentus apie žemės naudojimo metu nustatytus patikrinimo rezultatus, NŽT bus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2023 m. spalio 10 d. prašymas ir papildomi 2023 m. spalio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymai bei prie jų pateikti įrodymai (fotofiksacijos).

NŽT 2024 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 1SD-90442-(15.2.48 E.) Inspekcijai nurodė, kad Inspekcija, atsižvelgdama į NŽT prašymą suteikti tarnybinę pagalbą, 2024 m. spalio 30 d. 10:00 val. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinį žemės sklypo naudojimo aplinkybių nustatymą vietovėje ir 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 2D-26123 „Dėl tarnybinės pagalbos ((duomenys neskelbtini))“ pateikė nustatytų faktinių aplinkybių schemą. NŽT nuomone, iš Inspekcijos pateiktų duomenų faktinių aplinkybių schemoje matyti, kad valstybinėje žemėje yra įrengta tvora, vartai, atitvaras, atraminė sienelė ir trinkelių danga, t. y. užfiksuoti galimi savavališki valstybinės žemės užėmimo bei naudojimo požymiai. Nurodė, kad dėl užfiksuotų galimų savavališko valstybinės žemės užėmimo bei naudojimo požymių, Inspekcija privalo imtis visų priemonių, jog būtų ištirtos ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo aplinkybės. Pagal ANK 589 straipsnio 67 punktą būtent Inspekcija sprendžia dėl minėtų administracinių nusižengimų, todėl prašė išnagrinėti turimus duomenis, prireikus surinkti ar išsireikalauti reikalingą papildomą informaciją bei nuspręsti, ar Inspekcijos 2024 m. lapkričio 6 d. pateiktoje faktinių aplinkybių nustatymo schemoje užfiksuotos aplinkybės atitinka valstybinės žemės užėmimo požymius, o nustačius pažeidimus, spręsti dėl atsakingų asmenų atsakomybės bei imtis Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų veiksmų (privalomųjų nurodymų pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimo).

Taip pat NŽT 2024 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SD-91785-(15.2.48E) „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ pareiškėjo atstovui nurodė, kad NŽT iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo 2023 m. spalio 10 d., 2023 m. spalio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymus bei įvertinusi Inspekcijos pateiktą medžiagą, laiko, jog galbūt yra valstybinės žemės, esančios šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užėmimo požymių. Pažymėjo, kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų veiksmų (privalomųjų nurodymų pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimo), bei dėl galimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo 2024 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 1SD-90442-(15.2.48 E.) „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ kreipėsi į Inspekciją su prašymu spręsti dėl ANK numatytų procedūrų vykdymo. Informavo, kad dėl klausimų, susijusių su minėtos valstybinės žemės sklypo atlaisvinimu, pareiškėjas turi kreiptis į Inspekciją.

Inspekcija, atsakydama į NŽT 2024 m. lapkričio 18 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros kontrolės funkciją, kurią iki tol vykdė NŽT. Tačiau 2022 m. birželio 30 d. Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 23 dalyje įstatymų leidėjas reglamentavo, jog procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. 2023 m. birželio 29 d.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2121 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Taigi iki 2023 m. gruodžio 31 d. NŽT pradėtos žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūros turi būti visa apimtimi tęsiamos ir užbaigiamos iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka ir sąlygomis.

Taigi Regionų administraciniam teismui 2024 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8183-428/2024 nusprendus įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato D. V. prašymus, NŽT, vykdydama šį įsiteisėjusį Regionų administracinio teismo sprendimą, vadovaudamasi ankščiau nurodytomis teisės normomis, turi atlikti ir užbaigti iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtą žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūrą, o šios procedūros metu surinktą medžiagą perduoti Inspekcijai dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, tyrimo atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, iš NŽT 2024 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 1SD-90446-(15.7.48 E.) „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ matyti, kad NŽT iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėta žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūra tęsiama nebuvo, pareiškėjo atstovo prašymai NŽT nagrinėti nebuvo, valstybinės žemės užėmimo faktas nebuvo konstatuotas. Informavo, kad NŽT iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtos žemės naudojimo valstybinės kontrolės procedūros metu surinkus medžiagą ir ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, nustačius valstybinės žemės užėmimo faktą ir perdavus surinktą medžiagą Inspekcijai, Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad NŽT nuo 2024 m. sausio 1 d. neturi įgaliojimų atlikti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 110 straipsnyje, atliks tyrimą ir priims procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad jau yra pilnai įvykdęs teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus. Paaiškino, kad NŽT, vertindama pareiškėjo pateiktus prašymus, 2024 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1PD-2801-(3.2 E.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Inspekciją su prašymu suteikti tarnybinę pagalbą ir atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą bei apie rezultatus informuoti. Inspekcija 2024 m. spalio 24 d. rašte Nr. 2D-2384 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, kad žemės naudojimo patikrinimas žemės sklype bus atliekamas 2024 m. spalio 30 d.

Inspekcija atlikusi žemės sklypo naudojimo aplinkybių nustatymą vietovėje, 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 2D-26123 „Dėl tarnybinės pagalbos ((duomenys neskelbtini))“ atsiuntė patikrinimo rezultatus. NŽT, įvertinusi patikrinimo rezultatus ir atsižvelgdama į tai, kad pagal ANK 589 straipsnio 67 punktą Inspekcija sprendžia dėl valstybinės žemės užėmimo, 2024 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 1SD-90442- (15.2.48 E.) „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ kreipėsi į Inspekciją, kad ji nuspręstu, ar 2024 m. lapkričio 6 d. pateiktoje faktinių aplinkybių nustatymo schemoje užfiksuotos aplinkybės atitinka valstybinės žemės užėmimo požymius, o nustačius pažeidimus, spręsti dėl atsakingų asmenų atsakomybės bei imtis Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų veiksmų (privalomųjų nurodymų pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimo).

Teismo sprendimas aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato D. V. prašymus. Toks teismo įpareigojimas nereiškia ir negali reikšti kokio nors konkretaus ir pareiškėją būtinai tenkinančio sprendimo. Minėtų prašymų nagrinėjimas iš naujo reiškia juose nurodytų aplinkybių įvertinimą faktinių bei teisinių aplinkybių kontekste ir išvados/sprendimo priėmimą kompetencijų/įgaliojimų ribose, o ne pareiškėjo pateiktų prašymų tenkinimą jo pageidaujamu būdu. Pažymėjo, kad NŽT, vykdydama teismo sprendimą, 2024 m. lapkričio 20 d. priėmė administracinį sprendimą Nr. 1SD-91785-(15.2.48 E.) „Dėl valstybinės žemės užėmimo“, kuriuo iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymus.

Taigi, įvertinus NŽT 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo turinį, atsakovo vertinimu, NŽT pilnai ir visapusiškai, savo kompetencijos ribose, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir taip įvykdė teismo sprendimą. Be to, kreipimasis į Inspekciją dėl tolimesnių procedūrų vykdymo, iš esmės reiškia prašymų tenkinimą NŽT kompetencijų ribose. NŽT neturi jokių galimybių kokiu nors kitokiu būdu reaguoti į pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes. NŽT sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka, jis atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti jam vykdomąjį raštą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog atsakovas neįvykdė arba netinkamai įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą. Priešingai, NŽT, gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdyti, ėmėsi veiksmų jam įvykdyti, t. y., atsižvelgdama į nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusį teisinį reguliavimą, pagal kurį žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija, persiuntė Inspekcijai išnagrinėti pareiškėjo prašymus. Nors tarp NŽT ir Inspekcijos vyko susirašinėjimas dėl teismo sprendimo vykdymo, tačiau, kaip matyti iš šalių papildomai pateiktų paaiškinimų bei įrodymų, NŽT išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą bei šį prašymą papildančius 2023 m. spalio 11 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymus, ir 2024 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1SD-91785-(15.2.48 E.) „Dėl valstybinės žemės užėmimo“. Taigi iš esmės įvykdė teismo įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo prašymus, todėl pareiškėjui negali būti išduotas vykdomasis raštas.

Atkreiptinas dėmesys, kad vykdytini yra tik tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendinamas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos Civilinio proceso kodekso numatytos priverstinės teismo vykdymo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001). Taigi, teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti įstatyme nustatytą prievartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001 taip pat yra pažymėta, kad jeigu šalis nesiskaito su sprendimu dėl nustatymo ir pažeidžia kitos šalies teises, tai pažeistos teisės tokiu atveju gali būti ginamos, pareiškiant ieškinį teisme dėl įpareigojimo, kuris gali būti priverstinai įvykdytas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė