2021-05-05 Nr. AB-9556-3-61-3-01105-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-281-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01105-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo N. R. (N. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. L., G. R., N. R., S. N. (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Vilniaus Projektai“, Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 49S-149-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 49S-147-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui N. R.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 49S-150-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 49S-148-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Š. išduotą 2016 m. birželio 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. VŠ-905; 6) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu: priteisti valstybei 290 000 Eur iš G. R.; priteisti valstybei 139 000 Eur iš S. N.; priteisti valstybei 150 000 Eur iš J. L.; priteisti valstybei 29 000 Eur iš N. R..

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo pareiškimą, t. y. panaikino NŽT 2016 m. balandžio 22 d. sprendimus Nr. 49S-149-(14.49.3), Nr. 49-147-(14.49.3), Nr. 49-150-(14.49.3) ir Nr. 49-148-(14.49.3), taip pat 2016 m. birželio 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. VŠ-905, bei taikė restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisdamas Lietuvos valstybei iš G. R. – 290 000 Eur, iš S. N. – 139 000 Eur, iš J. L. – 150 000 Eur, iš N. R. – 29 000 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi 2020 m. birželio 16 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. išdavė vykdomuosius raštus dėl 2020 m. birželio 16 d. teismo sprendime nurodytų sumų išieškojimo iš atsakovų G. R., S. N. ir N. R..

Atsakovas N. R. 2021 m. vasario 15 d. pateikė teismui prašymą atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas tvirtino, jog jis pasiryžęs tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau šiuo metu neturi galimybės į valstybės biudžetą pervesti priteistą labai didelę pinigų sumą – 29 000 Eur. Atsakovas yra pensininkas, neįgalusis, jis neturi asmeninių lėšų, nekilnojamojo turto ar santaupų, kurias galėtų skirti teismo sprendimo vykdymui. Jis, pardavęs ginčo žemės sklypo dalį, gautais pinigais pasidalijo su dukterimis, dalį pinigų skyrė savo gyvenamosios vietos remontui ir pritaikymui neįgaliojo poreikiams. Atsakovas 2020 m. vasario mėnesį patyrė insultą ir likusius pinigus panaudotojo savo sveikatai gerinti. Jis šiuo metu gauna 505,53 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją ir 10 Eur transporto išlaidų kompensaciją. Atsakovas patiria dideles išlaidas vaistams, dėl sveikatos būklės turi pirkti specialų maistą, taip pat privalo mokėti mokesčius ir tenkinti kitus savo poreikius. Atsakovo nuomone, priteista suma turėtų būti grąžinama dalimis, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnį išskaičiuojant jas iš pensijos (20 proc.), be metinių palūkanų mokėjimo, nesukeliant atsakovo finansiniam tvarumui rizikos, kuri galėtų pakenkti jo sveikatai ir gyvenimo kokybei (ypač atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę).

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2021 m. vasario 25 d. pateikė nuomonę, kad N. R. prašymas netenkintinas. Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas nesuformulavo prašymo kaip, jo nuomone, turėtų būti išdėstytas sprendimas (kokiam laikotarpiui, kokias sumas jis įsipareigoja sumokėti). Atsakovo nurodytą CPK 736 straipsnį (nuostatas dėl išskaitų iš skolininko pajamų dydžio) taiko antstolis, tam nereikalingas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutas. Pareiškėjo vertinimu, asmens turtinė padėtis ir amžius nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą svarstyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą po vykdomojo rašto išdavimo. Tokiomis aplinkybėmis laikytinos sąlygos, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu ir atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra nulemtos objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju nėra tokių aplinkybių. Be to, atsakovo prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog ateityje jo turtinė padėtis pagerės ir, patenkinus jo prašymą, teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų bent iš dalies sumokėti skolą, nors pareiškėjas 2020 m. lapkričio 5 d. raštu buvo informavęs atsakovus apie pareigą priteistas sumas sumokėti per 15 dienų, vėliau – apie kreipimąsi dėl vykdomųjų raštų išdavimo.

Atsakovas N. R. 2021 m. kovo 15 d. pateikė paaiškinimus. Atsakovas laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo padavimo aiškino teisinių žinių trūkumu bei tuo, kad atsakovas G. R. buvo padavęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. N. R. tvirtino, jog jis nedelsė paduoti prašymą teismui, dėl papildomos informacijos jo dukra dar 2020 m. lapkričio 5 d. buvo kreipusis į pareiškėją. Pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prievolės sumokėti skolą, jis geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis. Atsakovas teigė, jos jis pasiryžęs užtikrinti tinkamą teismo sprendimo vykdymą, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas jam, kaip pensininkui ir neįgaliajam su dideliais poreikiais, yra labai reikšmingas. Atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti tokia tvarka: (1) kas mėnesį mokėti po 101,11 Eur (20 proc. nuo gaunamų mėnesinių pajamų) nuo nutarties priėmimo iki visos priteistos sumos grąžinimo, arba (2) kas ketvirtį mokėti po 303,32 Eur (20 proc. nuo gaunamų mėnesinių pajamų) nuo nutarties priėmimo iki visos priteistos sumos grąžinimo, arba (3) kas pusmetį mokėti po 606,64 Eur (20 proc. nuo gaunamų mėnesinių pajamų) nuo nutarties priėmimo iki visos priteistos sumos grąžinimo. Atsakovas tvirtino, kad, atsiradus papildomoms lėšoms ir pagerėjus jo finansinei padėčiai, jis teismo sprendimą įvykdys per kuo trumpesnį laiką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo N. R. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, t. y. 2020 m. birželio 16 d. teismo sprendimu priteistos ir iki šiol nesumokėtos 29 000 Eur sumos išieškojimą ir šios sprendimo dalies vykdymą išdėstė lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant po 2 416,67 Eur kas mėnesį, pirmąją 2 416,67 Eur įmoką sumokant per mėnesį nuo nutarties priėmimo.

Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog jis pasiryžęs tinkamai vykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl garbingo amžiaus (virš 80 metų), neįgalumo, asmeninių lėšų neturėjimo (gauna tik 505,53 Eur pensiją), teismo sprendimo įvykdymui būtinas ilgesnis terminas. Padaryta išvada, kad įpareigojimas sumokėti visą teismo sprendime nurodytą sumą iš karto būtų per didelė finansinė našta atsakovui. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertindamas tai, kad sprendimo vykdymas turi būti realus, o ne menamas, atsižvelgdamas į skolos dydį ir atsakovo prašymą, siekdamas užkirsti kelią galimam atsakovo finansiniam nemokumui dėl neatidėto teismo sprendimo vykdymo, nusprendė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies.

III. Atsakovas N. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir 2020 m. birželio 16 d. teismo sprendimo vykdymą išdėstyti tokia tvarka: (1) kas mėnesį mokėti po 101,11 Eur (20 proc. nuo gaunamų mėnesinių pajamų) nuo nutarties priėmimo iki visos priteistos sumos grąžinimo, arba (2) kas ketvirtį mokėti po 303,32 Eur (20 proc. nuo gaunamų mėnesinių pajamų) nuo nutarties priėmimo iki visos priteistos sumos grąžinimo, arba (3) kas pusmetį mokėti po 606,64 Eur (20 proc. nuo gaunamų mėnesinių pajamų) nuo nutarties priėmimo iki visos priteistos sumos grąžinimo.

Atsakovas mano, kad skundžiama nutartis nesąžininga, neadekvati, nelogiška ir ydinga, priimta neatsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis apie jo finansinę padėtį (mėnesinės pajamos sudaro 505,53 Eur, neturi kitų lėšų, turto ar reikšmingų santaupų) ir fizinę būklę (virš 80 metų, neįgalusis, dauguma lėšų skiriama vaistams, pragyvenimui ir specialiam maistui). Atsakovui neaišku, kokiais būdais jis gali sukaupti po 2 416,67 Eur per mėnesį skolos grąžinimui. Atsakovas pažymi, kad, teismo sprendimo vykdymą perdavus antstoliams, susidarytų papildomos išlaidos. Teismo nustatyta teismo sprendimo vykdymo tvarka pakenks atsakovo finansinei būklei, sukels riziką jo finansiniam tvarumui, dar labiau pablogins jo fizinę ir psichinę sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo N. R. atskirąjį skundą.

Pareiškėjas pakartoja, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog ateityje jo turtinė padėtis pagerės, taip pat kad atsakovas nesiėmė veiksmų sumokėti bent dalį skolos. Teismo sprendimo vykdymą išdėsčius atsakovo pageidaujamu būdu, vykdymas truktų apie 23 metus, todėl teismo sprendimas būtų sumenkintas. Be to, pareiškėjas pastebi, kad atsakovas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis neturi kito turto, išskyrus gaunamą pensiją. Pareiškėjas mano, kad kliūtys atsakovui įvykdyti teismo sprendimą yra susijusios ir su jo nerūpestingumu, kadangi atsakovas ginčo žemės sklypo dalį pardavė 2016 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. balandžio 6 d. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir atsižvelgdamas į pareiškėjo reikalavimą taikyti restituciją pinigais, galėjo priimti sprendimus dėl disponavimo lėšomis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo N. R. atskirąjį skundą.

NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2020 m. spalio 16 d.) iki vykdomojo rašto išdavimo (2021 m. vasario 1 d.) praėjo daugiau nei 5 mėnesiai, tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog jis gera valia nors dalimis moka susidariusią skolą. NŽT sutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog ateityje jo turtinė padėtis pagerės, kad, patenkinus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pats teismo sprendimas gali būti sumenkintas ir pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Pažymi, kad, išdavus vykdomąjį raštą, taikos sutarties sudarymo klausimai spręstini tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir skolininko N. R.. NŽT nuomone, teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Akcentuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – tai sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015).

Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar, atidėjus / išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar sprendimo vykdymą labai apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo / išdėstymo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-743-552/2016, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-363-662/2017, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1004-822/2019). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo, negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-336-492/2017, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-769-520/2019, 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-968/2020).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir siūlomą tokio išdėstymo tvarką sieja su CPK 736 straipsnio nuostatomis. Pagal CPK 663 straipsnio 2 dalį, tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. CPK 736 straipsnyje įtvirtintas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 16 d. teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 16 d., iš atsakovo N. R. buvo priteista Lietuvos valstybei 29 000 Eur. Atsakovas nurodė per mėnesį gaunantis 505,53 Eur pajamų, kurias sudaro senatvės pensija ir / arba netekto darbingumo pensija (šiuo aspektu atsakovas procesiniuose dokumentuose nėra nuoseklus). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtinta 2021 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga – 642 Eur. Taigi, iš atsakovo gaunamos pensijos sumos gali būti išieškoma 20 procentų. Atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti taip, kad per mėnesį iš jo galėtų būti išieškoma 20 procentų nuo minėtos 505,53 Eur sumos, tai atitinka CPK 736 straipsnyje nurodytą tvarką. Atsakovas neįvardijo priežasčių, dėl kurių jo pageidaujama priteistos sumos išieškojimo tvarka turėtų būti papildomai įtvirtinta teismo nutartimi dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Be to, pažymėtina, kad teismo nutartimi nenustačius fiksuoto išskaitų iš atsakovo pajamų dydžio atsakovo pageidaujamu būdu, pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, iš jo galės būti išieškomos didesnės periodinės sumos, tokia tvarka labiau atitinka išieškotojo interesus bei, atsižvelgiant į konkretaus išieškotojo – Lietuvos valstybės – ypatumus, viešąjį interesą. Atskirajame skunde nepateikti argumentai, sudarantys pagrindą manyti, jog skundžiama nutartimi nustatyta teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka nesuderinama su bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė pagrindo kitaip išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo N. R. (N. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius