96543ca0-e856-471f-b11d-b271d19476cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2030-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-07482-2013-0  Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. K., I. K., N. S., J. Z., V. A., I. G., N. K., V. S., A. V., A. K., J. P. ir N. J. skundus atsakovėms Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nustatė:

PareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ su skundais (t. I, b. l. 7–9, 63–70, 99–101; t. II, b. l. 1–4), praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatų taikymo.Pagrįsdamos savo reikalavimus pareiÅ¡kėjos nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu joms mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ teisę – gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Kreipdamosis į teismÄ pareiÅ¡kėjos rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir nurodė, kad pagal KonstitucijÄ savo pažeistas teises turi teisę ginti teismine tvarka.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja J. Z. paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra apskaičiavusi jai iÅ¡mokėtinÄ darbo užmokesčio kompensacijÄ , tačiau mano, kad dėl sveikatos bÅ«klės ir sunkios materialinės padėties, Å¡i kompensacija jai turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta nedelsiant, o ne dalimis iki 2020 metų. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų skundus (t.

I, b. l. 40–42, 85–87, 119–121; t. II, b. l. 95–97) prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas yra Lietuvos valstybė, nes praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio dalis pareiÅ¡kėjoms nebuvo iÅ¡mokėta dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu apskaičiuodama ir mokėdama pareiÅ¡kėjoms sumažintÄ darbo užmokestį, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo bei jo priedėlio nuostatomis.

Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas tik 2013-07-01, o oficialiai paskelbtas 2013-10-01. Vadinasi, iki tol atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Skundai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjos siekia apginti savo pažeistas teises ir praÅ¡o teismÄ joms priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taravusiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo.Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, inter alia, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, Valstybės tarnybos įstatymo                            25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17, 2010-06-30,                         2011-11-22, 2012-12-20 redakcijos), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009-07-17 redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis                      (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22 ir 2012-12-20 redakcijos), Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija), tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22 redakcijos), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalis                               (2009-07-17 redakcija), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 4 dalis (2009-07-17 redakcija), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22, 2012-12-20 redakcijos) prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose                                  Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Po pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ , Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Taigi teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.), susiję su dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio valstybės tarnautojų patirtais praradimais, yra sureguliuoti įstatymu.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nurodytÄ pareigÄ , – nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti valstybės tarnautojų patirtus praradimus. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus ir priteisti dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusiÄ darbo užmokesčio dalį nėra, todėl Å¡ie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad pagal GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 7 d. nuostatas, apskaičiuota grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis 2016–2020 metais tokiomis procentinėmis dalimis: 2016 metais – 5 procentai iÅ¡mokėtinos sumos; 2017 metais – 20 procentų iÅ¡mokėtinos sumos;

                2018 metais – 25 procentai iÅ¡mokėtinos sumos; 2019 metais – 25 procentai iÅ¡mokėtinos sumos; 2020 metais – 25 procentai iÅ¡mokėtinos sumos. GrÄ Å¾inimo įstatyme iÅ¡imtys dėl Å¡ių nuostatų imperatyvaus taikymo nėra. Vadinasi, asmens sveikatos bÅ«klė, sunki materialinė padėtis ar kitos priežastys, negali bÅ«ti pagrindas nesilaikyti GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 7 d. reikalavimų. Teismas privalo vadovautis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis ir neturi teisės tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bei įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti visÄ jai priklausiančiÄ darbo užmokesčio dalį, neatsižvelgiant į nustatytus terminus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132–134 str. teisėja nusprendžia: PareiÅ¡kėjų R. K., I. K., N. S., J. Z., V. A., I. G., N. K., V. S., A. V., A. K., J. P. ir N. J. skundus atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė