2021-10-11 Nr. BB-5318-1-01-1-40283-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5105/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40283-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nukentėjusiosios G. P. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 1 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusioji G. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir jos ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai: iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti už nepriteistus 7 mėnesius, taip pat iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. B. priteisti likusią neatlygintą dalį išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 305 Eur išlaidų advokatui apylinkės teisme ir 302,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju turi būti suformuota vienoda teismų praktika po Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“. Pagal minėtas rekomendacijas, nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į sveikatos sutrikdymo mastą, bet ir į kitas svarbias aplinkybes: laikinojo nedarbingumo trukmę, dvasinius išgyvenimus, neįgalumo lygį, darbingumo lygį ar specialiųjų poreikių lygį, sužalojimo pasekmes ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Teismai formaliai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priteista suma neatitinka teisingumo principo, jos sveikata iki šiol nėra visiškai atsistačiusi, ji negali pilnavertiškai sportuoti, bėgioti, važinėti dviračiu ir kt., visa tai, atsižvelgiant į jos jauną amžių ir pomėgius, yra labai didelis pakenkimas, sukeliantis didelius dvasinius išgyvenimus, be to, jos sveikata buvo sutrikdyta ne 5 mėnesius, o 12 mėnesių. Teismai neįvertino įvykusio fakto ir padarinių ateities požiūriu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-450/2006), neatsižvelgė į tai, kad jai bus reikalinga raiščio rekonstrukcinė operacija. Taip pat neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, nepasisakė dėl neatsargumo laipsnio (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005), t. y. neįvertino, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio neatsargumo (nepraleido pėsčiosios). Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad spręsdami dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, teismai sureikšmino eismo įvykį sukėlusio asmens jauną amžių, pajamas, studijas universitete ir kt., tačiau neatsižvelgė į jos (nukentėjusiosios) patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turtinę padėtį, jauną amžių, neseniai baigtas studijas ir pan.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė nesutinka su priteistais neturtinės žalos ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiais. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad neturtinės žalos ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiai yra fakto, o ne teisės klausimas, Faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva.

Minėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai.

Be to, pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo argumentas dėl būtinybės suformuoti vienodą teismų praktiką nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, nebuvo nurodytas nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato D. Narmonto apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios G. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė