2018-05-09 Nr. AB-9242-3-61-3-03779-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1091-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03779-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.6; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrius (toliau – ir Skyrius, pareiškėjas), atstovaujamas VSDFV Vilniaus skyriaus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, atsakovas) 190,92 Eur K. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

2. Pagrįsdamas savo prašymą, pareiškėjas nurodė, kad Skyriui buvo pateiktas pranešimas Nr. 18-13635 apie apdraustojo K. G. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, nurodant, kad išeitinė išmoka apdraustajam neapskaičiuota. Trečiasis suinteresuotas asmuo teritorinėje darbo biržoje įregistruotas 2016 m. sausio 5 d. ir Skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. NI_SP1-398 nuo 2016 m. sausio 13 d. jam paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. VSD 2016 m. vasario 26 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą Nr. 18-1529 dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo, kurio priede PT-2-SD patikslino 2-SD pranešimo duomenis, kad K. G. buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka arba kompensacija. Pagal teisinį reguliavimą, asmeniui, atleistam iš darbo ir gavusiam išeitinę išmoką arba kompensaciją, nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 31 d. 190,92 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka K. G. buvo išmokėta nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. NI_SP5-574 buvo nustatyta 190,92 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. Pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) 20 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 60–61 punktus, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį, neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos turi būti išieškotos iš kaltų asmenų – šiuo atveju VSD, kuris pateikė neteisingus duomenis.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į prašymą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime pažymėjo, kad pačios nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos susidarymo fakto neginčija, tačiau mano, kad ji susidarė ne dėl atsakovo kaltės. Pranešime apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą buvo padaryta techninė klaida ir nenurodyta, kad K. G. išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Apie tai, kad jam skirta išeitinė išmoka, K. G. informavo darbo biržos darbuotojus, kurie šią informaciją turėjo perduoti VSDFV. Atsakovo nuomone, nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė būtent dėl pareiškėjo ir darbo biržos netinkamo veikimo (neveikimo). Be to, Skyrius turėjo duomenis apie K. G. darbo stažą ir atleidimo pagrindą, todėl turėjo įvertinti, kad jam yra paskirta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

5. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo K. G. pareiškėjo prašymą prašė tenkinti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus prašymą tenkino. Priteisė VSDFV Utenos skyriui iš atsakovo VSD 190,92 Eur K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

7. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog VSD VSDFV Vilniaus skyriui 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė pranešimą Nr. 18-13635 apie apdraustojo K. G. socialinio draudimo pabaigą, nurodydamas, kad iš darbo jis atleistas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsnį, išeitinė išmoka neapskaičiuota.

8. K. G. nuo 2016 m. sausio 5 d. įregistruotas darbo biržoje, o Skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. NI_SP1-398 nuo 2016 m. sausio 13 d. jam paskirta nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

9. VSD VSDFV Vilniaus skyriui 2016 m. vasario 26 d. pateikė elektroninį prašymą „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ Nr. 18-1529, kuriame nurodė, kad K. G. apskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

10. Atsižvelgiant į patikslintus duomenis, VSDFV Vilniaus skyrius patikslino registro duomenis, o Skyrius 2016 m. kovo 22 d. sprendimu NI_SP5-574 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 31 d. K. G. nepagrįstai išmokėjus nedarbo socialinio draudimo išmoką, susidarė 190,92 Eur permoka.

11. Apie priimtą Skyriaus sprendimą atsakovas buvo informuotas 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. R3-20179 „Pretenzija dėl 190,92 Eur permokos (žalos) atlyginimo“. Nesutikdamas su nurodymu grąžinti susidariusią nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, atsakovas padavė skundą VSDFV, tačiau pastaroji 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (11.1)I-4050 jo netenkino.

12. Skyrius prašė priteisti iš atsakovo 190,92 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, susidariusią dėl VSD kaltės.

13. Teismas pažymėjo, kad nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, vadovavosi nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 ir 6 straipsniais, 20 straipsnio 3 dalimi, Socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 60 ir 61 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti teiginiais ir pažymėjo, kad Skyrius, įgyvendindamas jam viešosios teisės priskirtas funkcijas bei nustatydamas, pakeisdamas arba panaikindamas fizinių ar juridinių asmenų teises ir pareigas turi priimti valinio pobūdžio sprendimus. Šiuo atveju, prieš kreipdamasis į teismą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo, Skyrius turėjo priimti sprendimą dėl susidariusios išmokos permokos išieškojimo iš kalto asmens, t. y. VSD, kuriame nuodugniai ir objektyviai būtų įvertintas draudėjo kaltės klausimas. Nepriėmus tokios sprendimo, administracinės bylos nagrinėjimas nėra galimas, kadangi tarp šalių nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad Skyrius 2016 m. kovo 22 d. sprendimu NI_SP5-574 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 31 d. K. G. nepagrįstai išmokėjus nedarbo socialinio draudimo išmoką, susidarė 190,92 Eur permoka. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Skyrius 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. R3-20179 „Pretenzija dėl 190,92 Eur permokos (žalos) atlyginimo“ pareikalavo iš atsakovo iki 2016 m. birželio 21 d. pervesti dėl jo kaltės susidariusią 190,92 Eur permoką. Teismo vertinimu, nurodytas Skyriaus raštas nėra tas administracinis aktas, kuriuo gali būti nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės ar pareigos, kadangi neatitinka administraciniam aktui keliamo reikalavimo, yra informacinio pobūdžio ir nenustato jokių valinio pobūdžio patvarkymų.

15. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad VSD, nesutikdamas su įpareigojimu grąžinti K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, su skundu kreipėsi į VSDFV, veikiančią kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kuri išsamiai ir nuodugniai įvertino atsakovo kaltės klausimą ir konstatavo, kad būtent atsakovui kyla pareiga atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, teismas konstatavo, kad nors joks sprendimas dėl permokos išieškojimo iš kalto asmens nebuvo priimtas, Skyrius turi teisę reikalauti priteisti susidariusią permoką, kadangi VSD kaltės klausimą įvertino VSDFV ir konstatavo, kad pareiga atlyginti žalą tenka būtent atsakovui.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovui nuo 2015 m. gruodžio 31 d. atleidus trečiąjį suinteresuotą asmenį K. G. iš darbo ir pranešime SD-2 nurodžius, kad išeitinė išmoka jam neapskaičiuota, pastarajam buvo suteiktas bedarbio statusas ir Skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. NI_SP1-398 nuo 2016 m. sausio 13 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. VSD 2016 m. vasario 26 d., t. y. po nedarbo socialinio draudimo išmokos K. G. paskyrimo ir išmokėjimo, pateikė elektroninį prašymą „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ Nr. 18-1529, kuriame nurodė, kad K. G. apskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pranešime nurodė, kad duomenys apie apskaičiuotą išeitinę išmoką 2015 m. gruodžio 31 d. pranešime nebuvo nurodyti dėl klaidos.

17. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui neteisingus duomenis, susijusius su K. G. socialinio draudimo pabaiga, todėl jam neteisėtai ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 31 d. buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atsakovas nesutiko, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl jo kaltės, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo darbo biržą buvo informavęs apie apskaičiuotą išeitinę išmoką, o pareiškėjas žinojo K. G. atleidimo pagrindą ir jo darbo stažą, todėl turėjo žinoti ir apie apskaičiuotą išmoką.

18. Teismas vadovavosi Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Nuostatų 3 punktu, Socialinio draudimo įstatymo 14 straipsniu ir pažymėjo, kad nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog, skirdamas nedarbo socialinio draudimo išmoką, VSDFV teritorinis skyrius vadovaujasi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, už kurių teisingumą atsako duomenis teikiantis asmuo, t. y. draudėjas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka K. G. buvo paskirta remiantis atsakovo 2015 m. gruodžio 31 d. pateiktais duomenimis, kad išeitinė išmoka trečiajam suinteresuotam asmeniui neapskaičiuota. Tikslindamas šiuos duomenis, atsakovas pats pripažino, kad buvo padaryta klaida. Teismas nesutiko, kad Skyrius turėjo įvertinti K. G. atleidimo teisinį pagrindą bei turimą darbo stažą ir nuspręsti, kad jam apskaičiuota 6 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes jam nesuteikta teisė interpretuoti Registre esančius duomenis. Tiek darbo birža, tiek Skyrius vadovavosi būtent atsakovo pateiktais duomenimis ir iki 2016 m. vasario 26 d. neturėjo teisinio pagrindo jais abejoti.

19. Teismas neneigė Skyriaus pareigos veikti aktyviai, tačiau sprendė, kad šiuo atveju atsakovas nepagrįstai visą naštą siekė perkelti pareiškėjui ir taip išvengti atsakomybės už savo veiksmų neteisėtumą. Pažymėjo, kad atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, turinti darbuotojus, atsakingus už personalo tvarkymą, t. y. ir duomenų registrams teikimą, todėl jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

20. Teismo vertinimu, neteisėti atsakovo veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų pateikimas – yra nustatyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo padaryta žala, apie kurios dydį ir susidarymo priežastį atsakovui buvo žinoma, tačiau jis geranoriškai nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos negrąžino.

21. Pagal Socialinio draudimo įstatymą socialinio draudimo išmokų permokų išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis (18 str. 1, 2 d. ir 36 str. 6 d.). Teismas vertino, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo paskirta įstatymų nustatyta tvarka pagal atsakovo pateiktus duomenis (socialinio draudimo pabaigą), kurie vėliau paties VSD iniciatyva buvo patikslinti.

22. Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas – iš atsakovo VSD priteistina 190,92 Eur K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

III. 23. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Teismas netinkamai (per siaurai) įvertino administracinės bylos faktines aplinkybes. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai vertino tik vieno duomens (išeitinės išmokos) klaidingą pateikimą kaip neteisėtą, žalos susidarymą nulėmusį veiksmą. VSD teisingai nurodė atleidimo teisinį pagrindą, kuris neatsiejamai susijęs su DK 140 straipsniu, numatančiu atleidžiamam darbuotojui išeitinės išmokos mokėjimą. VSDFV turėjo informaciją, jog K. G. VSD yra išdirbęs daugiau kaip 12 metų, todėl turėjo numatyti, kad jam turėjo būti skirta ir mokama 3 mėnesių išeitinė išmoka. Be to, pats K. G. informavo darbo biržos darbuotoją, jog jam yra skirta išeitinė išmoka. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti Registrui pateiktų duomenų teisingumu.

23.2. VSD suklydimas pateikiant duomenis nepagrįstai įvertintas kaip neteisėti veiksmai, nes šiuo atveju įvyko techninė klaida. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2010 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje N. A502-321/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2992/2012).

23.3. Teismas nepaisė pareiškėjo pareigos veikti aktyviai, nes būtent jis yra atsakingas už nedarbo ir kitų socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą bei skyrimą. VSD nuomone, teismas netinkamai aiškino Nedarbo socialinio draudimo įstatymo ir Socialinio draudimo įstatymo nuostatas dėl socialinio draudimo išmokų skyrimo bei VSDFV teritorinių skyrių atsakomybės šiame procese. VSDFV teritorinis skyrius turi pareigą veikti aktyviai, apdairiai ir rūpestingai, turi įvertinti turimų duomenų ir pateiktų dokumentų visumą ir nustatyti visas objektyvias aplinkybes, reikšmingas išmokai skirti, o ne mechaniškai apskaičiuoti išmoką pagal Registre esančių duomenų dalį. Tiek darbo birža, pateikdama ne visus turėtus duomenis VSDFV, tiek atitinkamas VSDFV teritorinis skyrius, neįvertinęs visų objektyvių aplinkybių, veikė neapdairiai ir nerūpestingai, kas lėmė nepagrįstą išmokos skyrimą.

24. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, atstovaujamas VSDFV Vilniaus skyriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsiliepime pažymi, kad skirdamas nedarbo išmokas, VSDFV teritorinis skyrius vadovaujasi Registro duomenimis. Socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudėjų pareiga Valstybinio socialinio draudimo įstaigoms teikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Teismas teisingai nurodė, kad nedarbo išmoka K. G. buvo paskirta remiantis atsakovo 2015 m. gruodžio 31 d. pateiktais duomenimis, kad išeitinė išmoka šiam asmeniui neapskaičiuota, o tikslindamas minėtus duomenis, atsakovas pripažino, kad buvo padaryta klaida. Akcentuoja, kad Registro duomenų interpretavimo teisė VSDFV teritoriniams skyriams nėra suteikta. Pažymi, jog bylų, kuriose buvo priimtos apeliaciniame skunde atsakovo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos, todėl mano, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamai bylai nėra aktuali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

27. Pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo VSD 190,92 Eur K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

28. VSD 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė pranešimą Nr. 18-13635 apie apdraustojo K. G. socialinio draudimo pabaigą, nurodydamas, kad iš darbo K. G. atleistas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. ir išeitinė išmoka neapskaičiuota.

29. K. G. nuo 2016 m. sausio 5 d. įregistruotas darbo biržoje, o Skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. NI_SP1-398 nuo 2016 m. sausio 13 d. jam paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka.

30. VSD 2016 m. vasario 26 d. pateikė elektroninį prašymą „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ Nr. 18-1529, kuriame nurodė, kad K. G. apskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

31. Įvertinęs patikslintus duomenis, VSDFV Vilniaus skyrius patikslino Registro duomenis, o Skyrius 2016 m. kovo 22 d. sprendimu NI_SP5-574 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 31 d. K. G. nepagrįstai išmokėjus nedarbo socialinio draudimo išmoką, susidarė 190,92 Eur permoka.

32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus prašymą tenkino. Priteisė VSDFV Utenos skyriui iš atsakovo VSD 190,92 Eur K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

33. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad ne jis, o VSDFV teritorinis skyrius yra atsakingas dėl susidariusios nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos susidarymo.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti konstatavo, jog VSDFV teritorinis skyrius, siekdamas sugrąžinti išmokėtas lėšas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, vykdo šio fondo lėšų panaudojimo priežiūrą, kuri savo esme yra dalis VSDFV funkcijų vykdymo. Todėl šioje srityje kylantys ginčai yra administracinio teisinio pobūdžio ir yra teismingi administraciniams teismams (žr. 2016 m. liepos 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-42/2016). Aptariamą Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų panaudojimo priežiūrą VSDFV vykdo pagal specialiąją teisės normą – Socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, nustatantį atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, todėl tokios žalos atsiradimas ir atlyginimas vertintinas pagal CK 6.246–6.249 straipsnių nuostatas.

35. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio (2012 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. XI-2306 redakcija) 1 dalį nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

36. Pagal Nuostatų (2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija) 60 punktą neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 61 punkte (2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1172 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, jog nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

37. Remiantis Socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) 18 straipsnio 1 dalimi juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1844 redakcija) numatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

38. Pagal Socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

39. Socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos.

40. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė VSDFV teritoriniam skyriui neteisingus duomenis, susijusius su K. G. socialinio draudimo pabaiga, todėl jam neteisėtai ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 31 d. buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pateikti neteisingi duomenys nėra, atsakovas tai pripažino pats pateikdamas 2016 m. vasario 26 d. elektroninį prašymą „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ Nr. 18-1529, kuriame nurodė, kad K. G. apskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kad anksčiau pateikiant duomenis buvo padaryta klaida. Tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl jo kaltės.

41. Atsižvelgus į aptartas teisės aktų nuostatas ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius pagrįstai bei teisėtai susidariusią nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką reikalauja priteisti iš atsakovo VSD, nes ginčo atveju ši permoka susidarė dėl atsakovo kaltės pateikiant klaidingus duomenis apie tai, kad K. G. nebuvo skirta išeitinė išmoka, ir byloje nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė jam teisės aktais numatytą pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai patikrinant dokumentus, kuriais grindžiamos jo administruojamos socialinio draudimo išmokos.

42. Minėto vertinimo nepaneigia faktas, kad VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikta informacija apie K. G. atleidimo teisinį pagrindą. Nors atsakovas mano, jog VSDFV teritorinis skyrius turėjo įvertinti K. G. atleidimo teisinį pagrindą bei turimą darbo stažą ir nuspręsti, kad jam apskaičiuota 6 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, tačiau minėtas faktas dėl atleidimo pagrindo visais atvejais savaime nepagrindžia išeitinės išmokos realaus mokėjimo. Šiuo atveju lieka nepaneigta galimybė, kad tarp šalių, pavyzdžiui, yra kilęs teisinis ginčas dėl atleidimo ar išeitinės išmokos mokėjimo. Todėl gavęs duomenis dėl K. G. atleidimo remiantis DK 129 straipsniu ir nurodžius, jog išeitinė išmoka nebuvo apskaičiuota, Skyrius neturėjo pagrindo abejoti jų pagrįstumu. Be to, minėti duomenys dėl išeitinės išmokos neskyrimo K. G. buvo įrašyti ir Registre, kurio duomenimis Skyrius yra įpareigotas vadovautis (Nuostatų 3 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Skyrius vadovavosi būtent atsakovo pateiktais duomenimis ir iki 2016 m. vasario 26 d. neturėjo teisinio pagrindo jais abejoti.

43. Taigi nors pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vertinti jam pateiktus dokumentus (pagal analogiją žiūrėti pareiškėjo minimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje N. A502-321/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2992/2012), tačiau ši pareiga negali būti absoliutinama, nes Socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato pareigą ir draudėjams pateikti teisingus duomenis apie apdraustuosius. Nagrinėjamu atveju susiklosčius situacijai, kai nebuvo pagrindo abejoti pateiktos informacijos tikslumu ir identifikuoti netikslumus, pareiškėjas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais ir Registre įrašytis duomenimis.

44. Pažymėtina ir tai, kad po pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių (2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje N. A502-321/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2992/2012) priėmimo pasikeitė teisinis reguliavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1551 išdėsčius Nuostatus nauja redakcija (įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.), Nuostatų 61 punkte buvo įtvirtinta nauja norma, kuri numatė, jog nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

45. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė