9650f26b-c79d-4e1c-9b31-bb5de9d8af1f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-710-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00201-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.3.11; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1608-866/2017, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kidus“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovams R. S. ir A. M. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė BUAB „Kidus“ bankroto administratorius M.

K. teismo prašė:

1) UAB „Kidus“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu;

2) atsakovams R. S., A. M. apriboti teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

3) solidariai iÅ¡ atsakovų BUAB „Kidus“ priteisti 29 808,27 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio priėmimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko iÅ¡vykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Bankroto administratorius nurodė, kad įmonė jau 2014 metais buvo nemoki, įmonės vadovai tikėtinai siekė pasisavinti (pasisavino) įmonės turtÄ , laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2014-08-31 iÅ¡grynindami avansu gautas lėšas, nepagrindžiant jų panaudojimo. Ä®monės vadovai taip pat tinkamai nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus (jie pateikti tik vienÄ kartÄ už 2013 metus); be to, bankroto administratoriui per nustatytÄ terminÄ neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, taip pažeidžiant Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ .

Å iais argumentais bankroto administratorius prašė įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 ir 5 p.).Atsižvelgiant į tai, kad laiku nebuvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o po jos iÅ¡kėlimo – bankroto administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, praÅ¡yta atsakovams taikyti sankcijÄ â€“ apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 3 iki 5 metų (Ä®BÄ® 10 str. 14 d.).Bankroto administratoriaus teigimu, praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimo sumÄ sudaro įmonės balanse už 2013 metus nurodyta turto vertė 12 600,21 Eur (43 506 Lt) ir iÅ¡ banko sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2014-08-31, kuomet įmonės vadovu buvo A.

M., iÅ¡gryninta 17 208,06 Eur (59 416 Lt) suma, nurodant, kad bankroto administratoriui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys Å¡ios sumos panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms.Atsakovas R. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jis įmonės vadovu tapo 2014-09-01, tačiau faktiÅ¡kai įmonei niekada nevadovavo, Å«kinės veiklos nevykdė, apie įmonės veiklÄ , turtÄ ir dokumentus nieko nežino. Atsakovo teigimu, A. M. pasinaudojo R. S. priklausomybe alkoholiui, neteisėtai gavo jo paraÅ¡Ä . Å ias aplinkybes patvirtina medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, Utenos apylinkės prokuratÅ«ros 2016 m. gegužės 17 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nustatyta, kad A.

M., pasinaudodamas R. S. priklausomybe alkoholiui, privertė pasiraÅ¡yti prisipažinimÄ dėl tariamai įvykdytos vagystės. Atsakovas taip pat nurodė, kad žalos įmonei atsiradimo laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kuomet įmonei vadovavo A. M..BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas A. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, įmonės vadovu nebebuvo nuo 2014-09-01, todėl neturėjo jokių pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

1) BUAB „Kidus“ bankrotÄ pripažino tyčiniu;

2) buvusiam BUAB „Kidus“ vadovui A. M. apribojo teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

3) iÅ¡ A. M. BUAB „Kidus“ priteisė 26 716,56 Eur dydžio žalos atlyginimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo R. S., nustatęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu R. S. atliekamiems veiksmams įtakos galėjo turėti priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat, teismo vertinimu, R. S. buvo tik fiktyvus įmonės vadovas, neįgyvendinęs ir nesiekęs įgyvendinti savo teisių nei kaip akcininkas, nei kaip vadovas.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie R. S. finansinę padėtį, patvirtinančiÄ , kad įmonės įsigijimo metu jis tam neturėjo pakankamai lėšų, taip pat duomenų apie pinigų (10 000 Lt) perdavimÄ A. M. nebuvimÄ . Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pasikeitus įmonės vadovui nebuvo jokio piniginių lėšų judėjimo įmonės sÄ skaitose, o pinigai, kurių panaudojimo tikslingumas nepagrįstas, iÅ¡gryninti A. M. vadovavimo laikotarpiu, taip pat, kad perdavęs įmonę A.

M. parengė 2014-09-05 įgaliojimÄ veikti įmonės interesais. Å iuo metu atsirado ir visi (iÅ¡skyrus VSDFV) įmonės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai. Teismo vertinimu, R. S. bÅ«nant tik fiktyviu vadovu, kuris neperėmė įmonės turto, dokumentų, nevykdė veiklos, taip pat neatliko jokių tyčinių neteisėtų veiksmų, sankcijų jam taikymas neatitiktų protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų.Teismas įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 ir 5 dalies punktuose įtvirtintus požymius, nustatęs, kad įmonės turtas ir (ar) dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai teikti tik už 2013 metus, duomenys apie iÅ¡grynintas lėšas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nepateikti.

Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, o įmonės valdymo organai netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu.Teismas nesutiko su bankroto administratoriaus pozicija, kad įmonės balansas už 2013 metus patvirtina jos nemokumÄ , byloje nesant duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog visos balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus buvo pradelsti.

Kita vertus, teismas pažymėjo, kad įvertinus patvirtintus finansinius reikalavimus bankroto byloje, matyti, kad jie visi (iÅ¡skyrus VSDFV 227,96 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ ) buvo pradelsti ir atsirado iki įmonės pardavimo 2014 m. rugsėjo 1 d. Todėl sprendė, kad pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo turėjo A. M.. Pastarajam neįrodžius, kad jis R. S. perdavė įmonės turtÄ ir dokumentus, taip pat nustačius, kad A. M., turėdamas pareigÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas A.

M. taikė Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ â€“ apribojo jo teisę penkerius metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad įmonė privesta prie bankroto vien A. M. veiksmais. Teismas nurodė, kad Å¡io atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninta 17 208,06 Eur, nesant duomenų apie Å¡ių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės tikslams, taip pat, kad jis sudarydavo sutartis dėl paviljonų statybos, kurių pagrindu buvo įneÅ¡ami avansiniai mokėjimai, tačiau sutartys nevykdytos, avansai panaudoti nenustatytais tikslais.

Tai patvirtina atsakovo kaltus veiksmus bei priežastinį ryšį su atsiradusia žala. Teismas, apskaičiuodamas iÅ¡ A. M. priteistinos žalos dydį, nesutiko su bankroto administratoriaus praÅ¡ymu priteisti ne tik iÅ¡ įmonės sÄ skaitų iÅ¡grynintų pinigų sumÄ , kurių panaudojimo tikslingumas nenustatytas (17 208,06 Eur), tačiau ir visÄ 2013 metų balanse nurodytÄ Ä¯monės turto vertę (12 600,21 Eur arba 43 506 Lt). Teismas iÅ¡ balanse nurodyto įmonės turimo turto atėmė per vienerius metus gautinas sumas (7 586 Lt) bei 3 089 Lt, kurias sudarė atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys.

Teismas pažymėjo, kad nors Å¡ie rodikliai balanse įtraukiami į įmonės turimÄ turtÄ , tačiau negali bÅ«ti priskirti prie realiai valdomo turto vertės, dėl kurio neiÅ¡saugojimo įmonei padaryta žala. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patirtos žalos dydį sudaro iÅ¡grynintos piniginės lėšos (17 208,06 Eur) ir 9 508,5 Eur balanse nurodytų piniginių lėšų neiÅ¡saugojimas.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde atsakovas A.

M. teismo prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti;

2) bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog apeliantas netinkamai vykdė (nevykdė) savo, kaip įmonės vadovo, pareigų. Byloje esantys duomenys (2014-09-05 pinigų ir įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, Juridinių asmenų registro duomenys) patvirtina, kad 2014-09-01 UAB „Kidus“ vadovu tapo R. S., todėl nuo Å¡io momento apeliantui nekilo pareiga vykdyti įsipareigojimų įmonei, kartu ir tvarkyti įmonės buhalterijÄ .

Dėl Å¡ios priežasties A. M. neturėjo nei galimybių, nei pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir (ar) dokumentus. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nevertino. Tik tinkamai nustačius asmens buvimo įmonės vadovu laikotarpį, galima nustatyti, kuriam vadovui ir kokios pareigos kilo ir kuris jų neatliko.Teismas nepagrįstai konstatavo įmonės bankrotÄ esant tyčiniu. Viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų – tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

Kaip minėta, apeliantas bankroto bylos UAB „Kidus“ kėlimo laikotarpiu įmonei nevadovavo, tačiau teismas to nevertino. Vien formaliais pagrindais padarytos iÅ¡vados neturėtų bÅ«ti vertinamos kaip tyčinis įmonės bankrotas. Pagal teismų praktikÄ net ir nuostolingi įmonei sandoriai nereiÅ¡kia įmonės privedimo prie bankroto, nenustačius vadovų nuoseklių tyčinių veiksmų, siekiant įmonės bankroto.Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę teikė bankroto administratoriaus pateiktiems paaiÅ¡kinimams ir duomenims, o apelianto pateiktų įrodymų visapusiÅ¡kai neiÅ¡analizavo ir dėl jų nepasisakė, taip pat nenurodė argumentų, dėl kurių jie yra atmestini.Nesutiktina su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad R. S. buvo tik fiktyvus įmonės vadovas, faktiÅ¡kai neperėmęs dokumentų, nevykdęs veiklos, priklausomas nuo alkoholio.

Å ios iÅ¡vados padarytos iÅ¡imtinai remiantis atsakovo R. S. bei bylos baigtimi suinteresuotos liudytojos O. S. paaiÅ¡kinimais, neiÅ¡analizavus ir neįvertinus kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad R. S. UAB „Kidus“ akcijas įsigijo 2014-06-01, įmonės vadovu tapo 2014-09-01. Be to, R. S. UAB „Kidus“ akcijų įsigijimo metu buvo ir UAB „Roda forest“ direktorius. Tai patvirtina, kad jis supranta įmonės vadovo teises ir pareigas, taip pat, kad jam, perkant UAB „Kidus“ akcijas, perimant įmonės turtÄ ir dokumentus, nebuvo kliūčių suvokti savo veiksmus.

Byloje esanti medicininė pažyma iÅ¡duota 2014-09-29, t. y. jau po akcijų įsigijimo ir R. S. tapimo įmonės vadovu. Pažymėtina, kad byloje nepaneigtas apelianto pateiktas 2014-09-05 pinigų ir įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių Å¡io dokumento nevertino kaip įrodymo, darydamas iÅ¡vadÄ dėl dokumentų neperdavimo R. S..Vien tai, kad pasikeitus vadovams įgaliojimÄ veikti įmonės vardu turėjo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad jis perėmė ir įmonės vadovo pareigas.Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo atsirado iki 2014-09-01 (apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu) dėl to, kad iki Å¡io momento buvo pradelsti įmonės turimi įsipareigojimai, kurie patvirtinti bankroto byloje.

Byloje esanti 2014-08-21 UAB „Sikstana“ paviljono gamybos rangos sutartis galiojo ir po įmonės turto ir dokumentų perdavimo R. S., t. y. įmonių tarpusavio įsipareigojimai nebuvo pasibaigę (įsipareigojimai užsakovui turėjo bÅ«ti atlikti preliminariai iki 2014-10-30). Apeliantui nustojus vadovauti įmonei, jis neturėjo pareigos domėtis sutarčių vykdymu.Apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad pinigai, nuimti nuo įmonės sÄ skaitos, buvo panaudoti įmonės tikslais, tačiau teismas Å¡ių parodymų nevertino, dėl jų, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepasisakė.

Apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo vykdomos pareigos ir Juridinių asmenų registrui buvo teikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 metus. Jam nuo 2014-09-01 nebebuvus įmonės vadovu, apeliantas neturėjo pareigos teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 ir vėlesnius metus. Dėl Å¡ios priežasties jam nekilo pareiga ir bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ .Teismas nepagrįstai žalÄ priteisė iÅ¡ apelianto. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad A.

M. bÅ«tų kaltas dėl įmonės tapimo nemokia, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ar kt., nes jis pareigų įmonei nebeturėjo nuo 2014-09-01.Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė, kodėl priteistÄ 26 716,56 Eur dydžio sumÄ laiko įmonei padaryta žala ir iÅ¡ ko ji susideda. Apeliantas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad iÅ¡gryninti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklos tikslais. Nesant kitų duomenų, paneigiančių Å¡iÄ apelianto pozicijÄ , nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteista 17 208,06 Eur žalos atlyginimo.

Be to, nepaneigtas ir į bylÄ pateiktas 2014-09-05 įrodymas dėl dokumentų ir turto perdavimo kitam atsakovui.NeaiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nuimtas 17 208,06 Eur dydžio pinigines lėšas sudėjo su įmonės balanse turėtomis 9 508,5 Eur dydžio piniginėmis lėšomis. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar balanse nurodyta piniginių lėšų suma nėra tapati nuimtai pinigų sumai.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta sankcija dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia į bylÄ pateiktas 2014-09-05 pinigų ir įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Teismas taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių apeliantui nusprendė taikyti griežčiausiÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ BUAB „Kidus“ bankroto administratorius praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas ginčui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas R.

S. teismo praÅ¡o atsakovo A. M. skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsakovui R. S. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Nurodo, kad apeliaciniu skundu siekiama, jog byloje nustatyti faktai ir surinkti įrodymai bÅ«tų vertinami kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė civilinio proceso teisės normų, sprendimÄ priėmė remdamasis įrodymų visetu, o apelianto teiginiai dėl netinkamai iÅ¡tirtų ar įvertintų faktų rodo jo siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Taip pat nesutiktina, jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino tyčinį įmonės bankrotÄ reglamentuojančias teisės normas ar pažeidė įrodymų tyrimo ar vertinimo taisykles.

Atsakovas R. S. įrodė, o teismui užteko duomenų įsitikinti, kad jis buvo tik fiktyvus bendrovės vadovas, neatliko jokių veiksmų (nedavė nurodymų, nepildė dokumentų, nesudarinėjo sandorių, nežinojo, kur yra įmonės buveinė, neatstovavo bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, nedisponavo piniginėmis lėšomis). Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai apskaičiuotos ir priteistos žalos dydžio. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).Byloje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Juridinių asmenų registro patvirtina, kad UAB „Kidus“ įsteigta          2013-09-05.

Laikotarpiu nuo 2013-09-04 iki 2013-09-24 įmonės direktorė buvo N. S. (Juridinių asmenų registre registruota nuo 2013-09-05 iki 2013-10-18); laikotarpiu nuo 2013-09-24 iki 2014-09-01 vadovas buvo A. M. (registruota 2013-10-18 iki   2014-10-09); laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo – R. S. (Juridinių asmenų registruota nuo 2014-10-09 iki 2016-03-14).Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3836-866/2016, pagal VMI prie FM pareiÅ¡kimÄ UAB „Kidus“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M.

K. (nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 4 d.). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinti įmonės antrosios ir trečiosios eilės kreditorių ir jų 22 627, 54 Eur dydžio finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi buvusiam UAB „Kidus“ vadovui R. S. skirta 1 000 Eur bauda už dokumentų bankroto administratoriui neperdavimÄ . Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankroto administratorius 2016-06-20 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas BUAB „Kidus“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, įmonės vadovams taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ , taip pat iÅ¡ jų solidariai priteisti 29 808,27 Eur dydžio žalos atlyginimÄ .

Tyčinis įmonės bankrotas ir sankcijos įmonės vadovams taikymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su bankroto bylos neinicijavimu laiku, dokumentų bankroto administratoriui neperdavimu, finansinės atskaitomybės neteikimu Juridinių asmenų registrui, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su tinkamu įstatyme įtvirtintų įmonės vadovų pareigų neatlikimu, o praÅ¡ymas solidariai atlyginti žalÄ â€“ pinigų nuo įmonės sÄ skaitos nuėmimu, nesant duomenų apie jų panaudojimÄ Ä¯monės veiklos tikslams, taip pat dokumentų ir turto įmonės bankroto administratoriui neperdavimu, žalos dydį siejant su per laikotarpį nuo 2013-11-06 iki 2014-08-31 iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos paimtų piniginių lėšų suma (59 416 Lt (17 208,06 Eur)) bei 2013 metų balanse nurodyto turimo įmonės turto verte (43 506 Lt (12 600,21 Eur)).Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. bankroto administratoriaus reikÅ¡tus reikalavimus buvusiam įmonės vadovui R.

S. atmetė nustatęs, kad jis buvo tik fiktyvus įmonės vadovas; sumažino praÅ¡omos priteisti žalos dydį atimdamas sumas, nurodytas balanse, kurių įmonė realiai neturėjo ir negalėjo turėti (debitorių skolas ir nebaigtas vykdyti sutartis, atsargas, iÅ¡ankstinius mokėjimus); įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais, o A. M. penkerius metus apribojo teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.Apeliaciniame skunde A.

M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek dėl jo atžvilgiu taikytos sankcijos, tiek dėl žalos priteisimo ir jos dydžio, atsakingų asmenų nustatymo, nurodydamas, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino bylos aplinkybes bei įrodymus. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Dėl bylos nagrinėjimo formosApeliaciniame skunde praÅ¡oma bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Pagal bendrÄ jÄ CPK 322 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, bylų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta raÅ¡ytinio proceso tvarka, o žodinis bylos nagrinėjimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu teismas pripažįsta, jog jis yra bÅ«tinas. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos.Dėl tyčinio įmonės bankroto ir sankcijos taikymo pagrįstumoBankroto administratorius įmonės bankrotÄ prašė pripažinti tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (valdymo organų netinkamas pareigų vykdymas) dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, tokiu bÅ«du didinant kreditorių įsipareigojimus, taip pat Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl to, kad, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, kurių neturėdamas bankroto administratorius negali nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, o Juridinių asmenų registrui neteikti įmonės finansinę atskaitomybę patvirtinantys įrodymai.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymas įmonės vadovams iÅ¡ esmės grįstas analogiÅ¡ko pobÅ«džio aplinkybėmis.Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Å io įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d.).Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Taigi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 str. 1 d.). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Pagal BAÄ® 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus Å«kio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. BAÄ® 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , jų teikimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 p.). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1–2 p.). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. 2-217-370/2015).Pažymėtina, kad sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ svarbi įmonės valdymo aplinkybių visuma (įmonės vadovų, akcininkų veiksmų (ne)tinkamumas), tačiau nei Ä®BÄ® normos, nei jas aiÅ¡kinanti teismų praktika nereikalauja nustatyti, kuris iÅ¡ įmonės valdymo organų atliko veiksmus, atitinkančius Ä®BÄ® įtvirtintus tyčinio bankroto požymius ir (ar) prezumpcijas, t. y. nustatyti kaltus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl tyčinio įmonės bankroto ginantis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakingų už dokumentų neperdavimÄ asmenų (netinkamu) nustatymu, vertintini kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės.Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad bankroto administratoriui nei turtas, nei dokumentai perduoti nebuvo. Už Å¡ios pareigos, nustatytos tiek Ä®BÄ®, tiek teismo nutartimi, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, nevykdymÄ paskutinis įmonės vadovas R.

S. nubaustas 1 000 Eur bauda. Be to, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui neteikti nei už 2014 metus, nei už 2015 metus. Bankroto administratoriaus teigimu, jis, neturėdamas šių duomenų, negali tinkamai atlikti bankroto administratoriui įstatymu pavestų funkcijų, o kreditorių finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje negali būti patenkinti dėl įmonės vadovų netinkamo įmonės valdymo, buhalterinės apskaitos praradimo ir (ar) netinkamo tvarkymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės (kurios nėra ginčijamos ir apelianto) patvirtina, kad įmonė buvo valdoma aplaidžiai, joje tinkamai nevesta buhalterija, tinkamai ir laiku neteikti finansinės atskaitomybės dokumentai vieÅ¡iesiems registrams, dėl to negalima nustatyti bendrovės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatų, turto sudėties, tokiu bÅ«du yra apsunkinama bankroto procedÅ«ra. Å ios nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p., 5 p.).

Argumentų, paneigiančių Å¡iuos byloje nustatytus faktus, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 ) teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobÅ«džio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovÄ , kad jis tinkamai vykdytų Ä®BÄ® jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo ir dėl to vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y.

Å¡ia norma siekiama apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymas galimas nustačius bent vienÄ iÅ¡ neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų:

1) buvęs vadovas nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, 2) po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ , 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedÅ«ras (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016). Sprendžiant, ar taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytÄ teisės nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimÄ , bÅ«tina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).Pirmosios instancijos teismas griežčiausiÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalies dispozicijoje įtvirtintÄ sankcijÄ taikė tik A.

M. atžvilgiu nustatęs, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu atsirado visi, iÅ¡skyrus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinį reikalavimÄ , patvirtinti ir nepatenkinti įmonės bankroto byloje, todėl jis turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki          2014-09-01, taip pat dėl dokumentų neperdavimo fakto.Apeliantas skunde nesutinka su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo motyvu, nurodo, kad jis R. S. perdavė veikiančiÄ Ä¯monę su turtu ir vykdytinais įsipareigojimais, o perduoti dokumentus bankroto administratoriui neturėjo pareigos, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu nebuvo įmonės vadovas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais, kuriuos paneigia į bylÄ pateikti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Sprendžiant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog dar A. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu jam kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (t. y. iki 2014-09-01), pagrįstumÄ vertintinas įmonės balansas, taip pat į bylÄ pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis piniginių lėšų judėjimÄ .IÅ¡ įmonės balanso už 2013 metus matyti, kad įmonė turėjo turto už 43 506 Lt, visÄ jį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 3 089 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 7 586 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 32 831 Lt).

IÅ¡ UAB „Kidus“ „Swedbank“, AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2013-01-01–2014-12-31 matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09-01 į įmonės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 44 278,61 Lt suma, iÅ¡imta 44 657,77 Lt suma, taigi, darytina iÅ¡vada, kad įmonė piniginių lėšų 2014-09-01 turėjo turėti 52 451,84 Lt (15 191,1 Eur) (32 831 Lt pagal balansÄ + 44 278,61 Lt įneÅ¡ta į banko sÄ skaitÄ â€“ 44 657,77 Lt iÅ¡imta (atsiskaityta) iÅ¡ banko sÄ skaitos) + 20 000 Lt, bylos duomenimis, įmokėtų į įmonės kasÄ grynaisiais (UAB „Sikstana“ avansas).Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2016-01-01) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkte (įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės nemokumas, kaip pagrindas iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 9 str. 7 d. 1 p.), nustatinėjamas pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje pateiktÄ Ä¯monės nemokumo sampratÄ , kuri apibrėžiama kaip bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pagal nuosekliai formuojamÄ teismų praktikÄ , įmonės finansinę atskaitomybę atspindinčiame dokumente – balanse – įraÅ¡yta per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai, negali bÅ«ti tapatinama pradelstiems įmonės įsipareigojimams, o tokia iÅ¡vada turi bÅ«ti grindžiama papildomais įrodymais (pvz., kreditorių sÄ raÅ¡u su įsipareigojimais ir jų įvykdymo terminais ir (ar) kt. objektyviais duomenimis), pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų mastÄ , kuris yra reikÅ¡mingas santykyje su įmonės turimu turtu, sprendžiant dėl įmonės nemokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį.

Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatant įmonės (ne)mokumÄ , debitorių skolos nėra įskaičiuojamos į turimÄ turtÄ , nesant duomenų apie realiÄ jų atgavimo galimybę.Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. M. pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dėl įmonės nemokumo, pagrįstai nesivadovavo vien tik įmonės balanse už 2013 metus nurodytomis įmonės mokėtinomis sumomis, o vertino finansinių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto byloje, atsiradimo momentÄ ir aplinkybes.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinti Å¡ie įmonės antrosios ir trečiosios eilės kreditoriai:

1) VSDFV Vilniaus skyrius su 227,96 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, VMI prie FM su 1 944, 18 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, UAB „Sikstana“ su 6 634,38 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, H. V. su 5 717, 46 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, D. N. su 8 103, 56 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Ä®monės kreditorių sÄ raÅ¡as patikslintas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi (VMI prie FM pakeista VÄ® Turto banku). IÅ¡ viso patvirtintų ir nepatenkintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma įmonės bankroto byloje sudaro 22 627, 54 Eur.IÅ¡ VMI prie FM pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kartu su juo pridėtų įrodymų, taip pat praÅ¡ymo patvirtinti finansinį reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad prievolė mokesčių administratoriui atsirado už mokestinį laikotarpį, kuomet įmonės vadovu buvo A.

M. (2014-06-01–2016-08-31).H. V. finansinis reikalavimas buvo grindžiamas 2014-04-29 su UAB „Kidus“ sudaryta Paviljono gamybos rangos sutartimi, jos pagrindu į įmonės sÄ skaitÄ pervestu avansu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių, kuriuo iÅ¡ UAB „Kidus“ H. V. priteista 8 000 Lt negrÄ Å¾into avanso, 2 100 Lt žemės sklypo nuomos mokesčio, 5 363 Lt už padidėjusias paviljono statybos iÅ¡laidas, 576 Lt delspinigių, 235,39 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, 1 411 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad H. V. 8 000 Lt avansÄ pervedė 2014 m. balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, todėl, pagal sutarties 1 punktÄ , darbai preliminariai turėjo bÅ«ti baigti 2014 m. birželio pradžioje–viduryje, tačiau, kaip konstatuota sprendime už akių, UAB „Kidus“ įsipareigojimų neįvykdė. H. V. bankroto administratoriui skirtuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad bendravo su A. M., o laiku neįvykdžius prisiimtų prievolių, su juo susisiekti tapo praktiÅ¡kai neįmanoma, nes į skambučius ir elektroninius laiÅ¡kus atsakinėjama nebuvo; nuvykus į UAB „Kidus“ buveinės vietÄ , jos ten nerado.D.

N. finansinis reikalavimas buvo grindžiamas 2014-02-01 sudaryta Paviljono gamybos rangos sutartimi, jos pagrindu į įmonės sÄ skaitÄ pervestu avansu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimu už akių, kuriuo iÅ¡ UAB „Kidus“ D. N. priteista 5 502,78 Eur negrÄ Å¾into avanso, 1 737,72 Eur nuostolių ir 863,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kildinamų iÅ¡ neįvykdytos sutarties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad avansas buvo sumokėtas laikotarpiu nuo 2014-02-04 iki 2014-02-04, todėl pagal sutarties 1 punktÄ , darbai turėjo bÅ«ti baigti apytiksliai 2014 m. kovo mėn. pradžioje.

Kreditorė paaiÅ¡kinime nurodė, kad A. M. pradėjo vengti kalbėti telefonu, neatsakė į skambučius, todėl 2014 m. birželio 4 d. pasirašė sutartį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo su UAB „Credit law“.UAB „Sikstana“ finansinis reikalavimas buvo grindžiamas 2014 m. rugpjūčio 21 d. rangos sutartimi ir 2014-08-21 kasos pajamų orderiu Nr. 00018, kuriuo UAB „Kidus“, atstovaujama direktoriaus A. M., priėmė 20 000 Lt avansÄ pagal sutartį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu, kuriuo iÅ¡ UAB „Kidus“ UAB „Sikstana“ naudai priteista 5 792,4 Eur avanso, 69,51 Eur delspinigių, 579,24 Eur nuostolių atlyginimo už neįvykdytÄ sutartį ir 193,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Darbai pagal sutarties 1 punktÄ preliminariai turėjo bÅ«ti baigti iki 2014 m. spalio 10 d., tačiau jie neįvykdyti.Å ių bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų atsiradimo pagrindas, kreditorių nurodomos aplinkybės, jog iÅ¡imtinai buvo bendraujama su buvusiu įmonės direktoriumi A.

M., kuris, jų teigimu, pradėjo vengti bendradarbiauti ir neįvykdė sutarčių, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog minėtų finansinių reikalavimų atsiradimo pagrindas sietinas bÅ«tent su A. M. veiksmais (neveikimu). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Sikstana“ finansinį reikalavimÄ priskyrė kaip jo vadovavimo laikotarpiu atsiradusiems pradelstiems įsipareigojimams, nes sutartis galiojo iki 2014 m. spalio 10 d., t. y. ji turėjo bÅ«ti įvykdyta jau po vadovų faktinio pasikeitimo, tačiau Å¡iuos skundo argumentus dėl apelianto tinkamo prisiimtų pareigų vykdymo paneigia tiek UAB „Sikstana“ byloje esantys paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad bÅ«tent A.

M. pradėjo vengti bendrauti su UAB „Sikstana“ direktoriumi, po to, kai artėjant sutarties vykdymo terminui buvo kreiptasi praÅ¡ant parodyti, kaip vyksta darbai, tiek paties teisme apklausto atsakovo parodymai, jog nors tiksliai neatsimena, kiek nebaigtų vykdyti sutarčių įmonė, keičiantis vadovams turėjo (apytiksliai 3–4), tačiau jos nebuvo vykdomos, o direktoriumi tapus R. S., teigė nežinantis, kas vyko su įmone, nors į bylÄ yra pateiktas 2014-09-05 pasiraÅ¡ytas įgaliojimas (galiojimo terminas iki 2018-01-01), kuriuo R.

S. įgaliojo darbuotojÄ A. M. atstovauti įmonę, turėti paraÅ¡o teisę, naudoti įmonės antspaudÄ ir atlikti visus veiksmus, susijusius su įmonės valdymu ir:

1) atstovauti visose valstybinėse, savivaldybės art visuomeninėse institucijose, taip pat santykiuose su komerciniais bankais, muitinėmis, kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, bendrovėmis, juridiniais ar fiziniais asmenimis, nepriklausomai nuo jų statuso ar priklausomybės;

2) sudaryti, pakeisti, nutraukti sutartis (įskaitant, bet neapsiribojant, paskolų, kreditavimo, paslaugų, teisinių paslaugų, taip pat sutartis dėl produkcijos pirkimo, pardavimo, tiekimo ir kitokias sutartis);

3) įsigyti bet kokį turtÄ (įskaitant ir turtines teises) bei tÄ turtÄ naudoti, valdyti bei juo disponuoti, kiek to nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai;

4) gauti pinigus, taip pat mokėti pinigus bet kokioje valstybinėje ar privačioje organizacijoje, banke fiziniams asmenims ir kt.;

5) tvarkyti ir disponuoti sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis bet kuriame banke; atidaryti visų rÅ«Å¡ių sÄ skaitas bet kuriame banke;

6) sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant įstatymų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, nuostatas;

7) atlikti teisinius veiksmus ir atstovauti teismuose ir kitose ne teismo institucijose;

8) gauti, pateikti visus dokumentus (prašymus, pažymas ir pan.), reikalingus bet kokiam aukščiau paminėtam veiksmui atlikti;

9) pasirašyti bet kokius dokumentus;

10) atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡iais pavedimais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (įmonės turėtÄ turtÄ ) kartu su paskaičiuotais pradelstais įsipareigojimais pagal sutartis, atsiradusiais iki įmonės vadovų pasikeitimo, taip pat mokestinę nepriemokÄ VMI prie FM, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ teigdamas, kad iki vadovų pasikeitimo momento buvęs įmonės vadovas A. M. turėjo vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Kidus“ iÅ¡kėlimo, nes įmonės padėtis atitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ nemokumo sampratÄ .

IÅ¡vadÄ dėl įmonės faktinio nemokumo A. M. vadovavimo laikotarpiu padaryti pakanka net ir į pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojant UAB „Sikstana“ finansinio reikalavimo.Å ios įstatymo įtvirtintos pareigos nevykdymas yra pakankamas pagrindas taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ .Be to, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su R. S. socialine padėtimi, tiek liudytoja apklaustos R. S. motinos parodymai apie sÅ«naus gyvenimo bÅ«dÄ ir padėtį, tiek įmonės perdavimo jam aplinkybės, per trumpÄ laikÄ pasiraÅ¡ant aukščiau minėto turinio įgaliojimÄ , iÅ¡ esmės suteikiantį teisę A.

M. toliau neribotai veikti įmonės vardu, taip pat duomenų byloje apie tai, kad R. S., perėmęs įmonės valdymÄ , bÅ«tų vykdęs kokiÄ nors veiklÄ , ėmęsis kokių nors veiksmų, nebuvimas, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad R. S. buvo tik fiktyvus įmonės vadovas, neturėjęs galimybių nei įsigyti įmonę (sumokėti 10 000 Lt už akcijas A. M. seseriai, kuri buvo įmonės akcininkė), nei turėjęs tikslų įmonei vadovauti. Vien į bylÄ pateiktas ranka suraÅ¡ytas (nors Å¡alių ir pasiraÅ¡ytas) 2014-09-05 įmonės dokumentų ir pinigų priėmimo-perdavimo aktas, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visetÄ , pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikytas kaip įrodymu, patvirtinančiu A.

M. įrodinėjamÄ aplinkybę dėl minėtų įmonės dokumentų perdavimo R. S.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Ä®BÄ® įtvirtinta pareiga perduoti dokumentus bankroto administratoriui tenka paskutiniam įmonės vadovui, tačiau konstatavus, kad nei įmonės dokumentai, nei turtas tikėtinai R. S. nebuvo perduoti, už Å¡ios pareigos pažeidimÄ , tinkamos buhalterinės apskaitos nevedimÄ , kaip ir savalaikį įmonės bankroto bylos nekėlimÄ , sankcija pagrįstai nubaustas A.

M..Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai vadovavosi tik A. M. nepalankiais įrodymais, neatsižvelgė, kad liudytoja apklausta O. S. (R. S. motina), yra galbÅ«t suinteresuota bylos baigtimi, o į bylÄ pateikta 2014-09-29 pažyma iÅ¡duota jau po akcijų įsigijimo ir R. S. tapimo įmonės direktoriumi. Be to, apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad R. S. yra ir kitos įmonės UAB „Roda Forest“ direktorius.Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, netenkindamas bankroto administratoriaus reikalavimų R. S. atžvilgiu ir civilinę atsakomybę taikydamas A. M., vertino byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus (2014-09-29 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicinos dokumentų, charakterizuojančiÄ medžiagÄ , nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nustatytas aplinkybes, R. S. padarytus administracinius teisės pažeidimus bÅ«nant neblaiviam), Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojos parodymus, kurie, teismo vertinimu, leido daryti iÅ¡vadÄ dėl R.

S. priklausomybės alkoholiui, lėmusios atitinkamų veiksmų atlikimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių duomenų pakako iÅ¡vadai dėl atsakomybės (kartu ir sankcijos) R. S. netaikymo padaryti. Apelianto argumentus, jog 2014-09-29 medicininė pažyma, iÅ¡duota po R. S. tapimo įmonės akcininku ir vadovu, neįrodo jo priklausomybės alkoholiui, paneigia pačios pažymos turinys (joje nurodoma, kad pacientas daug metų vartojo alkoholį, ne kartÄ buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje).

Savo ruožtu liudytojų parodymai yra viena iÅ¡ faktinių įrodinėjimo priemonių (CPK177 str. 2 d.), o, kaip minėta, tam tikras faktas ar aplinkybė vertinami kaip įrodyti, jeigu jie patvirtinami pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad liudytojos O. S. parodymais buvo remiamasi kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Toks pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas bei jo pagrindu padarytos iÅ¡vados atitinka bylos medžiagÄ , nepažeidžia proceso teisės normų, todėl negali bÅ«ti laikomas kaip pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad teismas būtų nepagrįstai atsisakęs remtis atsakovo A. M. įrodymais ir (ar) argumentais. Priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybė dėl R. S. buvimo UAB „Roda forest“ direktoriumi buvo įvertinta ir dėl jos pasisakyta (nustatyta, kad įmonė jokios veiklos nevykdo), o vien tai, kad šis faktas neatitiko apelianto įrodinėtinos pozicijos dėl R. S. asmeninių savybių, jo prisiimtų veiksmų suvokimo, nereiškia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A.

M. taikė griežčiausiÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ (apribojo teisę penkerius metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo ir (ar) kolegialaus valdymo organo pareigas) Å¡io sprendimo nemotyvuodamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamame sprendime tiesiogiai nenurodyta motyvacija dėl griežčiausios sankcijos taikymo, tačiau ji atsispindi (iÅ¡plaukia) iÅ¡ teismo sprendimo turinio (motyvacijos), nustatytų aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžių procesinio pobÅ«džio pažeidimų, galinčių keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatyta, o taikyta sankcija, nagrinėjamu atveju, laikytina kaip atitinkanti proporcingumo ir teisingumo principus (CPK 185 str.). Dėl civilinės atsakomybės taikymo įmonės valdymo organams ir priteistinos žalos dydžioBankroto administratorius teismo prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 29 808,27 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad 2013 metų balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 43 506 Lt (12 600,21 Eur), tačiau, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , Å¡is turtas bankroto administratoriui neperduotas, nepateikti duomenys, patvirtinantys turto panaudojimÄ bendrovės veikloje. Bankroto administratoriaus turimais duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2014-08-31 iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 59 416 Lt (17 208,06 Eur) suma, kurios panaudojimas įmonės veiklos tikslais neįrodytas.Pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ dėl žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies – iÅ¡ A.

M. BUAB „Kidus“ priteisė 26 716,56 Eur žalos atlyginimo (iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus 17 208,06 Eur ir įmonės balanse nurodytÄ 2013 metų pabaigoje turėtÄ piniginių lėšų sumÄ â€“ 9 508,5 Eur).Apeliantas nesutinka ne tik su civilinės atsakomybės jam taikymu, bet ir su priteistos žalos dydžiu.Ä®statyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinos sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 str.).

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1 – 4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).Pažymėtina, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

Asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė tapo faktiÅ¡kai nemoki, įmonės dokumentai ir turtas labiau tikėtina, kad R.

S. perduotas nebuvo, 2014-09-05 pasirašytas įgaliojimas (jo turinys) (žr. į šios nutarties 47 p.) vertintinas kaip tolesnio vadovavimo įmonei išlaikymo (disponavimo įmonės turtu ir dokumentais) įforminimo būdas, patvirtinantis, kad faktiniu vadovu išliko A. M., įsipareigojimai kreditoriams (išskyrus VSDFV) atsirado (buvo kildinami) iš laikotarpio, kuomet įmonei vadovavo A. M., kreditoriai, teikdami savo finansinius reikalavimus, nurodė, kad bendravo tik su A. M., kuris, paėmęs avansus pagal sudarytas sutartis, įsipareigojimų neįvykdė, nustojo bendrauti.

Be to, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ UAB „Kidus“ banko sÄ skaitos „Swedbank“, AB, patvirtina, kad iÅ¡ esmės piniginių lėšų judėjimas pasikeitus įmonės vadovams, nevyko (nuo sÄ skaitos buvo nuraÅ¡ytos tik Swedbank, AB už kortelės mokestį ir VSDFV, o įneÅ¡ta ir Darbo biržos už įdarbinimÄ subsidijuojant). SÄ skaitos likutis 2014-12-31 pabaigoje – - 49 Lt. Pinigų panaudojimo faktas (tiek avansų, tiek kt. nuimtų lėšų) įmonės veiklos tikslais neįrodytas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimai kreditoriams pagal sutartis, iÅ¡ kurių buvo paimti avansai, neįvykdytos.

Vien apelianto žodinis teigimas, kad lėšos buvo naudojamos įmonės veiklos tikslams, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, nėra pakankamos šiam faktui įrodyti, nepateikus jokių kitų šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 str.). Bankroto administratoriaus teigimu, dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui neįmanoma nustatyti įmonės turtinės padėties, patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina tyčinį įmonės vadovo A.

M. fiduciarinių pareigų įmonei ir imperatyvių pareigų (perduoti dokumentus) pažeidimÄ , lemiantį civilinės atsakomybės jam taikymÄ , o kartu ir priežastinį ryšį tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė žalos apskaičiavimo mechanizmo ir dydžio. Pirmosios instancijos teismas detalizavo, dėl kokių priežasčių ir kokiomis sumomis mažina bankroto administratoriaus praÅ¡ytÄ priteisti žalÄ .

Be to, byloje nustačius apelianto neteisėtus veiksmus, dėl kurių neįmanoma patenkinti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų, įmonės bankroto administratoriui neperėmus nei įmonės dokumentų, nei turto, o iÅ¡raÅ¡ui iÅ¡ UAB „Kidus“ banko sÄ skaitos patvirtinant, kad piniginių lėtų judėjimas vyko tik A. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė tiek 2013 metų balanse nurodytÄ pinigų sumÄ , tiek iÅ¡ sÄ skaitos per laikotarpį nuo 2013-11-06 iki 2014-08-31 A.

M. nuimtus pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2014-01-01 A. M. nuimta pinigų suma (24 206 Lt) nesidubliuoja su 2013-01-01 – 2013-12-31 balanse nurodytu įmonės turimų piniginių lėšų likučiu, nes laikytina, kad Å¡is balanse nurodomas turtas buvo apskaičiuotas po įvykusių Å«kinių operacijų, o Å¡ioje byloje apskaičiuojant įmonės turėtÄ turtÄ (žr. į bylos 37 p.) nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-01 įmokėtų ir iÅ¡mokėtų iÅ¡ sÄ skaitos piniginių lėšų sumos yra panaÅ¡aus dydžio.

Be to, pažymėtina, kad sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio iš A. M. priteistos tik tos pinigų sumos, kurios buvo išgrynintos bankomatuose (lėšos, kurios tikėtinai buvo reikalingos veiklai vykdyti, neįskaičiuotos į žalos dydį). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo priteistinos žalos iš A. M. dydį.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoCPK 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismui nepateikus pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ A. M. valstybės naudai nepriteistinos.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas byloje iÅ¡tirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu ir tinkamu Ä®BÄ®, CK normų taikymu, todėl naikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                            Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                         Alvydas PoÅ¡kus                         Â