96748ca8-e67e-434c-be80-a7b13609d6a3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-349-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00605-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens T. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) firma „Lietuvos melioracija“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ tyčiniu Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu.

2. PareiÅ¡kėja nusprendė kreiptis į teismÄ dėl BUAB „Finansų srautai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, įvertinusi 2016 m. spalio 5 d. finansinės ekspertizės aktÄ Nr. 11-1861 (16) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23989-872-872/2016.

3. Teigė, kad egzistuoja keli įstatyme nustatyti tyčinio bankroto požymiai. BUAB „Finansų srautai“ 2006 m. balandžio 1 d. buvo nemoki, tačiau įmonės vadovas ir akcininkas T. R. bÅ«nant įmonei nemokiai neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tokiu bÅ«du didindamas įmonės nuostolius ir kreditorių įsipareigojimus (netesybas, delspinigius, palÅ«kanas už neįvykdytus įsipareigojimu) bei sÄ moningai ir tikslingai sudarė sandorius, pabloginančius įmonės finansinę padėtį, t. y. 2006 m. spalio 4 d. pardavė paskutinį įmonės turtÄ , o gautas lėšas, pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , pervedė kreditoriams, kuriems bendrovės įsipareigojimai nebuvo pradelsti, tuo pažeisdamas kitų kreditorių interesus ir teises.

4. BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „BÅ«rai“ palaikė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ tyčiniu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažino BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ tyčiniu.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Finansų srautai“; bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 491 899,29 Eur; nuo 2002 m. spalio 8 d. iki 2014 m. birželio 27 d. įmonės vadovu buvo T. R.; 99 proc. įmonės akcijų priklausė T. R. ir 1 proc. akcijų priklausė A. P.; Lietuvos teismo Ekspertizės centro finansinės ekspertizės 2016 m. gruodžio 5 d. akte Nr. 11-1861(16) nurodyta, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas UAB „Finansų srautai“ tapo nemoki 2006 m. balandžio 1 d.; bendrovės ilgiau nei 3 mėnesius pradelsti įsipareigojimai 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 1 481 000 Lt (428 927,25 Eur), iš jų pradelstų įsipareigojimų R.

J. – 955 000 Lt (276 587,12 Eur), A. P. – 526 000 Lt (152 340 Eur); minėti pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turimo turto; didžiosios knygos duomenimis 2006 m. kovo 31 d. bendra turto suma 2 796 544,73 Lt, pusė turto – 1 398 272,37 Lt.

7. Teismas konstatavo, kad nuo 2006 m. balandžio mėnesio įmonė buvo nemoki, todėl įmonės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; T. R. (vadovas) faktiÅ¡kai nuo įmonės įregistravimo žinojo apie įmonės finansinę padėtį, nes ir pats T. R. įmonei buvo suteikęs paskolÄ , įmonės įsipareigojimai jam sudarė 1 452 483,48 Lt, ir nors 2006 m. jie nebuvo pradelsti, vadovas galėjo ir privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki.

8. Teismas, įvertinęs įmonės 2005 m. gruodžio 31 d. turėtÄ turtÄ , kurį sudarė AB „Paminklų restauravimo institutas“ (678 960 Lt) ir UAB „Molesta“ (1 943 328 Lt) akcijos; taip pat aplinkybę, kad 2007 m. AB „Paminklų restauravimo institutas“ akcijos buvo nuraÅ¡ytos į nuostolius, nes bendrovė buvo iÅ¡registruota (bankroto byla iÅ¡kelta 2005 m. gruodžio 20 d.), sprendė, kad BUAB „Finansų srautai“ vadovui jau 2006 m. rugsėjo 29 d. turėjo bÅ«ti žinoma, kad bankrutavusios įmonės akcijos yra bevertės ir įmonėje lieka vienintelis turtas, t. y. UAB „Molesta“ akcijos.

9. Teismas nustatė, kad BUAB „Finansų srautai“ 2006 m. spalio 4 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Molesta“ akcijas už 2 186 244 Lt, o gautos lėšos buvo paskirstytos įmonės kreditoriams: 2006 m. spalio - 2007 m. vasario mėnesiais padengta R. J. 720 000 Lt dydžio skolos dalis, 100 000 Lt sumokėta A. P. ir 1 230 000 Lt T. R..

10. Teismas sutiko, kad 2006 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, eksperto įvertintas kaip pelningas įmonei, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo kontekste reikÅ¡minga yra tai, kad vien sandorio pelningumo faktas negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo įmonės bendros finansinės situacijos ir tolimesnių vadovo veiksmų pasirenkant gautų piniginių lėšų paskirstymo bÅ«dÄ . Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog buvo parduotas vienintelis įmonės turtas, iÅ¡ gautų lėšų buvo dengiami iÅ¡ dalies pradelsti įsipareigojimai ir didžiÄ ja dalimi nepradelsti įmonės įsipareigojimai pačiam vadovui ir akcininkui, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nebuvo imtasi priemonių nemokios įmonės veiklos subalansavimui ar ieÅ¡koma galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto, o prieÅ¡ingai, nesikreipiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, buvo didinami įmonės nuostoliai.

11. Teismas nesutiko su teiginiais, kad buvo siekiama atgaivinti įmonės veiklÄ , nes iÅ¡ 2011 m. spalio 28 d. ketinimų protokolo dėl BUAB „Finansų srautai“ akcijų ir investicijų į įmonę matyti, kad įsipareigojimai dėl investicijų ateityje yra abstraktÅ«s, neaptartas jų mastas, įvykdymo laikotarpis. Be to, 2007-2014 m. laikotarpiu bendrovės veikla buvo nuostolinga ir įmonės veikla vadovo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo sustabdyta 5 metams.

12. Teismas sprendė, kad liudytojo M. A. paaiškinimai dėl galimų investicijų į įmonę nėra informatyvūs, prieštaringi ketinimų protokolo turiniui, nes liudytojas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ketino investuoti į BUAB „Finansų srautai“, negalėjo paaiškinti savo vizijos dėl tolimesnės ketinamos vykdyti įmonės veiklos, nieko nežinojo ir negalėjo paaiškinti dėl įmonės veiklos, jos finansinės būklės iki neva jo ketinimo investuoti į įmonę, negalėjo įvardinti kitų įmonės akcininkų, įmonės kreditorių, taip pat pripažino, jog jokių derybų su įmonės akcininkais, kreditoriais nevykdė.

13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių visų bendrovės kreditorių ir akcininkų sutarimÄ nekelti bendrovei bankroto bylos, nėra jokių sutarimų dėl skolų nukėlimo, reikalavimo teisės atsisakymo ar pan. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad aplinkybė, jog kreditoriai raÅ¡tu nereiÅ¡kė pretenzijų ir neginčijo sandorių, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai dėl tokio sutarimo buvimo. Sprendė, kad nors ir esant prielaidai, kad visų kreditorių ir akcininkų buvo susitarta dėl bankroto bylos nekėlimo, tai tokio susitarimo egzistavimas negali paÅ¡alinti ar atleisti vadovÄ nuo pareigos atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei, veikti pagal įstatymus ir nenusižengti įstatymo reikalavimams.

14. Ä®vertinęs, kad įmonė buvo nemoki Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies prasme; taip pat įmonei pardavus vienintelį likusį įmonės turtÄ , o iÅ¡ gautų lėšų apmokėjus pradelstus įsipareigojimus tik iÅ¡ dalies (R. J. – pervesta 720 000 Lt, liko pradelsta skola – 275 000 Lt, A. P. – pervesta 100 000 Lt, liko pradelsta skola 426 000 Lt); didžiÄ ja dalimi buvo padengti nepradelsti įmonės įsipareigojimai T. R. (pervesta 1 230 000 Lt, likusi nepradelsta skola 223 483,48 Lt), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esant tokiai faktinei įmonės finansinei bÅ«klei, įvykdyti atsiskaitymai vertintini kaip pažeidžiantys CK 6.9301 str. nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ ir proporcingumÄ , kuris bÅ«tų iÅ¡laikytas turto realizavimo bankroto procedÅ«rų metu ir vykdant atsiskaitymÄ su kreditoriais per bankroto procedÅ«ras.

Nurodė, kad pardavus turtÄ Ä¯monė turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti, ir iÅ¡vengti jų įstatymo saugomų interesų pažeidimo, bei iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

15. Teismas atmetė suinteresuoto asmens T. R. argumentus dėl pareiÅ¡kėjos pavėluoto kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir naudojimusi teise teikti praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu ne pagal paskirtį. Nurodė, kad UAB „Finansų srautai“ bankroto byla nėra užbaigta, nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, todėl laikyti, jog pareiÅ¡kėja pavėluotai kreipėsi dėl BUAB „Finansų srautai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo.

Teismas sprendė, kad nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja naudojasi teise teikti praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu ne pagal paskirtį. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės dėl kokių nors jo sÄ sajų su R. J., kad jie buvę verslo partneriai, įmonių UAB „Molesta“, UAB „Lietuvos melioracija“ akcininkai, dėl jų tarpusavio nesutarimų, teisinių ginčų ir konfliktų, nepaÅ¡alina ir nepaneigia įstatymo nustatytos vadovui pareigos inicijuoti nemokiai įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo, bei nemokios įmonės kreditorių teisių pažeidimų, atliekant atsiskaitymus pažeidžiant eiliÅ¡kumÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Suinteresuotas asmuo T. R. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – UAB „Lietuvos melioracija“ praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ tyčiniu atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl galimai nevykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir vykdyti atsiskaitymus pagal CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ nevykdymo yra pakankamas pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Bankrutavusios įmonės bankrotas nėra tyčinis, nes nebuvo nustatyti sÄ moningi ir tyčiniai įmonės valdymo organo veiksmai, kurie privedė įmonę prie bankroto arba iÅ¡ esmės pablogino jos turtinę padėtį. 16.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo esminio įmonės turtinės padėties pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pelningÄ Ä¯monei sandorį ir iÅ¡ jo visų gautų piniginių lėšų paskirstymÄ vieninteliams įmonės kreditoriams, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonės bankrotas yra tyčinis. 16.3.

Apelianto atlikti veiksmai nebuvo nukreipti į blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuriais bÅ«tų siekta tyčia privesti įmonę prie bankroto arba pabloginti jos turtinę padėtį dar labiau, tačiau prieÅ¡ingai – bankrutavusi įmonė sudarė pelningÄ sandorį, visas gautas lėšas paskirstė vieninteliams kreditoriams pagal bendrÄ sutarimÄ ir vėliau tikėjosi atnaujinti įmonės veiklÄ . Tačiau tai nebuvo padaryta, nes tarp verslo partnerių kilo konfliktas. 16.4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ekspertizės akte nustatytÄ faktÄ , kad dėl apelianto veiksmų sudarant pelningÄ sandorį ir vėliau visus gautus pinigus paskirstant vieninteliams įmonės kreditoriams, įmonės skolų apimtis sumažėjo 154 395,61 Eur suma.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuojamas tik gautų pinigų padalinimas kreditoriams, nes tokiu bÅ«du nebuvo įvertinta aplinkybių visuma, jog įmonės įsiskolinimai sumažėjo. 16.5. Pažymėjo, kad 2006 m. spalio 4 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi už 2 186 244 Lt buvo parduotos UAB „Molesta“ akcijos, o iÅ¡ gautų lėšų pagal bendrÄ visų trijų bankrutavusios įmonės kreditorių sutarimÄ , buvo padengti vienintelių kreditorių įsiskolinimai.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2006-2007 m. laikotarpiu bankrutavusios įmonės kreditoriai buvo tik 3 asmenys, kuriems visos gautos lėšos ir buvo padalintos. Gautos sumos nebuvo panaudotos kitiems tikslams, o skirtos padengti visų kreditorių reikalavimus pagal bendru sutarimu suderintas proporcijas. 16.6. Apeliantas teigia, kad įmonės kreditoriai ir akcininkai susitarė, kad nėra pagrindo įmonei kelti bankroto bylos, nes ateityje buvo planuojama įmonės veiklÄ atnaujinti. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad įmonės kreditoriai ir akcininkai nuo 2001 m. iki pat 2014 m. nekėlė įmonei bankroto bylos, nebandė prisiteisti skolų, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, neginčijo sandorių, o prieÅ¡ingai – sutiko su įmonės veiklos laikinu stabdymu.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimui sustabdyti bankrutuojančios įmonės veiklÄ 5 metams pritarė kreditorius ir akcininkas A. P., kurio iniciatyva įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. 16.7. Siekiant tęsti įmonės veiklÄ , buvo rastas naujas investuotojas – M. A. individuali įmonė. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2011 m. spalio 28 d. ketinimų protokolo dėl BUAB „Finansų srautai“ akcijų pirkimo-pardavimo ir investicijų į įmonę turinys.

M. A. individuali įmonė ketino tapti 100 proc. įmonės akcininku, investuoti pinigus ir tęsti įmonės veiklÄ . 2011 m. spalio 31 d. buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ 49 procentai įmonės akcijų buvo parduota M. A. individualios įmonės (kreditoriaus) savininkui M. A.. 16.8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritikuoja jo ir liudytojo M. A. posėdžio metu duotus parodymus, nes tiek apeliantui, tiek liudytojui M. A. sudėtinga prisiminti įvykius, planus ir ketinimus, kurie buvo svarstomi prieÅ¡ 7-8 metus. 16.9.

Skundžiamojoje nutartyje nepateiktas vertinimas dėl to, kad BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratorė dar 2014 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo T. R. 491 899,29 Eur žalos atlyginimÄ , remiantis aplinkybe dėl Ä®BÄ® 8 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo. 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Å¡ioje civilinėje byloje Nr. 2-2487-872/2018 ieÅ¡kinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CK 6.9301 str. nuostatų pažeidimÄ Ä¯vertino kaip tyčinio bankroto požymį, o ne kaip kitomis priemonėmis privalomÄ Ä¯vertinti galimÄ pažeidimÄ .

Nurodo, kad kreditorė tyčinio bankroto institutÄ siekia panaudoti savo interesų patenkinimui, kai paaiÅ¡kėjo, kad jos finansinis reikalavimas bankroto byloje gali likti nepatenkintas, nes civilinėje byloje Nr. 2-2487-872/2018 dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kinys buvo atmestas.

17. BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratorė UAB „BÅ«rai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ tyčiniu, nes T. R. aiÅ¡kiai suprasdamas, kad įmonė nuo 2006 m. balandžio 1 d. buvo nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto, sÄ moningai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o 2006 m. spalio 4 d. sudarė paskutinio likusio bendrovės turto UAB „Molesta“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį ir didžiÄ jÄ dalį gautų pinigų persivedė sau, padengdamas nepradelstÄ bendrovės įsipareigojimÄ , palikdamas nepadengtus pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams.

Tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, kuris taip pat laikomas tyčinio bankroto požymiu. 17.2. Taip pat skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad T. R. nesiėmė priemonių nemokios bendrovės veiklos subalansavimui, neieškojo galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, bet priešingai didino bendrovės nuostolius, kadangi ekspertas išvadoje konstatavo, kad bendrovės veikla 2007-2014 m. laikotarpiu buvo nuostolinga. T. R. neįrodė buvusių susitarimų tarp akcininkų ir kreditorių nekelti bankroto bylos įmonei, be to tokie susitarimai nepanaikina bendrovės vadovo pareigos veikti pagal įstatymų reikalavimus. 17.3.

Nurodo, kad T. R. nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pažeidė turto pardavimo pagal Ä®BÄ® tvarkÄ , pardavė paskutinį bendrovės turtÄ ir sau iÅ¡simokėjo itin reikÅ¡mingÄ sumÄ , nors įsipareigojimai jam nebuvo pradelsti, tokiu bÅ«du kiti kreditoriai nebeturėjo galimybės gauti savo reikalavimų, kurių terminas jau buvo suėjęs, patenkinimo.

18. PareiÅ¡kėja UAB firma „Lietuvos melioracija“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 18.1. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1861(16), kuris nėra nuginčytas, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas jog BUAB „Finansų srautai“ jau 2006 m. balandžio 1 d. buvo nemoki, tačiau T.

R. kaip bendrovės vadovas ir savininkas tai puikiai suprasdamas ir žinodamas neinicijavo bankroto bylos, bet sÄ moningai ir tikslingai sudarė sandorius, vykdė atsiskaitymus, iÅ¡ esmės pabloginančius BUAB „Finansų srautai“ finansinę padėtį ir pažeidžiančius kreditorių interesus. 18.2. Teigiama, kad apeliantas T. R., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė yra nemoki, savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdė per visÄ Ä¯monės nemokumo laikotarpį nuo 2006 m. iki 2014 m., netgi po to, kai pats 2011 m. rugsėjo 26 d. vadovo sprendimu konstatavo, kad įmonė nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su Å«kio subjektais, negauna jokių pajamų, bei sustabdė įmonės veiklÄ . 18.3.

Apeliantas pardavė paskutinį BUAB „Finansų srautai“ priklausantį turtÄ UAB „Molesta“ akcijas, kuris galėjo bÅ«ti ir turėjo bÅ«ti realizuotas bankroto procedÅ«rų metu ir vykdė atsiskaitymus pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , didesniÄ jÄ už akcijas gautos sumos dalį pervesdamas sau, nors jo reikalavimai nebuvo pradelsti, o mažesnę dalį skirdamas atsiskaitymams su kitais kreditoriais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas ir proporcingumas, kuris bÅ«tų iÅ¡laikytas turto realizavimo bankroto procedÅ«rų metu ir vykdant atsiskaitymÄ su kreditoriais per bankroto procedÅ«ras. 18.4.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas T. R. nesiėmė jokių priemonių nemokios bendrovės veiklos subalansavimui, neieškojo galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, o priešingai didino bendrovės nuostolius, nes ekspertas konstatavo, kad bendrovės veikla 2007-2014 m. laikotarpiu buvo nuostolinga. Pažymėjo, kad ketinimų protokolas ir liudytojo M. A. parodymai kaip įrodymai vertintini rezervuotai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo, kadangi šie įrodymai prieštarauja vienas kitam. 18.5.

Teigia, kad nereikÅ¡mingi ir nepagrįsti T. R. teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoruoja faktÄ , kad UAB „Molesta“ akcijos parduotos pelningai, o gauti pinigai padalinti visiems kreditoriams, taip sumažinant pradelstus įmonės įsipareigojimus kreditoriams. 18.6. Nesutinka su apelianto T. R. teiginiu, kad kreditorius negali savo pažeistų teisių ginti vadovaudamasis tyčinio bankroto institutu, o turi teikti ieÅ¡kinį dėl sandorio ginčijimo, kadangi nesant priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios bendrovės esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto požymiai gali bÅ«ti vertinami naudojant kitas teisės priemones.

Nurodo, kad T. R. nepagrįstai tapatina žalos atlyginimo bylÄ su tyčinio bankroto byla. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad tyčinio bankroto bylose teismas nesprendžia žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Todėl apelianto nurodomas sprendimas, kuriuo atmestas bankroto administratoriaus reikalavimas dėl žalos atlyginimo, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant tyčinio bankroto klausimÄ .

2. Suinteresuotas asmuo T. R. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti papildomus įrodymus. PaaiÅ¡kino, kad apeliantas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kreditorė UAB „Lietuvos melioracija“ pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ tyčiniu tik todėl, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2487-872/2018, atmetė BUAB „Finansų srautai“ ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos buvusio vadovo T. R. veiksmais, atlyginimo. 2019 m. vasario 19 d.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, civilinėje byloje Nr. 2A-285-661/2019, kuria BUAB „Finansų srautai“ apeliacinis skundas buvo atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Ä®siteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra patvirtinta, kad BUAB „Finansų srautai“ buvęs vadovas T. R. nepadarė žalos įmonei dėl to, kad nesikreipė dėl bankroto bylos inicijavimo. Teigia, kad nagrinėjant klausimÄ dėl tyčinio bankroto pripažinimo, turi bÅ«ti atsižvelgta į Å¡iÄ aplinkybę ir ji privalo bÅ«ti įvertinta, nes patvirtina, kad T.

R. neatliko neteisėtų veiksmų pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 2.87 straipsnio, Ä®BÄ® 8 straipsnio nuostatas ir dėl galimo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo nepadarė jokios žalos kreditoriams.

3. PareiÅ¡kėja UAB firma „Lietuvos melioracija“ pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydama atmesti T. R. pateiktÄ Ä¯rodymÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-285-661/2019), nes jis nepaneigia tyčinio bankroto požymių ir nėra susijęs su nagrinėjamu tyčinio bankroto klausimu. Nurodo, kad T. R. pateikta nutartis nėra reikÅ¡minga ir neturi įtakos sprendžiant klausimÄ dėl tyčinio bankroto, kadangi sprendžiant tyčinio bankroto klausimÄ nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, ir atvirkščiai.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo du tyčinio bankroto požymius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje 1 ir 4 punktai). Tuo tarpu T. R., teikdamas naujÄ Ä¯rodymÄ , siekia paneigti tik vienÄ iÅ¡ tyčinio bankroto požymių, t. y. pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ moningÄ ir tyčinį nevykdymÄ . Pažymėjo, kad pateikta nutartis niekaip nepaneigia kito tyčinio bankroto požymio - atsiskaitymo pirmenybės suteikimo kreditoriui, kuriam įsipareigojimai nebuvo pradelsti, taip panaikinant pirmumo teisę į atsiskaitymÄ turinčių kreditorių galimybes atgauti skolÄ .

T. R. nepagrįstai teigia, kad pateikta teismo nutartis neginčijamai patvirtina, kad T. R. neatliko neteisėtų veiksmų pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 2.87 straipsnio ir Ä®BÄ® 8 straipsnio nuostatas ir dėl galimo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo nepadarė jokios žalos kreditoriams, kadangi minėtoje teismo nutartyje kaip neįrodyta civilinės atsakomybės sÄ lyga buvo žalos dydis, bet ne neteisėti veiksmai, tuo labiau, kad nustatant tyčinio bankroto požymį - sÄ moningÄ ir tyčinį nesikreipimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žalos fakto klausimas nėra sprendžiamas ir nėra aktualus, nes žalos klausimas nėra tyčinio bankroto požymis.

4. BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratorė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ T. R. praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo, praÅ¡ydama pateiktÄ papildomÄ Ä¯rodymÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-285-661/2019) atmesti, nes jis nepaneigia tyčinio bankroto požymių ir nėra susijęs su nagrinėjamu tyčinio bankroto klausimu. Å iuo metu yra rengiamas kasacinis skundas dėl Å¡ios pateiktos Vilniaus apygardos teismo nutarties, o priėmus kasacini skundÄ ir iÅ¡nagrinėjus jį, iÅ¡lieka galimybė, kad nutartis bus panaikinta.

Ginčo atveju T. R. pateikta nutartis neturi įrodomosios galios nustatant/paneigiant tyčinio bankroto požymius, nes T. R. nurodomoje žalos byloje nebuvo nagrinėjami ir paneigti neteisėti T. R. veiksmai, t. y. nebuvo paneigtas nesikreipimas laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o reikalavimas atlyginti žalÄ atmestas tik todėl, kad anot teismo neįrodytas žalos dydis. T. R. pateiktas įrodymas ir praÅ¡yme nurodomi paaiÅ¡kinimai nepaneigia tyčinio bankroto požymių, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, nes nustatant tyčinio bankroto požymį – sÄ moningÄ ir tyčinį nesikreipimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žalos klausimas nėra sprendžiamas, nes žalos padarymas nėra tyčinio bankroto požymis.

5. PareiÅ¡kėja UAB firma „Lietuvos melioracija“ praÅ¡o priteisti 1 905,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Pateikė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, paslaugų detalizavimÄ , apmokėjimo dokumentų kopijas. Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

14. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Ä®BÄ® 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

18. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

19. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais nurodęs, kad BUAB „Finansų srautai“ nuo 2006 m. balandžio 1 d. buvo nemoki, įmonės vadovas neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o iÅ¡ 2006 m. spalio 4 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties gautos lėšos buvo panaudotos pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas.

20. Atskirajame skunde teigiama, kad BUAB „Finansų srautai“ buvusio vadovo T. R. veiksmai nebuvo nukreipti į blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuriais bÅ«tų siekiama tyčia privesti įmonę prie bankroto arba pabloginti jos turtinę padėtį, o prieÅ¡ingai, įmonė 2006 m. spalio 4 d. sudarė pelningÄ sandorį pardavus UAB „Molesta“ akcijas, o gautas lėšas paskirstė vieninteliams kreditoriams pagal bendrÄ sutarimÄ ir vėliau tikėjosi atnaujinti įmonės veiklÄ .

21. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantas T. R. pažeidė Å¡iÄ Ä®BÄ® nuostatÄ .

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Ä®monės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BÄ® 8 str. 4 d.), Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nuo 2006 m. balandžio 1 d. BUAB „Finansų srautai“ tapo nemoki, todėl jau nuo Å¡ios dienos T. R., einant įmonės vadovo pareigas, buvo žinomi įmonės finansiniai sunkumai, prisiimtos ir nevykdomos prievolės kreditoriams, todėl jis turėjo pareigÄ jau 2006 metais kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Juo labiau, kad atsakovui buvo žinoma, kad BUAB „Finansų srautai“ turtÄ sudarė tik UAB „Molesta“ ir AB „Paminklų restauravimo institutas“ akcijos, kai pastarosios 2007 metais buvo nuraÅ¡ytos į nuostolius, nes AB „Paminklų restauravimo institutas“ 2005 m. gruodžio 20 d. buvo iÅ¡kelta bankroto byla, taigi apeliantas turėjo suprasti, kad vienintelis įmonės turtas liko UAB „Molesta“ akcijos.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 4 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi apeliantas pardavė vienintelį BUAB „Finansų srautai“ turimÄ turtÄ UAB „Molesta“ akcijas, o iÅ¡ gautų lėšų buvo apmokėti iÅ¡ dalies pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ir didžiÄ ja dalimi nepradelsti įmonės įsipareigojimai pačiam vadovui T. R. (iÅ¡ viso pervesta 1 230 000 Lt, likusi nepradelsta skola 223 483,48 Lt), R. J. (iÅ¡ viso pervesta 720 000 Lt, likusi pradelsta skola 275 000 Lt), A. P. (pervesta 100 000 Lt, likusi pradelsta skola 426 000 Lt). Teismas vertino, kad faktiÅ¡kai įmonei esant nemokiai, apeliantas T. R. už parduotÄ turtÄ gautas lėšas paskirstė pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ ir proporcingumÄ , kuris bÅ«tų iÅ¡laikytas turto realizavimo bankroto procedÅ«rų metu ir vykdant atsiskaitymÄ su kreditoriais per bankroto procedÅ«ras.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad 2006 m. spalio 4 d. sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sandorį įmonės skolų apimtis sumažėjo 154 395,61 Eur suma, todėl nėra pagrindo konstatuoti Ä®BÄ® nuostatų pažeidimo ir pripažinti bankrotÄ tyčiniu neinicijavus bankroto bylos. Lietuvos Teismo ekspertizės centro finansinės 2016 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-1861(16) padaryta iÅ¡vada, kad pats akcijų perleidimo sandoris vertintinas kaip pelningas, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo kontekste reikÅ¡minga yra tai, kad vien sandorio pelningumo faktas negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo įmonės bendros finansinės situacijos ir tolimesnių vadovo veiksmų pasirenkant gautų piniginių lėšų paskirstymo bÅ«dÄ .

26. Kaip matyti, BUAB „Finansų srautai“ pardavusi UAB „Molesta“ akcijas gavo 2 186 244 Lt pajamų, tačiau BUAB „Finansų srautai“ turėjo skolų: R. J. 995 000 Lt, A. P. – 526 000 Lt ir T. R. – 1 452 483,48 Lt. Pardavus vienintelį likusį įmonės turtÄ , iÅ¡ gautų piniginių lėšų buvo dengiami pradelsti įsipareigojimai tik iÅ¡ dalies R. J. ir A. P., o didžiÄ ja dalimi buvo apmokėti nepradelsti įmonės įsipareigojimai T. R., t. y. liko neapmokėtos pradelstos skolos R.

J. ir A. P., kurios 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleistos UAB firmai „Lietuvos melioracija“. Galutinė iÅ¡ R. J. perimta skola sudarė 811 770 Lt sumÄ , o iÅ¡ A. P. – 579 836 Lt, taigi bendras UAB firmos „Lietuvos melioracija“ įgytas reikalavimas skolininkui BUAB „Finansų srautai“ sudaro 1 391 606 Lt sumÄ (403 036,95 Eur), tokio dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi bankroto byloje. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nors Ekspertizės akte nurodyta, jog pradelsti įsipareigojimai BUAB „Finansų srautai“ nemokumo atsiradimo dienai (2006 m. balandžio 1 d.) sudarė 428 927,25 Eur, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ (2014 m. gegužės 26 d.) sudarė 274 531,64 Eur, t. y. sumažėjo 154 395,61 Eur suma, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nuo likusių neapmokėtų pradelstų skolų neturėjo bÅ«ti skaičiuojamos R.

J. ir A. P. palÅ«kanos (delspinigiai, baudos) ir finansinio reikalavimo sumos nedidėjo. Pažymėtina ir tai, kad bankroto byloje 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi yra patvirtinta ir kreditoriaus A. P. finansinio reikalavimo suma 46 000 Lt (13 322,52 Eur) pagrindinė skola ir 13 797 Lt (3995,88 Eur) delspinigiai, baudos, palÅ«kanos. Taigi, iÅ¡kėlus BUAB „Finansų srautai“ bankroto bylÄ , bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atspindi realius bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir aplinkybę, kad nevykdžius pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bendrovės skola kreditoriams tik augo ir dėl didėjančių netesybų (ir/ar palÅ«kanų).

27. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

28. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje (reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ) nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ioje įstatymo normoje nurodyta eile. PirmÄ ja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo; antrÄ ja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; trečiÄ ja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtÄ ja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktÄ ja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aptarti įmonės vadovo veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip sÄ moningai blogas įmonės valdymas ir sÄ moningas sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, sudarymas, dėl kurių nemokios BUAB „Finansų srautai“ padėtis pablogėjo. Apeliantas T. R. tokiais veiksmais suteikė prioritetÄ savo kaip kreditoriaus nepradelstam reikalavimui į įmonę prieÅ¡ kitų kreditorių reikalavimus, be to, neturėdamas jokio teisėto pagrindo pasiliko sau didelę iÅ¡ sandorio gautų lėšų sumÄ .

Tokie apelianto T. R. veiksmai lėmė, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas ir atsiskaitymų proporcingumas, kuris bÅ«tų iÅ¡laikytas turto realizavimo bankroto procedÅ«rų metu ir vykdant atsiskaitymÄ su kreditoriais per bankroto procedÅ«ras. Nurodytina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei, bet ir užtikrinti maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais.

31. Nesudaro pagrindo daryti kitokios iÅ¡vados apelianto akcentuojama aplinkybė, kad buvo siekiama plėtoti įmonės veiklÄ , ieÅ¡koma naujų investuotojų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įmonei esant faktinio nemokumo bÅ«senoje, apeliantas T. R. turėjo pareigÄ ne tik inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«rÄ , bet ir kreditorių atžvilgiu elgtis ypač atidžiai bei įsitikinti, kad jo atliekami veiksmai nepažeidžia jų teisių ir interesų. Å iuo atveju apeliantas sÄ moningai pasirinko neinicijuoti bankroto proceso, neieÅ¡koti galimybių atsiskaityti su kreditoriais, bet parduoti iÅ¡ esmės vienintelį vertingÄ Ä¯monės turtÄ , o iÅ¡ jo pardavimo gautas lėšas panaudoti iÅ¡ esmės savo interesais.

Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2011 m. spalio 28 d. ketinimų protokole dėl BUAB „Finansų srautai“ akcijų ir investicijų į įmonę numatyti įsipareigojimai dėl investicijų ateityje yra abstraktÅ«s, neaptartas jų mastas, įvykdymo laikotarpis. Minėtame nutarime priimti susitarimai yra tik formalus bandymas plėtoti įmonės veiklÄ , nenumatant jokių konkrečių tikslų, tai patvirtina BUAB „Finansų srautai“ vadovo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas sustabdyti 5 metams įmonės veiklÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad faktas jog kreditorius akcininkas A. P. (valdęs 1 proc. akcijų) pritarė 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimui sustabdyti įmonės veiklÄ penkiems metams nepakanka konstatuoti buvus tokį akcininkų ir kreditorių susitarimÄ .

32. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių bendrovės kreditorių ir akcininkų susitarimÄ , nekelti bendrovei bankroto bylos. Aplinkybė, kad įmonės kreditorius R. J. ir akcininkas A. P. nuo 2001 m. iki 2014 m. nekėlė įmonei bankroto bylos, nebandė prisiteisti skolų, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, jokiu bÅ«du nepaÅ¡alina bendrovės vadovui pareigos daryti viskÄ , kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tame tarpe ir pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Be to, teismo posėdžio metu R. J. pripažino, kad pretenzijos buvusiam vadovui buvo reiÅ¡kiamos nuolat žodžiu.

33. Pažymėtina ir tai, kad T. R. nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ne tik 2006 m. balandžio 1 d. esant įmonei faktiÅ¡kai nemokiai, bet ir per visÄ Ä¯monės nemokumo laikotarpį iki 2014 metų (kai bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ iniciavo kreditorius A. P.), netgi po to, kai paties vadovo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu konstatuota, kad įmonė nevykdo jokių sandorių, atsiskaitymų su kitais Å«kio subjektais, negauna jokių pajamų, bei iÅ¡ esmės sustabdė įmonės veiklÄ . T. R. aiÅ¡kiai suvokė, kad įmonė nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto. Taigi, apelianto atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nagrinėjamu klausimu.

34. Teismas nurodo, kad faktas jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-285-661/2019 atmetė bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį T. R. dėl žalos atlyginimo, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkinimas niekaip nepaneigia tyčinio bankroto fakto buvimo galimybės. Žalos klausimas nėra tyčinio bankroto požymis. Vilniaus apygardos teismas konstatavo du tyčinio bankroto požymius numatytus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose: pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ moningas ir tyčinis nevykdymas bei atsiskaitymo pirmenybės suteikimas kreditoriui, kuriam įsipareigojimai nebuvo pradelsti, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ .

35. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas įvertinęs, tinkamai taikė Ä®BÄ® 20 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , suformuotÄ tyčinio bankroto bylose, ir pagrįstai pripažino BUAB „Finansų srautai“ bankrotÄ tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, Å¡i nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Netenkinus atskirojo skundo, apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

37. PareiÅ¡kėja UAB firma „Lietuvos melioracija“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ T. R. 1 905,75 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus atskirojo skundo, pareiÅ¡kėja kreditorė UAB firma „Lietuvos melioracija“ įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti duomenys (sÄ skaita už teisines paslaugas, apmokėjimo dokumentas, atliktų darbų iÅ¡klotinė) įrodo, kad kreditorė UAB firma „Lietuvos melioracija“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 905,75 Eur iÅ¡laidų, rengiant procesinius dokumentus.

Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, todėl kreditorei UAB firmai „Lietuvos melioracija“ priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų suma mažintina, priteisiant jai iÅ¡ apelianto T.

R. 1 590,69 Eur (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“ (j. a. k. 122264338) 1 590,69 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Asta Radzevičienė