2025-01-16 Nr. BB-332-1-01-1-03686-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-41/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03686-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo L. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymą, klausimus,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį ir baudžiamąją bylą L. K. nutraukti; nepripažinus pakankamo teisinio pagrindo priimti aukščiau prašomą procesinį sprendimą, pakeisti žemesniųjų instancijų teismų priimtus nuosprendžius bausmės L. K. skyrimo dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neskirti kasatoriui bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas toleravo pirmosios instancijos teismo esmines klaidas, taip padarydamas esminius BPK 331 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatų pažeidimus. Teismai pripažino bendrakaltinamojo R. M. parodymus, duotus vykdant neprocesinę apklausą, taip pat įtariamojo procesiniame statuse, leistinais įrodymais, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu R. M. aiškiai paneigė visas fakto aplinkybes, kad jis būtų įgijęs psichotropinę medžiagą (amfetaminą) iš L. K.. Nors apeliacinės instancijos teismas ir keitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl netinkamai pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veikos padarymo bendrininkų grupe, tačiau šioje dalyje nepakankamai įvertino baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimą ir nepakankamai švelnino kasatoriui skirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį principo in dubio pro reo pažeidimą, susijusį su esą bendrininkavimu su nenustatytais asmenimis ir pačiu bendrininkavimo instituto aiškinimu ir taikymu teismams netinkamai vertinus veikos žymiai mažesnį pavojingumą, nei rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio (L. K. yra neteistas, jis neveikė bendrininkų grupe ir nėra kitų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teigiamą jo asmenybės charakteristiką, palyginti nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį, realios žalos nesukėlimą ir kt.), todėl BK 54 straipsnio 3 dalis, skiriant L. K. bausmę, nepritaikyta nepagrįstai, taip jam paskirta pernelyg griežta bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis L. K. ir jo gynėjas nesutinka su L. K. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, L. K. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimus, bet ir 331 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pažeidimus. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad L. K. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (veiką padarė bendrininkų grupė), pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pašalino nuteistajam L. K. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl L. K. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatorių teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, L. K. palankią įvykių interpretaciją.

Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl byloje egzistuojančių sąlygų taikyti L. K. BK 54 straipsnio 3 dalį ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 73-80 punktuose ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. K. paskyrė tinkamos rūšies bausmę, tačiau netinkamai nustatė jos terminą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir L. K. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, nurodytą šios normos sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti L. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra išimtiniai atvejai, kai padarytos veikos pavojingumas, nuteistojo asmenybė neatitinka veikos požymių pavojingumo bei kitų bendrųjų sąlygų, numatytų konkrečioje teisės normoje, numatančioje atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo L. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė