965de563-e0df-4e36-89a9-0b0a85ae0fab · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-962-644/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00006-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-7). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d., buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, nuteistųjų skaičius jose virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų skaičių, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

PaaiÅ¡kino, kad gyvenamųjų patalpų plotas buvo apie 50 kv. m., jose buvo laikoma apie 20 nuteistųjų, daug ploto užėmė baldai, taip pat žiemÄ patalpose buvo Å¡alta, o jos vėdinamos tik per atveriamus langus. Vieno bÅ«rio nuteistieji naudojosi 6 praustuvais, 5 tualetais, 3 pisuarais, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus bÅ«riuose teko laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Maitinimo vietoje, baudos izoliatoriaus kameroje ir bÅ«rio virtuvėlėje nebuvo Å¡ilto vandens, trumpalaikių pasimatymų patalpose nebuvo sanitarinio mazgo.

Skalbyklos ir džiovyklos patalpos bendrai sudarė apie 10 kv. m. ir negalėjo aptarnauti tokio didelio asmenų skaičiaus, pareiÅ¡kėjui dažnai nebuvo suteikiamos skalbimo ir džiovinimo paslaugos. IÅ¡simaudyti po karÅ¡tu duÅ¡u leidžiama tik vienÄ kartÄ per savaitę, tačiau visas lokalinis sektorius per tris valandas nespėdavo nusiprausti. Pasivaikščiojimų kiemelis mažas, jame netelpa visi lokalinio sektoriaus nuteistieji. Teigė, kad pataisos namai neturi leidimo-higienos paso, statinio techninio ir energetinio paso, evakuacijos planų.

Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir nepakankamo patalpų dezinfekavimo susidaro palankios sÄ lygos veistis graužikams ir parazitams, pareiÅ¡kėjas buvo sukandžiotas blakių. Dėl Å¡ių aplinkybių patyrė sveikatos sutrikimų, pažeminimÄ , jam reikalinga medikamentinė ir psichologinė pagalba, atsirado nerimas.Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 12-20) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas gyventi į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jį sektorių.

Pažymėjo, kad duomenų, kiek konkrečiai buvo asmenų ginčo laikotarpiu pataisos namų gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nėra galimybės pateikti, nes tokie duomenys nesisteminami. Tačiau gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Akcentavo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Tvirtino, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos yra įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. KarÅ¡to vandens tiekimas į virtuvėles nenumatytas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje nepagrįsti. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 „Dėl patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ numatyta galimybė ir sÄ lygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas.

Ginčo laikotarpiu pataisos namai su UAB „Vilniaus skalbykla“, vėliau su UAB ‚Kauno skalbykla“, buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Patalynė nuteistiesiems keičiama vienÄ kartÄ per savaitę, savo nuosavus drabužius nuteistieji gali skalbti ir patys maudymosi laiku. Kiekvienam nuteistajam yra iÅ¡duodama: skalbiamasis muilas – 200 g. – vienÄ kartÄ per mėnesį, tualetinis muilas – 100 g – vienÄ kartÄ per mėnesį, tualetinis popierius – 1 rulonas – vienÄ kartÄ per mėnesį, kaskart einant praustis į duÅ¡Ä - 30 g muilo.

DuÅ¡ine pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis kartÄ per savaitę. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Pataisos namuose yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, prieÅ¡gaisrinės instrukcijos. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo objektyviais duomenimis.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. PraÅ¡o skundÄ atmesti bei taikyti trejų metų senaties terminÄ . Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose, nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 26 d.

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo bausmės atlikimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis į kompetentingas institucijas. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su kalinimo sÄ lygas reglamentuojančiais teisės aktais, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi 2016 m. gruodžio 30 d. (b. l. 8), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimÄ , sveikatos pablogėjimÄ ir pan. Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos.

Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. gruodžio 29 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytuose PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo gyvenamosiose patalpose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3-me lokaliniame sektoriuje, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d.

A. A. buvo paskirtas gyventi į Pravieniškių PN-AK 2-jį lokalinį sektorių (b. l. 23, 24, 26, 27, 106).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas šiose 2-jo lokalinio sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. birželio 17 d. –13 būrio 3 brigadoje, kurios 66,49 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. (66,49/16) ploto; nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. - 12 būrio 3 brigadoje, kurios 66,25 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 6,62 kv. m. (66,25/10) ploto; nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. gegužės 23 d.

–18 būrio 1 brigadoje, kurios 86,29 kv. m., įrengtos 27 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,19 (86,29/27) kv. m. ploto; nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. – 12 būrio 4 brigadoje, kurios 65,72 kv. m., įrengta 15 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 4,38 kv. m. (65,72/15) ploto; nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. liepos 21d. – 10 būrio 1 brigadoje, kurios 66,29 kv. m., įrengta 20 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,31 kv. m. (66,29/20) ploto; nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d.

–18 būrio 1 brigadoje, kurios 86,29 kv. m., įrengtos 27 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. (86,29/27) ploto (b. l. 21-22, 23, 106). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas šiose kamerų tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 7 d. - kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m., įrengtos dvi miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 4,14 kv. m. (8,29/2) ploto; nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. - kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kurios plotas 6,37 kv. m., įrengta viena vieta, t. y., pareiškėjui 6,37 kv. m. ploto; nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. - kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kurios plotas 6,58 kv. m., įrengta viena vieta, t. y., pareiškėjui 6,58 kv. m. ploto (b. l. 23, 24, 106).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktus, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad bÅ«ryje gyveno iki 90 nuteistųjų, kuriems teko naudotis 6 praustuvais, 5 tualetais, 3 pisuarais.

Pažymėjo, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus jam teko laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų bei po vienÄ pisuarÄ dvylikai asmenų.Atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 10 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 12 bÅ«rio sanitariniame mazge - 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 13 bÅ«rio sanitariniame mazge – 6 unitazai, prausykloje – 3 praustuvės, 18 bÅ«rio sanitariniame mazge – 7 klozetai, prausykloje – 5 praustuvės (b. l. 106).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, PravieniÅ¡kių PN-AK 12 bÅ«ryje bausmę atlieka 68 nuteistieji, 13 bÅ«ryje – 30 nuteistųjų, 10 bÅ«ryje – 60 nuteistųjų, 18 bÅ«ryje – 14 nuteistųjų (b. l. 23, 106), teismas sprendžia, jog sanitarinių įrenginių skaičius bÅ«riuose atitiko AprÅ«pinimo inventoriumi normoje nustatytus reikalavimus, o pisuarų trÅ«kumÄ bÅ«riuose Nr. 13 ir Nr. 18 kompensavo pakankamai didelis unitazų ir klozetų skaičius. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad jam dažnai nebuvo suteikiamos skalbimo ir džiovinimo paslaugos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktÄ , laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK su UAB „Vilniaus skalbykla“, vėliau su Kauno skalbykla“, buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Pažymėjo, kad patalynė nuteistiesiems keičiama vienÄ kartÄ per savaitę, savo nuosavus rÅ«bus nuteistieji gali skalbti patys 2-o sektoriaus maudymosi laiku, o džiovinti bÅ«rio teritorijoje. Patalynės ir drabužių skalbimo paslaugos PravieniÅ¡kių PN-AK teikiamos vadovaujantis pataisos namų direktoriaus 2013 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-216 patvirtintu Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡u (b. l. 58-66). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie skalbimo paslaugų užtikrinimÄ pataisos namuose, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal Skalbimo paslaugų teikimo sutartį (b. l. 71-76) nebÅ«tų vykdomi. Pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog jam nebuvo suteikiamos skalbyklos paslaugos, į bylÄ nepateikė.

Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo deklaratyvių paaiÅ¡kinimų Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl skalbimo paslaugų nesuteikimo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad maitinimo vietoje ir baudos izoliatoriaus kameroje nebuvo Å¡ilto vandens, bÅ«rio virtuvėlėje nebuvo nei Å¡alto nei Å¡ilto vandens, o trumpalaikių pasimatymų patalpose nebuvo sanitarinio mazgo.Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 27 punktÄ maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.

Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl Å¡ilto vandens sistemos įrengimo nuteistųjų maitinimo vietoje (valgykloje), baudos izoliatoriaus kameroje ir bÅ«rio virtuvėlėje, tačiau teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti Å¡iltÄ vandenį minėtose patalpose. Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktÄ , Å¡alto vandens tiekimas į bÅ«rio virtuvėlę taip pat nenumatytas, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad bÅ«rių virtuvėlėse yra įrengta po kriauklę ir vandens tiekimo čiaupÄ .

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas Å¡alia trumpalaikių pasimatymų patalpų, Å¡iuo sanitariniu mazgu gali naudotis tiek nuteistieji, tiek ir į pasimatymus atvykę asmenys. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Be to, galiojantys teisės aktai nesuteikia pareiÅ¡kėjui teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl vandens neįrengimo bei sanitarinių mazgų nebuvimo trumpalaikių pasimatymų patalpose laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamos maudymosi trukmės, atmestini, kadangi pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti karÅ¡tu duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas taip pat numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

PravieniÅ¡kių PN-AK imasi priemonių, kad visi nuteistieji turėtų galimybę maudytis duÅ¡e (skiriant jiems atitinkamÄ konkretų maudymosi laikÄ ) (b. l. 50). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų, ar, kad realiai pareiÅ¡kėjui tenkantis maudymosi laikas neatitiko atsakovo atstovo nustatytos maudymosi trukmės, buvo nepakankamas, todėl galimybės vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl to nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pataisos namuose dėl didelio nusiteistųjų skaičiaus susidaro sÄ lygos plisti graužikams ir parazitams. Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 76: 2010 60 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų ir, esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2014 m. lapkričio 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. KN-P-2014/395/76-145 UAB „Dezinfa“ įsipareigojo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1, 2, 3 sektoriuose, gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose periodiÅ¡kai atlikti vabzdžių, graužikų naikinimÄ ir kontrolę (b. l. 67-70, 107-118). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi, be to, galiojantys teisės aktai pareiÅ¡kėjui nesuteikia teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo sukandžiotas blakių, tačiau nurodytoms aplinkybėms jokių įrodymų nepateikė. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK parteikto medicinos iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota, A. A. ginčo laikotarpiu kreipėsi į odontologÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpos vėdinamos tik per langus, tačiau žiemÄ jų neatidarydavo, nes patalpose buvo Å¡alta. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad gyvenamosios patalpos PravieniÅ¡kių PN-AK yra vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ .

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaiga užtikrina temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl žemos patalpos temperatÅ«ros ir Å¡ildytuvo iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius, jog patalpose buvo žema temperatÅ«ra, o atsakovo atstovas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius paneigė nurodydamas, kad tinkama temperatÅ«ra patalpose yra užtikrinama, esant reikalui, nuteistiesiems iÅ¡duodami oro Å¡ildytuvai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo atstovo veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas tokiam dideliam skaičiui nuteistųjų (300 asmenų) buvo per mažas, tačiau teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, vienu metu kiemelyje leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK neturi leidimo-higienos paso, statinių techninių ir energetinių pasų, evakuacijos planų ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta.Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A.

A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Audrius Grauželis