966e3dc6-d2f9-4e30-94c2-bcbb092dd904 · Klaipėdos apygardos teismas

Bylos NrBylos Nr. 1S-84-417/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4.2.;2.12.; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. kovo 9 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. S. atstovo K. AÅ¡mio skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 26 d. nutarties ir n u s t a t ė:           2015-09-30 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«roje gautas A.

S. praÅ¡ymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, juo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 154 str. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nuo 2011-04-17 iki 2012-09-04 internetiniame tinklalapyje www.skundai.lt/darbdaviai buvo įdėta keletas Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio skundų, kuriuose jis yra kaltinamas seksualiniu priekabiavimu bei savo darbuotojų iÅ¡naudojimu. PareiÅ¡kėjui nėra žinomi nurodytus Å¡meižikiÅ¡kus ir itin žeidžiančius komentarus įdėję asmenys, todėl reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimÄ siekiant juos nustatyti.Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK KPS NVRP virÅ¡ininkės 2015-11-03 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė prokuratÅ«rai.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2015-12-18 nutarimu A. S. skundas atmestas. Nutarime prokurorė konstatavo, kad atlikus užklausas dėl IP adresų priklausomybės nustatyta, jog informacijos apie IP priklausomybę nėra galimybės gauti, nes duomenys apie IP adresų priklausomybę yra saugomi tik 6 mėnesius. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti asmenis, kurie įdėjo komentarus 2011 ir 2012 metais.

Prokurorė motyvavo, kad komentaruose nebuvo tyčios apÅ¡meižti pareiÅ¡kėjÄ , o iÅ¡sakyta negatyvi nuomonė, komentatorių manymu, apie neteisėtus pareiÅ¡kėjo veiksmus, yra iÅ¡sakyta kritika pareiÅ¡kėjui. Vertinant teisės į garbės ir orumo gynimÄ ir teisės skleisti informacijÄ , nuomonę apie tarpusavio santykį, pusiausvyros-proporcingumo principÄ , komentarų teiginiai nelaikytini leistinų teisės reikÅ¡ti nuomonę, kritikÄ ribų peržengimu. Atsižvelgdama į tai, prokurorė padarė iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti pradėtas (BPK 3 str. l d. l p.).

Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2016-01-26 nutartimi A. S. skundÄ atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėja, be kita ko, pažymėjo, kad iÅ¡ komentarų turinio darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjÄ ir komentarus paraÅ¡iusius asmenis galbÅ«t siejo darbo ar kitokie santykiai, komentarus paraÅ¡iusių asmenų patirtis dėl Å¡ių santykių buvo neigiama, todėl ir buvo paraÅ¡yti negatyvÅ«s komentarai.

Pats internetinis puslapis, kuriame buvo įdėti komentarai, bÅ«tent ir skirtas kritikuoti darbdavius. Už esamo ar potencialaus darbdavio kritikÄ dėl jo elgesio negali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu darbdavys turi stengtis elgtis taip, kad savo veiksmais neduotų pagrindo negatyviai kritikai jo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad komentarai yra apie patį pareiÅ¡kėjÄ , bet ne jo nurodomÄ Ä¯monę, taigi nėra pagrindo teigti, kad Å¡iais komentarais Å¡meižiama įmonė ar pakertama jos reputacija.

Nors komentarai paraÅ¡yti 2011–2012 metais, pareiÅ¡kėjas dėl jų kreipėsi tik 2015 metų pabaigoje. Å i aplinkybė vertė abejoti teismÄ , kad komentarai apie pareiÅ¡kėjÄ yra Å¡meižiantys, neatitinka tikrovės ir paniekino, pažemino pareiÅ¡kėjÄ , pakirto pasitikėjimÄ juo ar kokia nors jo vadovaujama įmone. PrieÅ¡ingu atveju dėl tokių komentarų asmuo į teisėsaugos institucijas kreiptųsi nedelsdamas. Skundu A. S. atstovas K. AÅ¡mys praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2015-12-18 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė, tiek prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja savo nutarimuose ir nutartyje nepagrįstai ėmėsi vertinti pačios nusikalstamos sudėties elementus iÅ¡ esmės, kai tai yra visiÅ¡kai ne jų kompetencija. Pažymi, kad BPK 409 str. 4 d. reglamentuoja, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Å¡io Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui nėra žinomi nurodytus Å¡meižikiÅ¡kus ir žeminančius komentarus įdėję asmenys, todėl reikalinga dėl Å¡ių faktų pradėti ikiteisminį tyrimÄ siekiant pradžioje bent nustatyti Å¡meižikiÅ¡kus straipsnius įkėlusius asmenis, nes pareiÅ¡kėjas tokių galimybių neturi.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas negali realizuoti savo teisių ir jas apginti privataus kaltinimo tvarka teisme nežinodamas jį Å¡meižiančių asmenų, mano, jog akivaizdu, kad vadovaujantis anksčiau nurodytomis įstatymo nuostatomis reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡meižimo ir nustatyti praÅ¡yme nurodytus Å¡meižikiÅ¡kus ir žeminančius (bei galinčius pakirsti pasitikėjimÄ tiek pareiÅ¡kėju, tiek ir jo vadovaujama įmone) skundus pateikusius asmenis.

Mano, kad prokurorė ir teismas nepagrįstai imasi vertinti komentarų turinį kaip neva nesudarantį nusikaltimo sudėties, nes tai yra ne jos kompetencija. Tokio pobÅ«džio bylose kaltinimÄ formuluoja ir jį palaiko privatus kaltintojas, o ne prokuroras. Prokuroro funkcija Å¡iuo atveju yra tik surasti ir nustatyti nežinomus asmenis, o juos nustačius informuoti apie teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka (jeigu nėra pagrindų palaikyti kaltinimÄ valstybei). Todėl tokiu atveju prokuroras, imdamas spręsti nusikaltimo sudėties klausimo buvimÄ ar nebuvimÄ , prisiima privataus kaltintojo ir teismo kompetencijÄ .

Mano, kad teismas taip pat konstatavo sunkiai suvokiamÄ aplinkybę – „veikÄ pripažinti nusikalstama yra prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no prerogatyva ir kompetencija. Su tokia pozicija pareiÅ¡kėjas nesutinka, nes teisingumÄ Lietuvoje vykdo tik teismai“ (Konstitucijos 109 str.).Pažymi, kad teismas taip pat cituoja BPK 168 str., pagal kurį atsisakyti pradėti tyrimÄ galima tik tada, kai yra pateikiami akivaizdžiai neteisingi duomenys. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikia duomenis, kurie yra susiję su Å¡meižimo požymiais, juos argumentuoja, minėti komentarai yra neigiamo pobÅ«džio (tai pripažįsta ir teismas su prokuratÅ«ra), todėl jo nurodomos aplinkybės nėra prifantazuotos ar prasilenkiančios su sveiku protu.

Galutinį taÅ¡kÄ (juridinį vertinimÄ dėl veikos sudėties buvimo) Å¡ioje situacijoje pateiks tik teismas po privataus kaltintojo kreipimosi. Todėl pareiÅ¡kėjui nesuprantami teismo pateikiami argumentai, kurie kalba apie tai, kaip turi elgtis darbdavys, kokios įmonės yra iÅ¡registruotos ir kad nėra duomenų, kad pažeista kažkokios įmonės reputacija, kad nepateiktos finansinės atskaitomybės, kada pareiÅ¡kėjas turi pastebėti Å¡meižiančius komentarus ir panaÅ¡iai. Teismas čia net be privataus kaltinimo pareiÅ¡kimo pradėjo nagrinėti procesÄ iÅ¡ esmės ir teisinti komentarų pateikėjus.

NeaiÅ¡ku, kokiomis prielaidomis teismas remdamasis konstatavo, kad jau yra neįmanoma nustatyti komentuotojų, nes nėra iÅ¡saugoti IP adresai, nes yra praėjęs ilgas laiko tarpas (nors dažnas IP yra priskiriamas prie konkrečios patalpos adreso). PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tokio ikiteisminio tyrimo pradėjimas pažeistų kitų asmenų teises. Å ios kategorijos bylos yra privataus kaltinimo bylos, ir ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekaip nepaveiktų kitų asmenų teisių ir pareigų, nes jiems nebÅ«tų galima pareikÅ¡ti jokių įtarimų ar kitaip suvaržyti jų teisių kitaip, nei privataus kaltinimo bylos iÅ¡kėlimu teisme.Mano, kad pareiÅ¡kėjo teisės yra varžomos, nes prokuratÅ«ra varžo jo teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.

Žinotina, kad BPK 412 str. 2 d. nustato, kad skunde ar pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Tokių duomenų pareiÅ¡kėjas nežino, o prokuratÅ«ra savo atsisakymu pareiÅ¡kėjui užkerta keliÄ privataus kaltinimo procese.

AnalogiÅ¡ka problema buvo iÅ¡kilusi ir kitiems asmenims, kur jų pareiÅ¡kimai buvo atmetami dėl turinio trÅ«kumų (PK-16-849/2014). Pažymi, kadangi ne prokuroras palaiko kaltinimÄ Å¡iose bylose, tai jis net ir negali žinoti visų kitų aplinkybių, kurios yra susijusios su pareiÅ¡kėjo sistemingu ir pasikartojančiu Å¡meižimu. BÅ«tent kitos aplinkybės (nustačius tuos pačius pasikartojančius asmenis) gali turėti lemiamÄ reikÅ¡mę privačiam kaltintojui priimant galutinį sprendimÄ dėl nusikaltimo sudėties buvimo, todėl prokuroras net negali kelti tokio klausimo, kai ne jis priima esminį sprendimÄ ir nedisponuoja visa informacija, kuriÄ turi privatus kaltintojas.Skundas tenkintinas.Kaip matyti iÅ¡ A.

S. praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei jo ir jo atstovo skundų, jis, manydamas, kad nuo 2011-04-17 iki 2012-09-04 internetiniame tinklalapyje www.skundai.lt/darbdaviai buvo įdėta keletas Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio skundų, kuriuose jis yra kaltinamas seksualiniu priekabiavimu bei savo darbuotojų iÅ¡naudojimu, kreipėsi į policijÄ dėl komentarų autorių nustatymo. Nagrinėjamu atveju pagal gautÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK KPS NVRP virÅ¡ininkė 2015-11-03 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kad nepadarytos veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių.

Tokį virÅ¡ininkės sprendimÄ paliko galioti prokurorė 2015-12-18 nutarimu, o prokurorės nutarimÄ atitinkamai skundžiama nutartimi paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėja. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės ir prokurorės nutarimų, ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties ir pareiÅ¡kėjo skundų motyvus, Å¡iuo atveju priimtam sprendimui nepritaria. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procesÄ reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. BPK 407 str. labai aiÅ¡kiai nurodyta, dėl kurių BK numatytų nusikalstamų veikų bylos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.

Tarp tokių veikų nurodyta ir nusikalstama veika, numatyta BK 154 str., dėl kurios pareiÅ¡kėjas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas surasti galbÅ«t nusikalstamas veikas padariusius asmenis. BPK 407 str. imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas tam tikrose bylose (iÅ¡ jų ir dėl BK 154 str. numatytos veikos) neatliekamas, iÅ¡imtį sudaro tik BPK 409 str. numatyti atvejai. BPK 409 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu Å¡io kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, dėl Å¡ių veikų privalo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ .

Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimÄ palaiko privatus kaltintojas. BPK 409 str. 4 d. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Å¡io kodekso 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi bÅ«ti nuosekliai, aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iÅ¡ esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybÄ (BPK 10 str.). Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiÅ¡kiamų kaltinimų. Kaltinimas turi bÅ«ti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi bÅ«ti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s bylos duomenys, kaltinimas negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas abstrakčiais teiginiais.

BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, kadangi privataus kaltinimo tvarka raÅ¡tu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkcijÄ , todėl jam keltini didesni formalÅ«s reikalavimai (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 412 str. 3 d. nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. BPK 4121 str. 1 d. numatyta, kad bÅ«tent teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK nėra numatyta, kad gavęs asmens skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galbÅ«t padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., ir nenustatęs BPK 409 str. numatytų atvejų, kada baudžiamasis procesas privalo bÅ«ti pradedamas (jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas), prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali imtis iniciatyvos ir vertinti nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamos tik privataus kaltinimo tvarka, t. y. spręsti klausimÄ , ar tokia veika yra padaryta ar ne.

Kita vertus, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atimant galimybę pasinaudoti BPK 168 str. 1 d. numatyta teise, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, kai į juos kreipiasi pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas BPK 407 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Å¡io Kodekso 407 str., turi bÅ«ti atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas, sÄ lygotų klaidingÄ ir nelogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad net ir tais atvejais, kai akivaizdu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , taip nepagrįstai Å¡vaistant ikiteisminio tyrimo įstaigos lėšas ir žmogiÅ¡kuosius resursus.

Todėl, skirtingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, laikytina, kad ir minimu atveju prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali vertinti skundo pagrįstumÄ ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ BPK 168 str. 1 d. numatytu pagrindu.BK 154 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad baudžiamas tas, kas Å¡meižė asmenį neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Å meižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiÅ¡kinys, todėl gali bÅ«ti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiÅ«rį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informacijÄ ir gauti iÅ¡vadas. Å ios mÄ stymo veiklos rezultatai gali bÅ«ti įvairių rÅ«Å¡ių. Pirma, tai gali bÅ«ti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas – nuomonė. Ji negali bÅ«ti peržiÅ«rima ir paneigiama.

Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu bÅ«du kaip individualių pastangų rezultatas gali bÅ«ti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiÅ¡kinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaÅ¡i – individuali mÄ stymo veikla, tačiau savo pobÅ«džiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija – konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

EŽTT praktikoje taip pat yra daromas aiÅ¡kus faktinių praneÅ¡imų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieÅ¡ SlovakijÄ , teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali bÅ«ti traktuojami kaip peržengiantys ribas. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia.

Subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.A. S. pareiÅ¡kime ir prie jo pridėtose komentarų kopijose matyti, kad A. S. internetiniame portale www.skundai.lt/darbdaviai paraÅ¡ytuose komentaruose vadinamas „senu iÅ¡krypėliu“, „savimi pasitikinčiu idiotu“, nurodoma, kad „direktorius ieÅ¡ko asistentės, kuri jam turi asistuoti ir pagelbėti tikrai ne darbiniais reikalais“, „F. ir L., jo darbuotojos, tikrai jo plėmuotÄ pimpį yra turėjusios pas save“, „jis griežtu tonu atsakė, arba važiuoji į pirtį su manim, arba darbo negausi“.

Nors ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės bei prokurorės nutarimuose nurodoma, kad Å¡ie pasisakymai laikytini darbuotojų nuomone apie darbdavį, kaip nemalonus pasisakymas apie buvusį darbdavį, faktų hiperbolizavimas, ir pareiÅ¡kėjo kritika, ir yra nelaikytina kritikavimo ribų peržengimu, o ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje nurodė, kad komentarai yra iÅ¡reikÅ¡ta žmonių nuomonė, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie komentarų neatitikimÄ tikrovei, apygardos teismas negali sutikti su tokiu pirminiu komentarų turinio vertinimu.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų (kasacinė nutartis 2K-187-677/2015). Å iuo atveju komentare iÅ¡sakomÄ informacijÄ asmenys pateikė kaip faktus, sukuriant jų tikrumo ir objektyvumo iliuzijÄ (pateikiamas A. S. telefono numeris, nurodomos įvairios detalės), tekste nenaudotos nuorodos, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik Å¡ių asmenų asmeninė ir subjektyvi nuomonė (nenaudojo vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip mano manymu, mano supratimu, aÅ¡ manau, man atrodo, aÅ¡ galvoju ir t. t.), tai skaitytojui gali sukelti manymÄ , kad Å¡ių asmenų komentarais buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė.

Pažymėtina, kad net ir vertinant komentarus kaip buvusių darbuotojų nuomonę, juose pateikiamas turinys vis tiek galėtų būti laikomas šmeižikišku, tačiau tam reikėtų išsiaiškinti, ar komentatorių samprotavimai dėl A. S. elgesio su įmonės darbuotojomis ir santykių, kurie galbūt neatitiko etikos ir galbūt net sudarė baudžiamojo nusižengimo – seksualinio priekabiavimo – sudėtį (BK 152 str.), neturi jokio pamatuoto faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad komentatoriai, kalbėdami apie A.

S. ir jo elgesį, sÄ moningai neiÅ¡kreipia jų turimų duomenų. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, nesant jokių patvirtinančių duomenų, be jokio pagrindo konstatavo, jog komentatoriai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę ar hiperbolizuotÄ kritikÄ , susijusiÄ su patirtais nepatogumais Å¡ioje darbovietėje, taip be jokio tyrimo konstatuodami, kad komentaruose pateikta informacija atitinka tikrovę. Apygardos teismo vertinimu, analizuojant komentarų turinį, jų tendencingumÄ , pateikimo pobÅ«dį, yra pagrįstas įtarimas, kad interneto svetainėje informacijÄ pateikusių komentatorių veiksmuose galbÅ«t yra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., požymių.Savo nutarime prokurorė konstatavo, kad minimuose komentaruose nebuvo tyčios apÅ¡meižti pareiÅ¡kėjÄ , Å¡iai pozicijai skundžiama nutartimi pritarė ir ikiteisminio tyrimo teisėja.

Apygardos teismas negali sutikti su tokiu iÅ¡ankstiniu vertinimu. Pažymėtina, jog iÅ¡ tiesų vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas (taip pat – ir interneto komentaruose) dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo, nes bÅ«tina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį – bei norėjo paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sÄ Å¾iningai klydo, Å¡i aplinkybė Å¡alina jo atsakomybę. Tačiau Å¡iuo metu nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti ikiteisminio tyrimo teisėjos ir prokurorės padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog komentatorių veiksmuose nebuvo tyčios. Manytina, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tent kaltės klausimas bÅ«tų lemiamas, sprendžiant klausimÄ dėl komentatorių atsakomybės galbÅ«t padarius BK 154 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , tačiau neatliekant iÅ¡samesnio tyrimo ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus komentarus raÅ¡iusių asmenų, nustatyti, ar asmenys galbÅ«t objektyviai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri gali paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, skleidė tyčia, nėra galimybės. Ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje taip pat nurodė, kad nors komentarai paraÅ¡yti 2011–2012 metais, pareiÅ¡kėjas dėl jų kreipėsi tik 2015 metų pabaigoje, ir Å¡i aplinkybė neva irgi verčia abejoti, kad komentarai apie pareiÅ¡kėjÄ yra Å¡meižiantys, neatitinka tikrovės ir paniekino, pažemino pareiÅ¡kėjÄ , pakirto pasitikėjimÄ juo ar kokia nors jo vadovaujama įmone, prieÅ¡ingu atveju dėl tokių komentarų asmuo į teisėsaugos institucijas kreiptųsi nedelsdamas.

Apygardos teismas pažymi, kad minimi komentarai buvo įdėti specifinėje, dažniau darbuotojų nei darbdavių lankomoje interneto svetainėje, apie jų įdėjimÄ pareiÅ¡kėjas nebuvo atskirai informuotas, todėl tai, kad jis dėl minimų komentarų kreipėsi praėjus keleriems metams, nesuponuoja iÅ¡vados, kad asmenų pasisakymai jam buvo žinomi anksčiau ar kad jie nebuvo Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio. Kartu pažymėtina, kad ilgo laikotarpio komentarų prieinamumas (kartu ir skleidimas interneto skaitytojų auditorijai) internetinėje erdvėje kaip tik gali rodyti didesnį galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja savo sprendimus motyvavo ir tuo, kad nebeįmanoma nustatyti komentarus paraÅ¡iusių asmenų pagal IP adresus, kadangi tokia informacija interneto tiekėjų yra saugoma pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , o nesant galimybės nustatyti komentarus paraÅ¡iusių asmenų, objektyviai neįmanoma ir juos apklausti siekiant paneigti iÅ¡vadÄ , kad komentarai yra asmenų iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė. Apygardos teismas pažymi, jog iÅ¡ tiesų 2006 m. kovo 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB „Dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo“ 6 str. numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad 5 str. nurodytos duomenų kategorijos (iš jų ir interneto protokolo (IP) adresai) būtų saugomos ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir ne ilgiau kaip dvejus metus nuo ryšio datos, todėl akivaizdu, kad tokie duomenys negali būti išsaugoti.

Tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, jog ne vien tik nustatant vartotojus, kurie nurodytu laiku naudojosi minimais IP adresais, galima rasti asmenis, kurie galbÅ«t padarė nusikalstamÄ veikÄ paskleidžiant Å¡meižikiÅ¡ko turinio komentarus. IÅ¡ komentarų turinio matyti, kad juos rašė minimu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo vadovaujamoje įmonėje trumpÄ laiko tarpÄ dirbę darbuotojai, todėl bandant iÅ¡siaiÅ¡kinti įtariamuosius, bÅ«tų galima sulyginti darbo sutarčių žurnalo įraÅ¡us su komentarų paraÅ¡ymo data, darbuotojus, su kuriais darbo santykiai nutrÅ«ko įvardijamu laikotarpiu, apklausti.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog dalis IP adresų bÅ«na statiniai (nekintantys) ir gali bÅ«ti nepasikeitę nuo komentarų paraÅ¡ymo laiko, bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tarp Å¡iuo metu Å¡iuos IP adresus naudojančių vartotojų nėra asmenų, kurie bÅ«tų dirbę pareiÅ¡kėjo valdomose įmonėse, ir taip pamėginti iÅ¡siaiÅ¡kinti asmenis, kurie galbÅ«t padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tai, kad Å¡iuo metu sudėtinga nustatyti asmenis, galbÅ«t padariusius nusikalstamÄ veikÄ , ar tai, kad tam reikalingas iÅ¡samesnis tyrimas, negali bÅ«ti priežastimi atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ BPK 409 str. 4 d. pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika įtariamas asmuo nėra žinomas, todėl ikiteisminio tyrimo atlikimas yra bÅ«tinas. Kartu pabrėžtina, jog tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir iÅ¡naudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali bÅ«ti sustabdytas (BPK 31 str. 1 d.).Remiantis tuo, kas iÅ¡vardyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįstas.

Dėl to ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės nutarimas ir atitinkamai po to priimti prokurorės nutarimas bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis naikinami ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.Vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-01-26 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK KPS NVRP virÅ¡ininkės 2015-11-03 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimÄ ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2015-12-18 nutarimÄ atmesti A.

S. skundÄ ir bylÄ perduoti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«rai.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Eduardas MaÅ¡kevičius