2022-11-09 Nr. AB-27285-3-62-3-01154-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-846-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01154-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) 10 000 Eur neturtinei žalai ir 10 914 turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Alytaus PN dėl jo perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai). Alytaus PN 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 276-2 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus“ pareiškėjo prašymą atmetė. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė teismui, kurio sprendimu, minėtas nutarimas buvo panaikintas, o Alytaus PN įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

3. Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. vasario 26 d. buvo priimtas naujas nutarimas Nr. 363-457 „Atsakymas dėl komisijos sprendimo“, kuriuo buvo iš naujo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus ir priimtas sprendimas pareiškėjo prašymą atmesti. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris nustatęs, kad Alytaus PN priimtas sprendimas neišsamus ir nemotyvuotas, pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu. Dėl tokių, pareiškėjo teigimu, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė tiek turtinę (10 914 Eur), tiek ir neturtinę žalą (10 000 Eur), t. y. prarado galimybę įsidarbinti, prarado pajamas, kurias įvertino 642 Eur per mėnesį, taip pat, nukentėjo psichologiškai, teko kreiptis į psichologą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, vykdant teismo sprendimą, 2021 m. vasario 18 d. buvo pakartotinai išnagrinėtas ir pateiktas siūlymas neperkelti pareiškėjo į Pusiaukelės namus. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. 363-457 „Atsakymas dėl komisijos sprendimo“, kurį pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamento direktorius, nustatęs, kad priimtas sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir įpareigojo Alytaus PN išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Alytaus PN komisija išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą iš naujo, nurodė, kad pareiškėjui tikslinga pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus, pareiškėjas apie šį sprendimą buvo informuotas 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 363-457, tačiau pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir įvertinęs perkėlimo į Pusiaukelės namus instituto taikymą pareiškėjo atžvilgiu, konstatavo, kad Alytaus PN veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Paaiškino, jog Alytaus PN 2020 m. sausio 25 d. priimtas sprendimas teismo sprendimu buvo panaikintas, kaip nepakankamai išsamus ir motyvuotas, o Alytaus PN buvo įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, tačiau, Alytaus PN komisija, sprendžianti klausimus dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus, neatsižvelgdama į teismo nurodytas klaidas, padarytas priimant pirminį sprendimą, 2021 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą, kuriame nenurodomi motyvai, kodėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus. Pareiškėjui pateikus skundą dėl šio sprendimo, Kalėjimų departamento direktoriaus skundas pripažintas pagrįstu, tačiau Komisija 2021 m. gegužės 14 d. posėdyje pakartotinai įvertinusi pareiškėjo prašymą, jo tinkamai neišnagrinėjo ir neišsprendė klausimo dėl pareiškėjo (ne) perkėlimo į Pusiaukelės namus, tik priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai turėtų kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl dokumentų paruošimo jo perkėlimui į Alytaus PN Pusiaukelės namus.

8. Teismas išaiškino, jog pagal teisinį reglamentavimą, esant jau priimtam pareiškėjo prašymui dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, nuteistasis nebeturi pareigos kreiptis papildomai į pataisos namus dėl dokumentacijos parengimo, nes tai yra pataisos namų pareiga. Pažymėjo, jog Alytaus PN komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, tik nurodė pareiškėjui pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl dokumentų paruošimo, nemotyvuodama šio sprendimo nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu. Teismas vertino, jog nei iš Alytaus PN komisijos pateikto sprendimo turinio, nei Alytaus PN direktoriaus rašto lieka neaišku, ar pareiškėjas turi pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namus su prašymu dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, ar vis dėl to kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl dokumentų paruošimo, nors teisės aktai nenumato pareiškėjo pareigos rinkti dokumentaciją ar pakartotinai kreiptis dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, kai jau yra priimtas, bet tinkamai neišnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, teismas konstatavo, jog nors nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. Alytaus PN pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtinas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ir pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas akcentavo, jog asmuo, pateikęs prašymą, turi teisėtą lūkestį, jog šis prašymas bus išnagrinėtas tinkamai, todėl pripažino, jog pareiškėjas dėl tokių aplaidžių Alytaus PN veiksmų patyrė neturtinę žalą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo galimai patirtą turtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 10 914 Eur, pažymėjo, jog ši žala yra siejama išimtinai su tuo, jog pareiškėjas, būdamas Pusiaukelės namuose, būtų dirbęs ir užsidirbęs pajamų. Teismas paaiškino, jog turtinė žala galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų neabejotinai perkeltas į Pusiaukelės namus, tačiau tokių duomenų byloje nenustatė, pats pareiškėjas to irgi nenurodė. Teismas akcentavo, jog diskrecija perkelti ar ne asmenį į Pusiaukelės namus priklauso tų pataisos namų, prie kurios yra pusiaukelės namai, administracijai, todėl teismas šiuo atveju negali tvirtinti, jog toks perkėlimas būtų tikrai įvykęs, todėl pareiškėjo skundą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

11. Alytaus PN nurodo, kad visa skundui tinkamai išnagrinėti medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų tinkamai ir objektyviai neįvertino. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam tariamai padaryta turtinė ir neturtinė žala ir kaip ji pasireiškė, taip pat nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis. Be to, pareiškėjo skundo argumentai apie jam tariamai padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais ir objektyviais įrodymais.

12. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas siekdamas žalos atlyginimo, turėjo įrodyti visas su žalos atsiradimu susijusias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių padarinių.

13. Alytaus PN tvirtinimu, teismas neįvertino, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai, t. y. iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir priėmus naują sprendimą, jau trečią dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė, vadinasi, priimtas sprendimas pareiškėją tenkino, atitinkamai dėl to, pareiškėjas negalėjo patirti neturtinės žalos. Laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir įrodydamas, jog žala kilo būtent dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, pareiškėjo naudai priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteista 300 Eur neturtinė žala. Alytaus PN laikosi pozicijos, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, nenurodė ir nepagrindė kaip pasireiškė ši žala, todėl, nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą.

17. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog Nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 69 straipsnis ir jį detalizuojantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“ , patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas.

18. Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, - atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.

19. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija, kuri yra sudaroma Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Aprašo 20 punkte numatyta, jog nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose ir atitinkantys minėtas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymo perkelti į pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (28.1 papunktis); sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arbo jo netenkinti priėmimą (28.2 papunktis).

20. Pabrėžtina, kad nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

21. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vertindamas byloje susiklosčiusį ginčą, nustatė, kad pareiškėjo Alytaus PN pateiktas prašymas dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus atitiko jam keliamus formalius reikalavimus, jis buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti. Alytaus PN 2020 m. sausio 5 d. ir 2021 m. vasario 26 d. sprendimai priimti vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Kalėjimų departamento aprašo nuostatomis. Abu kartus priimti sprendimai buvo panaikinti kaip nepakankamai išsamūs bei motyvuoti. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2021 m. balandžio 29 d. skundą, 2021 m. gegužės 5 d. sprendime nurodė, jog esant poreikiui, reikalinga kreiptis dėl tarnybinės pagalbos suteikimo į Vilniaus pataisos namus dokumentacijos gavimui. Komisija, 2021 m. gegužės 14 d. susirinkusi pakartotinai apsvarstyti jau priimto pareiškėjo prašymo dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus, nutarė, jog pareiškėjui reikia pakartotinai kreiptis į Vilniaus pataisos namų administraciją su prašymu dėl dokumentų paruošimo jo perkėlimui į Pusiaukelės namus, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagal Aprašo 10 punkto nuostatas, Komisija gali priimti vieną iš Aprašo 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytų sprendimų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nesutinka su atsakovo atstovo argumentais, jog buvo tinkamai įvykdytas teismo sprendimas ir pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo fakto. Todėl, atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl Alytaus PN aplaidžių, paviršutiniškų veiksmų, pažeidžiančių bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs, jog Alytaus PN pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bei įvertinęs pareiškėjo sveikatos istoriją, iš kurios matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į psichiatrą bei skundėsi vidine įtampa, blogu miegu, nuotaikos svyravimu, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisė 300 Eur neturtinę žalą, kuri yra adekvati ir proporcinga konstatuotam pažeidimui.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan