2024-12-18 Nr. AB-18631-4-45-3-00483-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2788-525/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00483-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Ukrainos Respublikos piliečiui Y. Y. ir jo atstovui advokatui L. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

Vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Ukrainos Respublikos piliečio Y. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas Ukrainos Respublikos (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui Y. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. kovo 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras teikimą grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais:

2.1. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. kovo 4 d. užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, buvo Lietuvos Respublikos ir kitų Šengeno valstybių teritorijose nuo 2023 m. birželio 5 d. neteisėtai 465 dienas.

2.2. 2024 m. birželio 12 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, įpareigojant jį išvykti į užsienio valstybę iki 2024 m. liepos 12 d. Užsienietis sprendimo neįvykdė.

2.3. 2024 m. rugsėjo 11 d. VSAT priėmė sprendimą Nr. 24S206453 dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą.

2.4. 2024 m. rugsėjo 24 d. užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.5. 2024 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S216266 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.

2.6. 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, išnagrinėję Centro teikimą dėl 2024 m. rugsėjo 1 d. sprendimo persvarstymo, teikimą tenkino ir paliko galioti 2024 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą. Šį sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi užsieniečio skundą atmetė.

2.7. Įvertinus visumą byloje esančių aplinkybių, be kita ko: užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, jos pateikė prieglobsčio prašymą tik po sprendimo išsiuntimo priėmimo, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, daroma išvada, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir partęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimo prieglobsčio byloje arba išnyks sulaikymo pagrindai.

4. Teismas nustatė šias bylos faktines aplinkybes:

4.1. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. kovo 4 d. užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S143627 dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę – įpareigojo užsienietį savanoriškai išvykti į Ukrainos Respubliką per 30 dieną nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. liepos 12 d.

4.3. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta, kad Ukrainos Respublikos pilietis Y. Y. neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo, Lietuvos Respublikos neteisėtai yra 465 dienas.

4.4. 2024 m. rugpjūčio 30 d. 20.30 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį.

4.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 1 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. lapkričio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4.6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 24S143627 nuspręsta užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2024 m. rugsėjo 12 d.

4.7. 2024 m. rugsėjo 24 d. užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 24S16266 priimtas nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti vykdyti sprendimą dėl išsiuntimo į užsienio valstybę.

4.8. Užsienietis yra sudaręs subnuomos sutartį, kuri patvirtina, kad užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

4.9. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 3 d. sprendimu buvo palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 1 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki išnyks prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Nesutikdamas užsienietis pateikė skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą.

4.10. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant bylą buvo pateiktas Lietuvos Respublikos piliečio E. Š. 2024 m. lapkričio 18 d. leidimas užsieniečiui apsigyventi jam priklausančiose patalpose, esančiose Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gineitiškių k., Piliakalnio g. 17, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio M. G. 2024 m. lapkričio 18 d. įsipareigojimas užsieniečiui padėti finansiškai, kol nagrinėjamas užsieniečio prieglobsčio prašymas. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šiuo duomenis padarė išvadą, kad jų nepakanka siekiant įrodyti, kad užsienietis turi galimybę savarankiškai gyventi Lietuvos Respublikoje kol nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas.

5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 5 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, kurį jis pateikė būdamas sulaikytas, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, nes užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (užsienietis yra Lietuvos Respublikoje ilgą laiko tarpą, tačiau prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas sulaikytas), be to, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą.

6. Teismas, vertindamas galimybę skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, akcentavo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Užsieniečiui gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Įstatyme numatyti tikslai – netrukdomas prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas ir sprendimo priėmimas bei jo įvykdymas, šiuo metu gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimą Lietuvos Respublikoje.

7. Atsižvelgiant į užsieniečio elgesį, teismo vertinimu, Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Centrui apie savo buvimo vietą arba apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pareiškėjas yra sulaikytas arba jam taikoma tolygi sulaikymui alternatyvi priemonė nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. Teismo sprendimu šis režimas pratęstas iki 2025 m. vasario 28 d. Taigi, palikus skundžiamą sprendimą galioti, nepertraukiamas pareiškėjo sulaikymas truks 6 mėnesius. Nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo, institucijoms tikrai užteko laiko atlikti prieglobsčio bylose reikalingus veiksmus – nustatyti pareiškėjo tapatybę, atlikti pirminę apklausą, išsiaiškinti pagrindinius prieglobsčio prašymo motyvus, įvertinti kilmės valstybės informaciją.

9.2. Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymo motyvams atskleisti, būtina jį sulaikyti papildomam laikotarpiui, apie tai konkrečiai nepasisakyta teismo sprendime ir Centro teikime.

9.3. Kiekvieną prieglobsčio prašymą (bei jo padavimo aplinkybes) reikia vertinti individualiai bei sieti jį su kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis, kuris, bėgdamas nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos, buvo priverstas palikti savo kilmės valstybę. Ukrainoje tebesitęsiantys intensyvūs karo veiksmai kelia tiesioginę grėsmę jo gyvybei ir saugumui. Dėl šių priežasčių pareiškėjas pagrįstai bijojo grįžti į savo šalį Ukraina, todėl neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos. Šios aplinkybės objektyviai atspindi faktą, kad pareiškėjo veiksmai buvo motyvuoti siekiu apsaugoti save nuo karo grėsmių, o ne noru piktnaudžiauti prieglobsčio procedūromis.

9.4. Skundžiamu teismo sprendimu buvo pritaikyta pati griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši priemonė atitinka sulaikymą. Pažymėtina, kad šiuo metu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesai teismuose užtrunka ilgą laiką (4 – 12 mėnesius), o pareiškėjas faktiškai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d.. Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad pareiškėjui nebūtų taikomi neproporcingi laisvės apribojimai. Ilgalaikis buvimas griežtomis sąlygomis pažeidžia asmens teisę į laisvę ir orumą. Tačiau šiuo atveju sprendime nurodyta, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl griežčiausia priemonė buvo taikyta neproporcingai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad griežčiausia priemonė nėra būtina. Proporcingumo principas reikalauja, kad sulaikymo priemonės būtų taikomos tik tiek, kiek tai yra būtina teisėtiems tikslams pasiekti.

10. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai pažymi, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, manytina, jog Užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę bei trukdyti teisėsaugos institucijoms įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracijos įstatymų ir tvarkos. Centras taip pat mano, kad Užsienietis jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę nepagrįstai prilygina sulaikymui, nes paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nesuvaržo Užsieniečio judėjimo laisvės taip, kaip sulaikymas, pavyzdžiui, Užsienietis turi teisę išvykti iš apgyvendinimo vietos su vadovo leidimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, todėl konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

18. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, egzistuoja pagrindas manyti, jog siekiami tikslai (galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga. Pažymėtina, kad Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių teritoriją atvyko turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. kovo 4 d.

Užsienietis iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos neišvyko iš Lietuvos ir neįgijo kito teisėto pagrindo toliau būti valstybės teritorijoje, todėl pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 5 d. Lietuvos teritorijoje yra neteisėtai. Užsienietis neįvykdė VSAT (tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad šį sprendimą priėmė Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 24S143627, kuriuo jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į kilmės valstybę (Ukrainą) iki 2024 m. liepos 12 d., nors pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su šiuo sprendimu 2024 m. birželio 12 d.

Užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų 2024 m. rugpjūčio 30 d., jam skirtas sulaikymas 48 val. VSAT 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. 24S206453 nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo išsiuntimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo išsiuntimo dienos, su kuriuo Užsienietis buvo supažindintas pasirašytinai 2024 m. rugsėjo 12 d. Tik po to, t. y. 2024 m. rugsėjo 24 d., Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka (2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 24S216266).

Be to, byloje nustatyta, kad, be migracijos teisės reikalavimų pažeidimų (pvz., ANK 538 str. 1 d.), Užsienietis 2022–2024 metais atliko ir kitus teisei priešingus veiksmus, be kita ko, susijusius su alkoholio vartojimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 str. 1 d. (Užsieniečiui pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, galiojimo laikotarpis dar nepasibaigė), ANK 484 str. 1 d.), taip pat necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo jį sulaikiusius policijos pareigūnus (ANK 508 str. 1 d.), ir nėra informacijos apie tai, kad pareiškėjas sumokėjo jam skirtas baudas.

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Ukrainos piliečio Y. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė