967f6280-034d-40fe-81a1-e2056a64f29f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-813/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26801-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.5.1.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nuteistajam D.

J., jo gynėjui advokatui Donatui Petrauskui, nukentėjusiojo E. V. atstovui advokatui Aidui Mažeikai, nukentėjusiosios I. V. atstovui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. gynėjo advokato Donato Petrausko, nukentėjusiojo E. V. atstovo advokato Aido Mažeikos, nukentėjusiosios I. V. atstovo advokato Romualdo MikliuÅ¡o apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D.

J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; įpareigoti nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ä®pareigojimus vykdyti per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ . IÅ¡ dalies patenkintas E. V. civilinis ieÅ¡kinys ir jam iÅ¡ D.

J. priteista 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1620 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Iš dalies patenkintas I. V. civilinis ieškinys ir jai iš D. J. priteista 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 28,03 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1815 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. J. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2019 m. birželio 23 d. apie 4.00 val. kieme, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. 2, (duomenys neskelbtini) r., konflikto metu, tyčia, sudavė kumščiais ne mažiau keturių smÅ«gių į galvÄ , veidÄ , deÅ¡inę rankÄ E. V., rankomis sugriebęs pargriovė ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinių kraujosruvų kairės akies abiejuose vokuose, deÅ¡inio žasto srityje, odos nubrozdinimų virÅ¡utinės lÅ«pos srityje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kraujosruvos deÅ¡inės akies junginėje, muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje.

2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, 2019 m. birželio 23 d. apie 4.00 val. kieme, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. 2, (duomenys neskelbtini) r., konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė I. V. už abiejų rankų, suėmęs už rankos stumdė, dėl ko I. V. nukrito ant žemės, ranka suėmęs už plaukų tempė, sugriebė už kaklo, smaugė ir sudavė ranka vienÄ smÅ«gį į veidÄ , stumdė, dėl ko I. V. atsitrenkdavo į stovinčiÄ transporto priemonę ir nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. V. poodines kraujosruvas kaklo kairėje, už deÅ¡inės ausies, kairiame žaste, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimus deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, deÅ¡inės ausies klausos nervo pažeidimÄ ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡inės ausies klausos nervo pažeidimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

3. Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas D. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , pakartotinę kÅ«no tyrimų ekspertizę I. V., panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo D. J. iÅ¡teisinti, kadangi jo veiksmai atitinka BK 28 straipsnio sudėtį; priteisti iÅ¡ E. V. ir I. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis gynė savo draugÄ nuo pastarÄ jį užpuolusių agresyviai besielgiančių ir apsvaigusių nuo alkoholio neva nukentėjusiųjų V.

Kad situacija buvo pavojinga, patvirtina faktas, jog jo draugas E. K. dėl patirtų sumuÅ¡imų mirė ligoninėje. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje baudžiamojoje byloje E. V. kaltinamas dėl pastarojo nužudymo, o I. V. kaltinama vieÅ¡osios tvarkos trukdymu ir D. J. sveikatos sutrikdymu, tačiau teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Liudytojas J. K. patvirtino, kad pirmiausia E. V. sudavė ranka E. K. į galvÄ ir Å¡is nukrito, o D. J. bandė ginti draugÄ . Liudytojas T. T. (T.) taip pat nurodė, kad pirmas sudavė E. V.. 3.2.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad D. J. ir E. V. konfliktas buvo abipusis ir kad neaiÅ¡ku, ar E. K. iÅ¡vis buvo reikalinga gynyba. Teigiama, kad susidaręs konfliktas nebuvo įprastos muÅ¡tynės, kuomet teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį neatsiranda. D. J. tikina, kad matydamas, kaip stipriai yra muÅ¡amas jo draugas, nedvejodamas jį gynė. Eilė liudytojų parodymų įrodo, jog pasikėsinimo faktas buvo realus, o nuteistasis bandė ginti savo draugÄ nuo akivaizdžiai agresyvių ir neblaivių V..

Žala, kuri buvo padaryta besikėsinantiems asmenims, t. y. I. V. ir E. V., specialistų iÅ¡vadose buvo įvertinta kaip nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tad akivaizdu, kad gynyba buvo proporcinga ir bÅ«tinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. 3.3. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ liudytojais apklaustų asmenų tapo aiÅ¡ku, kad, prieÅ¡ingai nei nusprendė teismas, D. J. elgėsi neagresyviai ir stengėsi iÅ¡likti ramus net bandomas arÅ¡iai ir aktyviai bÅ«ti iÅ¡provokuotas I. V.

įžūlių veiksmų. Jis prašė I. V. apsiraminti ir elgtis adekvačiai, netriukÅ¡mauti, nesikabinėti prie žmonių, nesikeikti, tačiau po Å¡ių praÅ¡ymų ji tapo dar agresyvesnė, ėmė vadinti jį necenzÅ«riniais žodžiais, grasinti, bandė smÅ«giuoti rankomis bei sudavė tiesiogiai smÅ«gius. Negana to, kaip paliudijo E. P., I. V. deÅ¡inėje rankoje iÅ¡keltu buteliu taikėsi jam suduoti, bet jos rankÄ su buteliu sulaikė E. P.. Kad I. V. 2019 m. Joninių naktį buvo agresyvi ir smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtino ir liudytojas K.

N.. IÅ¡ jo parodymų matyti, kad I. V. pati provokavo bÅ«simÄ konfliktÄ . Pastarasis nurodė, kad ji Å¡liÅ«kÅ¡telėjo E. stiklinę alaus. Liudytojas E. L. taip pat nurodė, kad I. V. buvo agresyvi, keikėsi, visaip įžeidinėjo, provokavo konfliktÄ , bandė rankomis kažkam suduoti. Liudytoja M. J. nurodė, kad I. V. įžeidėjo D. J., grasino jį pasodinti į kalėjimÄ . Liudytojas L. L. patvirtino, kad ir E. V. 2019 m. Joninių vakarÄ buvo agresyvus, prasilendamas pastÅ«mė jį petimi.

Liudytojas J. K. nurodė, kad E. V. deÅ¡ine ranka smogė į galvos sritį, o E. K. nugriuvus, pribėgo pastarojo draugas D. J.. Be to, minėtas liudytojas manė, kad konfliktÄ sukėlė bÅ«tent E. V. žmona. Liudytojas T. T. patvirtino, kad pirmasis sudavė E. V.. Å ie parodymai, anot apelianto, patvirtina, kad nuteistasis konflikto neinicijavo, o tik ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant apginti savo draugÄ , elgėsi bÅ«tinajai ginčiai bÅ«dingais veiksmais. Minėtų liudytojų parodymai taip pat paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad D.

J. į Å¡ventę atėjo konfliktiÅ¡kai nusiteikęs ir patvirtina, kad konfliktus kėlė ne nuteistasis, o V.. Specialisto iÅ¡vada ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ir D. J. buvo sužalotas, taigi, nukentėjo nuo Å¡ioje byloje nukentėjusių asmenų. 3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas dėl nesuprantamų priežasčių nesigilino ir nevertino specialisto Leono Urbonavičiaus parodymų, kur jis patvirtino, kad sveikatos pakitimai, kuriais skundžiasi I. V. ir kurie lėmė, anot apelianto, nepagrįstÄ sveikatos sutrikdymo perkvalifikavimÄ iÅ¡ nežymaus į nesunkų, nėra susiję su 2019 m. birželio 23 d.

įvykiais. Teismo posėdžio metu Leonas Urbonavičius paklaustas, ar I. V. sužalojimai (kraujosrūvos), nustatytos apžiūrų metu, galėjo būti susiję su I. V. ūžesiu dešinėje ausyje, atsakė, kad jis nėra specialistas ir abejoja ar tai gali būti susiję, taip pat nurodė, jog I. V. pirmos jos kūno apžiūros metu (2019 m. birželio 26 d.) nesiskundė nei vienos ausies klausos sutrikimais, jis šios apžiūros metu jokių kraujingų išskyrų nematė. Specialistas patvirtino, jog I.

V. pirminės apžiÅ«ros metu nesiskundė klausos pablogėjimu, ūžesiu ausyse ar tuo labiau jokiais regėjimo sutrikimais, I. V. nesiskundė ir nenurodė nei vieno trauminio neurito požymio. Liudytojas D. P. nurodė, kad ant I. V. veido nematė jokių sužalojimų. 3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji I. V. magnetinio rezonanso tyrimÄ darėsi praėjus beveik pusei metų po 2019 m. Joninių nakties. Kvestionuojamos ir J. B. MRT iÅ¡vados, kuriomis I. V. nustatyta subependiminė cista, nes tokia cista, pasak apelianto, įprastai randama naujagimiams.

Taip pat, iÅ¡ specialisto Leono Urbonavičiaus liudijimo ir apžiÅ«ros iÅ¡vadų nėra pagrindo manyti, kad ausų sutrikimai atsirado bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų ar yra susiję su 2019 m. Joninių Å¡ventės metu vykusiu konfliktu. Dėl Å¡ios priežasties teismas neturėjo pagrindo I. V. patirtus sveikatos sutrikimus pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o siekiant užtikrinti visapusiÅ¡kÄ objektyvumÄ bei faktų tikslumÄ , svarbu I. V. atlikti pakartotinę kÅ«no tyrimų ekspertizę. 3.6.

Aplinkybė, kad D. J. atvykusiems policijos pareigÅ«nams nenurodė, jog gynė draugÄ , nėra pagrindas pripažinti, kad iÅ¡ties jis to nedarė, juolab, kad ir E. V. taip pat nesakė, kad turi pretenzijų D. J.. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje apklaustų asmenų parodymų negalima padaryti neabejotinos iÅ¡vados, jog E. K. buvo stipriai sumuÅ¡tas jau tuo metu, kai vyko konfliktas tarp D. J. ir V., kas, pasak apelianto, rodo, jog teismas negalėjo visapusiÅ¡kai įvertinti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusio konflikto priežasčių ir padaryti objektyviu iÅ¡vadų.

Teismas, iÅ¡reikÅ¡damas abejones ir pripažindamas, kad ne iki galo iÅ¡siaiÅ¡kino ar supranta 2019 m. birželio 23 d. naktį vykusių įvykių sekÄ , pripažino, kad turi abejonių dėl naktį vykusių konfliktų. Esminis argumentas, kuris lėmė tokį teismo verdiktÄ , bÅ«tent ir buvo tai, kad nėra aiÅ¡ku, ar tikrai nuteistojo veiksmai ir konfliktas su V. įvyko iÅ¡ karto po to, kai V. mušė E. K.. 3.7. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatas ir byloje esančias abejones ir prieÅ¡taravimus vertino ne kaltininko naudai.

Vertindamas įrodymus ir suraÅ¡ydamas nuosprendį, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį. Visa tai, anot apelianto, rodo, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. 3.8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Kauno apygardos teisme nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl E. K. nužudymo, visuomeninės rimties ir tvarkos sutrikdymo ir D. J. sveikatos sutrikdymo, kurioje kaltinimai pareikÅ¡ti E. V. ir I.

V.. Minėtoje byloje pareikÅ¡tų kaltinimų turinys atskleidžia, kad, skirtingai nei aiÅ¡kino teismas, yra akivaizdu, kad D. J. konfliktas su V. įvyko tuo pačiu metu, kai vyko V. konfliktas su E. K., kai V. užpuolė jo draugÄ E. K.. Vadinasi, teismas nekokybiÅ¡kai iÅ¡analizavo visas aplinkybes, taip neteisingai inkriminuodamas BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, kai D. J. veiksmai atitinka BK 28 straipsnio sudėtį.

4. Nukentėjusiojo E. V. atstovas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį: nepripažinti D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo nukentėjusiųjų rizikingÄ ir provokuojantį elgesį; pripažinti D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų padarymo tai, kad veikÄ padarė recidyvistas; sugriežtinti D. J. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę; netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų; iÅ¡ dalies patenkinti E. V. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jam iÅ¡ D.

J. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 4.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo rizikingas ir provokuojantis. Teigiama, kad iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis I. V. suėmė už plaukų ir tempė į Å¡onÄ po to ir už tai, kad Å¡i „rėkė, kad jį pasodins“, o toks pastarosios elgesys tikrai negali bÅ«ti laikomas rizikingu ar provokuojančiu, juolab, kad tai ji pasakė po to, kai D.

J. sudavė smÅ«gius jos sutuoktiniui E. V.. 4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino D. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nors dėstydamas argumentus pažymėjo, kad D. J. teisiamas ketvirtÄ kartÄ , jo teistumas neiÅ¡nykęs. 4.3. Kadangi byloje nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir dvi sunkinančios aplinkybės, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti, D. J. 4 kartus teistas, baustas administracine tvarka, buvo nusikaltimo vykdytojas, todėl, apelianto įsitikinimu, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė už jos vidurkį.

Atitinkamai didintina ir galutinė subendrinta bausmė. 4.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgus į tai, jog D. J. 4 kartus teistas, realaus laisvės atėmimo neskyrimas teisiant asmenį penktÄ kartÄ , visuomenėje gali susidaryti nebaudžiamumo įspÅ«dis ir tai nestabdytų kitų asmenų nuo naujų, pasikartojančių nusikalstamų veikų darymo. D. J. ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo taikomos įvairios bausmės - ir bauda, ir laisvės apribojimas, ir laisvės atėmimas taikant jo atidėjimÄ , tačiau tai nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų.

Tai leidžia manyti, kad D. J. iki Å¡iol nebuvo tinkamai nubaustas, Å¡velnių bausmių paskyrimas nepadarė jam jokio poveikio. IÅ¡ 4 ankstesnių D. J. teistumų 3 yra už analogiÅ¡kus nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis). Net ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas pripažino, kad jis nuolat veliasi į konfliktus, nesugeba iÅ¡vengti konfliktinių situacijų ir dėl jo veiksmų nukenčia kiti asmenys. Todėl vienintelė galimybė užkirsti keliÄ toliau D. J. daryti nusikaltimus, anot apelianto, yra jo izoliavimas.

Nuteistajam paskyrus laisvės atėmimÄ , jam bÅ«tų taikomos tam tikros pataisymo priemonės - bausmės atlikimo režimas, nuteistųjų darbas, profesinis ir bendrasis lavinimas, nuteistųjų socialinė reabilitacija, kurios galėtų teigiamai paveikti nuteistÄ jį. Siekiant užtikrinti teisingumo principÄ , vienintelė teisinga bausmė Å¡ioje situacijoje yra realus laisvės atėmimas. Kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, o, kilus pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas, D.

J. BK 75 straipsnis netaikytinas. 4.5. Apeliantas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo pareikÅ¡tas 2000 eurų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, tačiau mano, kad teismo priteista 500 eurų suma yra gerokai per maža. Teismas pripažino, kad E. V. patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau neatkreipė dėmesio į nukentėjusiojo atstovo baigiamojoje kalboje nurodytÄ labai svarbų argumentÄ - D. J. E. V. sumušė bendruomenės Å¡ventės metu, jos dalyvių akivaizdoje.

Šį įvykį matė daug žmonių, nukentėjusysis buvo muÅ¡amas net gulintis ant jo užsilipus. Tad turėtų bÅ«ti akivaizdu, kad jis buvo pažemintas daugelio žmonių akivaizdoje, dėl ko neabejotinai pablogėjo jo reputacija. PraktiÅ¡kai visų elementų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje buvimas leidžia praÅ¡yti atlyginti neturtinę žalÄ , prilygstančiÄ teismų praktikoje nustatytam maksimumui -1000 eurų.

5. Nukentėjusiosios I. V. atstovas advokatas Romualdas MikliuÅ¡as apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam griežtesnę bausmę (netaikyti BK 75 straipsnio) bei pilnai patenkinti ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo; papildomai priteisti 500 Eur advokatės E. Belevičienės atstovavimo iÅ¡laidų. 5.1. Apelianto nuomone, teismo paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , neatitinka visuomenės interesų bei prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, Å¡ioje byloje teismas negalėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę.

Teismo paskirta bausmė (atidedant jos vykdymÄ ) yra pernelyg Å¡velni, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytai veikai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 60 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir tokiu bÅ«du nepagrįstai palengvino nuteistojo padėtį. 5.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. J. nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

D. J. praeityje yra teistas, jis teisiamas ketvirtÄ kartÄ Teistumas nėra iÅ¡nykęs, todėl nuteistasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme. Be to, jis yra baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ nusikalto 2019 m. gruodžio 20 d. Jis yra teistas už analogiÅ¡kas veikas, todėl yra pagrindas manyti, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo bÅ«do, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramÄ pagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams. 5.3.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas pripažino, jog D. J. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, o pagal teismų praktikÄ teismas privalo į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Å iuo atveju teismas turėjo skirti griežtesnę bausmę bei neturėjo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Teismas nenurodė iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bausmės vykdymas turėtų bÅ«ti atidėtas. PrieÅ¡ingai, buvo konstatuota, jog D. J. neteisėtus veiksmus padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, o tai suteikia pagrindÄ teigti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti neteisėto elgesio ir savo įpročių, jo elgesys, darant nusikalstamas veikas, yra dėsninga gyvenimo bÅ«do iÅ¡raiÅ¡ka. Akivaizdu, kad nuteistasis savo elgesiu nesistengia įrodyti, kad siekia pasitaisyti. Vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, apelianto nuomone, darytina iÅ¡vada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo. 5.4.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai tik iÅ¡ dalies tenkino I. V. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų I. V. patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina - 3000 Eur. Nuteistasis atliko smurtinius veiksmus ir nukentėjusiesiems asmenims padarė nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus. Neabejotina, kad tai sukėlė nukentėjusiesiems ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nurodytus ieÅ¡kinyje ir tiesiogiai susijusius bÅ«tent su tyčiniais nuteistojo veiksmais.

Be to, D. J. nusikalto, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, matant bendruomenės nariams, ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. D. J. baustas administracine tvarka, praeityje yra teistas už analogiÅ¡kas veikas, jis teisiamas ketvirtÄ kartÄ . Todėl, įvertinus visas nurodytas sÄ lygas, praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis - 3000 eurų - atitinka protingumo kriterijus, yra adekvatus padarytam poelgiui ir kilusioms pasekmėms. 5.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji I.

V. pamirÅ¡o pateikti įrodymus dėl patirtų jos atstovavimo iÅ¡laidų ikiteisminiame tyrime, kurias sumokėjo advokatei E. Belevičienei. Nukentėjusioji buvo įsitikinusi, kad Å¡iuos dokumentus advokatė yra pateikusi į bylÄ .

6. Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas D. P. atsiliepime į nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. 6.1. Atsiliepime teigiama, kad apie pagrįstus bausmės tikslus, kurie akcentuojami apeliaciniuose skunduose, bÅ«tų galima kalbėti tuo atveju, jei praktiÅ¡kai tuo pat metu už 2 metrų nebÅ«tų įvykęs žmogaus nužudymas. Apeliantai slepia faktÄ , kad D. J. kitoje vykstančioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo E. V. ir I. V. smurtinių veiksmų.

BÅ«tent E. V. kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, yra kaltinamasis dėl nuteistojo draugo E. K. nužudymo, kurį nuteistasis gynė, o I. V. yra kaltinama vieÅ¡osios tvarkos trikdymu ir D. J. sveikatos sutrikdymu tuo pat metu. 6.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad bausmė D. J. iÅ¡vis skirta nepagrįstai, kadangi jo veiksmai atitinka BK 28 straipsnio sudėtį. V. Å¡iuo atveju elgiasi nesÄ Å¾iningai, siekia sau naudingų tikslų - praturtėti ir D. J. paversti smurtautoju, jį nepagrįstai nuteisti.

Skirtingai nei teigia apeliantai, alkoholis turėjo įtakos ne nuteistojo, o pačios I. V. veiksmams. 6.3. Atsiliepime teigiama, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , kad bÅ«tent nuteistojo veiksmai sukėlė E. V. apraÅ¡omus sužalojimus. E. V. mušė nužudytÄ jį E. K., o prieÅ¡ tai užsipuolė D. N.. Be to, remiantis tiek atvykusių policijos pareigÅ«nų M. D. ir L. I. parodymais, tiek kitų liudytojų parodymais, E. V. jokių pretenzijų D. J. neturėjo. 6.4.

Atsiliepime tvirtinama, kad Joninių Å¡ventės metu I. V. talžė tiek E. K., tiek D. N.. D. J. veiksmai, nukreipti prieÅ¡ I. V., buvo skirti apsiginti nuo įsiaudrinusios, agresyvios, neprognozuojamos apeliantės. IÅ¡ liudytojų parodymų matoma, kad D. J. stengėsi iÅ¡likti ramus, bandė gintis žodžiais ir fizinių veiksmų ėmėsi tik esant bÅ«tinybei apsiginti bei apginti nužudytÄ savo draugÄ E. K.. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. veiksmai akivaizdžiai atitinka bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, I.

V. ir E. V. civiliniai ieškiniai turėtų būti netenkinti.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų atstovai prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, jų apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistojo D. J. gynėjo advokato Donato Petrausko apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo E. V. atstovo advokato Aido Mažeikos ir nukentėjusiosios I. V. atstovo advokato Romualdo MikliuÅ¡o apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

8. Nuteistojo D. J. gynėjas apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija D. J. kaltę ir tvirtina, jog nusikalstamos veikos – nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas– nebuvo padarytos, kadangi D. J. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, t. y. gynė savo draugÄ E. K. nuo smurtinių E. V. ir I. V. veiksmų, be to, ir pats nukentėjo nuo Å¡ių asmenų. Be to, tvirtina, kad I. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas negalėjo bÅ«ti sÄ lygotas nuteistojo prieÅ¡ I. V. atliktų veiksmų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl D. J. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o D. J. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo visiÅ¡kai patvirtina bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl D. J. kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ .

10. Taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ ir spręsdamas D. J. kaltės klausimÄ , turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo procesinio sprendimo suraÅ¡ymo ydingumu. O iÅ¡ nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad bÅ«tent su Å¡iomis aplinkybėmis ir yra siejamas teismo Å¡aliÅ¡kumas. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 28 straipsnio taikymo 11. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. birželio 23 d. vykusios Joninių Å¡ventės metu apie 4 val. (duomenys neskelbtini) r. prie mokyklos pastato esančiame kieme kilusio konflikto, peraugusio į muÅ¡tynes, metu buvo sužaloti E. V., I.

V., D. J., o taip pat ir E. K., kuris vėliau ligoninėje mirė. Å ioje byloje ginčas kyla dėl to, ar D. J. E. V. ir I. V. sužalojo veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, ir ar I. V. teisingai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. D. J. tvirtina, kad jis gynė savo draugÄ E. K. nuo agresyviai nusiteikusių ir pastarÄ jį užpuolusių E. V. ir I. V., gynėsi pats, o Å¡ie tvirtina, kad patys buvo sumuÅ¡ti D. J..

12. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

13. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.).

Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K?9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

14. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ ; smÅ«gių, suduotų nukentėjusiajam, momentÄ ; besiginančiojo kaltės formÄ ir rūšį; taip pat bÅ«tina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ .

Å ioje byloje tai padaryti nelengva dėl to, kad nors įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, tačiau nenustatyti asmenys, kurie bÅ«tų atidžiai stebėję konfliktÄ ir bÅ«tų matę visÄ jo eigÄ , vienintelis J. K. matė ir pačiÄ konflikto pradžiÄ , tačiau ir pats pripažino, kad ne viskÄ pastebėjo dėl didelio sÄ myÅ¡io, be to, viskas vyko akimirksniu. O nuteistasis ir nukentėjusieji (kurie kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamaisiais dėl E. K. nužudymo ir vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo) skirtingai, sau palankiai, aiÅ¡kina įvykio aplinkybes.

Be to, dėl D. J. veiksmų nukentėjo du asmenys – E. V. ir I. V., jie nukentėjo skirtingomis aplinkybėmis, todėl D. J. veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas dėl E. V. ir I. V. sužalojimų turi būti sprendžiamas dėl kiekvieno asmens sužalojimo atskirai.

15. Kaip jau minėta, nukentėjusiųjų E. V. ir I. V. paaiÅ¡kinimai dėl konflikto pradžios ir eigos skiriasi nuo D. J. iÅ¡dėstytų aplinkybių. E. V. ir I. V. dėl esminių įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus. Tačiau E. V. negalėjo prisiminti didelės dalies įvykio aplinkybių arba sÄ moningai jas nutylėjo, kadangi, kaip minėta, kitoje byloje jam pačiam yra pareikÅ¡ti kaltinimai, susiję su tuo pačiu įvykiu. Nukentėjusieji neužsiminė apie konfliktÄ su E. K..

Tvirtino, kad po Å¡ventės ruoÅ¡iantis eiti namo ir E. V. nuėjus prie miÅ¡kelio atlikti gamtinius reikalus, tarp I. V. ir D. J. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji anksčiau Å¡ventės metu alumi buvo apipylusi E. K. bei dėl jos sÅ«naus skolos, peraugęs į smurtinių veiksmų prieÅ¡ I. V. panaudojimÄ . I. V. aiÅ¡kino, kad ji bandė nuo D. J. pasitraukti į Å¡onÄ , tačiau Å¡is stvėrė jai už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių, o kai ji ėmė Å¡auktis pagalbos, sugriebė viena ranka už kaklo, kita ranka trenkė į veidÄ .

IÅ¡girdęs jos Å¡auksmÄ , pribėgo vyras (E. V.), klausė D. J., kÄ Å¡is darantis, o ji kelis žingsnius paėjusi atbula, neiÅ¡laikiusi pusiausvyros griuvo aukÅ¡tielninka ant asfaltuotos aikÅ¡telės dangos. Jai atsitraukus į Å¡alį, kilo susistumdymas tarp E. V. ir D. J., kilo triukÅ¡mas, nes pribėgo daugiau žmonių. Ji matė, kaip jos vyrui buvo įspirta į galvÄ , kaip Å¡is nukrito prie laiptų, o D. J. ant jo atsisėdęs, apžergęs kojomis, smÅ«giavo rankomis, kol vyras prarado sÄ monę.

Tuo metu kažkas iÅ¡kvietė policijÄ , o belaukiant policijos pareigÅ«nų, ji vėl sukonfliktavo su D. J., pasakė pastarajam, kad jam neatleis. Tada D. J. antrÄ kartÄ stvėrė jai už gerklės, trenkė jÄ Ä¯ Å¡alia stovėjusį autobusiukÄ , paėmęs už plaukų parvertė ant žemės. E. V. aiÅ¡kino, kad Å¡ventės metu atlikęs gamtinius reikalus, grįždamas pamatė, kad D. J. Å¡nekasi su jo žmona ir kad sudavė jai per veidÄ , ar žmona buvo nuvirtusi jis nepastebėjo.

Pribėgęs jis atstÅ«mė D. J. nuo savo sutuoktinės, o tada pasipylė smÅ«giai. Dėl smÅ«gių jis parkrito ant žemės, prarado sÄ monę, nepamena detalių. Kiek smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas sudavė D. J., jis nepamena.

16. Tačiau kiek kitokiÄ Ä¯vykių versijÄ pateikė D. J.. Pastarasis neneigė, kad smurtavo I. V. ir E. V. atžvilgiu, tačiau tikino, kad tai darė gindamas savo draugÄ E. K. ir pats gindamasis. Jis tvirtino, kad Joninių Å¡ventės metu buvo ne vienas konfliktas. VienÄ jų jis bandė malÅ¡inti, o tada pribėgusi I. V. trukdė tai daryti, jie apsižodžiavo, bet atbėgęs E. V. nuvedė žmonÄ Ä¯ Å¡onÄ . Jam aiÅ¡kinantis su vienu vaikinu, iÅ¡girdo už nugaros riksmÄ ir pasisukęs pamatė, kaip E. V. trenkė E. K.

į galvÄ , dėl ko Å¡is nugriuvo. Pribėgęs jis paklausė, kas vyksta, o E. V. nieko nesakęs trenkė jam į galvÄ , jis atsakė tuo pačiu ir jie susigrÅ«mė, buvo nugriuvę ant žemės. E. V. galėjo suduoti du smÅ«gius. I. V. jis tuo metu nematė. Kol jie su E. V. grÅ«mėsi, iÅ¡ pastato išėjo J. M. ir buteliu jam trenkė per galvÄ . Tuo jo ir E. V. susistumdymas baigėsi, tačiau iÅ¡ kažkur atsirado I. V. ir ėmė grasinti, jie vienas kito atžvilgiu iÅ¡sakė ir necenzÅ«rinių žodžių.

Ji priėjo prie Å¡alia jo stovėjusio E. K., paėmė už galvos ir pargriovė, spyrė į kairįjį Å¡onÄ . Todėl jis paėmė jai už plaukų, patraukė į Å¡onÄ , ji dėl to parklupo. Gali bÅ«ti, jog buvo suėmęs jÄ ir už rankos. Vienu momentu, kai ji daug grasino, jis suėmė jai už kaklo ir kad daugiau nerėktų nustÅ«mė lik autobusiuko, bet nesmaugė. Dėl tokio jo veiksmo ji nenukrito, o tik atsirėmė į autobusiukÄ . Ranka per veidÄ jai nesudavė, prakirsti lÅ«pos negalėjo.

I. V. sužalojimų nepadarė. Ji galėjo jausti nebent fizinį skausmÄ dėl paėmimo už plaukų ir nutempimo į Å¡onÄ . IÅ¡ kitų asmenų girdėjo, jog I. V. norėjo jam trenkti buteliu į galvÄ , bet pats to nematė. E. K. filmuojant sudavė Å¡iam į veidÄ .

17. Kadangi E. V., I. V. bei D. J. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių skiriasi, esminę reikÅ¡mę objektyvios tiesos nustatymui turi konfliktinę situacijÄ ar bent dalį jos mačiusių liudytojų J. K., T. T. (T.), E. V., J. M., M. K., D. K., M. B., D. B., E. P., E. P., K. N. parodymai. Pastarųjų parodymus sugretinus su nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymais, raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais, vaizdo ir garso įraÅ¡uose, kurie buvo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai yra pareikÅ¡ti I. V. ir E. V., ir iÅ¡tirti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, susiejus Å¡iuos įrodymus tarpusavyje, sujungus juos į nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje situacijoje visgi nebuvo bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, o D. J. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai.

18. Nors įvykio vietoje buvo nemažai asmenų, tačiau nustatytas tik vienas konflikto pradžiÄ matęs asmuo – J. K.. Kiti asmenys tik iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ , atkreipė dėmesį į tai, kas vyksta aikÅ¡telėje prie mokyklos ir stebėjo tolimesnę konflikto eigÄ ar (ir) jo pabaigÄ . Tad liudytojo J. K. parodymai turi esminę reikÅ¡mę siekiant patikrinti nukentėjusiųjų I. V., E. V. ir nuteistojo D. J. parodymų teisingumÄ .

19. Liudytojas J. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) kaime už mokyklos aikÅ¡telės pamatė konfliktuojančius E. V. ir E. K.. E. V. sudavė smÅ«gį E. K. į galvÄ , dėl ko pastarasis nukrito. Tada jį kažkas pakėlė ir jie vėl ėmė aiÅ¡kintis, kilo Å¡urmulys. E. K. su E. V. ėmė stumdytis, E. K. vėl gavo smÅ«gį į galvÄ , dėl ko vėl nukrito ant žemės. Tada prie E. V. pribėgo D. J. ir tarp jų prasidėjo konfliktas, viskas vyko akimirksniu, jie sudavė vienas kitam smÅ«gius, susistumdė.

E. V. atsidūrė ant žemės. Tada visi subėgo pradėjo traukti D. J.. Kadangi buvo daug žmonių, buvo sunku įžiūrėti. Mano, kad D. J. bandė ginti E. K.. Kai šurmulys prasiskirstė, matė, kad E. V. buvo ant žemės, jam kraujavo veidas. Konflikto tarp D. J. ir I. V. jis nematė, tik girdėjo, kad ji labai rėkavo negražiais žodžiais, nukreiptais į D. J., buvo agresyvi. Jie galėjo kažkiek pasistumdyti. Kadangi tuo metu buvo išgėręs, be to, praėjo daug laiko, visko tiksliai nepamena.

20. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. paaiÅ¡kino, kad pasibaigus Å¡okiams konfliktas dėl kažko kilo tarp E. K. ir I. V.. Matė, kaip E. V. sudavė smÅ«gius rankomis E. K. į galvÄ , dėl ko E. K. buvo nukritęs ant žemės. Po to kilo konfliktas tarp E. V. ir D. J., greičiausiai dėl to, kad E. V. sumušė E. K.. Vienu momentu, jau po to, kai E. V. sumušė E. K., jis pamatė, kad E. V. stumdosi su D. J.. Jam matant nei vienas nebuvo nukritęs, abu stumdėsi, rankomis vienas kitam sudavė smÅ«gius kažkur į veidÄ . Nežino, kuris pirmas ir kiek smÅ«gių sudavė vienas kitam. Matė, kad prie jų atsirado ir I. V., ji bandė rankomis patraukti D. J. nuo savo vyro E. V.. D. J. bandė jÄ patraukti į Å¡alį, tai darė viena ranka mostu. D. J. smÅ«gių I. V. nesudavė, tik kelis kartus savo ranka jÄ pastÅ«mė į Å¡alį nuo savęs. I. V. nebuvo nukritusi (2 t., b. l. 13-14).

21. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas su Å¡ia byla susijusioje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje esantis 2019 m. liepos 15 d. daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas A. K. pateiktas mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Å iame protokole užfiksuota, kad atidarius A. K. telefone „Mesenger“ programÄ , randama 2019 m. birželio 24 d. 23:28 jai raÅ¡yta D. S. elektroninė žinutė: „As jum tuoj atsiusiu susirasinėjimÄ su draugu kuris mate ir pasakojo. Bus necenzÅ«riniu zodzių ir zodzių trumpinių“. Persiųstame susiraÅ¡inėjime J. (J. K.) rašė D., jog V. K. sudavė buteliu į galvÄ , V. 3 kartus K. „iÅ¡jungė“, tada „G.“ sumušė V., o kažkokia pagyvenusi moteris „G.“ sudavė buteliu per galvÄ . J. taip pat rašė, jog V. norėjo buteliu į galvÄ suduoti ir „G.“, K. pradėjo filmuoti, tada ji jam buteliu sudavė į galvÄ . (3 t., b. l. 91-92).

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo J. K. parodymais, kadangi jo teisme duoti parodymai iš esmės nesiskyrė nuo ikiteisminio tyrimo metu, praėjus kelioms dienoms po įvykio duotiems parodymams. Jo parodymuose esantys nežymūs nesutapimai, aplinkybės apie rašytų žinučių turinį neprisiminimas teisme (ikiteisminio tyrimo metu jo susirašinėjimas nebuvo pateiktas ir apie tai jis nebuvo apklausinėjamas), paaiškinami nuo įvykio praėjusiu laiko tarpu.

23. Sugretinus nukentėjusiųjų I. V., E. V., nuteistojo D. J. ir nuoseklius liudytojo J. K. parodymus, jo raÅ¡ytų žinučių turinį, akivaizdu, jog nukentėjusieji nutylėjo svarbiÄ Å¡iai bylai aplinkybę apie jų konfliktÄ su E. K., kurio metu pastarojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Be to, E. V. neigė sudavęs D. J., tikino, kad tik atstÅ«mė pastarÄ jį nuo žmonos, kai pamatė, kad D. J. sudavė jai per veidÄ , nors tokių aplinkybių liudytojas J. K. nenurodė. Jis nuosekliai tvirtino, kad pirmiausia konfliktas, peraugęs į smurtinių veiksmų prieÅ¡ E. K. panaudojimÄ , kilo tarp pastarojo bei I.

V. ir E. V.. Be to, liudytojas nepastebėjo ir to, kad, kaip teigia nukentėjusieji, D. J. tuo metu, kai Å¡alia nebuvo E. V., pirmasis bÅ«tų žodžiu sukonfliktavęs su I. V. ir jai sudavęs smÅ«gius, ir kad Å¡iai bÅ«tų buvusi reikalinga gynyba. PrieÅ¡ingai, liudytojas J. K. nurodė, kad tuo metu, kai E. V. ir D. J. vienas kitam sudavė smÅ«gius, prie jų atsirado I. V., o D. J. bandė jÄ patraukti rankos mostais. Todėl teisėjų kolegija besÄ lygiÅ¡kai netiki nukentėjusiųjų parodymais ir vadovaujasi tik ta jų dalimi, kuri sutampa su liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais parodymais.

Vertindama nuteistojo D. J. parodymus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jo nurodytos aplinkybės apie įvykio eigÄ tam tikrose detalėse, pavyzdžiui, dėl to, kad jis nesumušė I. V., nebuvo pargriovęs E. V., nemušė jo užsėdęs gulinčio ant žemės, apie pastarajam suduotų smÅ«gių skaičių, skiriasi nuo liudytojų nurodytų įvykio aplinkybių, jais taip pat besÄ lygiÅ¡kai netiki ir vadovaujasi tik ta dalimi, kuri sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

24. Ä®vertinusi liudytojo J. K., nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad D. J. į konfliktÄ su V. įsivėlė dėl jo draugo E. K. sumuÅ¡imo, tačiau nesutinka, kad D. J. veiksmuose buvo bÅ«tinosios ginties požymiai ir pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog tai buvo abipusės muÅ¡tynės, o muÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų; muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla.

25. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad tuo metu, kai D. J., pamatęs, kad nuo E. V. suduoto smūgio jo draugui E. K., šis nukrito, E. K. atžvilgiu daugiau niekas jokių veiksmų neatliko. Pagal J. K. parodymus E. K. dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų bent du kartus buvo nuvirtęs ant žemės, bet gulinčio jo niekas nemušė ir nesiruošė to daryti. Nuteistasis taip pat neminėjo, jog būtų pastebėjęs, kad E. K. buvo mušamas ir gulintis ant žemės. Apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino, kad, kiek matė, prie E. K., jam nuvirtus, niekas nelindo.

Vadinasi tuo metu, kai įvykio vietoje atsidūrė D. J., E. K. joks akivaizdus ir realus pavojus negrėsė, tad ir gynyba tuo metu nebebuvo reikalinga. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojo J. K. parodymai, kur jis tvirtino, kad jam susidarė įspūdis, kad D. J. susimušė su E. V. gindamas E. K., tačiau tai yra tik liudytojo subjektyvus vertinimas, o išvada, kad asmeniui grėsė realus pavojus ir jam buvo reikalinga gynyba, daroma remiantis objektyviais duomenimis, o ne asmenų samprotavimais, juolab, kad įvykio vietoje buvo asmenų, kuriems atrodė, jog D.

J. E. V. mušė vedinas pykčio, įnirÅ¡io dėl sumuÅ¡to draugo. Liudytojas M. K., kuris nurodė į įvykio vietÄ atėjęs jau į muÅ¡tynių pabaigÄ , tuo metu, kai E. V. buvo ant žemės, o D. J. lyg prisėdęs pastarÄ jį, pasiteiravus už kÄ muÅ¡a, kažkas atsakė, nes „R.“ (E. K.) sumušė.

26. Pripažinus, kad po to, kai E. K. dėl E. V. suduoto smÅ«gio nuvirto ant žemės ir D. J. atėjo į įvykio vietÄ , E. K. realus ir akivaizdus pavojus nebegrėsė, svarbu nustatyti, ar D. J. smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko pats gindamasis. Pažymėtina, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurtÄ , bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu. Nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. V. ir E. V. konfliktavo su D.

J., visgi, iÅ¡ tolimesnės asmenų veiksmų eigos darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų veiksmai, net ir agresyvÅ«s ir nukreipti į nuteistÄ jį ir jo draugÄ E. K., nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio D. J. turėjo ginti E. K. ar gintis pats. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad asmuo sÄ moningai sudavė smÅ«gius, nepaisė pavojingo tokių veiksmų pobÅ«džio ir galimų pasekmių, taip siekė pademonstruoti jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius. Vien tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje E. V. ir I.

V. yra kaltinami E. K. nužudymu ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, savaime nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas privalėjo konstatuoti bÅ«tinosios ginties situacijÄ , juolab, kad kitoje baudžiamojoje byloje procesinis sprendimas dar nėra priimtas. Be to, galimi atvejai, kai, esant specifinei abipusių grumtynių (muÅ¡tynių) situacijai, vienas prieÅ¡ kitÄ smurtavę asmenys nuteisiami dėl padarytų neteisėtų veiksmų vienas prieÅ¡ kitÄ (nenustačius bÅ«tinosios ginties situacijos (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3-648/2021).

27. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje vienintelis nustatytas konflikto pradžiÄ matęs asmuo yra J. K.. Pastarasis teisme nurodė, kad prie E. V. pribėgus D. J. tarp jų prasidėjo konfliktas, viskas vyko akimirksniu, kadangi buvo daug žmonių, buvo sunku įžiÅ«rėti. Jie susistumdė, E. V. atsidÅ«rė ant žemės. Tada visi subėgo, pradėjo traukti D. J.. Tarp E. V. ir D. J. vykusias muÅ¡tynes iÅ¡ dalies matė ir liudytojas T. T.. Jis apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad palydėjęs draugę namo nusprendė nueiti už mokyklos aikÅ¡telės. Priėjęs aikÅ¡telę pamatė grumtynes, kaip E. V. mušėsi su „G.“ (D.

J. pravardė). Kiek jis matė, E. V. pirmasis smogė „G.“, bet ar pataikė, neprisimena. O tada „G.“ pradėjo muÅ¡ti E. V.. Buvo daug kraujo, E. V. buvo beviltiÅ¡kas kažkÄ padaryti. D. J. sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį, pataikė į galvÄ . Nuo smÅ«gio E. V. buvo nukritęs, D. J. kartÄ sudavė ir gulinčiam į galvÄ . Kad muÅ¡a tėvÄ , SMS žinute informavo E. V. (E. V. sÅ«nų) ir nubėgo į pavėsinę, kur sėdėjo E. V.. Čia pastarajam taip pat pasakė apie muÅ¡tynes ir grįžo į aikÅ¡telę, kur matė, kad „G.“ aikÅ¡telėje, kur stovėjo autobusiukas, muÅ¡a E. V. mamÄ .

Jis matė, kaip D. J. stumdė jÄ , dėl ko Å¡i atsitrenkdavo į autobusiukÄ , buvo paėmęs už rankos. Per šį konfliktÄ I. V. buvo nukritusi. Ar matėsi I. V. sužalojimai, nepamena. D. J. buvo prakirsta galva.

28. Kad D. J. buvo užgulęs ant žemės gulintį E. V. ir net gulinčio atžvilgiu sudavė smÅ«gius, patvirtino ir liudytoja J. M.. Pastaroji teisme paaiÅ¡kino, kad dėl praėjusio laiko tarpo visko tiksliai neprisimena. Nurodė, kad Å¡ventei baigiantis, besitvarkydama mokyklos pastato viduje, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , lyg kas bÅ«tų kritęs prie laiptelių. Pamatė prie laiptelių sukniumbančiÄ I. V.. IÅ¡bėgusi pažiÅ«rėti, pamatė ant žemės prie sienos gulintį kruvinÄ E. V., o jam ant virÅ¡aus buvo D.

J. ir su kumščiais daužė į įvairias kÅ«no vietas. Kažkas bandė užkniubusį pakelti, bet nepavyko. Aplink buvo didelis triukÅ¡mas, rėkimas. IÅ¡sigandusi, kad vienas bus užmuÅ¡tas, o kitas sės į kalėjimÄ , ji paėmė tuščiÄ butelį ir trenkė D. J. į galvos ar sprando sritį, dėl ko Å¡is liovėsi muÅ¡tis, atsisėdo, po to atsistojo ir jÄ apsikabinęs pasakė, kad viskas gerai. Jam ant kaktos buvo truputį raudona. Liudytoja D. K., kuri paties konflikto nematė, o tik bÅ«dama mokyklos viduje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , priėjusi prie lango pamatė besikeliantį D.

J. ir jam padedančiÄ J. M.. IÅ¡bėgus į laukÄ , sÅ«nus (M. K.) pasakė, kad muÅ¡asi „G.“. IÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų akivaizdu, kad D. J. liovėsi mušęs E. V. tik po to, kai, siekdama sustabdyti smurtinių veiksmų naudojimÄ , J. M. sudavė D. J. buteliu į pakaušį. Pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas J. M. atžvilgiu nutrauktas konstatavus minėtuose jos veiksmuose bÅ«tinÄ jÄ gintį.

29. Liudytojai E. V., M. B., D. B., E. P., E. P., K. N. nurodė paties konflikto tarp E. V. ir D. J. nematę, tačiau jie visi patvirtino, kad E. V. buvo stipriai sumuÅ¡tas, jo visas veidas buvo kruvinas, dalis liudytojų jį matė sužalotÄ gulintį prie pastato sienos, o D. J. buvo prakirsta kakta. Apeliacinės instancijos teisme peržiÅ«rėtuose iÅ¡ kitos su Å¡ia byla susijusios Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos pareikalautuose, jau po E. V. sumuÅ¡imo E. K. telefonu darytuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuotas tarp I.

V., E. K. ir D. J. vykstantis konfliktas. Juose užfiksuota, kaip I. V. barasi, įžeidinėja E. K. ir D. J., o tuo pačiu kreipdamasi į D. J. pasako, kad jis jai „įkirto“ lÅ«pon, E. visÄ sudaužė. 30. 2019 m. birželio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 560/2019 (06) konstatuota, kad E. V. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, deÅ¡inio žasto srityje, odos nubrozdinimai virÅ¡utinės lÅ«pos srityje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kraujosruva deÅ¡inės akies junginėje, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių.

Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiu. (1 t. , b. l. 157-158) 31. Visa tai patvirtina, kad nuteistasis buvo itin aktyvus ir prieš E. V. pavartoti smurtiniai veiksmai buvo ne gynimasis, o aktyvus puolimas. Nors pagal nuteistojo ir liudytojo T. T. parodymus E. V. pirmasis smūgiavo D. J., tačiau po to neturėjo galimybės jam adekvačiai pasipriešinti, kaip, kad nurodė, liudytojas T.

T., buvo beviltiÅ¡kas kažkÄ padaryti. Kaip kad aiÅ¡kino įvykio vietoje buvę asmenys, D. J. buvo prakirsta kakta, o E. V. buvo visas kruvinas, jam buvo suduoti mažiausiai keturi smÅ«giai, kas akivaizdžiai nėra bÅ«tina ginantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. J. rankomis suduodamas E. V. į įvairias kÅ«no vietas, suduodamas smÅ«gius net ir Å¡iam gulint ant žemės suprato pavojingos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sužaloti nukentėjusįjį ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.

Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino BK 28 straipsnio nuostatas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmai, smurtaujant nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu ir taip nesunkiai sutrikdant jos sveikatÄ , atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, taip pat negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi.

33. Ä®vertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, kiek jie sutampa su liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymus, anksčiau paminėtuose E. K. darytuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuotus duomenis, matyti, kad fizinis smurtas I. V. atžvilgiu su ne ilga pertrauka buvo vartojamas du kartus. Pirmiausia, tuo metu, kai buvo muÅ¡amas E. V., o po to jau po pastarojo sumuÅ¡imo tarp I. V., D. J. ir E. K. vykęs žodinis konfliktas vėlgi peraugo į fizinio smurto vartojimÄ .

Nors momento, kada D. J. tiksliai pirmÄ jį kartÄ pavartojo fizinį smurtÄ I. V. atžvilgiu, niekas iÅ¡ liudytojų nematė ir negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus ir esant kokioms konkrečiai aplinkybėms jis atliko, visgi iÅ¡ esmės visi tvirtino, kad po to, kai E. V. buvo sumuÅ¡tas, matė, kad ir I. V. lÅ«pa yra prakirsta. Liudytojas J. K. nurodė, kad konflikto tarp D. J. ir I. V. jis nematė, tik girdėjo, kad ji labai rėkavo negražiais žodžiais, nukreiptais į D. J., buvo agresyvi.

Tuo metu, kai E. V. ir D. J. vienas kitam sudavė smÅ«gius, prie jų atsirado I. V., o D. J. bandė jÄ patraukti rankos mostais. Jie galėjo kažkiek pasistumdyti. Kad bÅ«tų jos atžvilgiu atlikęs kokius nors dar veiksmus, jis nepastebėjo. Kadangi tuo metu buvo iÅ¡gėręs, be to, praėjo daug laiko, visko tiksliai nepamena. Nukentėjusioji, nors ir nutylėjo sau ir jos sutuoktiniui nepalankias konflikto aplinkybes, tačiau kalbėdama apie prieÅ¡ jÄ pavartotų smurtinių veiksmų pobÅ«dį viso proceso metu buvo nuosekli.

Ji aiÅ¡kino, kad D. J. stvėrė jai už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių, sugriebė viena ranka už kaklo, kita ranka trenkė į veidÄ , ji kelis žingsnius paėjusi atbula, neiÅ¡laikiusi pusiausvyros griuvo aukÅ¡tielninka ant asfaltuotos aikÅ¡telės dangos. Pastebėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti jai padaryti sužalojimai buvo bÅ«tent tose vietose, kuriose, kaip aiÅ¡kino nukentėjusioji, D. J. jai padarė fizinį poveikį. 2019 m. birželio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 563/2019 (06) nurodyta, kad apžiÅ«ros metu I.

V. nustatytos kaklo kairėje 1x0,5 cm, už deÅ¡inės ausies 2,5x0,5 cm, kairio žasto viduriniame trečdalyje iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje 1,5x1 cm, 0,5x0,5 cm, deÅ¡inio žasto virÅ¡utiniame trečdalyje iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje 1x1 cm poodinės kraujosruvos melsvai violetinės spalvos vietomis su žalsvu atspalviu. DeÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje 1,2x0,5 cm, deÅ¡inio alkÅ«nės sÄ nario Å¡oniniame pavirÅ¡iuje 0,8x0,4 cm pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai, pasidengę rudais plonais Å¡aÅ¡eliais.

Konstatuota, kad I. V. poodinės kraujosruvos kaklo kairėje, už deÅ¡inės ausies, kairiame žaste, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje galėjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. (1 t, b. l. 54) 34. Liudytoja J. M. paaiÅ¡kino, kad pirmiausia, tvarkydamasi pastato viduje, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , lyg kas bÅ«tų kritęs prie laiptelių.

Pamatė prie laiptelių sukniumbančiÄ I. V., kas atitinka nukentėjusiosios nurodytÄ aplinkybę apie nuvirtimÄ dėl prieÅ¡ jÄ D. J. pavartoto fizinio smurto. Be to, E. K. telefonu darytame vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuota, kaip vėliau I. V. konfliktuojant su D. J. ir E. K., pastaroji Å¡aukė D. J., kad jis jÄ sumušė, prakirto jai lÅ«pÄ , iÅ¡ ko D. J. tik pasiÅ¡aipė, bet neneigė ir neginčijo Å¡io savo veiksmo. D. J. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme aiÅ¡kino, kad E. K. darytas vaizdo ir garso įraÅ¡as yra jau po 5-10 min. nuo muÅ¡tynių, kai buvo muÅ¡amasi su E. V. ir I.

V.. Kad I. V. bÅ«tų puolusi nuteistÄ jį ar jo draugÄ prieÅ¡ pat muÅ¡tynes su E. V. ar jų metu, dėl ko bÅ«tų reikėję gintis, nenurodė ir pats D. J.. Taigi pirminio konflikto su I. V. metu nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija.

35. Vertinant antrÄ jÄ konfliktinę situacijÄ jau po E. V. sumuÅ¡imo, taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«tų susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad atsikėlęs nuo grindinio E. K. buvo dar žvalus ir ėmė telefonu filmuoti vykstantį konfliktÄ . Apeliacinės instancijos teisme peržiÅ«rėtame E. K. darytame vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuoti besistumdantys asmenys, tarp jų ir I. V., D. J.. I. V. agresyviai nusiteikusi, E. K. ir D.

J. atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, juos įžeidinėja, priekaištauja dėl jos vyro sumušimo ir jos pačios atžvilgiu atliktų fizinio smurto veiksmų. Vaizdo ir garso įrašo pradžioje matyti ir girdėti, kaip I. V. suduoda du smūgius rankomis filmuojančiam asmeniui (E. K.), tačiau to, į kurias vietas sudavė, nematyti. Vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų I. V. nustūmė į šalį nuo E. K., tačiau ji žodinio konflikto nenutraukė ir toliau įžeidinėjo E. K. ir D.

J., vartojo necenzÅ«rinius, amoralius žodžius ir nors pradžioje D. J. su Å¡ia į kivirÄÄ nesivėlė, o kaip galima suprasti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e girdimų balsų, aiÅ¡kinosi su E. V. (be smurtinių veiksmų panaudojimo), tačiau I. V. nesiliaujant įžeidinėjus E. K., prie jos priartėjo, pastÅ«mė, po ko pasigirdo atsitrenkimo į autobusiukÄ garsas ir ėmė ginčytis su I. V.. Å iai nepagarbiai atsiliepus ir apie D. J. draugę, jų intymius santykius, vėl pasigirdo atsitrenkimo į autobusiukÄ garsas ir balsas, praÅ¡antis nusiraminti.

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad D. J. palinkęs link autobusiuko, lyg bÅ«tų prie jo rankomis prispaudęs I. V., tačiau Å¡alia buvęs vaikinas jį atitraukė nuo nukentėjusiosios. Tuo Å¡is vaizdo įraÅ¡as ir baigėsi. Sekančiame, iÅ¡kart po ankstesnio įraÅ¡o pasibaigimo E. K. darytame garso įraÅ¡e girdisi Å¡io konflikto tęsinys, I. V. ir D. J. ginčas, panaÅ¡us į grumtynių garsas, moteriÅ¡kas balsas „ar pasiutot“, vyriÅ¡kas Å¡Å«ksnis „G., kÄ darai“, į kÄ Å¡is atsako:

„o kÄ jinai padarė“. Vėliau dar buvo girdimas I. V. ir D. J. žodinis konfliktas, vienas kito įžeidinėjimai, kol galiausiai jie iÅ¡siskirstė. Paminėtuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuotos aplinkybės sutampa su liudytojų nurodytomis konflikto prie autobusiuko aplinkybėmis. Liudytojas E. P. paaiÅ¡kino, kad kai baigėsi Å¡okiai, buvo žodinis konfliktas tarp I. V. ir D. J., smÅ«gių nebuvo suduota. Po to jis kurį laikÄ buvo išėjęs ir nematė, kas vyko, o grįžus vyko pasistumdymai.

Matė, kaip I. V. norėjo iÅ¡ nugaros D. J. suduoti su buteliu, bet liudytojas jÄ sulaikė, kad netrenktų. IÅ¡ D. J. jokių veiksmų nebuvo. Ji smÅ«giavo E. K., dėl ko Å¡is susiėmė už galvos, iÅ¡sitraukė telefonÄ ir ėmė filmuoti. Liudytojas E. P. paaiÅ¡kino, kad paties konfliktinio susidÅ«rimo tarp D. J., E. V. ir I. V. nematė. Matė tik ant žemės nukritusį E. V. ir žodžiu konfliktuojančius D. J. ir I. V.. I. V. pastarajam visaip grasino, provokavo necenzÅ«riniais žodžiais.

D. J. iÅ¡ galvos bėgo kraujas. Jis nematė, kad I. V. bÅ«tų smÅ«giavusi E. K., bet iÅ¡girdo E. K. sakant „žiÅ«rėkit, kÄ ji daro, trenkė su buteliu“. E. K. tuo metu laikėsi už galvos. Liudytojas E. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad atbėgęs į už mokyklos esančiÄ aikÅ¡telę pamatė, kad mamai prakirsta lÅ«pa, tėtės veidas, marÅ¡kinėliai buvo kruvini. D. J. buvo prakirsta kakta. Paskui D. J. su jo mama dėl kažko susiginčijo, stvėrė jÄ už rankos, sugrėbė už gerklės, suėmė už plaukų, stÅ«mė link maÅ¡inos.

Mama atsitrenkė į autobusiukÄ Å¡onÄ , virto ant asfalto. Jis pakėlė mamÄ ir ji su D. J. toliau pykosi. Liudytojas D. B. taip pat nurodė, kad po to, kai T. E. V. pranešė, kad „G.“ sumušė jo tėvus, nuėjęs į aikÅ¡telę matė tik besibarančius I. V. ir D. J.. „G.“ paėmė I. V. už plaukų, parklupdė, norėjo trenkti į žemę. Liudytoja I. B. paaiÅ¡kino, kad po Å¡ventėje vykusios prekybos besidedant daiktus, vyko muÅ¡tynės, tačiau konkrečiai kas ir kam sudavė nematė.

Girdėjo smÅ«gio, lyg kas atsitrenktų į autobusiukÄ garsÄ , taip pat girdėjo barnį, vienas kito atžvilgiu vartojamus necenzÅ«rinius žodžius. Vaikino galva buvo kruvina, vienas vyriÅ¡kis sėdėjo atsirėmęs į sienÄ . Visi Å¡ie įrodymai patvirtina, kad I. V. iÅ¡ties trenkė E. K., tačiau į Å¡iuos jos veiksmus D. J. iÅ¡kart nesureagavo. I. V. nuo E. K. atitraukė kiti įvykio vietoje buvę asmenys. Tuo tarpu D. J. į aktyvų konfliktÄ su I. V. įsivėlė po to, kai Å¡i nesiliovė įžeidinėjusi jo draugo E. K., paties D.

J. bei nepagarbiai atsiliepė apie pastarojo draugę. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių, bÅ«tent Å¡ie I. V. žodžiai, iÅ¡Å¡aukė D. J. smurtinius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ pastarÄ jÄ . BÅ«tent po to, jis du kartus pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ link autobusiuko, kaip kad aiÅ¡kino liudytojai, sugriebė jai už gerklės, plaukų, lenkė link žemės. Akivaizdu, kad tokie nuteistojo veiksmai nebuvo gynybinio pobÅ«džio, jais nebuvo siekiama apginti draugo ar apsiginti pačiam nuo akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į kurio nors iÅ¡ jų sveikatÄ .

D. J., išprovokuotas I. V. kalbų, pats aktyviai toliau tęsė smurtinius veiksmus jos atžvilgiu. Nors liudytojas E. P. nurodė, kad I. V. taikėsi suduoti D. J. buteliu, tačiau pastebėtina, kad D. J. to nematė, o tik vėliau girdėjo tokias kalbas. Negana to, liudytojas D. P. nurodė, kad jis sulaikė I. V., vadinasi, D. J. sveikatai grėsmės nebebuvo.

36. Atsižvelgiant į visa, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmai nebuvo atlikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. D. J. rankomis sugriebęs I. V. už abiejų rankų, stumdydamas jÄ Ä¯ autobusiukÄ , sugriebdamas už kaklo, suduodamas ranka į veidÄ , suprato pavojingos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sužaloti nukentėjusiÄ jÄ ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti. Kadangi specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nurodytomis aplinkybėmis I. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, D. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

37. Nors nuteistojo gynėjo skunde nesutinkama su 2019 m. spalio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 906/2019 (06) konstatuotu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, teigiama, kad dėl D. J. veiksmų nukentėjusiajai negalėjo kilti tokio masto sveikatos sutrikdymas, dėl jo veiksmų negalėjo būti sutrikdyta nukentėjusios klausa, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios išvados teisingumu. Minėta specialisto išvada padaryta remiantis ankstesnės (2019 m. birželio 26 d.) specialisto išvados pagrindu, įvertinus papildomai gautus medicininius dokumentus apie I.

V. gydymÄ si. 38. 2019 m. spalio 29 d. specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad iÅ¡ 2019 m. spalio 15 d. papildomai pateiktų medicinos dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad I. V. apžiÅ«rėta Varėnos ligoninėje 2019 m. liepos 24 d. Skundžiasi klausos pablogėjimu deÅ¡ine ausimi, kraujingomis iÅ¡skyromis iÅ¡ deÅ¡inės ausies. Duotas siuntimas III lygio surdologo konsultacijai. 2019 m. rugpjūčio 9 d. VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pacientė skundžiasi klausos susilpnėjimu deÅ¡ine ausimi, ūžesiu deÅ¡inėje ausyje.

Minėti nusiskundimai vargina nuo 2019 m. birželio 23 d., Å¡ie simptomai atsirado Å«miai po galvos traumos. Abiejų ausų garsÄ suvokiančios sistemos pakenkimas, vyraujant klausos pakenkimui deÅ¡iniojoje ausyje. Paskirtas gydymas. LOR kontrolė po gydymo. Diagnozė: klausos nervo pažeidimai. Pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės – 2019 m. rugsėjo 20 d. pacientė atvyko pakartotinei konsultacijai. Klausa deÅ¡ine ausimi kiek pagerėjo, ūžesio intensyvumas sumažėjo.

Pacientė atžymi susilpnėjusį regėjimÄ deÅ¡ine akimi. Protarpiais mato kaip per rÅ«kÄ . Pacientė skundėsi klausos susilpnėjimu deÅ¡ine ausimi, ūžesiu deÅ¡inėje ausyje. Minėti nusiskundimai vargino nuo 2019 m. birželio 23 d., atsirado Å«miai po galvos traumos. Diagnozė: klausos nervo pažeidimai. 2019 m. spalio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 906/2019 (06) konstatuota, kad I. V. poodinės kraujosruvos kaklo kairėje, už deÅ¡inės ausies, kairiame žaste, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, deÅ¡inės ausies klausos nervo pažeidimas galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių.

Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės ausies klausos nervo pažeidimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (1 t., b. l. 98-99).

39. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas specialistas Leonas Urbonavičius, kuris visiÅ¡kai patvirtino savo iÅ¡vadų teisingumÄ . Nuteistojo gynėjas skunde iÅ¡kraipo specialisto parodymus, teigdamas, kad Å¡is paliudijo, jog I. V. sveikatos pakitimai, dėl kurių jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra susijęs su 2019 m. birželio 23 d. įvykiu. Pastebėtina, kad atsakinėdamas į nuteistojo gynėjo klausimus, specialistas nurodė, kad I. V. be kitų sužalojimų buvo nustatyta ir 2,5x0,5 cm kraujosruva už deÅ¡inės ausies, kas rodo Å¡ioje vietoje buvus traumÄ . Å is sužalojimas yra ausies projekcijoje ir kaip tik toje vietoje yra klausos nervo sutrikimas. Kadangi buvo trauma, ji buvo prie pat ausies, todėl daroma iÅ¡vada, kad deÅ¡inės ausies nervo pažeidimas yra bÅ«tent traumos pasekmė.

40. Nors nukentėjusioji į medikus dėl ūžesio deÅ¡inėje ausyje, susilpnėjusiosios klausos Å¡ia ausimi kreipėsi praėjus mėnesiui po įvykio, tačiau visuose medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad Å¡ie simptomai atsirado dėl 2019 m. birželio 23 d. patirtos traumos, o ne kitomis aplinkybėmis. Specialistui atliekant apžiÅ«rÄ neužilgo po įvykio (2019 m. birželio 26 d.) I. V. buvo nustatyta kraujosruva deÅ¡inės ausies projekcijoje, o apklausiamas teismo posėdyje specialistas pažymėjo, kad kaip tik toje vietoje ir yra klausos nervo sutrikimas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent aptariamo įvykio metu I.

V. buvo pažeistas dešinės ausies klausos nervas. Tai, kad ji į medikus dėl šio sutrikimo kreipėsi praėjus tik mėnesiui nuo įvykio, neduoda pagrindo manyti, kad klausa galėjo būti sutrikdyta kitomis aplinkybėmis. Juolab, kad kiekvieno asmens skausmo toleravimo lygis yra individualus ir ne kiekvienas pajutęs tam tikrus sveikatos sutrikimus iškart kreipiasi į medikus.

41. Nesant abejonių dėl specialisto iÅ¡vados teisingumo, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo praÅ¡ymo atlikti I. V. pakartotinę ekspertizę. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės 42. Nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo E. V. atstovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo D. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo rizikingas ir provokuojantis.

43. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. Å iais atvejais paprastai nebÅ«na nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sÄ moningai skatinti kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

44. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad D. J. konfliktuoti su E. V. pradėjo pamatęs, kad nuo šio jo draugui E. K. suduoto smūgio pastarasis nukrito. Kai D. J. priartėjo prie E. V. šis smūgiavo ir D. J. ir tarp jų kilo muštynės, kurių metu buvo sužaloti tiek E. V., tiek D. J.. Taigi, akivaizdu, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis.

45. Byloje esantys garso ir vaizdo įraÅ¡ai, nuteistojo, liudytojų K. N., E. L. bei kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad I. V. įvykio metu buvo itin agresyviai nusiteikusi. Ji sudavė E. K., dėl ko kitiems asmenims teko jÄ atitraukti nuo pastarojo, o po to intensyviai vartodama necenzÅ«rinius, amoralius žodžius, įžeidinėjo E. K. ir D. J., galiausiai nepagarbiai atsiliepė ir apie nuteistojo draugę, jų intymius santykius. BÅ«tent toks nukentėjusiosios elgesys, o ne kaip teigiama apeliaciniame skunde, pasakymas, kad I.

V. pasodins D. J. į kalėjimÄ , paskatino neteisėtÄ nuteistojo poelgį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino egzistuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės 46. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikÄ padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje.

Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju, Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-231-495/2019).

47. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo D. J. buvo teistas tris kartus: 2011 m. rugpjūčio 18 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bauda; 2013 m. birželio 21 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams; 2016 m. vasario 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams.

Pirmieji du D. J. teistumai yra iÅ¡nykę, o paskutinis ne. Naujus tyčinius nusikaltimus nuteistasis padarė esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui. Taigi D. J. pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas, kÄ nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neiÅ¡dėstydamas jokių argumentų Å¡ios aplinkybės nelaikė D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors skirdamas bausmę į aplinkybę, kad D. J. teistas, atsižvelgė, tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tik BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytÄ aplinkybę, kad nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

48. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į tai, kad nukentėjusiojo E. V. atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytÄ aplinkybę pripažinti D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, Å¡is praÅ¡ymas tenkinamas – nuteistojo D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bÅ«damas recidyvistas. Dėl to nukentėjusiojo E. V. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), tačiau Å¡iuo pagrindu D.

J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės nekeičiamos. Dėl paskirtos bausmės 49. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

50. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014). Todėl į byloje nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė recidyvistas – turi bÅ«ti atsižvelgiama jÄ vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste, jos reikÅ¡mė bausmės skyrimui negali bÅ«ti suabsoliutinama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas Å¡ioje byloje nėra bÅ«tina sÄ lyga griežtinti bausmę. Å iuo atveju bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės iÅ¡ esmės nepasikeitė, be kita ko, ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad veikÄ padarė recidyvistas, į šį faktÄ vis viena atsižvelgė skirdamas bausmę – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje D.

J. laikomas recidyvistu, bausmės skyrimo motyvuose Å¡i aplinkybė, kaip ir kitos nukentėjusiųjų atstovų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytos aplinkybės, yra įvertinta. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, į tai, kad po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo 2019 m. gruodžio 20 d. padarė dar vienÄ analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis pastoviai įsivelia į konfliktus ir dėl to nukenčia kiti asmenys, yra baustas ir administracine tvarka.

Ä®vertinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kad nusikaltimų padarymui įtakos turėjo nukentėjusiųjų rizikingas ir provokuojantis elgesys. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nuteistajam už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikaltimÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors tiek BK 140 straipsnio 1 dalies, tiek BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta ir keletas alternatyvių Å¡velnesnių bausmių. Pirmosios instancijos teismas D.

J. už jo padarytus nusikaltimus paskyrė sankcijų vidurkiams artimas bausmes, kurios įvertinus skundžiamame nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nelaikytinos aiÅ¡kiai per Å¡velniomis, neatitinkančiomis teisingumo principo reikalavimų. Todėl tenkinti nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo 51. Nors nukentėjusiųjų atstovų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo D.

J. atžvilgiu taikė Å¡ias nuostatas bei nuteistajam atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

52. Nors nuteistasis D. J. anksčiau teistas, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , visgi baudžiamuosiuose įstatymuose nėra įtvirtinto imperatyvaus draudimo recidyvistui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė. Be to, teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais bei Å¡eima ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Kita vertus pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiÅ¡kia, jog nuteistasis besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimÄ ir asmens pasiuntimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ bausmės atlikimui.

53. D. J. anksčiau teistas tris kartus, iÅ¡ jų du kartus už nesunkių smurtinio pobÅ«džio nusikaltimų padarymÄ , tačiau, kaip jau ir anksčiau minėta, pirmieji du teistumai yra iÅ¡nykę. Nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2016 m. vasario 12 d.) jis daugiau nei trejus metus nebuvo nusikaltęs. Laikėsi jam paskirtų įpareigojimų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų, kurių įvykdymÄ skyrė labai trumpas laiko tarpas, skaičiuojant minutėmis, padarymÄ .

Nusikaltimai įvykdyti spontaniÅ¡kai, juos iÅ¡provokavus patiems nukentėjusiesiems, nuteistajam neadekvačiai įvertinus susidariusiÄ situacijÄ ir nesugebėjus konflikto iÅ¡spręsti visuomenėje priimtinais bÅ«dais. Ä®vykio metu jis ir pats nukentėjo. Tai rodo mažesnį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Nuteistasis yra dirbantis asmuo. Paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jis netektų darbo, o tuo pačiu bÅ«tų apsunkintos ir nukentėjusiųjų galimybės operatyviau gauti jiems priteistų neturtinės žalos ir procesų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Dėl 2019 m. Joninių nakties įvykių, draugo netekties jam pačiam kilo psichologinių problemų, buvo taikomas gydytojo psichiatro paskirtas gydymas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis po 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio priėmimo ar po skundžiamo nuosprendžio priėmimo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kad nevykdo teismo jam paskirtų įpareigojimų. Šios aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios ir nebegali būti pakeistos, pritaikius į jo asmenybę nukreiptus tikslingus įpareigojimus.

54. Nukentėjusiųjų atstovų apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo įvykdė dar vienÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ , kas sÄ lygoja negalimumÄ taikyti BK 75 straipsnio nuostatas Å¡ioje byloje, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡is nusikaltimas padarytas praėjus pusmečiui nuo Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Å iuo atveju susidarė situacija, kad D. J. atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimÄ , jis padarė dar vienÄ nusikaltimÄ ir jo atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, o po to buvo priimti ir du apkaltinamieji nuosprendžiai. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokia teisinė situacija negali tapti priežastimi, dėl kurios bÅ«tų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Susidarius situacijai, kuomet asmens atžvilgiu vienu metu yra atliekami keli ikiteisminiai tyrimai (Å¡iuo atveju du), nagrinėjamos kelios baudžiamosios bylos, tai negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymÄ pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė bÅ«tų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo bÅ«ti paskirta pagal vienÄ nuosprendį, jei visos veikos bÅ«tų tiriamos vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-174/2014 ir kt.) Kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo kitoje byloje nustatoma, kad asmuo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , pagal paskutinį nuosprendį, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė paprastai negali bÅ«ti griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo bÅ«ti paskirta pagal vienÄ nuosprendį, jei visos nusikalstamos veikos bÅ«tų tiriamos vienoje byloje.

Tokiais atvejais paskutiniu nuosprendžiu skiriama bausmė negali bÅ«ti griežtinama vien tuo pagrindu, kad asmuo turi teistumÄ pagal nuosprendį pirmojoje byloje. Pastebėtina, kad apylinkės teismu Å¡i situacija buvo žinoma ir atsižvelgus į tai, kad 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, minėtu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su skundžiamu nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ paskirta subendrinta bausme, buvo priimtas sprendimas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, tik bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nustatyti ilgesniam laikotarpiui (2 metams 6 mėnesiams).

55. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiui kartÄ jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skirta laisvės apribojimo bausmė ir nuteistasis laikėsi jam paskirtų įpareigojimų, kas rodo, jog kompetentingoms valstybės institucijoms kontroliuojant D. J. elgesį laisvėje, nuteistasis sugeba sėkmingai laikytis įstatymų ir vykdyti jam skirtus įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemones, bei rodo, jog Å¡is asmuo dar gali bÅ«ti taisomas ir jo neizoliuojant nuo visuomenės Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamÄ elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra gana ilgas, artimesnis galimam maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, per šį laikotarpį nuteistasis visÄ laikÄ bus kontroliuojamas bei prižiÅ«rimas kompetentingos institucijos bei visÄ nurodytÄ laikotarpį privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jei D.

J. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, Å¡io asmens priežiÅ«ra vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nukentėjusiųjų atstovų praÅ¡ymas panaikinti BK 75 straipsnio taikymÄ ir paskirti D. J. bausmę realiai atlikti pataisos namuose netenkinamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 56. Å ioje byloje nukentėjusysis E. V. buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji I. V. buvo pareiÅ¡kusi 3000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo D. J. E. V. priteisė 500 eurų, o I. V. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusieji su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgus į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, E. V. padidinti iki 1000 eurų, o I.

V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie prašymai yra nepagrįsti.

57. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

58. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Pažymėtina ir tai, kad pripažinus, jog sveikatos sutrikdymui kilti reikÅ¡mės turėjo ir neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys, turi bÅ«ti vadovaujamasi ir CK 6.282 straipsniu. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Taigi nukentėjusiojo didelis neatsargumas, sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys Å¡ios žalos dydį. Teismas Å¡iuos kriterijus turi vertinti kartu su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems E. V. ir I. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, į visus paminėtus kriterijus atsižvelgė. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .

59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų D. J. veiksmų nukentėjusiajam E. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 560/2019 (06) konstatuota, kad E. V. buvo nustatyti poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos srityje, dešinėje alkūnėje, kraujosruva dešinės akies junginėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. (t.1, b. l. 157-158).

Neabejotina, jog dėl D. J. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam E. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau dėl patirtų sužalojimų jam jokių liekamųjų reiÅ¡kinių neliko, jo sveikata dėl to reikÅ¡mingai nepablogėjo, nebuvo reikalingas ilgalaikis gydymas, vaistų vartojimas, nebuvo apribotas jo darbingumas, reikÅ¡mingai nepablogėjo gyvenimo kokybė. Kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų L. I. ir M. D. parodymų, iÅ¡kart po įvykio jis D. J. iÅ¡vis neturėjo pretenzijų. Nors neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų, E. V. patyrė neigiamų emocijų, iÅ¡gyvenimų, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jis buvo sumuÅ¡tas bendruomenės Å¡ventės metu, dėl to, pablogėjo jo reputacija, į kÄ teismas neatsižvelgė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Å¡iame kontekste svarbi aplinkybė, kad ir pats nukentėjusysis buvo aktyvus konflikto dalyvis.

Jo paties neteisėti prieÅ¡ E. K., o vėliau ir prieÅ¡ nuteistÄ jį nukreipti neteisėti veiksmai įtakojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ jį patį panaudojimÄ . Konflikto metu jis taip pat, kaip ir nuteistasis, buvo neblaivus. Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad iÅ¡imtinai dėl nuteistojo veiksmų pablogėjo jo reputacija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegijos manymu, nėra teisinio pagrindo nepripažinti, kad nukentėjusiajam E. V. iÅ¡ nuteistojo priteistas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į visas aukščiau įvardytas aplinkybes, neužtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų paisymo.

60. Dėl neteisėtų D. J. veiksmų nukentėjusiajai I. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2019 m. spalio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 906/2019 (06) nurodyta, kad I. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaklo kairėje, už deÅ¡inės ausies, kairiame žaste, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, deÅ¡inės ausies klausos nervo pažeidimas (t.1, b. l. 98-99). Nekyla abejonių, jog dėl D. J. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai I. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė nepatogumų, teko lankytis pas gydytojus, atlikti tyrimus, vartoti vaistus.

Tačiau bylos duomenimis, jos gydymas nebuvo sudėtingas ar komplikuotas. Duomenų apie tai, kad jai bÅ«tų nustatyti kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai ir bÅ«tų iÅ¡ esmės pakenkta gyvenimo kokybei nepateikta. Neabejotina, jog I. V. patyrė stresÄ , nerimÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės, ateities. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusioji buvo sužalota vieÅ¡oje vietoje, matant bendruomenės nariams, tačiau Å¡i aplinkybė reikÅ¡mės nustatant I. V. padarytos neturtinės žalos dydį, Å¡iuo atveju neturi.

Pastebėtina, kad įvykio metu I. V. buvo neblaivi, itin agresyviai nusiteikusi, vėlėsi į konfliktus, vartojo gausybę necenzÅ«rinių žodžių tiek nuteistojo, tiek jam artimų žmonių (draugo E. K., nuteistojo merginos) atžvilgiu, puolė E. K.. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje kitoje baudžiamojoje byloje jai yra pareikÅ¡tas kaltinimas ir dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo. Jos pačios provokuojantis elgesys įtakojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ panaudojimÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegijos manymu, nėra teisinio pagrindo nepripažinti, kad nukentėjusiajai I. V. iÅ¡ nuteistojo priteistas 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į visas aukščiau įvardytas aplinkybes, neužtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų paisymo.

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, nuo jų nenukrypo, nustatytas neturtinės žalos dydis buvo objektyviai pagrįstas atsižvelgus į šioje byloje individualiai nustatytas aplinkybes, sietinas su nukentėjusiesiems kilusiomis pasekmėmis sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos dydžius nėra.

Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 62. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukentėjusysis turi teisę turėti atstovÄ , dėl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentėjusysis, Å¡i teisė jam yra garantuota įstatymo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021).

63. Nukentėjusios I. V. atstovo apeliacinio skundo dalis dėl I. V. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, priteisimo yra pagrįsta. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu leista advokatei Egidijai Belevičienei, kaip I. V. įgaliotai atstovei, dalyvauti procese (1 t., b. l.57). Nukentėjusiosios I. V. ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį dėl jos atstovavimo, atstovavimo iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teisme ir bus praÅ¡oma Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo (1 t., b. l. 68-71). 2020 m. kovo 12 d. teisiamojo posėdžio metu advokatas R.

MikliuÅ¡as pateikė mokėjimo dokumentÄ , patvirtinantį, kad I. V. už atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu advokatų kontorai „ADVIX Belevičius, Bukauskas, Čiupaila ir partneriai“, kurioje tuo metu dirbo advokatė E. Belevičienė, sumokėjo 500 eurų (3 t., b. l. 37). Teismas šį dokumentÄ priėmė, tačiau skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo priteisė tik I. V. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, konstatavęs, kad advokatui R. MikliuÅ¡ui sumokėta 1815 eurų suma yra ne per didelė, atsižvelgus į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas teisme, o dėl praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu, nepasisakė ir Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė.

Kadangi nukentėjusioji, naudodamasi įstatymo jai suteikta teise jau ikiteisminio tyrimo metu naudojosi advokatės teisinėmis paslaugomis, atstovė teikė nukentėjusiajai konsultacijas, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rengė civilinį ieÅ¡kinį, nukentėjusioji, laiku pateikusi teismui bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, turi teisę ir į ikiteisminio tyrimo metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o praÅ¡oma priteisti 500 eurų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teiktų teisinių paslaugų apimtį nelaikytina aiÅ¡kiai per didele ir priteistina iÅ¡ nuteistojo.

Tenkinant nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundÄ , skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

64. Nukentėjusiojo E. V. atstovas advokatas Aidas Mažeika apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija LAT Nr. 1019387, patvirtinantį, kad E. V. jam sumokėjo 420 eurų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 14), o nukentėjusiosios I. V. atstovas advokatas Romualdas MikliuÅ¡as apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija LAT Nr. 1076668, patvirtinantį, kad I. V. jam sumokėjo 500 eurų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l.

15) ir prašė šias nukentėjusiųjų patirtas išlaidas išieškoti iš nuteistojo.

65. Kaip jau minėta anksčiau, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylÄ ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

66. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundus. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų – pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , dalyvauti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatus. Å iuo nuosprendžiu nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų atstovų apeliaciniai skundai tenkinti iÅ¡ dalies, patenkinant tik po vienÄ iÅ¡ visų jų apeliaciniuose skunduose reikÅ¡tų praÅ¡ymų. Nukentėjusiųjų atstovai atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ neteikė. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas, byla iÅ¡nagrinėta per du teismo posėdžius.

Ä®vertinus bylos pobÅ«dį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, tai, kad nukentėjusiųjų atstovai nukentėjusiuosius atstovavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į nukentėjusiųjų atstovų darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiųjų interesus, suteiktų paslaugų apimtį, tai, kad advokatai paruošė apeliacinį procesÄ inicijuojančius dokumentus bei dalyvavo jų bei nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo nagrinėjime, taip pat į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų atstovų apeliaciniai skundai tenkinti mažoje dalyje, nukentėjusiųjų atstovų praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo D.

J. nukentėjusiųjų I. V. ir E. V. naudai priteistina po 300 Eur byloje apeliacinės instancijos teisme dalyvavusių atstovų paslaugoms apmokėti.

67. Kadangi teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , jog naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti nėra jokio teisinio pagrindo, nėra pagrindo svarstyti ir jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, kaip kad to praÅ¡oma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo D. J. gynėjo advokato Donato Petrausko apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo E. V. atstovo advokato Aido Mažeikos ir nukentėjusiosios I.

V. atstovo advokato Romualdo MikliuÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti nuteistojo D. J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). IÅ¡ nuteistojo D. J. priteisti I. V. naudai 500 (penkis Å¡imtus) eurų atstovavimo iÅ¡laidų dėl gynėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu ir 300 (tris Å¡imtus) eurų iÅ¡laidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ nuteistojo D. J. priteisti E. V. naudai 300 (tris Å¡imtus) eurų iÅ¡laidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Algirdas Jaliniauskas Darius Kantaravičius