2021-08-05 Nr. CB-7369-2-29-3-02157-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4274

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02157-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. liepos 26 d. paduotu pareiškėjos D. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. J. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teise faktą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimas, kuriuo prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo paliktas nenagrinėtas, o kita pareiškimo dalis atmesta. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, nes nepagrįstai prejudiciniais faktais pripažino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendime, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, kad žemės nacionalizacijos metu D. E. ir E. E. turėtą žemę savininko teisėmis valdė jų sūnus D. E.. Nors nagrinėjant minėtas bylas ir buvo vertinami byloje esantys įrodymai dėl to, kas buvo žemės savininkas ir ją valdė nacionalizacijos metu, tačiau žemės valdymo nuosavybės teise faktas nebuvo nustatinėjamas, be to, minėtose bylose pareiškėja nedalyvavo, todėl minėtų procesinių sprendimų motyvuojamose dalyse nurodyta aplinkybė, kad žemę jos nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė D. E. (sūnus), pareiškėjai negalioja. Be to, nurodyti teismų sprendimai neturi prejudicinės galios ir dėl ankstesnių procesų defektų, jurisdikcijos klaidų, esminių procesines ir materialines teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į turtą atstatymą, pažeidimų. Pareiškėjos nuomone, teismai taip pat pažeidė CPK 12, 177 ir 178 straipsnių nuostatas, nes procesinių sprendimų išvados nepagrįstos, be pakankamų motyvų, neatsižvelgta į pareiškėjos pateiktus argumentus, neatsakyta į visus pareiškėjos tiek pareiškime, tiek apeliaciniame skunde pateiktus teisinius argumentus, nesivadovauta teisės aktų reikalavimais, nevertinta byloje pateiktų įrodymų visuma. Pareiškėjos teigimu, teismas taip pat nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nors pareiškėjos prašymai teismingi skirtingų kompetencijų teismams, tačiau keliami reikalavimai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję, todėl nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjos kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja nepagrindė, kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už pareiškėją D. J. žyminį mokestį sumokėjusiam A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 34.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas