2018-12-05 Nr. AB-22263-3-61-3-04180-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-818-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04180-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-86; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 68-102 dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 24 d. skundo; 3) Mokestinės ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. S-161 (7-115/2014).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus apskrities VMI 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-86 dėl VMI 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 68-102 dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 24 d. skundo ir MGK 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. S-161 (7-115/2014) dalis dėl delspinigių priskaičiavimo ir sumažino PVM delspinigius iki 7 415,68 Eur (25 604,87 Lt), GPM delspinigius iki 3 350,90 Eur (11 570 Lt). Kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui VMI, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI dėl sprendimų panaikinimo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-14-497/2017 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00015-2011-3).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 9 d. gautu prašymu pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolio S. M. vykdomą išieškojimą, kol bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje, apie tai informuojant atsakovą. Pareiškėjas taip pat prašė antstolį S. M. įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir išreikalauti iš atsakovo sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo keičiamos ir / ar sumažinamos prievolės pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, kaip tai nurodyta raštu Nr. (23.4-08)RNAV-5627, ir VMI 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (21.193E)RKD.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atnaujino administracinę bylą ir, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą prašymą, jo netenkino bei sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-14-497/2017 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00015-2011-3).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 12 d. gautu prašymu pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolio S. M. vykdomą išieškojimą, kol bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje, apie tai informuojant atsakovą. Pareiškėjas taip pat prašė antstolį S. M. įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir išreikalauti iš atsakovo sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo keičiamos ir / ar sumažinamos prievolės pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, kaip tai nurodyta raštu Nr. (23.4-08)RNAV-5627, ir VMI 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (21.193E)RKD.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi atnaujino administracinę bylą ir, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. pateiktus prašymus, jų netenkino bei sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-14-497/2017 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00015-2011-3).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. spalio 17 d. paduotame atskirajame skunde dėl 2018 m. spalio 15 d. nutarties panaikinimo pateiktus duomenis, 2018 m. spalio 17 d. nutartimi 2018 m. spalio 15 d. nutartį panaikino ir nutarė pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. prašymus spręsti atskira nutartimi iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi atnaujino administracinę bylą ir, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. pateiktus prašymus, nutarė pareiškėjo prašymus tenkinti iš dalies: išaiškinti VMI, Vilniaus apskrities VMI ir kitiems asmenims (be kita ko, antstoliui S. M.), kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), kad joks priverstinis išieškojimas, nepaisant kokius papildomus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (forma FR0497) priima mokesčių administratoriai, nepasibaigus mokestiniam ginčui, kuris vyksta šioje administracinėje byloje, negali būti vykdomas; išaiškinti pareiškėjui, kad antstolio veiksmai skųstini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, kad reikalauti juos stabdyti galima bendrosios kompetencijos teisme; kitų pareiškėjo 2018 m rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. pateiktuose prašymuose suformuluotų prašymų šioje stadijoje nespręsti (netenkinti); sustabdyti administracinę bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-14-497/2017 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00015-2011-3).

Teismas pabrėžė, kad antstolio veiksmai skųstini CPK nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad intervencija į antstolio veiksmus, juos stabdant, yra bendrosios kompetencijos teismo dalykas. Vadovaudamasis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimis, pažymėjo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas, nepasibaigus mokestiniam ginčui, negali būti vykdomas. Jokio priverstinio išieškojimo negali vykdyti ir antstoliai. Todėl prašymai sustabdyti antstolio veiksmus išieškojimo procese, taip pat įtraukti antstolį į šią administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu netenkinti, nes antstolio veiksmai skųstini CPK nustatyta tvarka, o paties antstolio pareigoms ir teisėms ši administracinė byla jokios įtakos neturi.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyti argumentai neleido teismui anksčiau rašyti tokio papildomo argumento, kad, esą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad antstolis kokius nors išieškojimo veiksmus apskritai šiuo metu vykdo, nes tai būtų kišimasis į bendrosios kompetencijos teismų veiklą. Kita vertus, pareiškėjas savo iniciatyva pateikė antstolio 2018 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą, todėl teismas informuos antstolį apie šią bylą ir MAĮ 110 straipsnio nuostatų įpareigojimą asmenims, be kita ko, antstoliams.

Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo procesiniai prašymai šioje stadijoje nesprendžiami (netenkinami), nes ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, o byla atnaujinta spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo / netaikymo klausimui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu, pateiktu 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir MAĮ 110 straipsniu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra išspręstas tik iš dalies. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo priimti įpareigojančią, bet ne išaiškinančią nutartį. Teismas nepagrįstai atsisakė informuoti antstolį apie vykstantį ginčą nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas, akcentuodamas teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, pažymi, kad teismo prašė išreikalauti į bylą ginčo dalyką apsprendžiančius įrodymus.

Pareiškėjas prašymu, pateiktu 2018 m. lapkričio 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas prašymu, pateiktu 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašo, atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus ir priimti naujus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, kurie keistų ginčijamus byloje sprendimus, nes esamo mokestinio ginčo rėmuose teisingumo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolio S. M. vykdomą išieškojimą, kol bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje, netenkinti pareiškėjo prašymai įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu antstolį S. M. bei išreikalauti į bylą įrodymus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo procesinius klausimus dėl įrodymų išreikalavimo ir antstolio S. M. įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Kitos pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo pagal ABTĮ normas nėra skundžiamos apeliacine tvarka ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalis, kuria netenkinti pareiškėjo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo ir trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo, negali būti apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą objektu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą šioje dalyje nutrauktinas.

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria buvo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad tokia nutarties dalis yra nepagrįsta, nemotyvuota, neįpareigojanti, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra išspręstas tik iš dalies.

Skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartyje nurodyta, kad tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip antstolio veiksmų išieškojimo procese sustabdymo taikymas, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas.

Pareiškėjas, prašydamas sustabdyti antstolio S. M. vykdomą išieškojimą, būtent ir prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės išspręsti šį pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir priimti sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ar jų netaikyti, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš esmės neišsprendė, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalis dėl minėto pareiškėjo prašymo išsprendimo naikintina ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikintina ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas.

Perdavus klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjo 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktų prašymų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo panaikinti ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė