965ce478-21ac-4cbd-b83d-54c19c4c4f6e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1626-933/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09687-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.14.8.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14700-931/2021 pagal ieÅ¡kovo A. D. S. ieÅ¡kinį atsakovams L. D. ir R. M. dėl vedybinės (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. D. S. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti atsakovų L. D. ir R. M. 2018-09-19 sudarytÄ vedybų (povedybinę) sutartį negaliojančia, taip pat priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-14 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. 2.1. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio neaiÅ¡ku, kokiai konkrečiai imperatyviai normai ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio buvo galima spręsti, kad, bÅ«damas vieno iÅ¡ atsakovų kreditoriumi, ieÅ¡kovas ginčijo skolininko sudarytÄ sandorį (actio Pauliana). IeÅ¡kovas nurodė, kad buvo panaikintas atsakavo L. D. mokumas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kaip konkrečiai vedybų sutarties sudarymas 2018-09-19 panaikino atsakovo L.

D. mokumÄ . 2.2. Teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kokias materialines pasekmes ieÅ¡kovui sukels vedybų sutarties panaikinimas. Pasak ieÅ¡kovo, jo teises ir teisėtus interesus pažeidė atsakovo L. D. veiksmai vykdymo procese, t. y. kad atsakovas skundais stabdė vykdymo veiksmus, antstoliui vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktus antstoliui 2015-03-31 notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad 2018-12-20 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. 0179/15/01155-A UAB „Paberžės aerodromas“ nekilnojamasis turtas buvo perleistas UAB „Silasa“ nuosavybėn. Tokiu bÅ«du atsakovui L.

D. priklausančioms akcijoms tapus bevertėms – 2020-06-09 antstolis dėl abiejų vekselių ieÅ¡kovui iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktus. IeÅ¡kovas mano, kad jo teises pažeidė ne atsakovų sudaryta vedybų sutartis, o 2018-12-20 UAB „Paberžės aerodromas“ nekilnojamojo turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui (aktas Nr. 0179/15/01155-A). 2.3. Teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ nurodyti, kokių materialinių pasekmių jis siekia reikÅ¡damas reikalavimÄ panaikinti atsakovų sudarytÄ vedybų sutartį, ir kokio dydžio savo reikalavimÄ siekė patenkinti, kad teismas galėtų ne tik apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį, bet ir spręsti dėl reiÅ¡kiamo reikalavimo teismingumo.

3. IeÅ¡kovas 2021-04-23 pateikė praÅ¡ymÄ dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, kuriame nurodė, kad pagal CK 3.108 straipsnio 3 dalį kaip vieno iÅ¡ sutuoktinių kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo. Patikslino, kad siekia nuginčijus sandorį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo L. D. 55 000 Eur ir 10 7850 USD dydžio skolas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-29 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo A.

D. S. ieÅ¡kinį atsakovams L. D. ir R. M. dėl vedybinės (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia turtinį reikalavimÄ , nes, ieÅ¡kovo įsitikinimu, panaikinus atsakovų sudarytÄ povedybinę sutartį, jis įgis galimybę nukreipti 55 000 Eur ir 107 850 USD dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės R. M. turtÄ , įgytÄ po sandorio (povedybinės sutarties) sudarymo. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, jį atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovas A. D. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-29 nutartį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui svarstyti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 4.1. IeÅ¡kovo įsitikinimu, ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas yra neturtinis, todėl ieÅ¡kinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ . 4.2.

Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovų L. D. bei R. M. 2018-09-19 sudarytÄ vedybų (povedybinę) sutartį pripažinus negaliojančia – joks turtas ieÅ¡kovui priteisiamas nebus, nebus pripažinta jokia teisė į turtÄ , jokia nuosavybė, nebus įpareigojama vykdyti jokiÄ turtinę prievolę ir nebus nuo jos atleidžiama, dėl priimto sprendimo nepasikeis ieÅ¡kovo turtinė padėtis. Patenkinus ieÅ¡kinį tiesiog bÅ«tų pakeistas (atkeistas) atsakovų L. D. ir R. M. santuokos metu įgytam turtui taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, vėl bÅ«tų laikomas jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe (o ne asmenine, kaip kad fiktyviu sandoriu siekė padaryti atsakovai).

Tik tuomet jau vykdymo procese (nebe teismo procese), jis įgytų galimybę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ L. D. priklausančiÄ jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. M.: tiek ir į turtines teises į santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (lėktuvų angarÄ , katilinę ir lėktuvų pakilimo takÄ (su valstybinės žemės nuomos teise), tiek ir į kitÄ turtÄ , kurį po 2018-09-19 vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo abu nesÄ Å¾iningi sutuoktiniai dabar kaupia ir registruoja jau tik vienos atsakovės R.

M. vardu. 4.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutartį, neįvertino, kad ieÅ¡kovas jau turi vykdytinÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ L. D. ir jam priklausančiÄ dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ieÅ¡kovui nieko prisiteisti nebereikės, t. y. patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nieko papildomai neįgys, o tik bus atstatytas fiktyviu sandoriu iÅ¡kreiptas atsakovų sutuoktinių turto teisinis režimas – turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, vėl bÅ«tų laikomas jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. 4.4.

Ginčo dėl pačios atsakovo L. D. skolos ieÅ¡kovui nėra ir negali bÅ«ti (Å¡iÄ skolÄ patvirtina paprastieji neprotestuotini vekseliai, su jau iÅ¡duotais vykdomaisiais įraÅ¡ais, jau ne vienerius metus vykdytais antstolio). Ginčas susijęs tik su tuo, į kurį turtÄ ieÅ¡kovas gali nukreipti savo reikalavimus – ar jau tik į atsakovo L. D. asmeninį turtÄ (kurio Å¡is asmuo nebeturi ir sÄ moningai vengia įgyti), ar ir į atsakovo L. D. turto dalį, esančiÄ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su atsakove R.

M. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Byloje ginčas dėl nutarties, kuria apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo A. D. S. ieÅ¡kinį, ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog jis su ieÅ¡kiniu turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ . Apylinkės teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra turtinis, nes esÄ panaikinus atsakovų sudarytÄ povedybinę sutartį, ieÅ¡kovas įgis galimybę nukreipti 55 000 Eur ir 107 850 USD dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės R. M. turtÄ Ä¯gytÄ po sandorio (povedybinės sutarties) sudarymo. IeÅ¡kinio suma virÅ¡ytų 40 000 Eur, o tai reikÅ¡tų, jog toks ieÅ¡kinys teismingas apygardos teismui. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir teigia, kad jo ieÅ¡kinio reikalavimas yra neturtinis, teismingas apylinkės teismui.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tÄ teismÄ , kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamÄ ginÄÄ . Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iÅ¡ esminių sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ .

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiÅ¡kiamas tam teismui ir ieÅ¡kinys paduotas nepažeidžiant rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kuriÄ nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, Å¡io kodekso nustatyta tvarka.

Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Å ios iÅ¡imtys įtvirtintos CPK 27–28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Ä®statymas vedybų (povedybinę) sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimÄ , nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). Priklausomai nuo to, kada Å¡i teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys bÅ«na ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo Å¡ios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 1–2 dalys).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad:

1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;

2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe;

3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali bÅ«ti nustatyta, kad viena iÅ¡ nurodytų turto teisinio režimo rÅ«Å¡ių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi Å¡alys gali susitarti dėl sÄ lygų, reglamentuojančių prievolinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

13. Ä®statymų leidėjas įstatyme įtvirtino galimybę bei nustatė sÄ lygas, kurioms esant, vedybų sutartis gali bÅ«ti pripažinta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negaliojančia. Nustatyta, kad vedybų sutartis gali bÅ«ti pripažinta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje iÅ¡vardyti vedybų sutarties sÄ lygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir vienam iÅ¡ sutuoktinių yra labai nepalanki.

CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sÄ lygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali bÅ«ti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

14. Atsakovai 2018-09-19 sudarytoje vedybų (povedybinėje) sutartyje susitarė: 14.1. Sutuoktiniai susitaria, kad bet koks turtas (įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, pinigai, bet kokios pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant, pajamos iš darbo santykių, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, indėliai kredito įstaigose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), kuris bus įgytas po šios Vedybų sutarties sudarymo vieno iš Sutuoktinių vardu ir (arba) registruotas vieno iš Sutuoktinių vardu, bus atitinkamai to Sutuoktinio, kurio vardu turtas bus įgytas ir (ar) registruotas, asmeninė nuosavybė (visiško Sutuoktinių turto atskirumo teisinis režimas) (2.2 punktas) 14.2.

Sutuoktiniai, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡dami savo valiÄ , besÄ lygiÅ¡kai patvirtina (susitaria), kad Å¡ios Vedybų sutarties 2.2. punkte nurodytos bet kokios prievolės (tai yra bet kokios teisės ir pareigos (įsipareigojimai), atsirandančios teisinio santykio, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrų veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigų, pagrindu (CK 6.1 str.)), kurios bus įgytos po Å¡ios Vedybų sutarties sudarymo vieno iÅ¡ Sutuoktinių vardu ir (arba) įregistruotos vieno iÅ¡ Sutuoktinių vardu, bus atitinkamai to Sutuoktinio, kurio vardu prievolės bus įgytos ir (ar) įregistruotos, asmeninė nuosavybė (t. y. asmeninės prievolės) ir kiekvienas Sutuoktinis pagal Å¡ias prievoles yra įsipareigojęs ir atsako tik savo asmeniniu turtu.

Pagal vieno iÅ¡ Sutuoktiniu asmenines prievoles kitas Sutuoktinis neatsako. Registruotinus juridinius faktus (sudarytas paskolos sutartis ir kt.) apie prievoles, įgytas už savo asmenines lėšas, kiekvienas Sutuoktinis privalo registruoti savo vardu, pateikdamas Å¡iÄ Vedybų sutartį. Å io reikalavimo nesilaikęs sutuoktinis pats atsako už dėl to iÅ¡kilusius padarinius (2.2.1 punktas). 14.3. Sutuoktiniai susitaria, kad vienam iÅ¡ Sutuoktinių iÅ¡ asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gautos pajamos ir vaisiai bus atitinkamai kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė (12.2 punktas).

15. IeÅ¡kinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes lemia civilinės bylos teismingumÄ ir ieÅ¡kinio apmokestinumÄ . Tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas siejamas su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu. Turtiniai (įkainojamieji) ieÅ¡kiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieÅ¡kiniuose turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Neturtiniai (neįkainojamieji) ieÅ¡kiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris iÅ¡reiÅ¡kiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Teisės teorijoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu, tuo tarpu neįkainotini turtiniai ieÅ¡kiniai aiÅ¡kinami kaip ieÅ¡kiniai, kuriuose turtinis interesas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-190/2014).

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtiniais ieÅ¡kiniais paprastai pripažintini ieÅ¡kiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikÅ¡ti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryÅ¡io su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymÄ , nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistinÄ turtÄ ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

18. Jeigu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ , kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

19. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykas – pripažinti atsakovų L. D. ir R. M. 2018-09-19 sudarytÄ vedybų (povedybinę) sutartį negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, vertinant juo siekiamus teisinius padarinius, vertintinas, kaip neturtinis reikalavimas ir nagrinėtinas apylinkės teisme, nes:

i) ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, atsakovų L. D. bei R. M. 2018-09-19 sudarytÄ vedybų (povedybinę) sutartį pripažinus negaliojančia – joks turtas ieÅ¡kovui tiesiogiai Å¡ioje byloje priteisiamas nebus; ii) taip pat tiesiogiai nebus pripažinta jokia teisė į turtÄ , nuosavybę bei nebus įpareigojama vykdyti jokiÄ turtinę prievolę ar nuo jos atleidžiama; iii) ieÅ¡kinį patenkinus – bÅ«tų tik pakeistas atsakovų L. D. ir R. M. santuokos metu įgytam turtui taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas; iv) tokiu sprendimu teisiniai padariniai atsirastų be priverstinio vykdymo, t. y. dėl teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo pobÅ«džio pagal CPK 18 straipsnį.

20. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos apylinkės teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kvalifikavo turtiniu ir nurodė, jog jis nagrinėtinas apygardos teisme, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos apylinkės teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl ieÅ¡kovo A. D. S. ieÅ¡kinio atsakovams L. D. ir R. M. dėl vedybinės (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėjas Irmantas Å ulcas