2026-01-12 Nr. CB-156-2-69-3-05183-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4455

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05183-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 19 d. paduotu ieškovės viešosios įstaigos Dziudo Klubas "DZIUDO TEM" kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos dziudo klubo „DZIUDO TEM“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos dziudo federacijai dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu arbitražinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės bei dėl alternatyvaus reikalavimo pripažinti negaliojančiais atsakovės 2023 m. sausio 25 d. įstatų 9 punkto dalį „patvirtinimas, kad jis pripažįsta Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste, (Šveicarija), jurisdikciją“, 24 p., 25 p. ir 26 p., atmetė; patikslinto ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2022 m. vasario 2 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių dėl padarytų įstatų pažeidimų bei dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. sausio 25 d. visuotinio – ataskaitinio susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti sprendimas pašalinti VšĮ dziudo klubas „DZIUDO TEM“ iš Lietuvos dziudo federacijos narių, paliko nenagrinėtu; priteisė atsakovei iš ieškovės 8 309,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė; Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės atsakovei 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi arba alternatyviai, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir grąžinti šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Teismai padarė esminį materialinės teisės taikymo pažeidimą, turintį esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir sąlygojusį neteisėtų teismų sprendimų priėmimą, konstatuodami, kad ieškovė sudarė arbitražinį susitarimą. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – KAĮ) yra aiškiai nurodyta kokiais būdais yra sudaromas arbitražinis susitarimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, teisėtai tapusi asociacijos nare iki atsakovės įstatų pakeitimo, juose numatant ginčų sprendimą arbitraže, kokiu nors būdu išreiškė savo valią sudaryti arbitražinį susitarimą ir dėl to ginčo šioje byloje nekilo. Tokiu būdu teismai konstatuodami, kad ieškovė būdama Lietuvos dziudo federacijos narė privalo laikytis Lietuvos dziudo federacijos įstatų, iš esmės konstatavo, kad kiti asociacijos nariai, t. y. asociacijos narių daugumos balsų prievarta gali primesti daugumos valią kitiems asociacijos nariams, nebalsavusiems ar nedalyvavusiems valdymo organo susirinkime dėl tokio sprendimo priėmimo, t. y. dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, nors kiti asociacijos nariai aiškiai išreiškia priešingą valią ir tokiam susitarimui nepritaria. Ieškovės vertinimu tokios teismų išvados akivaizdžiai prieštarauja sutarties laisvės sudarymo principui, ypatingai vertinant tai, kad jokiame įstatyme nėra nustatyta pareiga ieškovei sudaryti susitarimą, kurio pagrindu jos ir atsakovės tarpusavio ginčai būtų sprendžiami Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 2 dalis; KAĮ 10 straipsnio 1 dalis).

2. Teismai be pagrindo nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-40-943/2024, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad arbitražinio susitarimo galiojimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais, kai iš šalies elgesio galima nustatyti, kad jos sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže yra aiškiai numanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Šiuo atveju teismai nesivadovaudami kasacinio teismo išaiškinimais, kuriais yra aiškiai nurodyta, kad asociacijos įstatai nėra sandoris ir nenustatydami jokių ieškovės veiksmų, kuriais ji sutiko sudaryti arbitražinį susitarimą, nepagrįstai konstatavo, kad ji neva tokį susitarimą sudarė, nepaisant to, kad ieškovė tokios valios sudaryti tokį sandorį jokiais būdais nėra išreiškusi ir teismams net konstatuojant, kad ieškovė tokiam susitarimui nepritarė.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nevienoda. Septynių teisėjų išplėstinei kolegijai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-40-943/2024 pateikus išaiškinimą, kad asociacijos įstatai, jų pakeitimas ir balsavimas dėl tokių įstatų pakeitimo negali būti laikomas asociacijos narių sandoriu, kasacinio teismo praktika tapo prieštaringa, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017 yra konstatuota kad asociacijos įstatai atitinka KAĮ nustatytą rašytinės formos reikalavimą arbitražiniam susitarimui sudaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-238-686/2017 buvo vertinama ir tai, ar šalis buvo išreiškusi valią sudaryti arbitražinį susitarimą kitais būdais, kaip kad buvo nustatyta šioje byloje pateikiant neatšaukiamą sutikimą laikytis asociacijos įstatų ir juose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos. Vienoje byloje kasaciniam teismui konstatavus, kad asociacijos įstatai, jų pakeitimas ir balsavimas dėl jų pakeitimo nėra asociacijos narių sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40-943/2024), o kitoje byloje kasaciniam teismui konstatavus, kad asociacijos įstatai atitinka KAĮ nustatytus rašytinės sandorio formos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-238-686/2017) kasacinio teismo praktika šiuo klausimu tapo nevienoda, prieštaringa.

4. Teismai padarė esminį materialinės teisės taikymo pažeidimą turintį esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir sąlygojusį neteisėtų teismų sprendimų priėmimui, neatsižvelgdami į tai, kad atsakovė yra sporto šakos federacija, gaunanti lėšas iš 8 savivaldybių ir valstybės biudžeto, kuriai Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo pagrindu yra nustatyti apribojimai, kuriais yra draudžiama nustatyti sąlygas, kuriose yra ribojama teisė spręsti ginčus Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose (Sporto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustačius, kad atsakovė gauna lėšas iš valstybės biudžeto bei nustačius, kad ji nėra suderinusi savo įstatų su Sporto įstatymo nuostatomis, buvo pagrindas pripažinti ginčijamas įstatų nuostatas niekinėmis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atitinkamai, argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pirmiau nurodytais klausimais pagrįsti cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl asociacijos įstatų galėjimo ir (ar) negalėjimo būti asociacijos narių sandoriu, bet teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos šiuo klausimu nevienodumas, nors tokiam argumentui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 228,15 (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir penkiolika centų) Eur žyminį mokestį, mokėjimo kodas ZP01807.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė