2025-09-24 Nr. DBT-95-2-06-3-06632-2025-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-44/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06632-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimto sprendimo panaikinimo ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2025 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, veikiančio pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2024 m. liepos 2 d. potvarkį M-831 „Dėl įgaliojimų suteikimo savivaldybės administracijos direktoriui“, sprendimą (toliau – ir 2025 m. gegužės 29 d. sprendimas; Ginčijamas sprendimas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, išnagrinėjus 2025 m. gegužės 16 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsisakyta išduoti sutikimą tiesti, statyti ar rekonstruoti šiuos objektus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai: vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančio objekto – poilsio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Poilsio paskirties pastatas), statybos projektui; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išduoti ieškovui, kaip statytojui, sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai: vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklus Žemės sklype, esančio objekto – Poilsio paskirties pastato, statybos projektui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1, 2, 6 punktai, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuris ribojasi su valstybinės žemės sklypu. Žemės sklype ieškovas ketina statyti Poilsio paskirties pastatą. Poilsio paskirties pastato projekto projektiniai pasiūlymai 2023 m. lapkričio mėn. buvo parengti ir pateikti visuomenės informavimui. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2023 m. gruodžio 11 d. pateiktiems Poilsio paskirties pastato projektiniams pasiūlymams pritarė (patvirtinimo faktas matomas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje). Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius, buvo reikalingas dėl inžinerinių tinklų statybos už sklypo ribų (vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų prisijungimui į centralizuotus miesto tinklus). Inžineriniai tinklai už sklypo ribų suprojektuoti valstybinėje žemėje.

2025 m. gegužės 29 d. sprendime atsakovė nurodė tokius atsisakymo išduoti anksčiau minėtą sutikimą motyvus: sutikimo tiesti inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje išdavimo galimybė galės būti sprendžiama tik po to, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pritars parengtam Poilsio paskirties pastato statybos projektui. Tačiau, kaip pažymi ieškovas, atsakovė pateiktiems Poilsio paskirties pastato projektiniams pasiūlymams jau yra pritarusi 2023 m. gruodžio 11 d.

Ieškovo teigimu, Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodyti teiginiai prieštarauja pačios atsakovės priimtam ankstesniam galiojančiam sprendimui, neatitinka viešojo administravimo principų ir tokius sprendimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ginčijamas sprendimas yra naikintinas, o atsakovė įpareigotina išduoti ieškovui, kaip statytojui, sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo, ieškovas, be kita ko, nurodo, kad keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinys pareikštas tarp šalių kilus ginčui dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (nesutikimo) naudotis valstybine žeme. Vyraujančiu yra civilinis teisinis santykis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, teismas, be kita ko, atsižvelgė į Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 13 straipsnio 13 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 33 straipsnyje, 35(1) straipsnio 2, 4 dalyse, 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas pažymi, kad ieškovas skundžia administravimo subjekto priimtą sprendimą, nurodydamas, jog jis neatitinka viešojo administravimo principų ir tokius sprendimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo nuomone, kai specialiojoje normoje – Žemės įstatyme yra reglamentuota aiški tokių administravimo subjektų priimtų sprendimų apskundimo tvarka, negalima daryti išvados, jog ieškinys, kuriame tik suformuluotas reikalavimas panaikinti tokį sprendimą, nekeliant jokių kitų ieškinio reikalavimų, susijusių su ieškovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismo vertinimu, tai, kad Ginčijamame sprendime yra nurodyta, jog jis per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui, nepakeičia įstatymu nustatytos skundo nagrinėjimo tvarkos. Ginčijamame sprendime nėra nurodyta jokia įstatymo norma, reglamentuojanti skundo nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teisme; be to, bendrosios kompetencijos teismas apskritai nenagrinėja skundų.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, prie ieškinio pridėtų dokumentų, 2025 m. gegužės 29 d. sprendime nurodyta, kad atsisakoma išduoti sutikimą tiesti, statyti ar rekonstruoti atitinkamus susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jiems funkcionuoti būtinus statinius (vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklai) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Atsisakymo išduoti sutikimą motyvai: sutikimo tiesti inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje išdavimo galimybė galės būti sprendžiama tik po to, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pritars parengtam Poilsio paskirties pastato statybos projektui. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad jis per vieną mėnesį gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

Ieškinys yra priėmimo stadijoje, todėl atsakovės pozicija dėl pareikšto ieškinio nėra žinoma.

Kaip matyti iš 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo turinio, jis priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atitinkamos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektais (patikėtiniais) yra savivaldybės.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti, be kita ko, pateikiami šie dokumentai: prašymas (1 punktas); šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamas dokumentas – projektiniai pasiūlymai), aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis (2 punktas); kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (6 punktas).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad meras išduoda sutikimus ir priima sprendimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose ir žemės gelmių tyrimu; valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ar įkeitimo. Atitinkamai, ir Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad meras savivaldybės teritorijoje išduoda Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus.

Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka ir sprendimas išduoti sutikimą arba jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.

Poįstatyminiu lygmeniu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-23, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu ir Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, buvo patvirtintos „Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo Klaipėdos mieste taisyklės“ (prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/596fccf0c1b311eea5a28c81c82193a8). Šiose Taisyklėse, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės mero priimtas sprendimas išduoti sutikimą arba neišduoti sutikimo gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui (19 punkto 2 dalis).

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra nurodyta, jog be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus šioje srityje, juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje.

Ankstesnėje specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, taip pat nurodyta, kad, vykdydama valstybinės žemės leidimo (laikinai) naudotis suteikimo funkcijas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvė (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-47/2024, 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-34/2023, 2020 m. sausio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2020, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-58/2017 ir jose nurodytą praktiką). Tokio pobūdžio ginčų rūšinis teismingumas priskirtas bendrosios kompetencijos teismui.

Vis dėlto, specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, atveju, atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (jos direktorius), priimdama Ginčijamą sprendimą, veikė ne kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, bet, visų pirma, kaip viešojo administravimo subjektas, jam priskirtoje viešojo administravimo srityje (subjektas, kaip matyti iš Ginčijamo sprendimo turinio, veikiantis pagal atitinkamą Klaipėdos miesto savivaldybės mero įgaliojimą, ir viešosios teisės aktų nustatyta tvarka turintis pareigą spręsti dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo) (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-86/2019 ir joje nurodytą praktiką). Atsakovės veiksmai šiuo atveju vertinami kaip atlikti jai, visų pirma, veikiant acte iuris imperii srityje.

Kartu pažymėtina, kad ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodyti teiginiai prieštarauja pačios atsakovės priimtam ankstesniam galiojančiam sprendimui, neatitinka viešojo administravimo principų ir tokius sprendimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Taigi, ieškovo keliamo ginčo, kuriuo prašoma panaikinti Ginčijamą sprendimą, taip pat įpareigoti atsakovę – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išduoti ieškovui atitinkamą sutikimą, atveju, dominuoja administraciniai teisiniai santykiai; ginčas yra priskirtinas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo nelemia ir anksčiau minėtose Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo Klaipėdos mieste taisyklėse įtvirtinta savivaldybės mero priimto sprendimo išduoti sutikimą arba neišduoti sutikimo, apskundimo tvarka.

Byla perduodama Regionų administraciniam teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimto sprendimo panaikinimo ir kt., Regionų administraciniam teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys