2025-11-19 Nr. AB-19778-3-63-3-00293-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1049-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00293-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VLANTANA, UAB skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas VLANTANA, UAB (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 5 d. pranešimą dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus, 2) įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo tarpininkavimo raštus ir jų pagrindu pateiktus trečiųjų šalių piliečių prašymus. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. kovo 5 d. pranešimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir sustabdė Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2025 m. kovo 5 d. pranešimo dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus VLANTANA, UAB galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Migracijos departamentas 2025 m. liepos 16 d. pateikė prašymą panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi po 2025 m. kovo 5 d. pranešimo Nr. 25SD4631 ir po pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatų, o konkrečiai Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad Bendrovė nuolat bendradarbiauja su Migracijos departamentu, paiso visų Migracijos departamento rekomendacijų ir įspėjimų. Bendrovė nedarbina nekvalifikuotų užsieniečių, tikrina jų kvalifikaciją iki įdarbinimo. Bendrovė neslepia, kad kelias dienas vėlavo pranešti apie 5 užsieniečių nesudarytas darbo sutartis, bet šios darbo sutartys buvo nesudarytos dėl to, kad Bendrovė laukė kandidatų atvykstant į Lietuvą ir jie atvirai komunikavo, kad tikrai planuoja atvykti dirbti, tik neranda skrydžio bilietų ar įvyko force majeure aplinkybės jų asmeniniame gyvenime; Bendrovė visada laiku praneša apie neįdarbintus ar neatvykusius užsieniečius; Bendrovė neslėpė, atvirai komunikavo su Migracijos departamentu, nurodė, kad įvyko žmogiškoji klaida ir nesusipratimas, kad dėl šios priežasties buvo atleista iš darbo personalo darbuotoja, o naujajai personalo vadovei iškelta užduotis peržiūrėti personalo skyriaus darbuotojų, atsakingų už užsieniečių įdarbinimą, funkcijų pasiskirstymą, sukurti atsakomybių pasiskirstymo schemą, kur būtų aiškiai apibrėžtos kiekvieno darbuotojo funkcijos ir atsakomybės bei, kad būtų užtikrinamas funkcijų vykdymas atskirų darbuotojų laikino nedarbingumo, atostogų ar nebuvimo darbe dėl kitų priežasčių metu. Pavėluotas pranešimas Migracijos departamentui apie 5 asmenų neįdarbinimą negali būti vertintinas kaip migracijos politikos pažeidimas ir Bendrovės piktnaudžiavimas migracijos procedūromis. Dėl didelio personalo vadovės darbo krūvio (per 2025 metų pirmąjį pusmetį Bendrovė įdarbino 187 užsieniečius) klaida buvo pastebėta pavėluotai.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino atsakovo prašymo panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs ABTĮ 70 straipsnio 6 dalį, atsižvelgęs į bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad 2025 m. balandžio 8 d. teismo nutartimi paskirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo pritaikytos tinkamai, teismas pagrįstai sustabdė 2025 m. kovo 5 d. Migracijos departamento pranešimo dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Šiuo metu byloje nėra pasikeitusios aplinkybės, kurios susijusios su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Be to, Bendrovei taikomas draudimas teikti tarpininkavimo raštus nuo 2025 m. kovo 5 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d., taigi Migracijos departamento 2025 m. kovo 5 d. pranešimu Nr. 25SD4631, nustatytas terminas dar nėra pasibaigęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas netenkino Migracijos departamento prašymo panaikinti taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo, bei 2025 m. balandžio 8 d. nutartį.

Atsakovas akcentuoja, kad 6 mėnesius iki 2025 m. kovo 5 d. pranešimo priėmimo 66 užsieniečiai gavę leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu joje neįsidarbino, o 60 užsieniečių, po leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo sutartis su Bendrove buvo nutrauktos nepraėjus 6 mėnesiams. Po 2025 m. balandžio 8 d. pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) pareiškėjas nesudarė darbo sutarčių mažiausiai su 7 užsieniečiais, 2) Bendrovė su mažiausiai 4 užsieniečiais nutraukė darbo sutartis po trumpo laiko, t. y. praėjus mažiau kaip 6 mėnesiams nuo užsieniečio įdarbinimo dienos.

Pareiškėjas nepagrindė prima facie skundo reikalavimų.

Pareiškėjas ir toliau nesilaiko Įstatymo nuostatų ir savo įsipareigojimų tinkamai darbinti užsieniečius ir tuo pačiu, pats paneigia savo tariamą žalą, kuri pasak pareiškėjo, atsiras nepritaikius ar panaikinus taikomas reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas nurodo, jog nepritaikius ar panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones, jam bus padaryta didelė žala, kuri pasireikštų tuo, kad jis negalėtų darbinti naujų darbuotojų, tačiau iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas po 2025 m. balandžio 8 d. nutarties tinkamai neįdarbina kviečiamų užsieniečių arba po trumpo laiko nutraukia su jais darbo sutartis. Darytina išvada, kad pareiškėjas viena vertus, nurodo, kad žala, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų – negalėjimas įdarbinti užsieniečių, antra vertus, iš faktinės situacijos matyti, kad pareiškėjas kviečiamų užsieniečių neįdarbina arba su jais nutraukia darbo sutartis po labai trumpo laiko, net esant pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, taigi, tariama žala nėra reali ir akivaizdžiai prieštarauja faktinei situacijai.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas pažymi, kad tikėtinai pagrindė prima facie skundo reikalavimus. Skundas yra patvirtintas pateiktais objektyviais apskaičiavimais ir įrodymais, kuriuos įvertinus akivaizdu, kokią žalą patirtų pareiškėjas, todėl sudaro pagrindą toliau taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovo nurodyti argumentai dėl pareiškėjo po skundo pateikimo galimi pažeidimai negali būti laikomi faktinės situacijos pasikeitimu naikinant taikomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir juo labiau negali būti laikomi susiję su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas itin griežtai laikosi teisės aktų reikalavimų vykdymo, o užsieniečiai, kurių vardus ir pavardes nurodo atsakovas atskirajame skunde, buvo atleisti iš darbo už pravaikštas arba jiems patiems prašant. Su kitais atskirajame skunde nurodytais užsieniečiais darbo sutartys nebuvo sudarytos ne dėl to, kad Bendrovė piktnaudžiauja Įstatymo nuostatomis ar migracijos politika, o dėl to, kad užsieniečiai į darbą apskritai neatvyko dėl Bendrovei nežinomų priežasčių. Bendrovė nedelsiant apie tai pranešė Migracijos departamentui teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2025 m. kovo 5 d. pranešimo dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus VLANTANA, UAB galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 16 d. pateikė prašymą panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodydamas, kad po 2025 m. kovo 5 d. pranešimo Nr. 25SD4631 pareiškėjas nesilaiko Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, jog byloje nėra pasikeitusių aplinkybių, susijusių su jos taikymu

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nuo 2025 m. kovo 5 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. 439 Bendrovės vairuotojai iš trečiųjų šalių turi kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo; tam būtina pateikti tarpininkavimo raštus per MIGRIS sistemą. Kadangi Bendrovei taikomas draudimas juos teikti, minėti asmenys negalės pratęsti leidimų, neteks teisės dirbti, o pareiškėjas neteks darbuotojų ir galimybės vykdyti klientų užsakymų. Teismui pateiktas negautų pajamų įvertinimas – 14 705 507,18 Eur žala. Pareiškėjas nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį įdarbina 55 naujus vairuotojus iš trečiųjų šalių, todėl per 6 mėnesius neįdarbins apie 330 darbuotojų. Teismas padarė išvadą, kad tokia padėtis neabejotinai sukeltų sunkiai atitaisomą žalą Bendrovei, o valstybės biudžetas netektų 949 410,00 Eur mokesčių įplaukų.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad iki 2025 m. kovo 5 d. buvo atšaukti 306 jo tarpininkavimo raštai (47 – dėl leidimų laikinai gyventi pratęsimo, 259 – dėl naujų leidimų išdavimo). Už kiekvieną jų pareiškėjas sumokėjo po 50 Eur valstybės rinkliavos. Pareiškėjas yra pradėjęs bylą Regionų administraciniame teisme dėl 15 300,00 Eur turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos aplinkybes ir pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pagrįstai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento 2025 m. kovo 5 d. pranešimo dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus VLANTANA, UAB galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Byloje pateikti duomenys leidžia manyti, kad nesustabdžius pranešimo vykdymo pareiškėjui galėtų būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas 2025 m. liepos 16 d. prašyme ir atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas nesilaiko Įstatymo nuostatų ir įsipareigojimų tinkamai įdarbinti užsieniečius. Pareiškėjas paaiškina, jog atsakovo nurodyti užsieniečiai buvo atleisti už pravaikštas arba jų pačių prašymu, o su kitais skunde nurodytais asmenimis darbo sutartys nesudarytos ne dėl Bendrovės piktnaudžiavimo migracijos politika, bet dėl to, kad šie užsieniečiai į darbą neatvyko dėl Bendrovei nežinomų priežasčių.

Įvertinusi atsakovo atskirojo skundo ir pareiškėjo atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pasikeitusių aplinkybių, susijusių su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Atsakovo argumentai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan