2025-12-03 Nr. AB-21574-3-61-3-08150-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-843-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08150-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Tecta domorum“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Tecta domorum“ patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Tecta domorum“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-2525-(5.63) (toliau – ir Aktas); 2) panaikinti NŽT Skyriaus 2023 m. birželio 21 d. raštą Nr. 44SD-2005-(14.44.137E.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti NŽT 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-1215-(5.59E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti atlikti patikrinimą iš naujo, įtraukiant į patikrinimą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Zujų paukštynas“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad gavo Aktą kartu su Raštu, kuriame buvo nurodyta, jog neva „žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant minėtų teisės aktų nuostatomis, ir Jūs esate žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, informuojame, kad Jūs turite teisę, vadovaujantis Nuostatų 15.6 papunkčiu, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis atnaujinti, kreipdamiesi į matininkus, turinčius kvalifikacinius pažymėjimus žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Matininkų sąrašas skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje www.nzt.lt. Atlikus patikslintus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, turėtumėte įregistruoti VĮ Registrų centre“. Kadangi pareiškėjas nei su Raštu, nei su Aktu nesutiko, pateikė skundą NŽT direktoriui, tačiau NŽT Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad sprendimai yra pagrįsti, argumentuoti ir motyvuoti. NŽT motyvavo, kad teritorinio skyriaus Raštas yra teisėtas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. P. netinkamai parengė 2019 m. sausio 28 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), planą, kadangi jis nesutampa su valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemėtvarkos instituto (toliau – ir Institutas) Vilniaus žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) vyresniojo techniko A. S. 2008 m. vasario 5 d. atliktais Sklypo preliminariais matavimais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nesutiko su Sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir priimtas akivaizdžiai nesupratus skundo esmės, todėl naikintinas. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas joks papildomas tyrimas, o vadovautasi 2008 m. preliminariais matavimais, kuriuos NŽT vertino kaip teritorijų planavimo dokumentus, nes skundžiamuose sprendimuose buvo atliekamas lyginamasis vertinimas, vertinant pareiškėjo 2019 m. kadastrinius matavimus su 2008 m. preliminariais matavimais.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2019 m. sausio 28 d., įstatymų nustatyta tvarka suderinti su visais suinteresuotais asmenimis, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), todėl 2019 m. kadastriniai matavimai buvo suderinti su NŽT bei atlikti vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Pareiškėjas pažymėjo, kad ties plane nurodytais taškais 4–5 pažymėtas valstybinis 5 m pločio kelias, o Akto 2 priede nurodyta, jog neva tas 5 m pločio kelias turi kirsti pareiškėjo Sklypą. Tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko, nes šalia Sklypo kraštinės 4–5 yra Valstybės žemės fondo žemė ir sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Tačiau sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti vėliau nei pareiškėjo Sklypo, todėl būtent šį sklypą matuojant turėjo būti atsižvelgta į jau atliktus matavimus ir paliktas valstybinis 5 m pločio kelias. Tikrinant atliktus matavimus ir sudarant Aktą turėjo būti patikrintas ne pareiškėjo Sklypo, o sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matavimų teisingumas, nustatant, kokiu būdu toks sklypas galėjo būti išmatuotas nepaliekant valstybinio 5 m pločio kelio. Taigi, pareiškėjas tvirtino, kad NŽT iš esmės paneigia jos pačios suderintus 2019 m. sausio 28 d. kadastrinius matavimus, keičia poziciją ir neteisėtai vadovaujasi 2008 m. preliminariais matavimais, kurie negali būti prilyginti teritorijų planavimo dokumentui.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl 2008 m. vasario 5 d. preliminarių matavimų ir lyginimo su 2019 m. sausio 28 d. kadastriniais matavimais NŽT sprendimuose nurodyta, jog iš esmės vadovaujamasi Instituto Žemėtvarkos skyriaus vyr. techniko A. S. 2008 m. vasario 5 d. atliktais Sklypo preliminariais matavimais, tačiau tokie preliminarūs dokumentai nėra ir negali būti prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, todėl dokumentai neturi galios. Kadangi NŽT nenurodė, kodėl būtina vadovautis nepatvirtintais vyr. techniko 2008 m. vasario 5 d. atliktais Sklypo preliminariais matavimais, tai lemia sprendimų neteisėtumą. Vieninteliai patvirtinti ir suderinti su NŽT bei registruoti kadastriniai matavimai yra 2019 m. sausio 28 d., todėl NŽT be pagrindo laikė, kad 2008 m. vasario 5 d. preliminarūs matavimai turi viršenybę prieš 2019 m. sausio 28 d. kadastrinius matavimus. NŽT turėjo pareigą nurodyti, kokiu pagrindu tvirtino ir suderino 2019 m. sausio 28 d. kadastrinius matavimus bei kokiu teisiniu pagrindu yra siekiama tokį NŽT tvirtinimą ir suderinimą paneigti, taip pat nurodyti, kodėl kaimyninio sklypo matavimai buvo atlikti neatsižvelgiant į jau priimtus sprendimus, tačiau sprendimuose apie tai nepasisakyta, todėl laikytina, kad NŽT neturėjo teisės nurodyti keisti 2019 m. sausio 28 d. kadastrinių matavimų.

6. Pareiškėjas vertino, kad Aktas ir Raštas bei Sprendimas iš esmės yra prieštaraujantys teisinio tikrumo principui, kadangi jie yra prieštaraujantys pačios institucijos priimtiems reikalavimams ir suderinimams, o tai lemia jų akivaizdų neteisėtumą, be to, jų neteisėtumą pagrindžia ir motyvų nebuvimas.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. NŽT teigė, kad skundžiami Aktas ir Raštas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodytos teisės normos, taikytinos nagrinėjamu atveju, t. y. nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, o vien tai, jog sprendimai nėra palankūs pareiškėjui, savaime nereiškia, kad jie yra nemotyvuoti. Akte nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo pagrindas, būtent, kad NŽT Skyriaus specialistai patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių MB „Tecta domorum“ (toliau – ir pareiškėjo sklypai), ribas, įvertinant, ar pareiškėjo sklypų ribos, atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 1 dalimi ir NŽT atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašu, patvirtintu NŽT direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir atsižvelgdami į NŽT direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. pavedimą 1PAV-25-(1.8 E.) (toliau – ir Pavedimas) atlikti pareiškėjo sklypų faktinių duomenų patikrinimą, įvertinti, ar šių žemės sklypų ribos, atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo sklypų ribų atitikties teritorijų planavimo dokumentuose nurodytiems sprendiniams.

9. NŽT pažymėjo, kad 2023 m. birželio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo metu buvo įvertinta visuma duomenų, nustatytų dokumentuose (žemės reformos žemėtvarkos projektuose, minėtų žemės sklypų planuose, abrisuose, kurie buvo rengti atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – ir preliminarūs matavimai), taip pat kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai), ir duomenų visuma, nustatytų vietovėje faktiškai. Sprendime buvo nurodyta, kad „išnagrinėjus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės skundą, dėl privažiavimo kelio prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Skyriui NŽT direktoriaus pavedimu buvo pavesta atlikti pareiškėjo sklypų faktinių duomenų patikrinimą, įvertinti, ar šių žemės sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus sprendinius, ir priimti sprendimą dėl žemės sklypų ribų atitikties teritorijų planavimo dokumentuose nurodytiems sprendiniams bei nustačius, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, žemės sklypų savininkus bei matininkus, kurie atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, informuoti apie galimybes žemės sklypų kadastro duomenis tikslinti administracine tvarka.“.

10. NŽT tvirtino, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, jog atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus turi būti besąlygiškai atsižvelgiama į kadastriniais matavimais pirmiau pamatuotų žemės sklypų ribas, tačiau priešingai, teisės aktai nustato principą, kad atliekant kadastrinius matavimus anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog vien ta aplinkybė, kad jo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pirmiau nei gretimo žemės sklypo, lemia būtent pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą.

11. NŽT akcentavo, kad Rašte ir Sprendime buvo nurodyta, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Tikslinimo taisyklės). Pagal Tikslinimo taisyklių 6 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 213 punkto ir Tikslinimo taisyklių 6 punkto nuostatomis, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nurodytais sprendiniais ir užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), matininkas, atstatydamas riboženklius, privalo vadovautis teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintais žemės planais.

12. NŽT atkreipė dėmesį, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai ir yra laikomi žemės valdos projektais pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 37 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktuose nenumatyta galimybė NŽT pakeisti ar panaikinti privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis.

Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 2351-89 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“ (toliau – ir Projektas Nr. 2351-89). Pareiškėjo žemės sklypas preliminariais matavimais buvo pamatuotas Instituto Žemėtvarkos skyriaus vyr. techniko A. S., kuris 2008 m. vasario 5 d. paženklinęs Sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir, atlikęs Sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminarius matavimus, 2008 m. vasario 5 d. parengė šio žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) (toliau – Planas Nr. 1).

Vėliau šio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. P., kuris 2019 m. sausio 28 d. atlikdamas Sklypo kadastrinius matavimus, neatsižvelgė į Plano Nr. 1 sprendiniuose nurodytą konfigūraciją. NŽT specialistai nustatė, kad šių teisės normų nesilaikė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. P., kuris neteisingai atliko Sklypo kadastrinius matavimus, t. y. nesivadovavo Projekto sprendiniais, dėl to neliko galimybės privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo keliu.

13. NŽT vertino, kad Aktas ir Raštas bei Sprendimas pareiškėjui be jo valios nesukelia jokių teisinių pasekmių, juose yra konstatuojamas ankstesnių sprendimų, kuriais buvo suformuotas žemės sklypas, neteisingumas ir siūlymas administracine tvarka ištaisyti nustatytas klaidas, be to, skundžiamuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad be pareiškėjo valios atsakovas neturi teisės ir nesiims jokių veiksmų, kuriais būtų keičiami pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys.

14. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjui siūloma administracine tvarka ištaisyti nustatytus klaidingus duomenis, o net ir atsakovui atliekant patikrinimą iš naujo nėra jokio pagrindo pakeisti Skyriaus specialistų išvadų dėl Akte nustatytų faktinių duomenų. Nors pareiškėjui kilo abejonės, ar į šį procesą neturėjo būti įtraukta ir UAB „Zujų paukštynas“, nes sprendimas dėl matavimų panaikinimo ar keitimo gali turėti įtakos minėtos bendrovės teisėms ir pareigoms, tačiau nei administraciniais aktais, nei teisme nėra priimtų sprendimų ar pateikto reikalavimo priimti sprendimą dėl matavimų panaikinimo ar pakeitimo, tokio reikalavimo nėra pateikęs nei pareiškėjas, nei atsakovas.

15. NŽT laikėsi pozicijos, kad skundžiami Aktas ir Raštas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, taip pat 3 straipsnyje įtvirtintus principus, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodytos teisės normos, taikomos nagrinėjamu atveju.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.

17. Teismas, apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nuostatais, kurių 13 punkte nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Sklypą nusipirko jau suformuotą atliekant preliminarius matavimus, teismas sprendė, jog kadastriniai matavimai gali būti atliekami vadovaujantis Nuostatų 15.6 punktu, kuriame įtvirtinta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

18. Teismas nurodė, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 8 straipsnį matininkas savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (1 punktas), Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, jog matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko šio straipsnio 8 dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų. Taigi, teismas vertino, kad tiek remiantis šiomis nuostatomis, tiek Nuostatais, žemės sklypai yra ženklinami riboženkliais, atliekant žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymą, o tai gali būti atliekama minėtuose Nuostatuose išvardintais atvejais, įskaitant ir žemės sklypo savininkui pageidaujant. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai, adresuoti NŽT dėl įpareigojimo Skyrių atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, t. y. atlikti patikrinimą iš naujo ir patikslinti kadastrinius matavimus, yra visiškai nepagrįsti, nes tokios teisės atsakovui nenumato Lietuvos Respublikos teisės aktai, be to, pažymėjo, kad NŽT tik patikrino faktines aplinkybes vietoje, tačiau neatliko savarankiškų kadastrinių matavimų ir jų nekeitė.

19. Teismas akcentavo, kad teisės aktai nenumato nei teisės, nei pareigos NŽT rengti ir (ar) taisyti planus, atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, kurie priklauso privatiems asmenims, taip pat nurodė, jog atsakovas tiek Rašte, tiek Sprendime išaiškino pareiškėjui, kad neturi pareigos atlikti veiksmus, susijusius su privataus žemės sklypo ženklinimu ar kadastrinių matavimų tikslinimu. Teismas vertino, kad iš Rašto ir Sprendimo matyti, jog pareiškėjui tokiu būdu buvo atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą, be to, atsakovas pabrėžė, jog teisės aktai nenumato jam pareigos vykdyti prašomus veiksmus, o tokių teisės aktų nenurodė ir pats pareiškėjas. Kadangi iš pareiškėjo argumentų nėra aišku, kokias teisės aktų normas pažeidė NŽT, atsakydama pareiškėjui Raštu ir Sprendimu, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimų ir neįrodė, jog NŽT ir Skyriaus veiksmai yra neteisėti ar nepagrįsti. Be to, teismas akcentavo, kad vertinant Aktą, pareiškėjas tik nurodo, jog nesutinka su juo, tačiau neargumentuoja, kokie Skyriaus specialistų atlikti veiksmai patikrinimo metu buvo neteisėti, dėl kokių priežasčių ir dėl ko Aktas turėtų būti naikinamas. Įvertinęs tai, kad Aktu buvo tik patikrintos faktinės aplinkybės, teismas konstatavo, kad Aktas yra pagrįstas bei teisėtas ir nenustatyta byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti jį priešingai.

20. Teismas sprendė, kad iš ginčijamų Rašto ir Sprendimo turinių matyti, jog pareiškėjui iš esmės laiku atsakyta į jo prašymą dėl Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, o minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai nurodė pareiškėjui, jog NŽT nerengia ir netaiso privačių asmenų rengtų dokumentų, planų, kadastrinių matavimų, žemės sklypų, kurie priklauso kitiems privatiems asmenims. Todėl teismas neįpareigojo Skyriaus specialistų iš naujo atlikti patikrinimo, be to, išaiškino pačiam pareiškėjui teisę kreiptis dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų.

21. Pasisakydamas dėl ginčijamų aktų atitikties VAĮ reikalavimams, teismas nurodė, kad juose nurodytas jų priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, sprendimai iš esmės atitinka VAĮ administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos naikinti, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą iš naujo, įtraukiant į patikrinimą UAB „Zujų paukštynas“. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra jokio pagrindo, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti pareiškėjo skundą, o teismui nustačius procesinius trūkumus, kurie neleistų bylos išnagrinėti apeliacinėje instancijoje – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į procesą trečiuosius suinteresuotus asmenis UAB „Zujų paukštynas“ ir matininką A. P.. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas prašo priimti ir prie bylos prijungti teikiamus dokumentus, t. y. NTR išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, 2019 m. gegužės 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 44KAM-35111, 2008 m. vasario 5 d. Sklypo planą ir žyminio mokesčio mokėjimo dokumentą.

24. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka, mano, jog teismas neteisingai suprato bylos esmę. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, prioritetą teikiant atsakovo argumentams, be to, pasiremta dokumentais, kurių byloje nėra, taip pat pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad neprašė rengti ar taisyti jo Sklypo kadastrinių matavimų ar planų, taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvada (žr. šios nutarties 20 p.) yra neteisinga, nes ne pareiškėjas kreipėsi į NŽT dėl kokių nors savo Sklypo kadastrinių matavimų, o būtent atsakovas iniciavo tokią procedūrą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visą procesą vertino kaip jo prašymų nagrinėjimą, tačiau procesas prasidėjo nuo NŽT direktoriaus pavedimo, o pareiškėjas tik reagavo į jau atliktus atsakovo veiksmus, kurių pagrindo nežinojo, nes minėto pavedimo nėra gavęs, be to, toks pavedimas nebuvo pateiktas į bylą, todėl teismas klydo situaciją vertindamas kaip pareiškėjo prašymų nagrinėjimą. Neturint pavedimo byloje ir nežinant jo turinio tokia klaida pateisinama, tačiau ji turi būti ištaisyta bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų teisingai išsiaiškintos ir įvertintos visos bylos aplinkybės. Be to, pasak pareiškėjo, skundžiamuose NŽT dokumentuose nurodyta, kad Sklypo „ribos, kurios buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-07-10 įsakymu Nr. 2351-89“, tačiau toks įsakymas nebuvo nei pateiktas pareiškėjui, nei pridėtas į nagrinėjamą bylą, todėl nėra aišku nei kuo rėmėsi NŽT atlikdama patikrinimą, nei kuo rėmėsi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, o tai yra dar vienas pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, NŽT nenurodė, o pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nemotyvavo savo sprendimo, kodėl būtina vadovautis nepatvirtintais Instituto Žemėtvarkos skyriaus vyr. techniko A. S. 2008 m. vasario 5 d. atliktais Sklypo preliminariais matavimais, kurie nebuvo atlikti (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje, o tai taip pat lemia sprendimų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju NŽT turėjo pareigą nurodyti, o to nepadarius ginčą turėjo išspręsti teismas, kokiu pagrindu NŽT tvirtino ir suderino 2019 m. sausio 28 d. kadastrinius matavimus ir kokiu teisiniu pagrindu yra siekiama tokį NŽT tvirtinimą ir suderinimą paneigti, nurodyti, kodėl kaimyninio sklypo matavimai buvo atlikti neatsižvelgiant į jau priimtus sprendimus. Tačiau NŽT sprendimuose apie tai nepasisakoma, todėl, pareiškėjo vertinimu, NŽT neturėjo teisės nurodyti keisti 2019 m. sausio 28 d. kadastrinius matavimus, tačiau teismas neatsižvelgė į jo argumentus ir šioje dalyje savo sprendimo nemotyvavo.

27. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju Aktas ir Raštas iš esmės yra prieštaraujantys teisinio tikrumo principui, kadangi jie yra prieštaraujantis pačios institucijos priimtiems reikalavimams ir suderinimams, o tai lemia jo akivaizdų neteisėtumą, taip pat jo neteisėtumą pagrindžia ir motyvų nebuvimas. Atsakovas elgėsi neteisėtai iš esmės „per aplinkui“ siekia panaikinti ar pakeisti savo paties, t. y. Skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 44SK-229-(14.44.110.), tačiau to tiesiogiai nenurodo, o atlieka patikrinimą, kuriuo iš esmės paneigia savo paties anksčiau atliktus veiksmus ir nori naikinti ar keisti savo sprendimus. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiami sprendimai nepagrįsti ir turėjo būti panaikinti, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas.

28. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo Sklypą įsigijo iš UAB „Zujų paukštynas“ jau po 2019 m. sausio 28 d. kadastrinių matavimų atlikimo ir nedalyvavo atliekant matavimus bei juos derinant. Pareiškėjo nuomone, į patikrinimus ir teismo procesą turėjo būti įtrauktas UAB „Zujų paukštynas“, nes sprendimas dėl matavimų panaikinimo ar keitimo gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms, be to, atlikus atsakovo nurodytus patikrinimo veiksmus, gali keistis tiek Sklypo ribos, tiek nuosavybės teisių apimtis. Taigi, UAB „Zujų paukštynas“ neįtraukimas į procesą yra savarankiškas pagrindas naikinti priimtus tiek atsakovo sprendimus, tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei įpareigoti atsakovą patikrinimą atlikti iš naujo. Be to, skundžiamu sprendimu teismas pasisakė ir dėl matininko A. P. teisių ir pareigų (žr. šios nutarties 18 p.), t. y. pasisakė dėl jo teisių ir pareigų jam pačiam nedalyvaujant procese, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įtraukiant į procesą matininką A. P..

29. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir atskleidė bylos esmę. NŽT vertinimu, skundžiami Aktas ir Raštas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodytos teisės normos, taikytinos nagrinėjamu atveju, t. y. nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai. Vien tai, kad sprendimai nėra palankūs pareiškėjui savaime nereiškia, kad jie yra nemotyvuoti.

31. NŽT teigimu, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atlikti patikrinimą iš naujo, įtraukiant į patikrinimą UAB „Zujų paukštynas“, yra nepagrįsti, nes pareiškėjo skundžiami Aktas ir Raštas bei Sprendimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, o jais tik konstatuojamas faktas ir siūlymas administracine tvarka ištaisyti nustatytus klaidingus duomenis, be to, net ir atliekant patikrinimą iš naujo, nėra jokio pagrindo pakeisti NŽT specialistų išvadų dėl Akte nustatytų faktinių duomenų, juo labiau, pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes teismo sprendimas gali sukelti UAB „Zujų paukštynas“. Atsižvelgiant į tai, NŽT tvirtino, kad įtraukti į bylą UAB „Zujų paukštynas“ nėra pagrindo, nes ginčas niekaip nėra susijęs su UAB „Zujų paukštynas“ teisių ar pareigų pasikeitimu šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo patikslintas skundas dėl NŽT Skyriaus Akto ir Rašto bei NŽT Sprendimo panaikinimo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamuose sprendimuose yra nurodytas jų priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, sprendimai iš esmės atitinka VAĮ administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus, nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos naikinti, nerado pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą iš naujo, įtraukiant į patikrinimą UAB „Zujų paukštynas“, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai suprato bylos esmę, o skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, prioritetą teikiant atsakovo argumentams, be to, remtasi dokumentais, kurių byloje nėra, taip pat pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėjas tvirtina, kad į patikrinimus ir teismo procesą turėjo būti įtrauktas UAB „Zujų paukštynas“, taip pat mano, jog skundžiamu sprendimu teismas pasisakė dėl matininko A. P. teisių ir pareigų jam pačiam nedalyvaujant procese.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti ir prie bylos prijungti naujai teikiamus dokumentus, t. y. NTR išrašą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, 2019 m. gegužės 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 44KAM-35111 ir 2008 m. vasario 5 d. Sklypo planą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokių svarbių priežasčių jo naujai teikiami įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui arba kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, taip pat į tai, jog byla iš esmės buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir visi prašymai bei įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo priimti ir prie bylos prijungti papildomus įrodymus.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

38. Bylos duomenimis, NŽT Skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. 44SK-229-(14.44.110.), kuriuo patvirtino Sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko A. P. 2019 m. sausio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Vėliau NŽT, gavus kaimyninio sklypo naudotojo skundą, Skyriui 2023 m. gegužės 16 d. pavedimu buvo pavesta atlikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimą ir įvertinti, ar šių žemės sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus sprendinius. NŽT Skyriaus darbuotojai 2023 m. birželio 14 d. atliko tokį patikrinimą vietoje ir surašė Aktą. NŽT Skyrius Raštu, atsižvelgdamas į tai, kad Aktu nustatyta, jog Sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis ir pareiškėjas yra Sklypo savininkas, pareiškėją informavo, jog jis turi teisę, vadovaujantis Nuostatų 15.6 papunkčiu, Sklypo kadastro duomenis atnaujinti, kreipdamasis į matininkus, o atlikus patikslintus Sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjas turėtų juos įregistruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. pateikė NŽT prašymą (skundą) dėl Skyriaus Akto ir Rašto panaikinimo, prašydamas įpareigoti Skyrių atlikti kito žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimą bei atlyginti pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas. NŽT, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. P. neteisingai atliko Sklypo kadastrinius matavimus, t. y., nesivadovavo Projekto sprendiniais, dėl ko galbūt nelieka galimybės privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo keliu. NŽT Sprendime taip pat pažymėjo, jog teisės aktuose NŽT nėra numatytos galimybės pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatymo 36 straipsnis (ginčo metu galiojusi redakcija) numato teisę NŽT atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Tokios kontrolės tvarką detalizavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 1P-65-(1.3.) redakcija) patvirtintos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisyklės (toliau – ir Kontrolės taisyklės). Minėtos Kontrolės taisyklės, be kita ko, nustato žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo NŽT tvarką, NŽT vadovo įgaliotų NŽT pareigūnų (toliau – ir darbuotojai) teises ir pareigas organizuojant ir vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat žemės naudojimo patikrinimo aktų surašymo ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo tvarką. Kontrolės taisyklių 7 punkte nustatyta, kad NŽT darbuotojai atlieka neplaninius žemės naudojimo patikrinimus pagal NŽT vadovo arba NŽT vadovo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo pavedimą atlikti šiuos patikrinimus, jeigu iš fizinių ar juridinių asmenų, kitų viešojo administravimo subjektų gaunama informacija (prašymas ar skundas) apie galimus padarytus žemės naudojimo pažeidimus.

40. Kartu Įstatymas bei Nuostatai paveda NŽT tikrinti, ar žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti / atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Tačiau šias funkcijas atsakovo darbuotojai paprastai vykdo prieš priimdami sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nagrinėjamu atveju tokia patikra buvo atlikta prieš priimant NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 44SK-229-(14.44.110.), kuriuo buvo patvirtinti Sklypo kadastro duomenys.

41. Tiek NŽT, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, tikslinimo ir tvirtinimo procedūras bei jas inicijuojančius asmenis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ne dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 213 punkto ir Tikslinimo taisyklių 6 punkto taikymo aspektu, o dėl NŽT veiksmų, reaguojant į gretimo žemės sklypo savininko skundą. Tokiems teisiniams santykiams išspręsti aktualios ir Žemės įstatymo 36 straipsnio bei Kontrolės taisyklių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo veiksmų teisėtumo šiuo aspektu, neišreikalavo tiek kaimyninio sklypo savininko kreipimosi į NŽT, tiek ir NŽT direktoriaus pavedimo, kuriuo remiantis NŽT Skyriui buvo pavesta atlikti skundžiamus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475 (kuriuo rėmėsi atsakovo darbuotojai, atlikdami faktinių duomenų patikrinimą vietoje) nėra registruotas Teisės aktų registre, nėra viešai paskelbtas atsakovo interneto svetainėje, todėl kyla pagrįsta abejonė jo galiojimu.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad teismas, atlikdamas teisminę administracinio akto pagrįstumo kontrolę, privalo įvertinti aplinkybes, kurios sudarė faktinį sprendimo priėmimo pagrindą, inter alia (be kita ko) įrodymų liečiamumo, pakankamumo, leistinumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2968-415/2021). Vertindamas įrodymus, teismas yra saistomas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje išdėstytais imperatyvais, kuriuos savo praktikoje yra atskleidęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020).

43. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamuose sprendimuose yra nurodytas jų priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas. Tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, bylos medžiagoje nėra nei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 2351-89, nei 2008 m. vasario 5 d. surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, šio žemės sklypo lauko brėžinio (abriso) ir 2008 m. vasario 5 d. parengto šio žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties nėra galimybės patikrinti, ar atsakovo teiginiai, išdėstyti skundžiamuose sprendimuose, o būtent pripažinimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas A. P. 2019 m. neteisingai atliko Sklypo kadastrinius matavimus, t. y. nesivadovavo Projekto sprendiniais, o sklypo konfigūracija neatitinka Plano Nr.1, yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas, norėdamas įsitikinti minėtos išvados teisingumu, turėjo savo iniciatyva surinkti tam pakankamus įrodymus (ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis). To neatlikęs pirmosios instancijos teismas, neturėdamas Projekto bei kitų dokumentų, negalėjo įvertinti, ar skundžiamuose sprendimuose nurodyti faktai yra įrodyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai negali būti laikomi išsamiais, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, jų neištyrė (ABTĮ 80 str.).

44. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Visa tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45. Toks teismo sprendimas yra priimamas atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

46. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, jog administracinė byla yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo spręsti pareiškėjo pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra žinoma, ar galutinis teismo sprendimas bus priimtas pareiškėjo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Tecta domorum“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius