2025-12-01 Nr. CB-6320-2-35-3-00818-2025-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4092

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00818-2025-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS

2025 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 20 d. paduotu kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Okus“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

nustatė:

kreditorė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Okus“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria skolininko 2025 m. gegužės 15 d. prašymas kvalifikuotas prašymu atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą paduoti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų ir priimto teismo įsakymo, atnaujintas skolininko dėl svarbios priežasties praleistas terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir teismo įsakymo, nustatytas skolininkui 14 dienų terminas pateikti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų ir byloje priimto teismo įsakymo, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 2 dalies reikalavimus, atšauktas 2025 m. kovo 12 d. teismo įsakymo įsiteisėjimas ir vykdymo veiksmai, išaiškinta skolininkui, kad jam per papildomą procesinį terminą nepateikus turinio ir formos reikalavimus atitinkančių prieštaravimų dėl kreditorės reikalavimo ir teismo įsakymo, pastarasis bus pripažintas įsiteisėjusiu ir privalomai vykdytinu.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Nors kreditorė informavo pirmosios instancijos teismą, kad pageidauja pateikti atsiliepimą, teismas išnagrinėjo prašymą atnaujinti procesą nesuteikęs galimybės pateikti atsiliepimo.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad būtina byloje vengti siurprizinių sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022). Teismas neturėjo teisės veikti ex officio ir už skolininką suformuluoti prašymus, kurių šis nereiškė, perkvalifikuoti skolininko prašymą. Skolininko prašymai yra teisiškai ydingi, negalėjo būti priimami. Skolininkas neprašė atnaujinti termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir pačių prieštaravimų nepateikė. Kreditorė negalėjo numanyti, kad teismas, užuot sprendęs proceso atnaujinimo klausimą CPK 370 straipsnio tvarka, ir suteikdamas galimybę kreditorei pateikti atsiliepimą, perkvalifikuos skolininko prašymą, nepranešęs kreditorei apie posėdžio datą ir laiką, neišklausęs kreditorės nuomonės. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartimi nemotyvuojamas bylos proceso atnaujinimas. Tai yra absoliutūs teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 1 punktas).

3. Pirmosios instancijos teismas atšaukė įsiteisėjusį teismo įsakymą, tačiau toks institutas nereglamentuotas CPK. Teismas atšaukė vykdymo veiksmus, nors CPK 372 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo (nutarties) vykdymo.

4. Teismas nenustatė proceso atnaujinimo pagrindų, nenurodė, kurios CPK normos leidžia atšaukti teismo įsakymo įsiteisėjimą ir kurios normos leidžia vykdyti veiksmus pasibaigusiame bylos procese, jo neatnaujinus.

5. Šioje byloje procesinius sprendimus nepagrįstai priėmė tas pats Marijampolės apylinkės teismo teisėjas, nors kreditorė prašė jį nušalinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-98-516/2018 yra konstatavęs, kad pagal CPK 370 straipsnio 5 dalį nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

6. Procesas byloje yra pasibaigęs, nes, priėmus prieštaravimus, teismo įsakymas automatiškai naikinamas, todėl kreditorė nežino, kokį teismo procesinį sprendimą apskųsti. Tai reiškia kreditorės teisės į efektyvią gynybos priemonę pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nurodyti, kaip kreditorė turi teisę realizuoti savo teisę apskųsti teismo procesinius sprendimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pagrįsti cituojamos kasacinio teismo nutartys, bet teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos šiuo klausimu nevienodumas, nors tokiam argumentui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė