2025-05-14 Nr. AB-8415-3-64-3-00597-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-515-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00597-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Mažeikių rajono merą iš naujo nagrinėti jo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės merą, kuris Raštu atsakė į kreipimąsi ir nurodė, kad pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimasis nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo (faktinių aplinkybių) ir dalyko (reikalavimo), raštas nenuoseklus ir chaotiškas.

Teismas darė išvadą, kad Raštu pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, taigi Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių. Nustatęs, kad Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas bylą inicijuojančius dokumentus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8054-931/2025, Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-9357-931/2025, Nr. eI3-9953-631/2025, Nr. eI3-10002-809/2025, Nr. eI3-10189-809/2025, Nr. eI3-10306-641/2025, Nr. eI3-10498-595/2025, kuriuos teismas nutartimis atsisakė priimti. Visose bylose pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruosius skundus. Pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti pareiškėjo analogiško turinio pareiškimus dar nėra išnagrinėti apeliacine tvarka. Taigi, pareiškėjas šioms teismo nutartims neįsiteisėjus teisme reiškia tapatų reikalavimą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas suvaržė jo ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą.

Aptaręs ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4, 6, 19, 20 ir 31 straipsnių nuostatas, pareiškėjas pažymi, kad tik teismo valia / prerogatyva yra pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, asmens teise į gynybą asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, teisingumą vykdo tik teismai, bylą išspręsti teisingai.

Pareiškėjo nuomone, turėtų būti paaiškinta, kodėl teismas nesiekia teisingai išspręsti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.

Pareiškėjas nurodo, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti jo skundus dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o pareiškėjas, šioms nutartims neįsiteisėjus, pakartotinai reiškia tapačius reikalavimus, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kvestionuodamas ją tesės į teisminę gynybą ir įrodymų vertinimo aspektu.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas su 2025 m. sausio 24 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 bei Mažeikių rajono savivaldybės merą įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad Rašte pareiškėjui nebuvo nustatyta privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, taigi Raštas pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukuria. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Rašte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Mažeikių rajono savivaldybės mero sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl jo skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dėl to paties Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. R8-4396 panaikinimo bei Mažeikių rajono savivaldybės mero įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne kartą, nurodydamas tiek tapatų skundo dalyką, tiek pagrindą ir visus kartus jo skundus buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Įsiteisėjusia 2025 m. kovo 26 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vieną iš minėtų pirmosios instancijos teismo nutarčių, t. y. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį, paliko nepakeistą.

Nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad šioje administracinėje byloje priimtoje pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą atlikti veiksmus yra nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais yra būtina vadovautis ne tik žemesnės instancijos teismams, bet ir pačiam šiam teismui. Ypač tai aktualu šiuo atveju, kai įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 tapatus pareiškėjo reikalavimas buvo išnagrinėtas ir pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė (suvaržė) pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi argumentų.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas bei pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimų ir teisės principų nepažeidė. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos, remiantis pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą „priimti atskirąją nutartį dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui“.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl atskirosios nutarties priėmimo konkrečiai nenurodo, kokie teisės aktų pažeidimai padaryti, kas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas, todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius