2024-06-12 Nr. AB-9406-3-61-3-09767-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-06-12 Nr. AB-9406-3-61-3-09767-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. I-325 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1330-492/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09767-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. I-325 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. V. P. yra Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros tinklalapyje susipažino su Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus (toliau – Personalo ir teisės skyrius) vedėjos pranešimu apie 2022 m. lapkričio 21 d. pradėtą atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – ir ONKTS) prokuroro pareigas. 2022 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu visiems prokurorams buvo atsiųstas minėtas pranešimas.
2.2. Generalinis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 26 straipsniu, vykdydamas generalinio prokuroro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. I-63 patvirtintų Prokurorų atrankos ir vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatus (toliau – Atrankos nuostatai), atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. spalio 25 d. raštą Nr. 17.9.-11801 „Dėl poreikio skelbti atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų pareigybes“, priėmė Įsakymą, kuriame nusprendė 2022 m. lapkričio 21 d. pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybės) ir Prokurorų atrankos komisijai pavedė teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pretendentų į šio įsakymo 1 punkte nurodytas pareigas atranką bei Personalo ir teisės skyriui teisės aktų nustatyta tvarka prokuratūros interneto ir intraneto svetainėse paskelbti pranešimą apie šio įsakymo 1 punkte nurodytą atranką bei privalomus pateikti dokumentus, elektroniniu paštu informuoti į Karjeros registrą įrašytus pretendentus, atlikti kitus su atrankos organizavimu susijusius veiksmus.
2.3. V. P. Personalo ir teisės skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 17 d. nurodymu Nr. PN-22 „Dėl V. P. įrašymo į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę“ yra įrašytas į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, kaip siekiantis Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigų.
2.4. Vadovaujantis Atrankos nuostatų 59 punktu, Personalo ir teisės skyrius, žinodamas, apie tai, jog pareiškėjas minėtu 2020 m. liepos 17 d. nurodymu yra įrašytas į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, kaip siekiantis Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigų, o aktualiu laikotarpiu (2022 m. lapkričio 21 d.) V. P. pareigos atitiko lygiavertes Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, turėjo pareigą, prieš Lietuvos Respublikos generalinei prokurorui priimant Įsakymą, elektroniniu paštu pranešti prokurorams, pageidavusiems būti perkeltiems į tas pareigas, t. y. įrašytiems į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, kaip siekiantiems Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigų. Tokio pranešimo esmė yra informuoti prokurorus, pageidaujančius būti perkeltiems į lygiavertes ar žemesnes pareigas, bei organizuoti atranką tarp šių prokurorų.
2.5. Nors pareiškėjui buvo atsiųstas pranešimas, kuriuo siūloma dalyvauti atrankoje į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, kai atranka bus viešai paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau yra akivaizdu, kad siūlymas dalyvauti bendroje atrankoje su prokurorais, kurie siekia aukštesnių pareigų, iš esmės prieštarauja Atrankos nuostatų VII skyriaus (58–63 p.) normoms. Atrankos nuostatų 60 punkte yra sureguliuota teisinė situacija, kai į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras (po to, kai padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas, remdamasis Karjeros registro duomenimis, apie numatomas eiti laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas elektroniniu paštu pranešė šiems prokurorams, pageidavusiems būti perkeltiems į tas pareigas) atranka vykdoma ir joje dalyvauja tik šie prokurorai (siekiantys būti perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas). Šios nuostatos esmė ta, kad prokurorai, kurie siekia būti perkelti į žemesnes ar lygiavertes pareigas, konkuruoja tarpusavyje ir atrankoje dalyvauja vieninteliu išimtinu atveju, kai į laisvas pareigas (žemesnes ar lygiavertes) pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras ir atrankoje dalyvauja tik šie prokurorai. Prokuroras (ai), siekiantys būti perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, bendroje atrankoje su kitais prokurorais, kurie siekia būti paskirtais į aukštesnes pareigas, nedalyvauja. Tai reiškia, kad pareiškėjui turėjo būti taikoma procedūra, kuri yra nustatyta Atrankos nuostatų XII skyriaus 58–63 punktuose.
2.6. Personalo ir teisės skyrius žinojo apie poreikį skelbti atranką į atsilaisvinančią prokuroro pareigybę dar prieš generaliniam prokurorui priimant Įsakymą, tačiau jis nesiėmė privalomų veiksmų, kurie yra nustatyti Atrankos nuostatų VII skyriaus (58–63 p.) normose, t. y. nesiėmė veiksmų organizuoti prokurorų atranką tarp prokurorų, kurie pageidauja būti perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, ir taip pažeidė imperatyvias Atrankos nuostatų normas (58 p.), kurios nustato pareigą vykdyti atranką Atrankos nuostatuose nustatyta bendra tvarka su VII skyriuje nurodytomis išimtimis tarp prokurorų, siekiančių būti perkeltų į lygiavertes ar žemesnes pareigas. Dėl nurodomo procedūrinio pažeidimo Įsakymas yra neteisėtas, kadangi V. P., įrašyto į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, kaip siekiančio Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigų, teisė iš esmės buvo suvaržyta, o Įsakymas negalėjo būti priimtas; jis buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas V. P. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad atranka jau yra įvykdyta ir prokurorai yra paskirti į pareigas.
4. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, arba V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:
5.1. Atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas buvo inicijuota gavus Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. gegužės 30 d. raštą dėl prokuroro atrankos organizavimo į vieną atsilaisvinančią Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę. Generalinio prokuroro 2022 m. birželio 2 d. rezoliucija Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui buvo pavesta vykdyti atrankos procedūras. Generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ 2022 m. birželio 20 d. buvo pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (1 pareigybė). Vykdant generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1-196 2.2 papunktį, 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. 17.9.-7746 „Dėl pretendentų atrankos į prokuroro pareigas“ prokuratūros prokurorai buvo informuoti apie pradėtą atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas. 2022 m. rugpjūčio 20 d., pasibaigus prašymų pateikimo terminui, buvo gauti dviejų pretendentų prašymai leisti dalyvauti atrankoje į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas.
5.2. V. P. 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikus skundą dėl generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1-196 teisėtumo ir pagrįstumo (administracinė byla Nr. eI3-5656-1161/2022) bei įvertinus skunde išdėstytus argumentus, generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1-250 nutraukė 2022 m. birželio 20 d. pradėtą atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas ir generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 1-196 pripažino netekusiu galios.
5.3. Personalo ir teisės skyrius (padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas), vykdydamas Atrankos nuostatų 59 punkto reikalavimus, pareiškėją elektroniniu paštu informavo, kad yra laisva Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybė, ir paprašė jo, kaip įsirašiusio į Karjeros registrą, informuoti, ar pageidauja eiti minėtas laisvas pareigas. V. P. Personalo ir teisės skyriui 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą Nr. 17.13.-4911 dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas. Generalinio prokuroro 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 17.9.-11003 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas ir jam buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas bei išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
5.4. Generalinėje prokuratūroje 2022 m. spalio 25 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro raštas Nr. 17.9.-11801 „Dėl poreikio skelbti atrankas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų pareigybes“, kuriame buvo prašoma organizuoti prokuroro atrankos procedūrą į vieną laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro (tarnybos vieta Vilniuje) pareigybę (vietoj prokuroro, nuo 2022 m. birželio 1 d. paskirto į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareigas) bei organizuoti prokurorų atrankos procedūras į dvi laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokurorų (tarnybos vieta Vilniuje) pareigybes (vietoj prokuroro, nuo 2022 m. lapkričio 7 d. paskirto į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareigas, ir prokuroro, nuo 2022 m. spalio 31 d. atleidžiamo iš tarnybos prokuratūroje). Personalo ir teisės skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. generaliniam prokurorui pateikė išvadą Nr. P2-1427 „Dėl poreikio komplektuoti laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas“ dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. spalio 25 d. rašto Nr. 17.9.-11801. Generalinis prokuroras rezoliucija šiai išvadai pritarė. Generalinė prokuratūra 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. P2-1442 „Dėl informacijos pateikimo“ V. P. informavo, kad generalinis prokuroras 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, ir, atsižvelgęs į Generalinės prokuratūros 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 17.9.-11003), jam pasiūlė dalyvauti atrankoje, kai ji bus viešai paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka. Įsakymu 2022 m. lapkričio 21 d. buvo pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybės). 2022 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu visiems prokurorams buvo išsiųstas pranešimas apie pradėtą atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybės). 2022 m. gruodžio 21 d., pasibaigus prašymų pateikimo terminui, buvo gauti vienuolikos pretendentų prašymai leisti dalyvauti atrankoje į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas.
5.5. Atsižvelgus į Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darytina išvada, kad prokuroras jo prašymu ir generalinio prokuroro įsakymu gali būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas, esant tam tikroms sąlygoms, tačiau generaliniam prokurorui nėra nustatyta imperatyvi pareiga prokurorą jo prašymu perkelti į lygiavertes pareigas.
5.6. Atrankos nuostatų 58–63 punktai reglamentuoja teisinę situaciją, kai bendra tvarka atranka nėra skelbiama, bet vykdoma speciali atranka, kurioje gali dalyvauti tik į Karjeros registrą įsirašę prokurorai. Jeigu į tokias pareigas pretenduoja tik vienas prokuroras, jis yra skiriamas į šias pareigas be atrankos, kadangi pagal Atrankos nuostatų 7.2 papunkčio nuostatas, Prokurorų atrankos komisija atlieka prokurorų, siekiančių būti perkeltų į lygiavertes ar žemesnes prokuroro, išskyrus vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, pareigas, kai į jas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, atranką. Be to, pagal Atrankos nuostatų 60 punktą, atranka vykdoma, jeigu į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, kurioje gali dalyvauti tik šie prokurorai. Pareiškėjas V. P. yra vienas įrašytas į Karjeros registrą, kaip siekiantis būti perkeltas į lygiavertes pareigas, todėl padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir Prokurorų atrankos komisija neturėjo pareigos vykdyti Atrankos nuostatų 62–63 punktų reikalavimų, o pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymas dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas buvo perduotas generaliniam prokurorui. Atsižvelgiant į tai, V. P. argumentai, kad buvo pažeisti Atrankos nuostatų 58–63 punktų reikalavimai, turi būti vertinami kaip nepagrįsti faktinių aplinkybių ir teisės aktų kontekste. Be to, pareiškėjo pateikta neišsami faktinė situacija suponuoja jo neteisingą teisės aktų vertinimą visos atrankos procedūros kontekste.
5.7. Susipažinęs su V. P. 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymu, generalinis prokuroras 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 17.9.-11003 jo prašymo dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas netenkino ir pasiūlė dalyvauti atrankoje į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, išaiškindamas sprendimo apskundimo terminus bei tvarką.
5.8. Nei Prokuratūros įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato imperatyvių kriterijų ir sąlygų, kuriems egzistuojant, generalinis prokuroras būtų įpareigotas priimti įsakymą dėl asmens paskyrimo, įskaitant ir perkėlimą į lygiavertes ar žemesnes pareigas. Būtent minėtas sprendimas pareiškėjui sukėlė materialiąsias teisines pasekmes, kadangi būtent juo V. P. nebuvo perkeltas į lygiavertes pareigas, nors ir buvo įrašytas į Karjeros registrą, kaip siekiantis lygiaverčių pareigų. Pareiškėjas, būdamas profesionaliu teisininku, aukštos profesinės kvalifikacijos prokuroru, kuriam yra keliami aukštesni procesinių teisių, pareigų ir teisinių pasekmių supratimo standartai, galėjo suvokti minėto sprendimo teisines pasekmes ir turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka teismui pateikti skundą, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad V. P. su 2022 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 17.9.-11003 argumentais sutiko.
5.9. Atsakovas 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. P2-1442 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad generalinis prokuroras 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, ir, atsižvelgęs į Generalinės prokuratūros 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 17.9.-11003, pasiūlė jam dalyvauti atrankoje, kai atranka bus viešai paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau V. P. ir šia suteikta galimybe dalyvauti atrankoje nepasinaudojo, t. y. nepateikė prašymo dalyvauti Įsakymu paskelbtoje atrankoje.
5.10. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. spalio 25 d. raštą Nr. 17.9.-11801 dėl poreikio skelbti atranką į tris laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokurorų pareigybes, iš kurių viena yra būtent ta laisva pareigybė, dėl kurios buvo priimtas, o vėliau pripažintas netekusiu galios generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1-196. Atsižvelgiant į tai, atrankos procedūros į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas yra tęstinis procesas, todėl pareiškėjo skundžiamas įsakymas jam tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti administracinės bylos objektu; tiesiogines teisines pasekmes V. P. sukėlė būtent generalinio prokuroro 2022 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 17.9.-11003.
5.11. Ši administracinė byla pagal pareiškėjo skundą turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 d. 1 p.), kadangi Įsakymas V. P. nesukelia teisinių pasekmių, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
6. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Atsakovo atstovė akcentavo, kad atliekant atranką į laisvas prokurorų pareigas, buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų.
II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su atrankų į atsilaisvinančias pareigas prokuratūroje organizavimu, ir pacitavęs Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 1 punkto ir Atrankos nuostatų 1, 7.2, 58, 59, 60, 61, 62 bei 63 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog V. P. yra įrašytas į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, kaip siekiantis Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigų, t. y. pareiškėjas siekia lygiaverčių pareigų, todėl turi būti taikomas Atrankos nuostatų VII skyrius. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu V. P. buvo vienintelis prokuroras, įrašytas į Karjeros registrą, kaip siekiantis būti perkeltas į lygiavertes pareigas, todėl padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas, bei Prokurorų atrankos komisija, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturėjo pareigos vykdyti Atrankos nuostatų 62–63 punktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad V. P. 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymas dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas buvo perduotas generaliniam prokurorui, kuris pareiškėjo prašymo netenkino ir jam pasiūlė dalyvauti bendroje atrankoje. Teismas akcentavo, kad galiojantys teisės aktai generaliniam prokurorui nenustato pareigos perkelti prokurorą į lygiavertes ar žemesnes pareigas, tai yra generalinio prokuroro diskrecijos teisė, bet ne pareiga.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. spalio 25 d. raštu Nr. 17.9.-11801 dėl poreikio skelbti atranką į tris laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokurorų pareigybes (iš kurių viena tęstinė pareigybės procedūra), ir priėmė Įsakymą. Vadovaudamasis Atrankos nuostatų 59 punktu, padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas, pareiškėją, pageidavusį būti perkeltam į lygiavertes pareigas, elektroniniu paštu informavo kad yra laisva Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybė. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, V. P. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo Įsakymo turinys netenkina, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
10. Teismas pabrėžė, kad kiti šalių argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl argumentų dėl jų nepateikė.
III. 11. Pareiškėjas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjo skundą ir Įsakymą panaikinti.
12. V. P. nuomone, teismas, priimdamas 2024 m. sausio 11 d. sprendimą, jo skundo iš esmės neišnagrinėjo, o tik perrašė atsakovo Generalinės prokuratūros atsiliepimą; tokia praktika nėra toleruotina, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
12.1. V. P. nekvestionuoja generalinio prokuroro diskrecijos teisės spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms eiti, šiuo ginču norima atkreipti dėmesį į padarytus procedūrinius pažeidimus, nesiekiant imperatyvaus įpareigojimo priimti įsakymą dėl asmens skyrimo į pareigas.
12.2. Apibendrinant faktines aplinkybes, galima daryti išvadą, kad atsakovas, pripažinęs procedūrinius pažeidimus (prieš skelbiant atranką neinformavo pareiškėjo apie laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę) dėl atrankos vykdymo (nustatyta speciali tvarka), generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas nutraukimo“ nutraukė 2022 m. birželio 20 d. pradėtą atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, kadangi generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ pripažino netekusiu galios.
12.3. Yra akivaizdu, kad priimdamas Įsakymą, atsakovas nesilaikė nustatytos procedūros (specialios tvarkos), kurią buvo pripažinęs, o būtent, jog prieš priimant Įsakymą t. y. prieš skelbiant atranką, V. P. neinformavo apie laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę (3 pareigybės) ir nepaklausė nuomonės dėl pareigų, kaip buvo padaręs prieš tai. Generalinės prokuratūros 2022 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. P2-1442 „Dėl informacijos pateikimo“, informuojantis pareiškėją apie generalinio prokuroro jau 2022 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, vienareikšmiškai parodo išankstinę atsakovo poziciją nevykdyti imperatyvių atrankos procedūrų.
12.4. Generalinės prokuratūros vertinimu, atrankos procedūros į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybes) yra tęstinis procesas. Tam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau su tokia išvada negalima sutikti, kadangi yra kalbama apie atskirus atsakovo individualius administracinius aktus. Ginčijamas individualus atsakovo priimtas administracinis aktas, kuris yra vienkartinis teisės normų taikymo privalomas rezultatas konkretaus subjekto ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, turintis įtakos šio subjekto ar subjektų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. sukeliantis konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Būtent individualiu administraciniu aktu viešojo administravimo subjektai elgesio taisykles taiko konkrečioje situacijoje konkrečiam asmeniui. Skundžiamame akte nėra jokių nuorodų, kad tai yra sudėtinė kažkokios procedūros dalis, tęstinis procesas ar panašiai.
12.5. Teismas turi pareigą ex officio (pagal pareigas) vertinti tai, ar individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai yra susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu, nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, kadangi riboja subjekto teises tokį aktą skųsti ir apsunkina jo teisminę kontrolę. Tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, taip pat tinkamam teismo procesui bei teisingam bylos išnagrinėjimui. Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) turėtų būti pripažintas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir, ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o taip pat ir visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą, apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą.
12.6. Pareiškėjas tik nagrinėjant bylą pirmą kartą išgirdo, kad Įsakymas buvo kažkokios tęstinės procedūros dalis, nors tokių formuluočių ar nuorodų skundžiamame akte nėra nurodyta. Skundžiamo individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nėra nurodytų procedūrinių dokumentų, kuriais remiantis (galbūt tęstinės procedūros), buvo priimtas individualus administracinis aktas, prie jo taip pat nėra pridėta jokių dokumentų.
12.7. Kita vertus, V. P. nesutinka ir su tuo, kad Įsakymas – tai tęstinė pareigybės procedūra, kadangi jis buvo priimtas esant visiškai skirtingoms faktinėms aplinkybėms, lyginant su generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. priimto įsakymo Nr. 1-196 aplinkybėmis. Skirtingi yra ir skundžiamo įsakymo atsiradimo poreikis, prielaidos, turiniui keliami reikalavimai ir panašiai.
12.8. Atsakovas privalėjo laikytis nustatytos atrankos procedūros, prieš priimdamas Įsakymą, kaip darė anksčiau. Kad Įsakymas galėtų būti pripažintas tęstinės procedūros dalimi, tai turėtų būti nurodyta pačiame Įsakyme.
13. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Generalinės prokuratūros nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė objektyviai pagrįstas ir motyvuotas išvadas faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo kontekste, tinkamai taikė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo tokius argumentus:
14.1. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnyje nustatytus sprendimo turiniui – įžanginei, aprašomajai, motyvuojamai ir rezoliucinei dalims – keliamus reikalavimus. Teismo sprendimas buvo priimtas laikantis teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, yra motyvuotas ir pagrįstas, t. y. jame buvo analizuotas teisinis reguliavimas, nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos teismo išvados, keliamo ginčo ribose atliekant teisinį faktinių aplinkybių vertinimą teisės aktų kontekste. Aplinkybė, kad teismo išvados sutampa su atsakovo pozicija, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas perrašė jo atsiliepimą. Tai, kad teismo sprendimas V. P. netenkina, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
14.2. Pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeisti Atrankos nuostatų 58–63 punktų reikalavimai, turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių kontekste. Be to, V. P. pateikta neišsami faktinė situacija suponuoja jo neteisingą teisės aktų vertinimą visos atrankos procedūros kontekste.
14.3. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde papildomų argumentų dėl materialiąsias teisines pasekmes jam sukeliančio generalinio prokuroro 2022 m. spalio 4 d. sprendimo nepateikė, išskyrus, tai, kad teismo posėdyje į užduotą klausimą atsakė, jog nebuvo poreikio skųsti 2022 m. spalio 4 d. sprendimą. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad V. P. sutiko su atsakovo 2022 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 17.9.-11003 išdėstytais argumentais, nors būtent šis sprendimas, o ne Įsakymas, jam sukėlė materialiąsias teisines pasekmes.
14.4. Pareiškėjo teiginys, kad Generalinės prokuratūros 2022 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. P2-1442 „Dėl informacijos pateikimo“, informuojantis jį apie generalinio prokuroro 2022 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, vienareikšmiškai parodo išankstinę atsakovo poziciją nevykdyti imperatyvių atrankos procedūrų, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas Atrankos nuostatų 59 punkto reikalavimus įvykdė, pareiškėją 2022 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu informuodamas, kad yra laisva Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybė, ir jo, kaip įsirašiusio į Karjeros registrą, paprašė informuoti, ar pageidauja eiti minėtas laisvas pareigas, taip pat išnagrinėdamas V. P. 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymą ir priimdamas 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 17.9.-11003.
14.5. Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo visumą, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi: 1) atrankos procedūros į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas yra tęstinis procesas, prasidėjęs 2022 m. birželio 17 d., kai generalinis prokuroras pasirašė įsakymą Nr. 1-196; 2) atsakovas įvykdė Atrankos nuostatų 59 punkto reikalavimus, pareiškėją informuodamas apie laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę; 3) padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir Prokurorų atrankos komisija neturėjo pareigos vykdyti Atrankos nuostatų 62–63 punktų reikalavimų, kadangi V. P. vienas yra įrašytas į Karjeros registrą, kaip siekiantis būti perkeltas į lygiavertes pareigas; 4) visos Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Atrankos nuostatuose nustatytos procedūros buvo atliktos tinkamai.
14.6. Generalinė prokuratūra, vykdydama atrankos procedūras, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atrankos procedūros į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, pradėtos Įsakymu, yra tęstinis procesas. V. P. skundžiamas įsakymas jam tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia. Visas faktines aplinkybes ir procedūrų tęstinumą, laikantis Atrankos nuostatuose nustatytos tvarkos ir procedūrų, pagrindžia atsakovo teismui pateikta rašytinė medžiaga. Vien aplinkybė, kad Įsakymo preambulėje nėra nurodyta informacija, jog buvo vykdoma tęstinė procedūra, nesudaro pagrindo Įsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi teisės aktai neįpareigoja įsakyme nurodyti, jog yra vykdoma atrankos tęstinė procedūra. Detalesnis Įsakymo motyvavimas formalaus pobūdžio motyvais negalėtų pakeisti pareiškėjo individualios situacijos. Be to, įsakymas dėl atrankos paskelbimo nelaikytinas poveikio priemone asmeniui, todėl neturi būti papildomai motyvuotas. Įsakymas konkrečias teisines pasekmes sukėlė kitiems asmenims (atrankos procedūros jau yra baigtos ir generalinio prokuroro 2023 m. vasario 6 d. įsakymais nuo 2023 m. vasario 20 d. į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas buvo paskirti trys prokurorai) ir nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų jį panaikinti.
14.7. Atranka pradedama generalinio prokuroro sprendimu, esant poreikiui, kuris įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Ginčo atveju tiek generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1-196, tiek skundžiamas įsakymas buvo priimti įvertinus konkrečių prokuroro pareigų poreikį, todėl minėtų įsakymų atsiradimo poreikis yra tapatus – reikalingas prokuroras į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas. Be to, minėtų įsakymų prielaidos taip pat yra tapačios, kadangi yra laisvos Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigos. Vien tai, kad skiriasi laisvų prokuroro pareigybių skaičius, nesudaro pagrindo teigti, jog tiek generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1-196, tiek Įsakymo atsiradimo poreikis ir prielaidos yra skirtingi ar skirtingi yra šių aktų turiniui keliami reikalavimai. Atsakovas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. spalio 25 d. raštą Nr. 17.9.-11801 dėl poreikio skelbti atranką į tris laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokurorų pareigybes (iš kurių viena tęstinė pareigybės procedūra), priėmė Įsakymą.
14.8. V. P. apeliacinio skundo argumentai dėl Įsakymo nėra teisiškai ir faktiškai pagrįsti, skundas grindžiamas pateikiant neišsamią faktinių aplinkybių informaciją ir jų netinkamą vertinimą teisės aktų kontekste, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. I-325 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Tiek atsakovo, tiek teismo išsamiai aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas buvo inicijuota gavus Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. gegužės 30 d. raštą dėl prokuroro atrankos organizavimo į vieną atsilaisvinančią Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę. Generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I-196 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ 2022 m. birželio 20 d. buvo pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, tačiau pareiškėjui 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikus skundą dėl generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1-196 teisėtumo ir pagrįstumo (administracinė byla Nr. eI3-5656-1161/2022, naujas Nr. eI3-713-1161/2024), įvertinęs skunde išdėstytus argumentus, generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. I-250 nutraukė 2022 m. birželio 20 d. pradėtą atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas bei generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 1-196 pripažino netekusiu galios. Personalo ir teisės skyrius (padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas), vykdydamas Atrankos nuostatų 59 punkto reikalavimus, 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėją elektroniniu paštu informavo, kad yra laisva Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybė, ir paprašė jo, kaip įsirašiusio į Karjeros registrą, informuoti, ar pageidauja eiti minėtas laisvas pareigas. V. P. Personalo ir teisės skyriui 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas. Generalinio prokuroro 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 17.9.-11003 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas ir jam buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, kai ji bus viešai paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Generalinėje prokuratūroje 2022 m. spalio 25 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro raštas Nr. 17.9.-11801 „Dėl poreikio skelbti atrankas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų pareigybes“, kuriame buvo prašoma organizuoti prokuroro atrankos procedūrą į vieną laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro (tarnybos vieta Vilniuje) pareigybę bei dvi laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokurorų (tarnybos vieta Vilniuje) pareigybes. Generalinė prokuratūra 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. P2-1442 „Dėl informacijos pateikimo“ V. P. informavo, kad generalinis prokuroras 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybes) ir atsižvelgdama į Generalinės prokuratūros 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 17.9.-11003), jam pasiūlė dalyvauti atrankoje, kai atranka bus viešai paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka. Įsakymu 2022 m. lapkričio 21 d. buvo pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybės). 2022 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu visiems prokurorams buvo išsiųstas pranešimas apie pradėtą atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybės).
18. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo vienintelis prokuroras, įrašytas į Karjeros registrą, kaip siekiantis būti perkeltas į lygiavertes pareigas, todėl padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas, bei Prokurorų atrankos komisija, priešingai nei teigia V. P., neturėjo pareigos vykdyti Atrankos nuostatų 62–63 punktų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad galiojantys teisės aktai generaliniam prokurorui nenustato pareigos perkelti prokurorą į lygiavertes ar žemesnes pareigas, tai yra generalinio prokuroro diskrecijos teisė. V. P. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjo nuomone, teismas jo skundo iš esmės neišnagrinėjo, o tik perrašė atsakovo Generalinės prokuratūros atsiliepimą. V. P. teigia, kad priimdamas Įsakymą, atsakovas nesilaikė nustatytos procedūros (specialios tvarkos), kurią buvo pripažinęs, o būtent, prieš priimant Įsakymą t. y. prieš skelbiant atranką, pareiškėjo neinformavo apie laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę (3 pareigybes) bei nepaklausė nuomonės dėl pareigų; Generalines prokuratūros 2022 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. P2-1442 „Dėl informacijos pateikimo“, informuojantis pareiškėją apie generalinio prokuroro jau 2022 m. lapkričio 15 d. priimtą sprendimą pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, vienareikšmiškai parodo išankstinę atsakovo poziciją nevykdyti imperatyvių atrankos procedūrų. V. P. nurodo, kad Įsakyme nėra jokių nuorodų, kad tai yra sudėtinė kažkokios procedūros dalis, tęstinis procesas ar panašiai, tai jis pirmą kartą išgirdo tik nagrinėjant bylą teisme. Be to, toks vertinimas nėra pagrįstas, kadangi Įsakymas buvo priimtas esant visiškai skirtingoms faktinėms aplinkybėms, lyginant su generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. priimto įsakymo Nr. 1-196 aplinkybėmis; skirtingi yra ir skundžiamo įsakymo atsiradimo poreikis, prielaidos, turiniui keliami reikalavimai ir panašiai.
19. Kaip jau minėta, Įsakymu buvo pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybės). Įsakymu Prokurorų atrankos komisijai buvo pavesta teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pretendentų į nurodytas pareigas atranką, o Personalo ir teisės skyriui – teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti prokuratūros interneto ir intraneto svetainėse pranešimą apie nurodytą atranką ir privalomus pateikti dokumentus, elektroniniu paštu informuoti į Karjeros registrą įrašytus pretendentus, atlikti kitus su atrankos organizavimu susijusius veiksmus. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 26 straipsniu bei vykdant Atrankos nuostatus ir atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. spalio 25 d. raštą Nr. 17.9.-11801 „Dėl poreikio skelbti atrankas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų pareigybes“.
20. Pareiškėjas V. P. ginčija Įsakymą, kuriuo buvo pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, kadangi nebuvo realizuota jo teisė būti paskirtam į šias lygiavertes pareigas, nedalyvaujant bendroje atrankoje su prokurorais, kurie siekia aukštesnių pareigų. Pareiškėjo nuomone, nesiėmęs veiksmų organizuoti prokurorų atranką tarp prokurorų, kurie pageidauja būti perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas, atsakovas pažeidė imperatyvias Atrankos nuostatų normas (58 p.), o dėl procedūrinio pažeidimo V. P., įrašyto į Karjeros registro perkėlimo duomenų bazę, kaip siekiančio Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigų, teisės iš esmės buvo suvaržytos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kvestionuodamas atsakovo Įsakymą, skunde teismui nenurodo argumentų, kuriais būtų grindžiamos realios pasekmės jo individualioms teisėms, neįvardija priemonių, kurias teismas sprendimu turėtų pritaikyti atsakovui, kad jo teisės būtų apgintos.
21. Generalinės prokuratūros personalo formavimo procedūros vykdymas yra priskirtas šios institucijos kompetencijai, o jos vykdymo tvarka yra nustatyta Prokuratūros įstatyme. Atsakovas, būdamas atsakingas už Generalinės prokuratūros personalo formavimą, turi plačią diskrecijos teisę atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir yra atsakingas už pasirinkimą, jis, priimdamas sprendimą, taip pat turi įvertinti galinčias kilti pasekmes. Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atrankos į laisvas pareigas tikslas yra surasti tinkamiausią kandidatą tam tikrai darbo vietai ir kuo efektyvesnis yra atrankos procesas, tuo tikslingiau bus išnaudojama konkreti valstybės institucijos pareigybė, siekiant organizacijos tikslų. Taip yra realizuojamas geriausio pretendento atrankos principas (objektyvumo principas), skirtas tam, kad atranka pasipildytų naujais dalyviais, iš kurių būtų galima pasirinkti tinkamiausią. Pagal Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas. Į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas: 1) jo prašymu, kai jis yra ištarnavęs ne mažiau kaip trejus metus ir į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų; 2) jo sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų; 3) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos (Prokuratūros įstatymo 36 str. 2 d.).
23. Prokurorų, siekiančių būti perkeltų į lygiavertes ar žemesnes pareigas, atrankos organizavimą reglamentuoja Atrankos nuostatų VII skyrius (58–63 p.). Prokurorų, siekiančių būti perkeltų į lygiavertes ar žemesnes pareigas, atranka vykdoma Atrankos nuostatuose nustatyta bendra tvarka su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis (Atrankos nuostatų 58 p.). Jeigu į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, vykdoma atranka, kurioje gali dalyvauti tik šie prokurorai (Atrankos nuostatų 60 p.). Prokuroras, siekiantis būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas, pateikia padaliniui, atliekančiam personalo administravimo funkcijas, Nuostatų 27.1, 27.3 ir 27.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus (Atrankos nuostatų 61 p.). Padalinys, atliekantis personalo administravimo funkcijas, Prokurorų atrankos komisijai pateikia prokurorų, siekiančių būti perkeltų į tas pačias lygiavertes ar žemesnes pareigas, sąrašą ir Nuostatų 32.1, 32.2, 32.5‒32.7 papunkčiuose nurodytą informaciją (Atrankos nuostatų 62 p.). Nuostatų 27.1 punkte yra numatyta, kad pretendentas pateikia prašymą dalyvauti atrankoje.
24. Aptartų Prokuratūros įstatymo ir Atrankos nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymu nėra nustatyta imperatyvaus pobūdžio kriterijų ir sąlygų, kuriems egzistuojant, generalinis prokuroras būtų įpareigotas priimti įsakymą dėl asmens skyrimo į pareigas, įskaitant ir dėl jo perkėlimo į lygiavertes pareigas be atrankos. Nors Prokuratūros įstatymo 34 straipsnyje yra įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į prokuroro pareigas, tačiau jie yra skirti pačiam asmeniui, siekiančiam eiti pareigas, t. y. šie kriterijai užtikrina galimybę pretendentui būti įrašytam į registrą ir dalyvauti atrankoje. Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata, jog į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis atrankos principu, bei 8 dalies nuostata, jog generalinio prokuroro nesaisto atrankos komisijos išvados, suponuoja išvadą, kad generalinis prokuroras turi plačią diskreciją spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms.
25. Pareiškėjas V. P. iš esmės nesutinka su generalinio prokuroro sprendimu neperkelti jo į lygiavertes pareigas be atrankos ir pradėti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas bei teigia, kad taip buvo pažeistos atrankos vykdymo procedūros. Pareiškėjo nuomone, pagal Atrankos nuostatus, atranka vykdoma tik tarp prokurorų, kurie siekia būti perkelti į žemesnes ar lygiavertes pareigas, ir tik tuo atveju, jeigu į laisvas pareigas pretenduoja daugiau nei vienas pretendentas. Nagrinėjamu atveju V. P. buvo vienintelis, kuris pageidavo būti perkeltas į lygiavertes pareigas, kitų prašymų nebuvo, todėl atranka negalėjo būti vykdoma.
26. Kaip jau minėta, Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta generalinio prokuroro diskrecijos teisė perkelti prokurorą į lygiavertes pareigas; Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalyse, kuriose yra nustatyta, kad į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis atrankos principu ir kad generalinio prokuroro nesaisto Atrankos komisijos išvados, taip pat yra įtvirtinta generalinio prokuroro, atsakingo, be kita ko, ir už prokuratūros personalo formavimą, diskrecijos teisė spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms. Kai teisės aktuose nėra nustatytų konkrečių kriterijų, kurie imperatyviai nulemtų generalinio prokuroro sprendimą, generalinis prokuroras turi teisę kiekvienu individualiu atveju spręsti, kuris iš kandidatų sąraše esančių pareigūnų yra tinkamiausias vykdyti jam patikėtas pareigas.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek generalinio prokuroro 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I-196 pradėta atranka į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (1 pareigybę), tiek Įsakymu pradėta atranka į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybes), nors yra dėl dalies (vienos) konkrečių tų pačių prokurorų pareigų poreikio, yra savarankiškos procedūros, pradėtos skirtingais įsakymais. Atrankos teisiniai santykiai, kurie prasidėjo 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I-196, nutrūko atsakovui priėmus 2022 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. I-250.
28. Pareiškėjui V. P. apie laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę buvo pranešta elektroniniu laišku 2022 m. rugpjūčio 19 d., ir atsižvelgus į tai, jog jis yra įsirašęs į Karjeros registrą, pareiškėjo buvo paprašyta informuoti, ar jis pageidauja eiti laisvas pareigas, bei nurodyta, kokius dokumentus, siekdamas būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas, turėtų pateikti. V. P. pateiktus prašymą dėl jo perkėlimo į lygiavertes pareigas, generalinis prokuroras 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 17.9-11003 šio jo prašymo netenkino ir jam buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, kai ji bus viešai paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Ta aplinkybė, kad po to Generalinėje prokuratūroje 2022 m. spalio 25 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro raštas Nr. 17.9.-11801 „Dėl poreikio skelbti atrankas į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų pareigybes“, kuriame buvo prašoma organizuoti prokuroro atrankos procedūrą į vieną laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro (tarnybos vieta Vilniuje) pareigybę bei dvi laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokurorų (tarnybos vieta Vilniuje) pareigybes, ir Įsakymu buvo pradėta atrankos procedūra, bei kad pradedant naują atrankos procedūrą pareiškėjui eiti lygiavertes pareigas pakartotinai nebebuvo siūloma, negali būti vertinama kaip pareiškėjo teisių eiti lygiavertes pareigas pažeidimas. Įsakymu pradėta atrankos procedūra buvo vykdoma į tas pačias pareigas, nuo pareiškėjo prašymo būti perkeltam į lygiavertes pareigas netenkinimo, kurio V. P. neginčijo, praėjo pakankamai trumpas laiko tarpas (nuo 2022 m. spalio 4 d. iki lapkričio 21 d.) ir byloje nėra jokių duomenų, kad faktinė situacija būtų pasikeitusi taip, jog sudarytų pagrindą vertinti, kad šiuo atveju generalinis prokuroras turėtų priimti kitokį sprendimą dėl V. P. perkėlimo į lygiavertes pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Personalo ir teisės skyriui pakartotinai nesikreipus į pareiškėją, kaip į Karjeros registrą įrašytą pretendentą informacijos, ar jis pageidauja eiti laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, V. P. teisės nebuvo pažeistos. Pareiškėjo nurodomas išimtinai formalaus pobūdžio argumentas, kad buvo pažeistas Atrankos nuostatų 59 punktas, nes pareiškėjui po to, kai 2022 m. rugpjūčio 19 d. jis buvo informuotas apie laisvas pareigas, prieš priimant Įsakymą, t. y. prieš skelbiant naują atranką, jis iš naujo nebuvo informuotas apie laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę (3 pareigybes) bei nepaklaustas nuomonės dėl pareigų, yra išimtinai su atrankos procedūra susijęs dalykas, viena vertus, neturėjęs realios įtakos pareiškėjo teisėms, kita vertus, niekaip nesietinas su atsakovui įstatymu suteiktos diskrecijos pasirinkti tinkamiausią kandidatą į pareigas ribų peržengimu.
30. Be to, 2022 m. lapkričio 17 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad generalinis prokuroras 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą organizuoti atranką į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas (3 pareigybes), tačiau susipažinęs su šia informacija, pats V. P. pageidavimo eiti laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas nepareiškė. Atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 17.9-11003 netenkinti po prašymo dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas ir priimtą sprendimą organizuoti atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas, minėtu raštu pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje, kai ji bus viešai paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje, tačiau jis šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.
31. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Atrankos nuostatų 60 punktu (t. y. tuo atveju, jeigu į tas pačias laisvas ar atsilaisvinsiančias pareigas pretenduoja daugiau negu vienas prokuroras, vykdoma atranka, kurioje gali dalyvauti tik šie prokurorai), galima vadovautis tik tada, kai dar iki atrankos paskelbimo pretendentai (kiti prokurorai) būtų teikę prašymus perkelti juos į atsilaisvinančias ar laisvas pareigas ir tokiu atveju atitinkamai būtų organizuojama atranka tik šiems asmenims, neskelbiant atrankos kitiems prokurorams. Kadangi pareiškėjas vienas yra įrašytas į Karjeros registrą, kaip siekiantis būti perkelti į lygiavertes pareigas, net ir esant jo pageidavimui būti perkeltam į lygiavertes pareigas, nebūtų pagrindo vykdyti Atrankos nuostatų 62 ir 63 punktų reikalavimų, o šių nuostatų 59 punkto reikalavimą atsakovas vykdė tiesiog V. P. informuodamas apie laisvą Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigybę. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, kad Įsakymu skelbdamas atranką atsakovas būtų pažeidęs Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Atrankos nuostatose nustatytus reikalavimus, o pareiškėjo nurodomi procedūros trūkumai nesukėlė jam realių teisinių padarinių, todėl nėra pagrindų Įsakymą pripažinti neteisėtu.
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro pareigas pradėjimas neprieštaravo nei teisės aktuose įtvirtintiems procedūros reikalavimams, nei teisingumo ir operatyvumo principams, kadangi, kaip jau minėta, Generalinės prokuratūros vykdomos atrankos į prokuroro pareigas procedūros yra pateisinamos siekiu rasti tinkamiausią kandidatą šioms pareigoms. Tai leidžia daryti išvadą, kad generalinis prokuroras iš esmės tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę atrankos būdu pasirinkti geriausius pretendentus į prokurorų pareigas. Minėtos atrankos pradėjimas nepažeidė ir V. P. teisių bei interesų, kadangi, kaip jau minėta, jam buvo pasiūlyta dalyvauti atrankoje.
33. Byloje nustačius, kad generalinis prokuroras, įgyvendindamas teisę parenkant tinkamiausią asmenį eiti pareigas, turi teisės aktuose įtvirtintą plačią diskreciją, atrankos vykdymas esant pretendentui, kurį galima perkelti į lygiavertes pareigas, taip pat nenustačius, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos pagrindinės procedūrinės atrankų organizavimo taisyklės, bei konstatavus, jog Įsakymu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, skundo reikalavimas panaikinti generalinio prokuroro 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. I-325 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ negali būti tenkinamas.
34. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo V. P. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Įsakymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 sausio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ernestas Spruogis
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė