2006-12-06 Nr. BB-642 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Bylos Nr. 2A-83/2006

Procesinio sprendimo kategorija

2.12.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2006 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko,

išnagrinėjo nuteistojo P. J. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendžiu P. J. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už A. R. turto vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus laisvės atėmimu septyniolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniolikai metų.

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį P. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu su E. L., G. K. ir R. B., 1998 m. rugsėjo mėnesio pradžioje organizavo A. R. turto pagrobimą iš buto, esančio „bylos duomenys neskelbtini“, t. y. nurodė šį butą, perdavė buto raktus bei nurodė, kad po vagystės būtų imituotas įsilaužimas. Vykdant organizatoriaus nurodymus, 1998 m. rugsėjo 5 d., nuo 12.00 iki 16.00 val., R. B. atrakinus minėto buto duris, o G. K. stovint prie namo laiptinės ir saugant, E. L. ir R. B. įsibrovė į gyvenamąją patalpą, priklausančią J. M., ir pagrobė įvairių A. R. daiktų, padarydami jai 2950 Lt turtinę žalą.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus P. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu su E. L., D. P., T. S. bei R. J., žinodamas apie S. M. nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turėdamas tikslą juos užvaldyti, 2001 m. rugsėjo 22 d., nuo 11.00 iki 11.30 val., „bylos duomenys neskelbtini“, iš savanaudiškų paskatų mušė S. M., t. y. E. L., P. J., D. P. ir T. S. sudavė jam rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, P. J. tuo metu klausinėjo kur pinigai. S. M. nieko nepasakius, P. J. nurodymu T. S. bei D. P. pririšo S. M. prie medžio, taip atimdami jam galimybę priešintis, o R. J. bei E. L. nulaužė tris lazdas. R. J., D. P. bei T. S., siekdami sužinoti pinigų buvimo vietą ir juos užvaldyti, sudavė lazdomis prie medžio pririštam S. M. į įvairiais kūno vietas, kiekvienas ne mažiau kaip po dešimt smūgių. Nieko nesužinojus, P. J. prie medžio pririštam S. M. sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių lazda, o po jo, ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis bei kojomis sudavė E. L. Nuo smūgių visumos į krūtinės ląstą S. M. 2001 m. rugsėjo 22 d., apie 12.30 val., mirė, t. y. šiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė S. M. didžiulį skausmą, padarė širdies ir plaučių sumušimą, krūtinkaulio lūžį, daugybę šonkaulių lūžių bei kitus sužalojimus ir taip itin žiauriai, iš savanaudiškų paskatų tyčia jį nužudė.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo P. J. kasacinis skundas atmestas.

Pareiškėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir dėl A. R. turto vagystės bylą prieš jį nutraukti nesant įrodymų, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, o dėl S. M. nužudymo teismų sprendimus pakeisti – sujungti jo ir R. B. bylas, nes dėl bylų išskyrimo neišsamiai išnagrinėtos S. M. nužudymo aplinkybės. Pareiškėjas nurodo, kad nuteistojo E. L. parodymai melagingi, todėl nesant tiesioginių liudytojų, mačiusių šių nusikaltimų eigą, R. B. parodymai dėl jo dalyvavimo padarant minėtus nusikaltimus yra labai svarbūs, tačiau R. B. dėl jų neapklaustas. Teismai, išskirdami pareiškėjo ir R. B. bylas, pažeidė BPK 254 straipsnio 2 dalį, dėl to netinkamai įvertino įrodymų visetą, neatsižvelgė į jo alibi ir taip pažeidė BPK 254, 266, 301, 328, 369 straipsnių reikalavimus ir nepagrįstai jį nuteisė.

Dėl A. R. turto vagystės nuteistojo E. L. parodymai prieštaringi, be to, nesiaiškinta, ar tikrai R. B. atrakino duris ir iš ko jis gavo raktus. Kad raktus jis gavo iš pareiškėjo, parodė tik E. L. Liudytojai A. N. ir A. P. paneigė E. L. parodymus.

Teisme paaiškėjo, kad E. L. kažkokias S. M. nužudymo aplinkybes papasakojo R. B., kuris dėl nepranešimo apie žinomai įvykdytą nusikaltimą, t. y. apie S. M. nužudymą, patrauktas kaltinamuoju pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tačiau jo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nes jis dėl kažkokių priežasčių pasislėpė nuo tardymo.

Nuteistojo pareiškimas atmestinas.

Pareiškime nurodyti argumentai, kad dėl A. R. turto vagystės nesurinkta įrodymų, jog jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, o S. M. nužudymo aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, nes dėl bylų išskyrimo neapklaustas R. B., nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamosios bylos atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal teismų sprendimais nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ar nutartis ir bylą nutraukti; nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; sumažinti subendrintą bausmę, ištaisius padarytus BK 63 – 65 straipsnių taikymo pažeidimus; atleisti nuteistąjį nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas ar ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

BPK 451 straipsnyje numatytų pagrindų baudžiamajai bylai atnaujinti dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo sąrašas yra išsamus. Kitokiais pagrindais, pvz., dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir pan. atnaujinti bylą neleidžiama. Iš esmės pareiškėjas dėl abiejų nusikaltimų ginčija įrodymų vertinimą – vienu atveju teigia, kad nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikaltimą, kitu atveju, jog nusikaltimo aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, nes neapklaustas svarbus liudytojas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimuose yra išdėstyti įrodymai, jų vertinimas, nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, taip pat nurodyti baudžiamojo įstatymo taikymo motyvai. Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo teisėtumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą bylos faktinėms aplinkybėms, išsamiai patikrino bei apsvarstė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas teismų sprendimus patikrino teisės taikymo aspektu, t. y. patikrino baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis veikų aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų sprendimais nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų priimti vieną iš BPK 451 straipsnio 1 – 5 punktuose nurodytų sprendimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. J. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Valerijus Čiučiulka

Vytautas Masiokas