965d6d06-3e94-4eec-978b-aca3382cc71b · Lietuvos apeliacinis teismas

1Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-318/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54215-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.17.1.3.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.1.; 1.2.23.2.2.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, I.

Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,gynėjams advokatams Kaziui Pėdnyčiai, Gediminui Bukauskui, Mindaugui Å atui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. Ž., A. J. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) iÅ¡teisintas I. Y. (I. Y.), tačiau Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Ž., manančiu, jog bus įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir neturint leidimo Å¡ias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su M.

Ž., už tiksliai nenustatytÄ bendrai surinktÄ pinigų sumÄ , tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iÅ¡ nenustatyto asmens nupirko ir tokiu bÅ«du bendrai su M. Ž., manančiu, jog buvo įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse.

Po to, 2016 m. vasario 24 d., apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdamas kartu su M. Ž., manančiu, jog buvo įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), Ispanijos Karalystėje įgytÄ labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai patikrinimui sustabdė M.

Ž. vairuojamÄ automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusiÄ dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu. M. Ž. nuteistas už tai, kad manydamas, jog bus įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių),veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslÄ jas realizuoti ar kitaip platinti ir neturint leidimo Å¡ias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su A.

J., kad Å¡is įgys ne daugiau 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), už tiksliai nenustatytÄ bendrai surinktÄ pinigų sumÄ , tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iÅ¡ nenustatyto asmens A. J. nupirkus, tokiu bÅ«du bendrai neteisėtai, jam manant, jog buvo įgyta ne daugiau 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse. Po ko, 2016 m. vasario 24 d. apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdamas kartu su A. J., pastarojo Ispanijos Karalystėje įgytÄ labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), manydamas, jog gabenama ne daugiau 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai patikrinimui sustabdė M. Ž. vairuojamÄ automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusiÄ dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu. R. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 11.45 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 700 eurų I. Y. pardavė didelį kiekį, t. y. 39,461 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 16,487 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tokiu būdu platino didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

R. L. taip pat nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16.13 val. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame 7-oje garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,857 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ garažo Nr. 29 kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.R. L. nuteistas ir už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16.13 val. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame 7-oje garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pagrindinę Å¡aunamojo ginklo dalį – savadarbį užraktÄ ir svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamÄ jÄ medžiagÄ â€“ 1,6 g pramoninės gamybos bedÅ«mio parako, kol garažo Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu Å¡i pagrindinė Å¡aunamojo ginklo dalis ir sprogstamoji medžiaga buvo rasti ir paimti policijos pareigÅ«nų.Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

Ž. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį:- jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, paÅ¡alinti jam pagal BK 199 straipsnio 3 dalį inkriminuotÄ aplinkybę, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytų nusikaltimų bei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį arba BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, arba - pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį ar 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtÄ bausmę sumažinti iki trijų metų, o bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 4 metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuo realios laisvės atėmimo bausmės jį atleisti.Nuteistasis M. Ž. teigia, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, prieÅ¡taringai ir netinkamai vertino įrodymus, padarė įrodymų neatitinkančias iÅ¡vadas, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nors nuosprendyje juos iÅ¡dėstė, dėl to netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Apeliantas nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog jis įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, nėra pagrįsta neabejotinais įrodymais, jam inkriminuotÄ veikos kvalifikuojantį požymį „didelį kiekį“ teismas preziumavo iÅ¡ vienintelės kitos bylos aplinkybės, kad iki nusikalstamo sumanymo realizavimo jam buvo žinoma, jog kitas nuteistasis A.

J. ketina įsigyti iki 2 kg kanapių. Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad veikÄ kvalifikuojančius požymius preziumuoti draudžiama, kiekvienas kvalifikuojantis požymis turi bÅ«ti pagrįstas neabejotinais baudžiamojo proceso įstatymo numatytais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais neginčijamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-561-511/2015, 2K-8-696/2016 ir kt.) Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, bet kurios dalies sudėčiai pagrįsti nepakanka nustatyti vien kaltininko norÄ (ketinimÄ , sumanymÄ ), bÅ«tina nustatyti, kad jis buvo realizuotas atliekant baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus.

Be veikos objektyviųjų požymių turi bÅ«ti nustatyti ir jos subjektyvieji požymiai, kuriuos apibÅ«dina kaltė, tikslas ir motyvas. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas ir kiti Å¡io straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvÅ«s veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuoti pagal Å¡io straipsnio atitinkamÄ dalį tik įrodžius, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kokiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu jis disponuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2014, 2K-505/2014, 2K-530-693/2015 ir kt.).

Pasak nuteistojo, Å¡iuo atveju teismas nuosprendyje neatskleidė, nenustatė ir įrodymais nepagrindė iÅ¡ kokių bent bendrų bruožų pagal teismo nustatytas aplinkybes jis – M. Ž. suvokė ar turėjo suvokti (bent numanyti), kad A. J. nupirko didelį kanapių kiekį, ypač kad jis vienasmeniÅ¡kai nupirko netgi ne didelį, o labai didelį jų kiekį. Teismas nevertino, kad kiekvienas nusikalstamos veikos bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi ne tik į tÄ patį baudžiamuoju įstatymu saugomÄ objektÄ , bet turi suvokti ir kitus daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ypač veikÄ kvalifikuojančius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-648/2015, 2K-53-895/2016, 2K-105-699/2016).

Nors veikdamas kartu su A. J. jis suvokė, kad jie abu kėsinasi iÅ¡ esmės į tÄ patį nusikaltimo objektÄ , tačiau jis nesuvokė ir objektyviai negalėjo suvokti, kad A. J. nupirko, automobilio slėptuvėse paslėpė ir jam nežinant su juo fiziÅ¡kai gabeno didelį kiekį kanapių.Nuteistasis teigia, kad teismas, vertindamas tas pačias bylos aplinkybes, nuosprendyje padarė skirtingas iÅ¡vadas dėl jo su A. J. esÄ kartu įgyto, laikyto ir gabento kanapių kiekio. Konstatuodamas, kad jo – M.

Ž. nusikalstami veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti netinkamai, teismas nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad jam galėjo bÅ«ti žinoma apie įsigyjamų narkotinių medžiagų kiekį, ir kad nėra pagrindo konstatuoti, jog M. Ž. bÅ«tų žinoma, kad yra įgytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. PrieÅ¡taraudamas tokiam bylos aplinkybių vertinimui, teismas padarė ir kitÄ , bet nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo suvokto A.

J. įgytų kanapių kiekio, t. y. kad jam – M. Ž. buvo žinoma, jog ketinama įsigyti iki 2 kg kanapių. Apelianto nuomone, teismas nelogiÅ¡kai sprendė, kad iÅ¡ esmės vienos ir tos pačios aplinkybės rodo, jog vienu atveju jis nesuvokė A. J. įgytų kanapių labai didelio kiekio, o kitu atveju – kad suvokė, jog jis įgijo didelį jų kiekį. Pagal kokius bent bendrus bruožus, net nematęs nupirktų kanapių ir jų pakuočių, jis esÄ suvokė didelį jų kiekį, teismas nemotyvavo.

Pasak apelianto, vienintelė aplinkybė, kad dar Lietuvoje, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į IspanijÄ , A. J. jam pasakė, jog ketina pirkti apie 1,2 kg arba iki 2 kg kanapių, Å¡iuo atveju nėra tokia reikÅ¡minga, kad sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai esÄ jis žinojo apie A. J. faktiÅ¡kai nupirktÄ didelį kiekį kanapių. Nusikalstamas sumanymas įsigyti iki 2 kg kanapių negali bÅ«ti sutapatintas su faktiÅ¡kai įgytu jų kiekiu, kuris gali bÅ«ti ir žymiai mažesnis, pvz. 500 g, kaip kad jam pasakė A. J., ir žymiai didesnis, kaip kad Å¡ioje byloje nustatytas jų kiekis.Apeliantas pažymi, kad jis teismui nuosekliai parodė žinojęs, jog A.

J. nupirko apie 500 g kanapių, nes taip pastarasis pasakė jam Ispanijoje prieÅ¡ iÅ¡vykstant į LietuvÄ . Tokie jo parodymai nėra paneigti, jie pasitvirtino kitais bylos duomenimis. Teismas nuosprendyje neteisingai pažymėjo, kad A. J. parodė, jog jis nieko apie įgytÄ narkotinių medžiagų kiekį nesakė M. Ž.. Nors A. J., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus, paskutiniame teismo posėdyje jis parodė, kad iÅ¡vykstant į LietuvÄ pasakė M. Ž., jog nepavyko nupirkti kanapių tiek, kiek jis planavo, o nupirko jų tik apie 0,5 kg.

Teismas nuosprendyje nenurodė ir nemotyvavo, kodėl atmeta šiuos A. J. bei juos atitinkančius jo – M. Ž. nuoseklius parodymus, jog jis buvo įsitikinęs, kad faktiškai A. J. nupirko apie 0,5 kg kanapių, kurie pasitvirtino ir kitais bylos duomenimis. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, iš kurių jis objektyviai būtų galėjęs bent bendrais bruožais spręsti, kad A. J. įgijo didelį kiekį kanapių. Pasak nuteistojo, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad A. J. nuolat jį – M.

Ž. apgaudinėjo. PraÅ¡ydamas vykti kartu su juo į IspanijÄ , aiÅ¡kino, kad nori pirkti automobilį ir tik prieÅ¡ pat iÅ¡vykimÄ pasakė, kad vyksta pirkti kanapių. A. J. nurodė, kad jų ketina nusipirkti apie 1,2 kg, iki 2 kg, nors, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, nusipirko 2 586,46 g. Nupirkęs ir automobilyje paslėpęs kanapes, toliau jį apgaudinėjo, sakydamas, kad nepavyko nupirkti tiek, kiek planavo, nupirko tik apie 0,5 kg. Neatsitiktinai, kaip dabar galima suprasti, jis vienas ėjo pirkti kanapių ir vienas jas paslėpė automobilio slėptuvėse, palikęs jį – M.

Ž. viešbutyje. Apelianto nuomone, šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, jog A. J. vienoje slėptuvėje paslėpė kaip tik 493,55 g, o kitoje – net 2 092,91 g kanapių, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat nevertino.Apelianto teigimu, teismas nevertino ir kitų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Liudytojos M. A. ir S. J. parodė, kad M. Ž. nedalyvavo perkant kanapes, nematė nei pačių kanapių, nei pakuočių, į kurias jos buvo supakuotos. Ant pakuočių, į kurias buvo supakuotos kanapės, nėra jo pirštų atspaudų ar kitokių pėdsakų.

Automobilis, kuriuo buvo gabentos kanapės, yra ne jo, jam nebuvo žinoma, kad jame yra įrengtos dvi slėptuvės. IÅ¡ A. J. žodžių jis žinojo, kad slėptuvė yra tik viena, o Å¡ioje slėptuvėje buvo rastas bÅ«tent jo – M. Ž. nurodytas iÅ¡ A. J. sužinotas kanapių kiekis, t. y. 493,55 g (apie 0,5 kg). Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir telefoninių pokalbių pasiklausymo duomenys taip pat nepatvirtina, kad jis bÅ«tų žinojęs apie A. J. faktiÅ¡kai įgytÄ kanapių kiekį, didesnį nei 0,5 kg.

Nuteistasis M. Ž. teigia, kad teismas nepagrįstai jam inkriminavo ir tikslÄ realizuoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad įgytų narkotinių medžiagų kiekis, net ir toks, kokį jį manė esant M. Ž., galėjo bÅ«ti skirtas tik pardavimui. Taigi, teismas jo tikslÄ realizuoti ar kitaip platinti kanapes pagrindė ne neginčijamais įrodymais, o prielaida, spėjimu, nors visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teismo nurodyti kiti motyvai, t. y. kad A.

J. turėjo su juo atsiskaityti ir grÄ Å¾inti skolÄ tik po to, kai narkotinės medžiagos bus realizuotos, kad jie abu aktyviai ieÅ¡kojo pasiskolinti pinigų kanapių pirkimui, kad jis – M. Ž. nevartoja narkotinių medžiagų, savaime nereiÅ¡kia, kad jo tikslas buvo kanapes realizuoti ar kitaip platinti. Nors jis pats teismui nurodė, kad prieÅ¡ važiuodamas į IspanijÄ sakė A. J., jog kanapių nepardavinės, tačiau tai buvo tik jo – M. Ž. niekuo nepagrįsta prielaida, iÅ¡ kurios negalima daryti iÅ¡vados apie jo tiesioginę tyčiÄ platinti narkotines medžiagas.

Su A. J. jis nebuvo aptaręs, kad kanapės gali bÅ«ti ar bus parduodamos. Tai teisme patvirtino ir A. J., tačiau teismas Å¡iuo aspektu jo parodymus nuosprendžio motyvuose nurodė neteisingai. Neginčytina, kad disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčios forma. Teismas tokios jo – M. Ž. tyčios Å¡iuo aspektu įrodymais nepagrindė, o tik nepagrįstai iÅ¡mÄ stė, kad tai, jog jam, t. y. M. Ž., tiksliai nebuvo žinoma, kur, kam ir kokiu bÅ«du bus realizuota narkotinė medžiaga, nepaneigia iÅ¡ankstinio kaltinamųjų susitarimo dėl narkotinės medžiagos realizavimo jÄ pargabenus į LietuvÄ , t.y. tikslo jÄ realizuoti.

FaktiÅ¡kai tokio jų tarpusavio susitarimo nebuvo, jo nepatvirtina jokie įrodymai, teismas tokio susitarimo buvimÄ preziumavo iÅ¡ jo dalinai bendro veikimo su A. J. fakto ir iÅ¡ A. J. faktiÅ¡kai įgyto kanapių kiekio. Apelianto nuomone, įvertinus bylos aplinkybių visumos kontekstÄ nuo A. J. nusikalstamo sumanymo pirkti kanapes iki sulaikymo, taip pat jo – M. Ž. vaidmenį Å¡io sumanymo realizavime, bÅ«tų neteisinga daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo tikslÄ kanapes platinti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad susitarimo platinti kanapes nebuvo, o dalį paskolintų pinigų A.

J. jam grÄ Å¾ino jau grįžtant į LietuvÄ . Paskolindamas pinigus A. J. jis nesvarstė, kada Å¡is jam juos grÄ Å¾ins, tokio pokalbio, kad A. J. grÄ Å¾ins pinigus pardavęs kanapes, nebuvo. Jo kelionė į IspanijÄ iÅ¡ esmės buvo pagrįsta ne jo siekiu nupirkti kanapes, bet jo neteisingai suvoktu draugiÅ¡kumu A. J., pastarojo praÅ¡ymu jam padėti ir tuo, kad už tai jis jam sumokės. Å ios aplinkybės jo – M. Ž. nusikalstamų veiksmų iÅ¡ esmės nepaneigia, tačiau parodo jo tikruosius veikimo motyvus ir tikslus.

Visos Å¡ios aplinkybės, pasak apelianto rodo, kad teismo iÅ¡vados, kad jis įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį kanapių bei turėjo tikslÄ jas platinti neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra neteisingos. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai iÅ¡ kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti paÅ¡alinta aplinkybė, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Nuteistasis M. Ž. teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmes, neatsižvelgė į beiskeičiančiÄ teisminę praktikÄ (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-30 nutartis byloje Nr. 1S-216-177/2016, nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-645/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-696/2016), nepagrįstai netaikė jam BK 62 straipsnio 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl to paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ , jo veiksmų ir vaidmens nusikalstamoje veikoje bei asmenybės pavojingumo neatitinkančiÄ bausmę.

Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailisi. Teismas konstatavo, kad jis prisipažino deklaratyviai ir tik tada, kai buvo surinkti jo kaltę pagrindžiantys įrodymai, tačiau jis kaltu prisipažino ne tik bylÄ nagrinėjant teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kai dar nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga. Kita vertus, pagal teismų praktikÄ , prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis gali bÅ«ti pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe net ir tada, kai tai padaryta teisminio nagrinėjimo metu.

Be to, jis iÅ¡ tikrųjų gailisi pasidavęs A. J. įtakai, neteisingai supratęs draugiÅ¡kumÄ , savo elgesį vertina kaip lengvabÅ«diÅ¡kÄ ir neatsakingÄ . Teismas taip pat nepagrįstai atmetė jo bei gynėjo praÅ¡ymus taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismui buvo pateikti Å¡ių praÅ¡ymų motyvai, tačiau teismas juos vertino neiÅ¡samiai ir netinkamai, neatsižvelgė į Å¡iuose praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad ne jis buvo nusikalstamų veikų sumanytojas ir iniciatorius, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, jis nėra teistas, netgi bÅ«damas suėmime teigiamai charakterizuojamas tardymo izoliatoriaus administracijos, per šį laikÄ vedė, iÅ¡laiko mažamečius vaikus ir t. t.

Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nereikalauja nustatyta kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes, Å¡io įstatymo taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8-696/2016, 2K-54-648/2016 ir kt.).Teismo motyvai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimai padaryti disponuojant labai dideliu ir dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslÄ jas realizuoti, kad jie sudaro idealiÄ nusikaltimų sutaptį ir kad tai paneigia galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, iÅ¡ esmės yra netinkami, nes tai – jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikuojantys požymiai.

Be to, nusikaltimai, padaryti esant idealiai sutapčiai, teismų praktikoje vertinami kaip mažiau pavojingi, nei padaryti esant realiai sutapčiai. Tai, kad Å¡iuos nusikaltimus atskleidė tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai savo kryptingais veiksmais, taip pat nėra tinkamas motyvas sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimÄ , nes kas gi kitas gali atskleisti nusikalstamas veikas. Pasak apelianto, teismas spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ , nepagrįstai nesvarstė, kad jo – M. Ž. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, kad jam, atsižvelgiant į BK 62 straipsnio 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, galėtų bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nevirÅ¡ijanti 4 metų, bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis).

Nuteistasis teigia, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tai teigiamai paveiktų jo socialinius ryÅ¡ius ir neprieÅ¡tarautų teisingos bausmės paskyrimui. Pažymi, kad jam labai rÅ«pi nesenai sukurta Å¡eima, mažamečiai vaikai, sunkiai sergantys tėvai ir socialinių ryÅ¡ių su jais stabilumas, o kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos, bÅ«tent socialinių ryÅ¡ių iÅ¡laikymui paskutiniu metu pagrįstai skiriamas didelis dėmesys. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį:- jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį, konstatuoti, kad nusikalstamos veikos nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1, 3 dalys) ir suÅ¡velninti paskirtas bausmes, arba - pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiÅ¡kos padėties, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, suÅ¡velninti paskirtas bausmes.

Nuteistasis A. J. nurodo, kad apygardos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus ir už juos paskyrė neteisingas bausmes. Apeliantas teigia, kad jo tikslas buvo įsigyti ir pargabenti iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ didelį, bet ne labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jis siekė įsigyti 2 kg kanapių, tokio kiekio prašė, o Ispanijoje gautų kanapių nesvėrė. Å iuo atveju rekomendacijose nurodyta labai didelis kiekio riba buvo virÅ¡yta tik 86,46 g, ko vizualiai jis negalėjo nustatyti.

Toks iÅ¡ esmės nedidelis formaliai nustatyto kiekio virÅ¡ijimas keičia veikos kvalifikavimÄ , tačiau nerodo žymaus veikos pavojingumo padidėjimo. Teismo nuomonė, kad jis pats slėpdamas kanapes automobilyje ir turėdamas pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, akivaizdžiai turėjo suprasti, kokį kiekį narkotinių medžiagų įgijo, yra tik prielaida. Nuteistasis nurodo, kas jis jau ilgÄ laikÄ iki įvykio buvo stebimas pareigÅ«nų. IÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-12-31 nutarties matyti, kad buvo leista 3 mėnesius pasiklausyti jo telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti Å¡ių pokalbių įraÅ¡us, kitaip gautÄ informacijÄ fiksuoti ir kaupti. 2016-05-05 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai patvirtina, kad atliekant jo naudojamų telefono abonentų pasiklausymÄ , buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, bendravimas su M.

Ž., tarimasis su juo dėl susitikimų, automobilio ir jo kuro sÄ naudų, iÅ¡vykimo ir pinigų skolinimosi. IÅ¡ 2016-02-23(duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad buvo užfiksuota, jog automobilis „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. J., 2016 m. vasario 19 d. 00:01:46 val. kirto Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybių sienÄ (duomenys neskelbtini) poste, taip pat buvo kirstos Vokietijos ir PrancÅ«zijos valstybių sienos. 2016-02-24 kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu automobilyje „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) jame įrengtoje slėptuvėje, buvo rasti ir paimti du plastikiniai paketai su augalinės kilmės, žalsvos spalvos medžiaga. Visos Å¡ios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad jis – A. J. visÄ laikÄ nuo 2015-12-31 buvo stebimas, jo judėjimas buvo kontroliuojamas. t. y. buvo stebimas visas pasiruoÅ¡imas kelionei, jų judėjimas į IspanijÄ ir iÅ¡ jos į LietuvÄ . Jis – A. J. neturėjo galimybės veikti laisva valia, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jo nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti kvalifikuotos ne kaip baigti nusikaltimai, o kaip pasikėsinimas juos padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2015 ir kt.).

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis pilnai pripažino tas nusikalstamas veikas, kurias padarė, ir nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailisi. Be to, nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiÅ¡kos padėties, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai. Nuteistasis pažymi, kad nusikalto pirmÄ kartÄ , po nusikaltimų padarymo jo elgesys koreagavosi (skatintas TI), susiformavo aiÅ¡ki nuostata daugiau nekartoti tokių klaidų.

Jo nusikalstama veika nesukėlė neigiamų padarinių kitiems asmenims, buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigÅ«nų, todėl nebuvo realaus pavojaus padariniams kilti. Jei teismas veikos kontroliavimo faktÄ Ä¯vertintų taip, kaip jį supranta ir vertina jis pats, t. y. laikytų, kad veikos nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, atsirastų galimybė taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas. Be to, nemažoje dalyje Å¡ios kategorijos bylų teismai pripažino esant pagrindui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 2 dalis nuostatas ir skirti bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytos minimalios bausmės, o kasacinės instancijos teismas Å¡iuos sprendimus paliko galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8-696/2016, 2K-195-677/2016, 1A-340-387/2016).

Apeliaciniame skunde nuteistojo R. L. gynėjas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – R. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kitoje dalyje skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, R. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, ir pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos subendrintos bausmės vykdymÄ atidėti.

Apeliantas teigia, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neatitinka BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat kasacinio teismo praktikoje suformuluotų nuostatų, susijusių su reikalavimais, keliamais įrodymų vertinimui bei apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2010, 2K-420/2008, 2K-192/2013 ir kt.). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje, netinkamai, iÅ¡ esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė klaidingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl tariamai nusikalstamų R.

L. veiksmų perduodant I. Y. didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pasak gynėjo, R. L. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ esmės yra grindžiama tik kito nuteistojo I. Y. parodymais, kurių patikimumas yra abejotinas dėl pastarojo procesinio statuso, jo parodymų nenuoseklumo, jų turinio ydingumo. I. Y. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl to, kad iÅ¡ R. L. įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. viso proceso metu duodamas parodymus jis dėl savo procesinio statuso nebuvo prisaikdintas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Taigi, vien Å¡io asmens procesinis statutas įpareigoja teismÄ jo parodymus vertinti itin nuosekliai ir kritiÅ¡kai, jų patikimumui kelti aukÅ¡tesnius kriterijus nei įprasto liudytojo, prisaikdinto įstatymo numatyta tvarka ir neturinčio jokio procesinio suinteresuotumo, kaip kad ne kartÄ pažymėta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybes, susijusios su I. Y. procesine padėtimi bei jo suinteresuotumu duoti R. L. nenaudingus parodymus, taip sumenkinant savo kaltę.Gynėjas pažymi, kad pats I. Y. kaltu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neprisipažino. Bandydamas pagrįsti savo versijÄ , kuria besÄ lygiÅ¡kai patikėjo pirmosios instancijos teismas, kad tokį didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis įsigijo ne platinimui, o savo reikmėms, ir žinodamas, kad R.

L. buvo vienintelis asmuo, kuris vaizdo kameromis jo sulaikymo dienÄ užfiksuotas kartu, I. Y. jau ikiteisminio tyrimo metu demonstravo apsimestinį nuoÅ¡irdumÄ , nurodydamas, kad Å¡ias medžiagas jis pirko iÅ¡ R. L. Tačiau tiek pas I. Y. rastas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, tiek kitos bylos aplinkybės rodo, kad pastarojo versija apie ketinimÄ Å¡ias medžiagas užkasti ir suvartoti yra nelogiÅ¡ka. Akivaizdu, kad Å¡is nuteistasis nenori ar dėl kokių nors priežasčių negali nurodyti tikrojo narkotinių medžiagų pardavėjo, galimai dėl baimės, kad tokiu atveju paaiÅ¡kės didesnis jo disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos mastas.

Tai, kad I. Y. parodymai yra nepatikimi, apelianto teigimu, patvirtina ir nemažai kitų aplinkybių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. Y. parodė, kad narkotines medžiagas ne vienÄ kartÄ anksčiau yra pirkęs iÅ¡ R. L. ir A. J. (2015-09-30 apklausa). Teisme tiek R. L., tiek A. J. Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai paneigė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme I. Y. savo paties parodymus taip pat paneigė, nurodydamas, kad tik sulaikymo dienÄ pirmÄ kartÄ iÅ¡ R. L. įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas, o iÅ¡ A.

J. jų apskritai nėra pirkęs. Jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl apkalbėjo ir melagingai apkaltino sunkiais nusikaltimais tiek R. L., tiek A. J., I. Y. nerado. Be to, nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi buvo I. Y. parodymai apie jo paties narkotinių medžiagų vartojimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad per visÄ gyvenimÄ yra suvartojęs 1 ar 2 MDMA (extasy) tabletes. Vėliau, suprasdamas, kad tokiu atveju negali logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl įsigijo net 100 vnt. extasy tablečių, teisminio nagrinėjimo metu I.

Y. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad Å¡ias tabletes jis vartojo ne vienÄ kartÄ . Ikiteisminio tyrimo metu I. Y. taip pat parodė, kad, bÅ«damas pas R. L. namuose, vartojo amfetaminÄ , kuriuo pastarasis jį pavaiÅ¡ino. Tokias aplinkybes I. Y. nurodė ir medikams, tiriantiems jo apsvaigimÄ , tačiau Å¡ie jo parodymai buvo paneigti objektyviais bylos duomenimis – atlikus minėtÄ tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, kad I. Y. Å¡lapime amfetamino nerasta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino Å¡iÄ aplinkybę kaip turinčiÄ reikÅ¡mės I.

Y. parodymų patikimumui vertinti, nes ji parodo, jog ikiteisminio tyrimo metu I. Y. davė melagingus parodymus apie R. L. tariamai padarytÄ sunkų nusikaltimÄ â€“ amfetamino platinimÄ . Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu I. Y. taip pat teigė, kad dienÄ prieÅ¡ sulaikymÄ iÅ¡ R. L. gavo SMS praneÅ¡imÄ , jog Å¡is turi „šokolado“ (haÅ¡iÅ¡o), todėl kitÄ dienÄ atvyko jo įsigyti net nepaklausęs pardavimo kainos. Pasak apelianto, jau pats faktas, kad I. Y., anksčiau iÅ¡ R. L. niekada nepirkęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, net nežinodamas pardavimo kainos, atvyko į (duomenys neskelbtini) įsigyti didelio kiekio haÅ¡iÅ¡o, yra nelogiÅ¡kas.

Antra, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tuo metu buvo atliekama R. L. priklausančių telefoninių pokalbių ir susiraÅ¡inėjimo SMS kontrolė, todėl jo susiraÅ¡inėjimas su I. Y. ir pokalbiai su juo buvo kontroliuojami, jie užfiksuoti bylos medžiagoje, tačiau jokio susiraÅ¡inėjimo ar pokalbio apie „šokoladÄ â€œ juose nėra. Tai vėlgi parodo, kad I. Y. parodymai yra melagingi ir yra paneigti objektyviais duomenimis. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, I. Y. nutylėjo, kad per A.

J. ir R. L. prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino tik po kitų kaltinamųjų apklausos. Visos aptartos aplinkybės, pasak apelianto, sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti I. Y. parodymų patikimumu. PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, I. Y. turėjo interesÄ apkalbėti ir apkalbėjo R. L., siekdamas suÅ¡velninti savo teisinę atsakomybę, dėl to pateikė pareigÅ«nams priimtinÄ lengvÄ versijÄ , kad įsigijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų iÅ¡ R.

L., t. y. vienintelio asmens, bendravimas su kuriuo buvo užfiksuotas, ir Å¡iÄ versijÄ nuolat keitė „pritempdamas“ prie bylos medžiagos. Be to, I. Y. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai nepatvirtino aplinkybės, kad I. Y. didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijo iÅ¡ R. L. ar kad R. L. apskritai bÅ«tų prekiavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratÄ pas R.

L. tokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kokios rastos sulaikant I. Y., t. y. kanapių dervos ar MDMA, nebuvo rasta. Telefoninių pokalbių ir susiraÅ¡inėjimų kontrolės metu tarp R. L. ir I. Y. neužfiksuota jokių pokalbių ar susiraÅ¡inėjimų, patvirtinančių, kad abu nuteistieji bÅ«tų bendravę apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje užfiksuotų susiraÅ¡inėjimo ir skambučių turinys pilnai atitinka R. L. paaiÅ¡kinimÄ , kad bendravimas buvo susijęs su iÅ¡ Baltarusijos atvežamų kontrabandinių cigarečių įgijimu ir realizavimu, o ne su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kÄ pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Teismas, pasisakydamas dėl R. L. kaltės rėmėsi dar ir ta aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , kai I. Y. buvo sulaikytas su draudžiamomis medžiagomis, R. L. buvo su juo susitikęs, atvežė savo automobiliu į traukinių stotį. Å iÄ aplinkybę patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys, jos niekada neneigė ir R. L., tačiau vien tai, kad Å¡ie asmenys buvo susitikę, gynėjo teigimu, nesudaro pagrindo konstatuoti R. L. kaltės, nes nepaneigta aplinkybė, kad tÄ dienÄ I. Y. buvo susitikęs ir su kitais asmenimis, iÅ¡ kurių ir įsigijo pas jį rastas narkotines bei psichotropines medžiagas.

Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, jog nurodytÄ dienÄ I. Y. bÅ«tų bendravęs su kokiais nors kitais asmenimis ir iÅ¡ jų įgijęs kratos metu pas jį ratas medžiagas, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, pareigÄ Ä¯rodyti, kad I. Y. nurodytÄ dienÄ buvo susitikęs ne tik su R. L., bet ir su kitais asmenimis, perkėlė kaltinamajam. Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad sulaikymo dienÄ Å iaulių mieste I. Y. nebuvo sekamas, o išėjęs iÅ¡ R.

L. namų bent porÄ valandų buvo ne su R. L. Taigi, per šį laikotarpį jis galėjo susitikti su byloje nenustatytais asmenimis, įsigyti iÅ¡ jų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nenustačius, kad tÄ dienÄ I. Y. neabejotinai nebendravo su kitais asmenimis, Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti vertinama R. L. naudai. Apeliantas nurodo, kad R. L., padaręs tik du nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, atitiktų visas BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, keliamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui, o atsižvelgiant į jo elgesį proceso metu, jį charakterizuojamas aplinkybes, jo socialinę aplinkÄ , yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų M. Ž., A. J. ir R. L. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo A. J. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato G. Bukausko apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinio skundo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, neginčydamas R. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, praÅ¡o iÅ¡teisinti R. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas Å¡ioje dalyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R.

L. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.Skundžiamu nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai platino didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Å¡ioje dalyje R. L. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistasis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė pardavęs I.

Y. didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, kadangi ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistojo R. L. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.Nuteistasis I. Y. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad klausė R. L., ar pastarasis turi narkotinių medžiagų, vėliau gavo iÅ¡ jo SMS žinutę, kurioje nebuvo nurodyta, kokias narkotines medžiagas R. L. turi, buvo nurodytas tik Å¡okoladas, kas reiÅ¡kė haÅ¡iÅ¡Ä .

Gavęs iÅ¡ R. L. žinutę nuteistasis jam paskambino ir pasakė, kad kitÄ dienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvyks į (duomenys neskelbtini). KitÄ dienÄ traukiniu atvykęs į (duomenys neskelbtini), I. Y. geležinkelio stotyje susitiko su R. L. ir nuvažiavo pas jį į namus, po to nuteistasis ėjo į „(duomenys neskelbtini) miestÄ â€œ. Sutarė, kad R. L. iÅ¡ ten jį paims ir nuveÅ¡ į stotį. „(duomenys neskelbtini) mieste“, požeminiame garaže, automobilyje I. Y. iÅ¡ R. L. skolon gavo narkotines medžiagas – 40 gramų haÅ¡iÅ¡o ir 100 melsvos spalvos tablečių.

R. L. nurodė, kad jų kaina yra 700 eurų. Tada R. L. nuvežė jį į geležinkelio stotį ir iÅ¡ ten jis iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Jį sulaikė iÅ¡ karto, kai iÅ¡lipo iÅ¡ traukinio (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje. Pas jį buvo rastas visas kiekis tablečių, haÅ¡iÅ¡o, kurias įsigijo iÅ¡ R. L. (t. 10, b. l. 144-147). Nuteistojo I. Y. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausų metu (t. 6, b. l. 62-64; 75-76; 90-91), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (t. 6, b. l. 77-80), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu Å¡altiniu nėra jokio pagrindo.

Nors nuteistojo I. Y. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, yra tam tikrų neatitikimų dėl to, ar nuteistasis pirmÄ kartÄ pirko narkotines ir psichotropines medžiagas iÅ¡ R. L., ar nuteistasis nuolat vartodavo narkotines medžiagas, ar nuteistasis bÅ«damas pas R. L. namuose vartojo pastarojo duotÄ amfetaminÄ , tačiau nuteistasis I. Y. nuo pat jo sulaikymo ir pirmosios apklausos nuosekliai bei detaliai nurodė, kokius nusikalstamus veiksmus atliko nuteistasis R. L., t. y., kad bÅ«tent jis pardavė pas I.

Y. rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, I. Y. detaliai ir aiÅ¡kiai nurodė Å¡ių medžiagų įgijimo vietÄ â€“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini) miestas“ požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę bei bÅ«dÄ , t. y., kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam buvo duotos į skolÄ , taip pat ir kiekį. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti Å¡ių parodymų nepatikimais ir juos atmesti, nes juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.Nuteistojo R.

L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis I. Y. buvo suinteresuotas apkalbėti R. L., taip sumenkinant savo kaltę. Be to, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad viso proceso metu duodamas parodymus I. Y. dėl savo procesinio statuso nebuvo prisaikdintas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl Å¡io asmens procesinis statutas įpareigoja teismÄ jo parodymus vertinti itin nuosekliai ir kritiÅ¡kai, jų patikimumui kelti aukÅ¡tesnius kriterijus nei įprasto liudytojo, prisaikdinto įstatymo numatyta tvarka ir neturinčio jokio procesinio suinteresuotumo.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. EŽTT savo sprendimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali bÅ«ti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali bÅ«ti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų bÅ«ti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V.

R. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38623/03, § 199). Nagrinėjamu atveju nuteistasis I. Y. davė parodymus ne tik apie nuteistojo R. L. nusikalstamus veiksmus, bet ir savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus iÅ¡ R. L. įgyjant narkotines ir psichotropines medžiagos. Taigi, Å¡iuo atveju I. Y. duodamas parodymus nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitam asmeniui ir skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pagal esančius byloje duomenis matyti, kad I. Y. ir R. L. tarpusavyje bendravo, jų tarpusavio santykiai buvo geri, tarp jų buvo tarpusavio pasitikėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių I. Y. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti R. L. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus, todėl nėra jokio pagrindo netikėti nuteistojo I. Y. parodymais.Tai, jog nuteistieji I.

Y. ir R. L. iš anksto tarėsi dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. susitikimo patvirtina 2016 m. gegužės 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose nustatyti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės tarp R. L. ir I. Y., iš kurių galima suprasti, kad I. Y. ketina atvykti į (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu I. Y. galimai užšifruotai klausė R. L. apie narkotines ar psichotropines medžiagas, jas įvardindamas remontuojamu automobiliu.

Tokiu bÅ«du I. Y. konspiruotai siekė neatskleisti tikrojo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo, t. y. noro įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 1, b. l. 61-63, 64-70). Be to, tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. I. Y. ir R. L. buvo susitikę, patvirtina AB „L“ pateikta ir apžiÅ«rėta vaizdo medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog bÅ«tent nuteistasis R. L. jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno I. Y. į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį apie 11:50 val. (t. 2, b. l. 78-81).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, jog nurodytÄ dienÄ nuteistasis I. Y. bÅ«tų bendravęs su kokiais nors kitais asmenimis ir iÅ¡ jų įgijęs kratos metu pas jį rastas medžiagas, byloje nėra.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Å iaulių apygardos teismas pagrįstai R. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.Nuteistojo R.

L. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o R. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, ir pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos subendrintos bausmės vykdymÄ atidėti. Å is apeliacinio skundo praÅ¡ymas taip pat atmetamas. Nuteistasis R. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymÄ bei jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 10 mėnesių.

Netenkinus praÅ¡ymo iÅ¡teisinti R. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, Å¡iuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių pagrindu R. L. bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ , kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus) (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Dėl nuteistojo A.

J. apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai konstatavo, kad A. J. nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.Skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M.

Ž., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir neturint leidimo Å¡ias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo tikslas buvo įsigyti ir pargabenti iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ didelį, bet ne labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jis siekė įsigyti 2 kg kanapių, tokio kiekio prašė, o Ispanijoje gautų kanapių nesvėrė.

Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kurių redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. sausio 1 d., numatyta, kad Å¡ių rekomendacijų sÄ raÅ¡ui Nr. 1, t. y., narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra priskirtos kanapės (antžeminės dalys). Å ių augalų daugiau kaip 500 g sudaro didelį Å¡ios narkotinės medžiagos kiekį, daugiau kaip 2500 g – labai didelį Å¡ios narkotinės medžiagos kiekį.

Pagal teismų praktikÄ asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymÄ atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima bÅ«tų inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentracijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoÅ¡tų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-604/2014).

Tuo tarpu atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandÄ kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sienÄ gabenamų narkotinių medžiagų kiekio, bet kaltininkas turi suvokti, kad gabena bÅ«tent Å¡ias medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530-693/2015). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2016 m. vasario 24 d. kratos protokolo matyti, kad jos metu automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje buvo rasti ir paimti du plastikiniai paketai su augalinės kilmės, žalsvos spalvos medžiaga (t. 4, b. l. 10-17).

Iš 2016 m. vasario 26 d. kratos protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas automobilis „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame specialiai įrengtoje slėptuvėje rasta ir paimta 12 vnt. plastikinių paketų su augalinės kilmės medžiaga, apklijuotų pilkos spalvos lipnia juosta (t. 5, b. l. 1-20). Iš 2016 m. kovo 29 d. specialisto išvados Nr. 140-(1218)-IS1-1747 ir 2016 m. birželio 10 d. šios specialisto išvados patikslinimo matyti, kad 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. vasario 26 d. kratos metu automobilyje „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta iÅ¡ viso 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 11,3 proc. iki 14,0 proc. (t. 5, b. l. 129-131, 134-137).A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje Å iauliuose sutiko vaikystės draugÄ , kuris sakė, jog turi pažinčių Ispanijoje ir gali gauti „marihuanos“ – 1,30 euro už gramÄ . A. J. planavo pirkti 2 kilogramus.

Po Å¡io pokalbio su draugu, į IspanijÄ iÅ¡vyko po savaitės kartu su M. Ž., S. J. ir M. A. Buvo sutarta, kad jis nuvažiuos į tam tikrÄ vietÄ ir paskambins nurodytam žmogui. Nuvažiavus į IspanijÄ , jis laukė skambučio, nes tik atvažiavęs tam žmogui parašė žinutę, kad atvyko. Po kiek laiko su tuo žmogumi susitiko, jis buvo lietuvis. Vakarop kartu su Å¡iuo žmogumi jis pats važiavo pas ispanÄ Ä¯ kitÄ miestelį. „Žolės“ kainÄ pasakė lietuvis, pinigus – iÅ¡ viso apie 4000 eurų, jis padavė taip pat lietuviui.

Gavo „žolės“, kiek buvo sutarę – apie du kilogramus, tačiau kiek konkrečiai nežino, nes nesvėrė. „Žolė“ buvo supakuota vakuuminiuose permatomuose maiÅ¡eliuose, todėl matėsi kas juose yra. IÅ¡ viso buvo apie 14 maiÅ¡elių. Juos paslėpė maÅ¡inoje – vienÄ paketÄ pakiÅ¡o po kairiuoju priekiniu ratu, kitÄ â€“ salone, po pavarų svirtimi (t. 10, b. l. 142-144). IÅ¡ Å¡ių nuteistojo parodymų galima spręsti, jog A. J. pats tiesiogiai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), sumokėjo už jas pinigus ir Å¡ias narkotines medžiagas paslėpė specialiai įrengtose automobilio slėptuvėse.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. bÅ«damas suaugęs ir suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suvokė, kad medžiagos, kurias įsigyja, yra narkotinės, taip pat bendrais bruožais suvokė, kokį Å¡ių medžiagų kiekį įsigyja. Tai, kad nuteistasis už didelę pinigų sumÄ (nuteistojo teigimu, apie 4000 eurų, sutarta kaina – 1,3 euro už gramÄ narkotinės medžiagos) įgijo 2586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo supakuotos į 14 plastikinių paketų, leidžia spręsti, kad nuteistasis taip pat neabejotinai suvokė įgyjÄ s ir gabenÄ s labai didelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. jis buvo visÄ laikÄ stebimas, jo judėjimas buvo kontroliuojamas, t. y. buvo stebimas visas pasiruoÅ¡imas kelionei, jų judėjimas į IspanijÄ ir iÅ¡ jos į LietuvÄ . Nuteistojo nuomone, jis neturėjo galimybės veikti laisva valia, todėl jo nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti kvalifikuotos ne kaip baigti nusikaltimai, o kaip pasikėsinimas juos padaryti. Å ie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyviÄ savarankiÅ¡kų veikų teisinę reikÅ¡mę, todėl Å¡iame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kuriÄ iÅ¡ minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo).

Ä®gijimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas ima realiai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos, kaip baigto nusikaltimo, kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi tai, ar kaltininkui pavyko įgytas, laikomas narkotines ar psichotropines medžiagas nugabenti ar nusiųsti į paskirties vietÄ . BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos iÅ¡vengimo momento.Nagrinėjamu atveju A.

J., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž., Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, už tiksliai nenustatytÄ bendrai surinktÄ pinigų sumÄ , tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iÅ¡ nenustatyto asmens nupirko ir tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse.

Taigi, Å¡iuo atveju nusikaltimas neabejotinai buvo baigtas, kadangi A. J. galėjo realiai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Tai, kad narkotinių medžiagų nepavyko nugabenti į jų paskirties vietÄ Lietuvos Respublikoje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos, kaip baigto nusikaltimo, kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Be to, nuteistieji minėtas narkotines medžiagas neturint leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t. y. jie privažiavę Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , įvažiavę į muitinės teritorijÄ , Å¡ių medžiagų nepateikė muitinės kontrolei.

Taigi, kontrabandos nusikaltimas taipogi buvo neabejotinai baigtas. Tai, kad nuteistasis buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų, neduoda pagrindo perkvalifikuoti jo nusikalstamų veikų kaip pasikėsinimÄ jas padaryti. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė laisva valia, niekieno neverčiamas ir neprovokuojamas bei nežinodamas apie jo atžvilgių atliekamÄ teisėsaugos institucijų stebėjimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A.

J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiÅ¡kos padėties, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, suÅ¡velninti paskirtas bausmes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A.

J. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. J. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos.Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:

1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o, grÄ Å¾ina pagrobtÄ daiktÄ ir pan.).

Nagrinėjamu atveju A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iÅ¡ dalies, pripažino įgijęs, laikęs ir gabenęs tik dalį automobilyje rastos narkotinės medžiagos, taip pat neigė, kad prie nusikalstamos veikos padarymo yra prisidėjęs ir M. Ž. (t. 7, 164-166). Nors A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad jis teisme iÅ¡ esmės pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas kitas narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas apelianto prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si pagrįstai laikė formaliu bei nepripažino to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apelianto skundo argumentai, kad A. J. įsitraukė į nusikalstamÄ veikÄ dėl sunkios finansinės padėties, o tai turėjo bÅ«ti vertinama, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat yra nepagrįsti. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl labai sunkios ar beviltiÅ¡kos padėties, tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014, 2K-194-895/2015).

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie sunkiÄ nuteistojo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 891,43 eurų ir 124,77 eurų A. J. įsiskolinimus už paslaugas (t. 10, b. l. 132-133). Daugiau objektyvių dabartinius nuteistojo įsiskolinimus patvirtinančių dokumentų teismui nebuvo pateikta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , buvo darbingas, tačiau pastovaus darbo neturėjo (t. 7, b. l. 154).

Dėl to jo turtinė padėtis, nors ir nebuvo gera, tačiau nebuvo ir beviltiÅ¡ka. IÅ¡vadÄ apie tai patvirtina faktas, kad jo Å¡eima buvo pateikusi praÅ¡ymÄ sumokėti iki 5000 eurų užstatÄ , jog jam bÅ«tų pakeista kardomoji priemonė (t. 8, b. l. 23), paties A. J. paaiÅ¡kinimai, jog jis pirko automobilį už 3000 eurų (t. 7, b. l. 194), taip pat tai, kad narkotinių medžiagų pirkimui buvo surinkta didelė pinigų suma. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. J. bÅ«damas jaunas ir darbingas nebÅ«tų galėjęs įsidarbinti ir taip pagerinti savo turtinę padėtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nusikaltimus padarė ne dėl sunkios turtinės padėties, o dėl noro greitai ir neteisėtu bÅ«du – darant nusikalstamas veikas – gauti pajamų. Dėl to nėra pagrindo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimus padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos savo padėties. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡velnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sÄ lygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , teisė, bet ne pareiga.

BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iÅ¡ 1-6 punktuose numatytų aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sÄ lygos nenustatytos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. J. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas.

Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimÄ , pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sÄ lygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sÄ lygų nenustačius, gali bÅ«ti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 3 dalyje, susijusį su narkotinių medžiagų kontrabanda, ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nuteistasis važiavo į IspanijÄ su tikslu įsigyti narkotines medžiagas iÅ¡ anksto pasiruošęs tam pinigų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 152-153), Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra skatintas už gerÄ elgesį (t. 11, b. l. 115–117), VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės registre neįraÅ¡ytas (t. 7, 156, b. l. 158).

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam A. J. skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Be to, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam baus­mės dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė artimas minimaliai laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jo nusikalstama veika nesukėlė neigiamų padarinių kitiems asmenims, buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigÅ«nų, todėl nebuvo realaus pavojaus padariniams kilti, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , nesudaro pagrindo Å¡velninti A. J. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. Dėl nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajas, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados iÅ¡ dalies neatitinka bylos aplinkybių.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, manydamas, jog bus įgyta ne daugiau kaip 2000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslÄ jas realizuoti ar kitaip platinti ir neturint leidimo Å¡ias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, nėra pagrįsta neabejotinais įrodymais. Pasak apelianto, nors veikdamas kartu su A. J. jis suvokė, kad jie abu kėsinasi iÅ¡ esmės į tÄ patį nusikaltimo objektÄ , tačiau jis nesuvokė ir objektyviai negalėjo suvokti, kad A. J. nupirko, automobilio slėptuvėse paslėpė ir jam nežinant su juo fiziÅ¡kai gabeno didelį kiekį kanapių.

Teisėjų kolegija pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams. Sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, kad jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, tačiau būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir atskleidė M.

Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčiÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad M. Ž. suvokė kartu su A. J. neteisėtai įgyjamų, laikomų ir gabenamų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kelios dienos prieÅ¡ iÅ¡vykstant į kelionę, A.

J. bÅ«damas pas jį namuose pasakė, jog planuoja iÅ¡vykti į užsienį su reikalais, kvietė vykti kartu ir prašė, jei bus galimybė, paskolinti pinigų. Kadangi M. Ž. pinigų neturėjo, tai pasiskolino 2000 eurų. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant į kelionę, A. J. jam pasakė, jog važiuoja pirkti kanapių ir planuoja pirkti apie kilogramÄ ar kilogramÄ du Å¡imtus gramų, gal kiek daugiau, tačiau iki dviejų kilogramų narkotinės medžiagos. Kartu į IspanijÄ vyko ir jų su A. J. draugės S. J. bei M.

A., tačiau jos apie kanapes nieko nežinojo. Nuvykus į IspanijÄ ir bÅ«nant vieÅ¡butyje A. J. pasakė, kad atvyko žmogus ir kad jam reikia pinigų. M. Ž. jam padavė apie 1600 eurų ir A. J. iÅ¡vyko. Grįžęs A. J. buvo susinervinęs ir pasakė, kad reikia važiuoti namo, todėl jie greitai susidėjo daiktus ir iÅ¡važiavo. Klausė A. J., kodėl taip, Å¡is pasakė, kad nepavyko nupirkti tiek, kiek planavo, jog nupirko tik pusę kilogramo kanapių. M. Ž. nevyko kartu su A. J. pirkti kanapių, nematė narkotikų pardavėjo, pačių kanapių, taip pat, kaip A.

J. slėpė kanapes ir kur jos automobilyje buvo padėtos. Be to, M. Ž. nežinojo narkotinių medžiagų kainos. Apie tai, kad kanapių yra apie pusę kilogramo, suprato, kai kelionės metu A. J. jam parodė, jog mašinos priekyje yra padėtos kanapės. Kur konkrečiai jos buvo padėtos, nežinojo, nes nematė. Jis nežinojo, kad kitoje vietoje padėtas didesnis kiekis kanapių. A. J. teisybės jam nepasakė apie kanapių kiekį, apgavo jį (t. 10, b. l. 107-109). Nuteistasis A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino M.

Ž. nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje Å iauliuose sutiko vaikystės draugÄ , kuris sakė, jog turi pažinčių Ispanijoje ir gali gauti „marihuanos“. A. J. planavo pirkti 2 kilogramus. PrieÅ¡ važiuojant paskambino savo vaikystės draugui M. Ž. ir paprašė, kad padėtų nuvažiuoti parvaryti maÅ¡inÄ , nes telefonu kitaip sakyti apie tikrÄ jį kelionės tikslÄ negalėjo. Nuvažiavęs pas M. Ž., tÄ patį vakarÄ pasiÅ«lė jam užsidirbti pinigų bei pasakė, kad yra variantas nusipirkti Ispanijoje „marihuanos“.

Kadangi A. J. neturėjo visos reikiamos pinigų sumos, tai klausė M. Ž., ar jis gali paskolinti pinigų. Tada su M. Ž. apie „marihuanos“ kiekį nekalbėjo, tik reikiamÄ pinigų sumÄ pasakė. Kartu į IspanijÄ vyko ir jų su A M. Ž. draugės S. J. bei M. A., tačiau jos apie kanapes nieko nežinojo. Buvo sutarta, kad jis nuvažiuos į tam tikrÄ vietÄ , paskambins nurodytam žmogui, pasakys, kad pirks. Nuvažiavus į IspanijÄ , jis laukė skambučio, nes tik atvažiavęs tam žmogui parašė žinutę, kad atvyko.

Po kiek laiko su tuo žmogumi susitiko, jis buvo lietuvis. Vakarop kartu su Å¡iuo žmogumi jis pats važiavo pas ispanÄ Ä¯ kitÄ miestelį. „Žolės“ kainÄ pasakė lietuvis, pinigus – iÅ¡ viso apie 4000 eurų, jis padavė taip pat lietuviui. Gavo „žolės“, kiek buvo sutarę – apie du kilogramus, tačiau kiek konkrečiai nežino, nes nesvėrė. „Žolė“ buvo supakuota vakuminiuose permatomuose maiÅ¡eliuose, todėl matėsi kas juose yra. IÅ¡ viso buvo apie 14 maiÅ¡elių.

Juos paslėpė maÅ¡inoje – vienÄ paketÄ pakiÅ¡o po kairiuoju priekiniu ratu, kitÄ â€“ salone, po pavarų svirtimi. Kai grįžo į vieÅ¡butį, M. Ž. ir merginos buvo vietoje. Jiems pasakė, kad reikia važiuoti į LietuvÄ . M. Ž. nieko apie tai, kad gavo prekę, nesakė, nes jis buvo su drauge. Vėliau M. Ž. pasakė, kad nupirko apie pusę kilogramo. Nenorėjo jo nervinti, todėl nesakė, kad pirko didesnį kiekį, apie tai bÅ«tų pasakęs grįžus (t. 10, b. l. 107-109).Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nors M.

Ž. suprato, kad jis kartu su A. J. į IspanijÄ vyko pirkti kanapių, nes toks buvo jų iÅ¡ankstinis susitarimas, pats M. Ž. aktyviai ieÅ¡kojo pinigų ir juos skolinosi, tačiau byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl to, kad jam galėjo bÅ«ti žinoma apie įsigyjamų narkotinių medžiagų kiekį. IÅ¡ aptartų nuteistųjų parodymų galima spręsti, jog bÅ«tent A. J. pats tiesiogiai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), sumokėjo už jas pinigus ir Å¡ias narkotines medžiagas paslėpė specialiai įrengtose automobilio slėptuvėse.

M. Ž. nedalyvavo A. J. atliekant Å¡iuos veiksmus, tuo metu jis visÄ laikÄ buvo vieÅ¡butyje ir nematė nei įgytų narkotinių medžiagų, nei kaip A. J. jas slėpė automobilyje. Tai patvirtino ir liudytoja M. A., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. Ž., tuo metu, kai A. J. Ispanijoje buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ vieÅ¡bučio, visÄ laiko buvo su ja kambaryje (t. 10, b. l. 62-63). Be to, M. Ž. nebuvo žinoma narkotinių medžiagų kaina. Dėl Å¡ios priežasties tai, kad jis A. J. kanapėms įgyti davė apie 1600 eurų, neginčijamai nepatvirtina, kad M.

Ž. suvokė, kad bus įgytas didelis kiekis Å¡ių narkotinių medžiagų. IÅ¡ 2016 m. gegužės 5 d. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad atliekant A. J. naudojamo telefono pasiklausymÄ , užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, iÅ¡ kurių galima suprasti, kad A. J. tarėsi su M. Ž. dėl vykimo į IspanijÄ ir pinigų skolinimosi (t. 3, b. l. 1-5, 6-31, 32-34, 35-43), tačiau iÅ¡ Å¡ių duomenų taip pat negalima padaryti neginčijamos iÅ¡vados, dėl kokio narkotinio medžiagų kiekio įgijimo buvo tartasi.

IÅ¡ nuteistųjų parodymų matyti, kad A. J. dar bÅ«nant Lietuvoje M. Ž. pasakė, jog ketina nupirkti iki 2 kilogramų kanapių, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad M. Ž. žinojo apie A. J. faktiÅ¡kai įgytÄ narkotinių medžiagų kiekį. A. J. vėliau bÅ«nant Ispanijoje M. Ž. pranešė, kad pavyko įgyti tik apie pusę kilogramo narkotinių medžiagų, nors iÅ¡ tikrųjų nupirko didelį kiekį kanapių. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad M.

Ž. bent bendrais bruožais galėjo suvokti kartu su A. J. įgyjÄ s ir gabenÄ s didelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį. Kaip nurodyta anksčiau, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl Å¡ios priežasties M. Ž. veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį.Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su M.

Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad jo padaryta veika atitinka ne BK 260 straipsnio 1 dalyje, bet 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, nes, pasak apelianto, tarp jų su A. J. nebuvo susitarimo platinti kanapes. Tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ . Esminis kriterijus, atribojantis vienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba Å¡ių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi bÅ«ti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nurodyto tikslo įrodinėjimas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl darant atitinkamas iÅ¡vadas turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir į faktines bylos aplinkybes: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-336/2010, 2K-247/2010, 2K-24/2014).Nagrinėjamu atveju nuteistasis M.

Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis A. J. pasakė, jog įgytų kanapių nepardavinės, pastarasis M. Ž. ir nesiūlė jų pardavinėti. M. Ž. manė, kad A. J. parduos narkotikus ir atiduos jam pinigus už paslaugas (t. 10, b. l. 107-109). M. Ž. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad narkotines medžiagas įgijo tikrai ne asmeniniam vartojimui. Kiek jam žinoma, A. J., kaip ir jis, narkotinių medžiagų – kanapių nevartoja. M. Ž. suprato, kad A.

J. įgytas kanapes planuoja parduoti (t. 8, b. l. 62-65, 80-83). Nuteistasis A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įgydamas narkotines medžiagas norėjo pasipelnyti ir užsidirbti pinigų. Nors dar nežinojo, kam atiduos narkotines medžiagas, tačiau bÅ«tų radęs, kur jas realizuoti. M. Ž. norėjo pinigais už paslaugÄ duoti, pastarasis sakė, kad narkotinių medžiagų nepardavinės (t. 10, b. l. 142-144). Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji patys nuolat vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas bei bÅ«tų nuo jų priklausomi (t. 7, b. l. 156, 158; t. 8, b. l. 54).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji A. J. ir M. Ž. narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno ne asmeniniam vartojimui, o turėdami tikslÄ jas parduoti ar kitaip realizuoti. Kaip nustatyta Å¡iame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, M. Ž. nesuvokė tikslaus įgyjamų ir gabenamų narkotinių medžiagų kiekio, tačiau jis žinojo, kad jas pardavus su juo bus atsiskaityta už suteiktas paslaugas. Be to, tai, kad M. Ž. tiksliai nežinojo, kur, kam ir kokiu bÅ«du bus realizuota narkotinė medžiaga ir kad jis pats asmeniÅ¡kai neketino jos pardavinėti, nepaneigia iÅ¡ankstinio kaltinamųjų susitarimo dėl narkotinės medžiagos realizavimo jÄ pargabenus į LietuvÄ , t. y. tikslo jas realizuoti.

Dėl šios priežasties nėra pagrindo M. Ž. veikos perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas): M. Ž. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 260 straipsnio 1 dalį. Nenustačius, jog M. Ž. neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), ši aplinkybė šalinama ir iš BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Atitinkamai tikslinamas ir A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, apraÅ¡ymas. Laikoma nustatyta, jog: A. J., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Ž., nežinančiu, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis bus įgytas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir neturint leidimo Å¡ias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su M.

Ž., už tiksliai nenustatytÄ bendrai surinktÄ pinigų sumÄ , tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iÅ¡ nenustatyto asmens nupirko ir tokiu bÅ«du bendrai su M. Ž., nežinančiu, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse.

Po to, 2016 m. vasario 24 d., apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir veikdamas kartu su M. Ž., nežinančiu, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, Ispanijos Karalystėje įgytÄ labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai patikrinimui sustabdė M.

Ž. vairuojamÄ automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusiÄ dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu. Tokiu bÅ«du A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.M. Ž., nežinodamas, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis bus įgytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslÄ jas realizuoti ar kitaip platinti ir neturint leidimo Å¡ias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su A.

J., už tiksliai nenustatytÄ bendrai surinktÄ pinigų sumÄ , tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iÅ¡ nenustatyto asmens A. J. nupirkus, tokiu bÅ«du bendrai neteisėtai, jam nežinant, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse.

Po ko, 2016 m. vasario 24 d. apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir nežinodamas, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, veikdamas kartu su A. J., pastarojo Ispanijos Karalystėje įgytÄ labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Valstybės sienos apsaugos (duomenys neskelbtini) užkardÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai patikrinimui sustabdė M.

Ž. vairuojamÄ automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusiÄ dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu. Tokiu bÅ«du M. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.Kadangi M. Ž. nusikalstama veika iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal savo pobÅ«dį mažiau pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jam turi bÅ«ti paskirta nauja bausmė.Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nustato laisvės atėmimÄ nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas M. Ž. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, nuteistasis važiavo į IspanijÄ su tikslu įsigyti narkotines medžiagas iÅ¡ anksto pasiruošęs tam pinigų. M. Ž. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 8, b. l. 48-49), VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro psichiatro dispancerinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas ir nesigydė (t. 8, b. l. 54), iki sulaikymo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 51-52; t. 10, b. l. 21), bÅ«damas suimtas sudarė santuokÄ (t. 11, b. l. 49), turi mažametį vaikÄ , Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra skatintas už gerÄ elgesį.

Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantas skunde praÅ¡o jo prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju keitė savo parodymus: 2016 m. vasario 24 d. apklausos metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiÅ¡kai (t. 8, b. l. 62-65), 2016 m. gegužės 11 d. apklausos metu neigė padaręs nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 71-72), 2016 m. birželio 16 d. apklausos metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino, tačiau neigė žinojęs, kad A.

J. įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (t. 8, b. l. 80-83). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. Ž. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, gailėjosi, tačiau neigė žinojęs, kad A. J. įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. pozicija dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų viso proceso metu kito, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. Ž. prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalus ir tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, narkotinių medžiagų gabenimo faktÄ M. Ž. pripažino ir gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos deklaravo tik tada, kai buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų – rastos narkotinės medžiagos, vėliau rasta dar kita dalis kitoje vietoje paslėptų narkotinių medžiagų. Atsižvelgdama į M. Ž. charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija M.

Ž. už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parenka didesnę nei sankcijos vidurkis – 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Ž. už nusikaltimo, nustatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskirta bausmė, mažesnė nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota.

Atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, Å¡iuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistajam M. Ž. skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų Å¡velnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti Å¡velnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sÄ lygos nenustatytos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas. Be to, nenustatyta M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. Ž. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Å is apeliacinio skundo praÅ¡ymas taip pat atmetamas. Nuteistasis M. Ž. Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už dviejų sunkių nusikaltimų padarymÄ ir jam skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Taigi, Å¡iuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių pagrindu M. Ž. bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ , kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus) (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį. M. Ž. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu Å¡iuo nuosprendžiu jam skiriamÄ bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuteistajam M.

Ž. iÅ¡ kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, paÅ¡alinti aplinkybę, kad jis neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                            Aloyzas Kruopys                                                                                                                                                                                Regina Pocienė                                                                                                 Daiva Pranytė - Zalieckienė                                                                                           Â