966ea8fd-3bde-4cbf-a8fe-e84994b735c6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1468-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03574-2010-5)                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 26; 74(S)                           VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                       SPRENDIMAS                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2011 m. birželio 7 d.                                                                       Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei L.

M., atsakovės atstovams Dangirai RiÅ¡kovai, Laurai KubiliÅ«tei ir Stasiui Mateliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei l. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB „Lifosa“ skundÄ atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui, E. K. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                  n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja AB „Lifosa“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 42-45, 61-63) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2010-12-02 sprendimÄ Nr. SD-1873 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2010-11-05 sprendimo Nr. SS-3033 (toliau – ir Sprendimas) dalies dėl E. K. profesinės ligos tyrimo pažeidimų bei netekto darbingumo procentų paskirstymo.

Skunde nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos 2010-09-28 skundÄ ir 2010-11-10 raÅ¡tuose Nr. R-l 1920 bei Nr. R-11918 (toliau – ir RaÅ¡tai) iÅ¡dėstė sprendimÄ dėl trečiojo suinteresuotojo asmens, buvusios AB „Lifosa“ darbuotojos E. K. darbingumo lygio nustatymo ir darbingumo netekimo procentų paskirstymo, kuriuo pakeitė NDNT Kauno III teritorinio skyriaus ir NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimus bei nusprendė, kad E. K., dirbdama pas pareiÅ¡kėjÄ , neteko 8,7 proc. darbingumo.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuos RaÅ¡tus gavo 2010-11-12, apie NDNT SprendimÄ pareiÅ¡kėja nebuvo informuota, RaÅ¡tuose nenurodyta jo apskundimo tvarka ir paties sprendimo pareiÅ¡kėja nėra gavusi. Sprendime bei RaÅ¡tuose nurodyta, kad E. K. darbingumo netekimo procentai paskirstyti, atsižvelgiantį laikotarpius, kuriais ji dirbo turėdama kontaktÄ su apatitų dulkėmis. Å iuose dokumentuose konstatuota, kad NDNT Kauno III ir IV teritorinių skyrių sprendimuose buvo netinkamai paskaičiuotas Kėdainių chemijos gamykloje dirbtas laikotarpis, kurį asmuo dirbo kontakte su apatitų dulkėmis, ir netinkamai nurodytas pas pareiÅ¡kėjÄ asmens dirbtas laikotarpis.

Taip pat pabrėžta, kad NDNT nesprendžia mokestinių ir žalos atlyginimo klausimų, nes juos nagrinėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir konstatuota, kad E. K. netektas pas pareiÅ¡kėjÄ darbingumas sudaro 8,7 proc. Todėl pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. ir ApraÅ¡o 41 p. nustatyta tvarka, su skundu dėl NDNT sprendimo kreipėsi į KomisijÄ , skųsdama NDNT RaÅ¡tus, nes tik tokio turinio raÅ¡tus buvo gavusi ir laikė juos NDNT sprendimais.

Komisija sprendimu nepriėmė nagrinėti pareiškėjos skundo, argumentuodama tuo, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui E. K. profesinė liga buvo nustatyta 1982 m., t. y. iki Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (2000-01-01), todėl yra teisinis pagrindas taikyti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18-1 str. 1 d. 3 p., kuris, be kita ko, nustato, kad kilus suinteresuotų asmenų ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas.

Komisija informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad ji privalo kreiptis į teismÄ dėl 2010-11-10 NDNT priimtų sprendimų panaikinimo. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir tik iÅ¡ teismo 2011-02-23 nutarties sužinojo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2010-11-05 priėmė sprendimÄ , kuris pareiÅ¡kėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o RaÅ¡tai yra tik informacinio pobÅ«džio. Komisija, priimdama sprendimÄ , neiÅ¡reikalavo iÅ¡ NDNT E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo bylos ir nesusipažino su joje esančiais dokumentais.

Taigi, bendrovė nesutinka su Komisijos sprendimu nenagrinėti pareiškėjos skundo ir nesutinka su atsakovės dalimi sprendimo dėl E. K. profesinės ligos ištylimo bei darbingumo lygio procentų paskirstymo. Be kita ko, nurodė, kad nepaisant to, kad E. K. profesinė liga buvo nustatyta 1982 m., darbingumo lygis jai nustatytas 2008 m., vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Darbingumo lygio tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

Šį faktÄ patvirtina 2008-11-13 NDNT Kauno III teritorinio skyriaus raÅ¡tas. PareiÅ¡kėja skunde, adresuotame Komisijai, nurodė Å¡ių teisės aktų pažeidimus nustatant E. K. darbingumo lygį, tačiau Komisija nurodytų pažeidimų nenagrinėjo ir dėl jų sprendime nepasisakė. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisija privalėjo priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir jį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, vadovaudamasi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. ir ApraÅ¡o 41 p. nustatyta tvarka.

Be to, NDNT sprendime taip pat nurodyta, kad Å¡is sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Komisijai, kuri ginčus nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjai žinomas faktas, kad Komisija 2009-07-24 iÅ¡nagrinėjo E. K. skundÄ dėl NDNT sprendimo, priimto remiantis tais pačiais dokumentais ir dėl tos pačios profesinės ligos, ir sprendimÄ priėmė. Taip pat tvirtino, kad remiantis pareiÅ¡kėjos turimais dokumentais, duomenimis bei objektyviomis faktinėmis žiniomis, E. K. susidÅ«rė su apatitų dulkėmis nuo 1977-03-16 iki 1982-07-16, t. y tuo metu, kai dirbo transporterininke paprasto superfosfato cecho apatitų sandėlyje ir jai buvo nustatyta profesinė liga. 1982-07-16 perkėlus į kitÄ darbo vietÄ ir visÄ laikotarpį iki pat darbo santykių nutrÅ«kimo 2008-11-18 E. K. nebesusidÅ«rė nei su apatitais, nei su apatitų dulkėmis, nes kituose pareiÅ¡kėjos padaliniuose, kuriuose ji, apatitai neperdirbami ir nenaudojami. NDNT sprendime bei Darbingumo lygio vertinimo akte dėl profesinės ligos nurodyta, kad NDNT rėmėsi dokumentais ir duomenimis, esančiais E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo byloje ir neva įrodančiais, kad ji dirbo kontakte su apatitų dulkėmis Å¡iais laikotarpiais: 1986-06-09 – 1995-10-25, 1995-10-26 – 1996-10-29, 1996-10-30 – 2008-11-18.

Tačiau, pažymėjo, kad tokių dokumentų ir duomenų E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo byloje nėra ir objektyviai negali bÅ«ti. PareiÅ¡kėjos argumentui pagrįsti pridėta nepriklausomų vertintojų sudaryta Profesinės rizikos nustatymo kortelė darbo vietai, pagal kuriÄ E. K. nepertraukiamai dirbo nuo 1986-06-09 iki 2008-11-18. Kortelės 1.3 p. įrodo, kad Å¡ioje darbo vietoje iÅ¡ viso nėra dulkių rizikos veiksnio. NDNT RaÅ¡te pareiÅ¡kėjai nurodė, kad ji nesprendžia mokestinių ir žalos atlyginimo klausimų, tačiau bÅ«tent NDNT neteisingas ir nepagrįstas sprendimas dėl nedarbingumo procentų paskirstymo sudaro pagrindÄ ir suteikia teisę E. K. teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, o VSDFV – mokėti mažesnį žalos atlyginimÄ , nei priklausytų pagal galiojančius teisės aktus.

FaktÄ , kad VSDFV, mokėdama asmeniui žalos atlyginimÄ dėl netekto darbingumo, privalo vadovautis NDNT priimtais sprendimais, patvirtina VSDFV 2010-12-03 raÅ¡tas. NDNT pareiga nustatyti darbingumo lygį įtvirtinta Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, poįstatyminiuose teisės aktuose. Vykdydama teisės aktų įpareigojimus, NDNT privalo teisės aktus taikyti visa apimtimi, bet ne atskiromis nuostatomis ar straipsniais.

Todėl, vadovaudamasi Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18-1 str. 1 d. 3 p. bei Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 6.2.5 p., atsakovė privalėjo nustatyti darbingumo netekimo procentus, kurių E. K. neteko dirbdama buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, t. y. Kėdainių chemijos gamykloje, ir neturėjo skirstyti darbingumo netekimo procentų pagal asmens dirbtus laikotarpius ir darbovietes, nes žalos atlyginimo mokėjimo prievolė visa apimtimi pereina valstybei, kai asmuo susirgo profesine liga, dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo.

NDNT sprendime nuspręsta Kauno IV teritorinio skyriaus 2010-09-08 darbingumo lygio paskirstymÄ procentais panaikinti nuo 2010-11-05. Darbingumo netekimas dėl profesinės ligos E. K.pirmÄ kartÄ nustatytas 2008-11-10. Nuo Å¡ios datos jai atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo už netektÄ darbingumÄ , todėl sprendimas dėl darbingumo netekimo procentu paskirstymo turi galioti retrospektyviai – bÅ«tent nuo 2008-11-10. NDNT, priimdama sprendimÄ , visiÅ¡kai netyrė ir neaptarė bendrovės nurodytų profesinės ligos tyrimo ir NDNT teritorinių skyrių nedarbingumo nustatymo tvarkos pažeidimų:

Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje, išduotoje E. K. 2008-11-13 nurodyta, kad darbingumo lygio priežastis yra profesinė liga, kuri nustatyta 1982-05-28, vadovaujantis 1982-06-14 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, kuriame nurodyta vienintelė E. K. ligos diagnozė – alerginis profesinis dermatitas, tačiau pažymoje nurodytos trys diagnozės pagal TLK-10: L23.5 - kitų cheminių medžiagų sukeltas alerginis dermatitas, J30.3 - kitas alerginis rinitas ir H 10.4 -lėtinis konjuktyvitas, o NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2008-12-10 sprendime, Komisijos sprendimuose – dvi diagnozės pagal TLK-10:

L23.5 - kitų cheminių medžiagų sukeltas alerginis dermatitas ir Z57.5 - kitose pramonės Å¡akose vartojamų toksinių medžiagų profesinis poveikis. Taigi, dvi diagnozės (J30.3 ir H 10.4), turėjusios neabejotinos įtakos darbingumo lygio nustatymui, nustatytos 2008-11-10, o diagnozė Z57.5 – 2008-12-10, t. y. galiojant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, tačiau jų priežastys nebuvo iÅ¡tirtos, pareiÅ¡kėja, kaip E. K. darbdavė, nebuvo įtraukta į Å¡ių trijų ligų priežasčių tyrimÄ , profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto dėl Å¡ių ligų nėra, nors toks aktas yra privalomas asmeniui kreipiantis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo, vadovaujantis Taisyklių 6.7 p. bei ApraÅ¡o 10.5.2 p. Beje, Komisija 2009-07-24 sprendime taip pat pažymėjo, kad ligos pripažįstamos profesinėmis remiantis ne prielaidomis, o pagristomis iÅ¡vadomis ir patvirtinamos Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, todėl diagnozių J30.3- kitas alerginis rinitas ir H 10.4- lėtinis konjuktyvitas nepripažino profesinėmis ligomis, tačiau diagnozės Z57.5- kitose pramonės Å¡akose vartojamų toksinių medžiagų profesinis poveikis- įtraukimo į profesinės ligos nustatymo dokumentus pagrįstumo netyrė.

Ä®monė mano, kad Tarnyba, nustatydama darbingumo netekimÄ dėl profesinės ligos, privalėjo pareikalauti, kad E. K. profesinės ligos tyrimas bÅ«tų atliktas iÅ¡ naujo, nes 26 m. po pirminio profesinės ligos nustatymo Å¡i liga jai nepasireiÅ¡kė, periodinių profilaktinių patikrinimų metu buvo konstatuojama, kad E. K. yra sveika, dirbti gali, po profesinės ligos nustatymo 1982 m. E. K. buvo perkelta į kitÄ darbÄ , kuriame nebesusidÅ«rė su rizikos veiksniais, buvusiais profesinės ligos nustatymo priežastimi.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Atsakovė Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos AB „Lifosa“ skundÄ tenkinti.Atsiliepime į skundÄ (b. l. 104-105) nurodė, kad darbingumo lygio vertinimo tvarkÄ reglamentuoja Tvarkos apraÅ¡as, pagal kurio 41 p., jeigu asmuo, pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, Å¡is sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, įteikimo ar iÅ¡siuntimo asmeniui dienos (pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančios institucijos informavimo dienos) gali bÅ«ti skundžiamas Komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lifosa“ yra iÅ¡moka mokanti institucija E. K. dėl netekto darbingumo lygio dėl profesinės ligos, mano, kad pirmiausiai pareiÅ¡kėjos skundÄ turėtų nagrinėti Komisija, kaip privaloma ikiteisminė institucija. Todėl, vadovaujantis ATÄ® 88 str. 2 p., Tarnyba praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti KomisijÄ iÅ¡nagrinėti AB „Lifosos“ skundÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio valdybos Kėdainių skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos AB „Lifosa“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 94-96) nurodė, kad Kėdainių skyrius žalos atlyginimÄ dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga moka vadovaujantis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu ir Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai Å¡i prievolė pereina valstybei, tvarko apraÅ¡u.

Pagrindas pradėti žalos mokėjimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje (toliau – ir VSDFV teritoriniai skyriai) yra NDNT pažymos dėl profesinio darbingumo procentų dalies nustatymo bei NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos. Tvirtino, kad į Kėdainių skyrių 2008-11-21 su praÅ¡ymu dėl profesinės ligos mokėjimo, kreipėsi E. K., kuri pateikė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymÄ , iÅ¡duotÄ 2008-11-13, pagal kuriÄ darbingumo lygis nustatytas nuo 2008-11-10 iki 2009-11-09, netektas darbingumas 20 proc., darbingumo lygio priežastis – profesinė liga.

Kėdainių skyrius 2009-03-16 kreipėsi į NDNT Kauno III teritorinį skyrių dėl pažymos apie E. K. netekto darbingumo lygį procentais, pagal įtakÄ kiekvienoje darbovietėje. Tretysis suinteresuotas asmuo 2009-03-30 gavo NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2009-03-23 pažymÄ dėl netekto profesinio darbingumo procentų paskirstymo pagal darbovietes: Kėdainių chemijos gamykla 1986-06-09 – 1995-10-25 -13 proc., AB „Fostra“ 1995-10-26 – 1996-10-29 -1 proc., AB „Lifosa“ 1996-10-30 – 2004-01-07 – 6 proc.

Taigi, Kėdainių skyriaus direktoriaus 2009-05-15 sprendimu E. K. buvo iÅ¡mokėta vienkartinė netekto darbingumo pensija dėl nustatytos profesinės ligos netekus 13 proc. darbingumo (Kėdainių chemijos gamykla). Kėdainių skyriaus direktoriaus 2009-06-18 sprendimu – vienkartinė netekto darbingumo pensija dėl nustatytos profesinės ligos netekus 14 proc. darbingumo (Kėdainių chemijos gamykla ir AB „Fostra“). Be kita ko, nurodė ir tai, kad Kėdainių skyriui 2010-09-13 NDNT Kauno IV teritorinis skyrius pateikė 2010-08-26 pažymÄ , kurioje buvo nustatyta, kad E. K. netektas darbingumas procentais pagal darbovietes yra:

Kėdainių chemijos gamykla 12 proc., AB „Fostra“ 0,5 proc., AB „Lifosa“ 7,5 proc. 2010-11-12 Kėdainių skyriuje gauta 2010-11-10 NDNT pažyma, kurioje E. K. pagal darbovietes nustatytas netektas darbingumas: Kėdainių chemijos gamykla 10,6 proc., AB „Fostra“ 0,7 proc., AB „Lifosa“ 8,7 proc. Šioje pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad 2009-03-23 NDNT Kauno III teritorinio skyriaus bei 2010-09-08 NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus darbingumo dėl profesinės ligos netekimo procentų paskirstymo nuo 2010-11-05 negalioja.

Pažymėjo, kad Kėdainių skyrius E. K., vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 str. 1 d., mokėjo žalos atlyginimÄ , pagrindas mokėti žalos atlyginimÄ buvo NDNT 2010-11-10 pažyma dėl profesinio darbingumo procentų dalies nustatymo bei 2008-11-13 NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma. Akcentavo, kad VSDFV teritoriniai skyriai neatlieka tokios funkcijos kaip profesinio darbingumo procentų paskirstymo, tai NDNT kompetencija.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str. nustatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos, o 15 p. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumÄ ir teisingumÄ . 2000-01-19 Kėdainių skyriaus vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) pagal Kėdainių skyriaus direktoriaus 2008-12-15 pavedimÄ patikrino E. K. medicininę dokumentacijÄ dėl darbingumo lygio pagrįstumo ir 20 proc. netekto darbingumo dėl profesinės ligos.

Patikrinimo metu nustatė, kad nuo 1998 m. ambulatorinėje kortelėje stebimi įrašai dėl vis atsirandančių besimėtančių bėrimų įvairiose kūno srityse. Dėl atsirandančių bėrimų daryti tyrimai Kauno medicinos universiteto klinikose (toliau – ir KMUK), alergologiniai mėginiai patvirtina, kad minima apdraustoji yra alergiška daugeliui medžiagų, su kuriomis ji pastoviai susiduria dirbdama Kėdainių chemijos gamykloje (AB „Lifosa“), aparatininke. Randama daug įrašų, kuriuose apdraustoji skundžiasi skausmais strėnose, skausmais, tirpimais kojose.

Dėl Å¡ių skundų pastoviai konsultuojama ir gydoma neurologo, gydoma VÅ¡Ä® Kėdainių ligoninės nervų ligų skyriuje, po to praeina reabilitacijos kursÄ sanatorijose, ambulatorinės-reabilitacijos skyriuose. Turi problemų su skrandžiu, gydosi opaligę, daromi tyrimai, konsultuojama KMUK specialistų. Atlikta KMUK 2001-03-cholecystektomija. Pastoviai gydosi pas endokrinologÄ , atliekami tyrimai, konsultuojama KMUK. Dėl traumos darbe nuo 2008-01 turi labai ilgÄ nedarbingumÄ , tęsiamÄ VÅ¡Ä® Kėdainių Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK).

Dėl minimos alergijos pastoviai konsultuojama LOR specialistų, kurie ieÅ¡ko priežasties, sukeliančios minimai apdraustajai gerklės skausmÄ , perÅ¡tėjimÄ , slogÄ , dantų skausmÄ . Atliekami tyrimai, konsultuojama KMUK LOR gydytojų. Daug kartų randami įraÅ¡ai, kad minima apdraustoji konsultuojama psichiatro dėl blogos nuotaikos, nemigos, blogų minčių, visada pakelto tono, susijaudinimo. Padaryti psichologo tyrimai patvirtina depresijos diagnozę. Ar pastoviai naudoja vaistus, pagal įraÅ¡us negalima suprasti, bet pagal naudojamų, iÅ¡raÅ¡omų vaistų kiekį, padaryta iÅ¡vada, kad atsirandantys bėrimai, viso kÅ«no niežulys gali bÅ«ti vaistų Å¡alutinis poveikis.

Darbo medicinos gydytoja 2008-09 patvirtina, kad dauguma apdraustosios nusiskundimų, susijusių su bėrimais, konjuktyvitu, sinusitu susiję su profesine liga. 2008-11-07 VÅ¡Ä® Kėdainių Pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro GKK iÅ¡siunčia minimÄ apdraustÄ jÄ Ä¯ NDNT. 2008-11-13 NDNT nustato darbingumo lygį 80 proc. dėl profesinės ligos L23.5, J30.3, H10.4. Todėl, įvertinus medicininės dokumentacijos dokumentus, nuspręsta neginčyti E. K. nustatyto darbingumo lygio. Mano, kad 2010-11-02 Tarnybos Sprendimas bei Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretieji suinteresuoti asmenys E. K. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.Ä® teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (b. l. 117, 121).Skundas tenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2010-12-02 sprendimo Nr. SD-1873 (toliau – ir Komisijos sprendimas) (b. l. 6-7, 80-81).Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – darbingumo nustatymo tvarka.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 str. 1 d. reglamentuojama, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Pagal Å¡io įstatymo 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis ABTÄ® 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 22 str. 1 d. reglamentuojama, kad skundÄ dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 1-113; Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir NDLN byla); b. l. 1-151) tvirtina, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2010-10-11 priėmė nagrinėti AB „Lifosa“ praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma peržiÅ«rėti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimÄ dėl darbingumo lygio procentų paskirstymo.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2010-11-05 sprendimu Nr. SS-3033 „Dėl E. K. darbingumo lygio procentų paskirstymo“ nusprendė nekeisti NDNT Kauno IV teritorinio skyriaus 2010-06-18 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1101 priimto sprendimo, kuriuo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ nuo 2010-06-18 iki 2012-06-17 bei darbingumo netekimo procentus paskirstyti: Kėdainių chemijos gamykloje netektas darbingumas – 10,6 proc.;

AB „Fostra“ netektas darbingumas – 0,7 proc.; AB „Lifosa“ netektas darbingumas – 8,7 proc. (b. l. 69-70; NDLN byla, b. l. 5-7).Apie paminėto sprendimo priėmimÄ , atsakovė informavo bendrovę ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kėdainių skyrių iÅ¡siųsdama 2010-11-10 raÅ¡tus Nr. R-11920 „Dėl pil. E. K. darbingumo lygio nustatymo ir darbingumo netekimo procentų paskirstymo“ ir Nr. R-11918 „Dėl profesinio darbingumo procentų dalies nustatymo pil.

E. K.“ (toliau – ir RaÅ¡tai) (b. l. 11, 12, 88, 89; NDLN byla, b. l. 2, 3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is atsakovės sprendimas pareiÅ¡kėjai ir/ar kitiems suinteresuotiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bÅ«tų iÅ¡siųstas. IÅ¡ RaÅ¡tų turinio matyti, kad juose nėra jokios žymos, kad yra pridedamas minėto sprendimo nuoraÅ¡as. Todėl, teisėjų kolegija preziumuoja, kad sprendimo nuoraÅ¡as nebuvo pridėtas.Bendrovė, nesutikdama su RaÅ¡tais, su skundu kreipėsi į KomisijÄ praÅ¡ydama juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę tinkamai iÅ¡tirti E. K. profesines ligas bei vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 8-10, 82-84).Komisija 2010-12-02 raÅ¡tu Nr. SD-1873 „Dėl skundo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos skundas nepriimtinas nagrinėti.

Å iame raÅ¡te, be kita ko, nurodė, kad kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas (b. l. 6-7, 80-81).Kaip minėta, pareiÅ¡kėja nesutinka su Sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl atsakovės Sprendimų kontrolės skyriaus Sprendimo dalies dėl E. K. profesinės ligos tyrimo pažeidimų bei netekto darbingumo procentų paskirstymo, motyvuodama tuo, kad Komisija pareiÅ¡kėjos skundÄ privalėjo priimti nagrinėti ir jį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

PareiÅ¡kėja tik iÅ¡ teismo 2011-02-23 nutarties sužinojo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2010-11-05 priėmė sprendimÄ , kuris jai ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o RaÅ¡tai yra tik informacinio pobÅ«džio. Komisija, priimdama sprendimÄ , neiÅ¡reikalavo iÅ¡ NDNT E. K. neįgalumo ir darbingumo nustatymo bylos ir nesusipažino su joje esančiais dokumentais. Taigi, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) bei kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.Ä®statymo 2 str. 3 d. nustato, kad darbingumo lygis yra asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.

Pagal paminėto straipsnio 6 d., neįgalumas – tai dėl asmens kÅ«no sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sÄ veikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos bÅ«klės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Įstatymo 18 str. nustatyta, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tarnybos nuostatus tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tarnyba priima sprendimus dėl:

1) neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;

2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;

3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;

4) neįgaliųjų darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų;

5) bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo;

6) netekto darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymo pagrindus reglamentuoja Ä®statymo 20 str., kuris apibrėžia subjektus, kuriems gali bÅ«ti nustatytas darbingumo lygis, taip pat darbingumo lygio nustatymo sÄ lygas, Å¡io lygio nustatymo priemones ir vertinimÄ . Remiantis įstatymo 23 str. 1 d., ginčus tarp asmens, pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija. Vadovaujantis NDNT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-06-18 įsakymu Nr. A1-242, 9.1.3 p., Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka neįgalumo lygio ir darbingumo lygio vertinimÄ ir priima sprendimus dėl asmens netekto darbingumo procentų.Remiantis Tvarkos apraÅ¡o 16 p., nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.

Pagal Å¡io apraÅ¡o 35.3 p., Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimÄ , asmeniui ir/ar pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu. Apie pakartotinio darbingumo lygio vertinimo rezultatus NDNT turi informuoti asmenį, pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančiÄ institucijÄ , reikalui esant, asmenį gydantį gydytojÄ ir KomisijÄ (Tvarkos apraÅ¡o 39 p.). Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 41 p., jeigu asmuo, pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokanti institucija nesutinka su NDNT direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, Å¡is sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 p., įteikimo ar iÅ¡siuntimo asmeniui dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Komisijai, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.ABTÄ® 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nė vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTÄ® 86 str. 2 d., priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję.

Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, nustačiusi, kad atsakovė priėmė sprendimÄ dėl E. K. darbingumo lygio procentų paskirstymo, nesuraÅ¡ydama Darbingumo vertinimo lygio akto ir/ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (Tvarkos apraÅ¡o 10.5.2 p.), kuris pareiÅ¡kėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, tačiau jo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais suinteresuotiems asmenims neiÅ¡siuntė, RaÅ¡tuose nenurodė bei neiÅ¡aiÅ¡kino tokio sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, nepridėjo jo nuoraÅ¡o, o Komisija pareiÅ¡kėjos skundo nepriėmė nagrinėti net neiÅ¡sireikalavusi NDLN bylos, nors pareiÅ¡kėja skundė atsakovės RaÅ¡tus dėl jos priimto sprendimo, konstatuoja ir sprendžia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatas bei apribojant suinteresuotų asmenų teisę į teisminę gynybÄ .Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, vykdanti vieÅ¡ojo administravimo veiklÄ , todėl privalo laikytis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais. Pagal to pačio įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); teisės aktas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokiÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ Ä¯vykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. PrieÅ¡ingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada vieÅ¡osios teisės srityje vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007);

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti iÅ¡vados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis Å¡is administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ turi aktÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o pastarajam Å¡ių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu.

Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebÅ«tinai privalo bÅ«ti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iÅ¡ kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų; individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ .

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).Todėl, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pagal ABTÄ® 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais naikintinas kaip savo turiniu prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams bei jį priimant buvo apžeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .

PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos AB „Lifosa“ skundÄ patenkinti.Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-12-02 sprendimÄ Nr. SD-1873 „Dėl skundo“. Ä®pareigoti Ginčų komisijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti AB „Lifosa“ skundÄ dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2010-11-05 sprendimo Nr. SS-3033 „Dėl E. K. darbingumo lygio procentų paskirstymo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Teisėjai                                                                                                                  Liuda Arlauskienė                                                                                                                              Violeta Balčytienė                                                                                                                                 Ernestas Spruogis                                                                                                                               Â