964c1903-7d5e-4082-b662-874a96a4e77c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12-196/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00888-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.3.1.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saudara“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-50-431/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saudara“ ieÅ¡kinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Å iaulių bankas, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saudara“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 133 805 Eur žalos atlyginimo, iÅ¡ kurių suinteresuotam asmeniui Å iaulių bankui, AB turėtų bÅ«ti iÅ¡mokama nepadengta kredito dalis, likusiÄ jÄ dalį iÅ¡mokant ieÅ¡kovei, 2 462,01 Eur delspinigių nuo 2016 m. vasario 7 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; priteisė ieÅ¡kovei UAB „Saudara“ iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 65 873,50 Eur draudimo iÅ¡mokos, 1 212,07 Eur delspinigius, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme (2016-05-18) iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl draudimo iÅ¡mokos mažinimo bei priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės pilnÄ draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kinį patenkinant visa apimtimi; panaikinti sprendimo dalį dėl iÅ¡laidų, susijusių su apmokėjimu už teismo ekspertizės atlikimÄ bei eksperto dalyvavimÄ teismo posėdžiuose priteisimo iÅ¡ apeliantės atsakovės naudai bei priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio pateikiant apeliacinį skundÄ sumokėjimo; priteisti iÅ¡ atsakovės visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Grįsdama praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodė, kad nuo to momento, kai vėjo jėgainė buvo sugadinta audros metu, įmonė veiklos nevykdo, nes vienintelė veikla buvo vėjo jėgainės gaminamos elektros energijos realizavimas. IÅ¡ pateikiamo 2017 m. įmonės veiklos balanso matyti, jog vienintelės pajamos buvo gautos realizavus metalo lauÅ¾Ä , likusį po vėjo jėgainės avarijos, t. y. 2 121 Eur. Todėl apeliantė neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį, tačiau tai neturėtų bÅ«ti kliÅ«tis ginti savo teisėtus interesus teisminiu bÅ«du.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Saudara“ praÅ¡ymÄ atleisti nuo žyminio mokesčio atmetė; nustatė procesinį terminÄ iki 2018 m. lapkričio 9 d. sumokėti už teikiamÄ apeliacinį skundÄ 1 263 Eur žyminį mokestį ir sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti į bylÄ .

5. Teismas konstatavo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas turi teisę iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovę nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas ieÅ¡kovei nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, nustatęs, kad apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti suma yra 69 181,43 Eur, ir nuo jos turi bÅ«ti sumokėtas 1 263 Eur žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovė UAB „Saudara“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Apeliantė Å¡iam momentui yra sumokėjusi 200 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies praÅ¡o atleisti. 6.2. Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis. Tikslinga apeliantę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, jai bÅ«tų užkirstas kelias ginti savo interesus, nes įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, įmonės vadovas asmeninėmis lėšomis sumokėjo dalį žyminio mokesčio, prieÅ¡ingu atveju – finansiÅ¡kai stipresnė Å¡alis, t. y. atsakovė, įgautų pranaÅ¡umÄ civiliniame ginče, dėl kurio apeliantė yra pateikusi apeliacinį skundÄ , nes apeliantei bÅ«tų užkirsta teisė tolesniam bylinėjimuisi ir savo interesų atstovavimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl naujų įrodymų 8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2018 m. spalio 30 d. mokėjimo kvitÄ apie 200 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ .

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

10. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas gali turėti reikÅ¡mės teisingam klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo iÅ¡sprendimui, jis priimamas ir vertintinas visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste. Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų 11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti suma yra 69 181,43 Eur, ir nuo jos turi bÅ«ti sumokėtas 1 263 Eur žyminis mokestis, Å¡ios iÅ¡vados apeliantė neginčija. Taip pat apeliantė neginčija ir teismo iÅ¡vados, jog pateikdama apeliacinį skundÄ nesumokėjo žyminio mokesčio, o praÅ¡ymo atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Atskirajame skunde iÅ¡ esmės nėra teikiama jokių nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, nurodomi argumentai dėl teisės į savo interesų gynimÄ bei formuluojamas praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, apeliantei sumokėjus 200 Eur žyminio mokesčio.

13. Apeliantė teisi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingÄ dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei bÅ«tinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ , numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl Å¡ių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartÄ pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, tačiau kartu jis turi paskirtį saugoti antrÄ jÄ proceso (ginčo) Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti iÅ¡laidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent žyminio mokesčio dydis turėtų bÅ«ti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumÄ ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bÅ«tina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo praÅ¡oma atleisti bylos Å¡alį, proporcingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).

15. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Ä®statymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias turėtų bÅ«ti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

16. Pažymėtina, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibÅ«dina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys: informacija iÅ¡ bankų, turtÄ registruojančių registrų. RealiÄ turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sÄ naudos (iÅ¡laidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė savo praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui argumentavo tuo, kad dėl vėjo jėgainės avarijos įmonė veiklos nebevykdo, ir jÄ vykdyti galimybių nebuvo, todėl įmonė negavo jokių pajamų, vienintelės gautos pajamos tik už metalo lauÅ¾Ä â€“ 2 121 Eur. Tačiau, kaip minėta, žyminio mokesčio sumokėjimo galimybė nėra siejama vien su gaunamomis pajamomis, bet su turtine padėtimi apskritai. Apeliantės pateiktas balansas už 2017 metus patvirtina, kad įmonė tuo laikotarpiu turėjo turto už 24 899 Eur; naujesnių duomenų, aktualių klausimo iÅ¡sprendimo laikotarpiui, apeliantė nepateikė, taip pat argumentams, kad ji nevykdo komercinės veiklos, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog viena vertus vien tik pateikto 2017 m. balanso duomenys neleidžia spręsti apie dabartinę (aktualiÄ ) apeliantės turtinę padėtį, ir daryti iÅ¡vadÄ egzistuojant pagrindui atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kita vertus, pateikti duomenys bei mokėtino žyminio mokesčio dydis nesuponuoja iÅ¡vados, jog apeliantė objektyviai negali sumokėti didesnės dalies žyminio mokesčio, nei yra sumokėjusi (200 Eur), t. y. kad apeliantė nepajėgi sumokėti likusios 1 063 Eur žyminio mokesčio dalies.

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio trÅ«kumams paÅ¡alinti pasibaigė, kol Å¡is klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naujÄ terminÄ iki 2018 m. sausio 24 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Saudara“ naujÄ terminÄ iki 2018 m. sausio 24 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 063 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ bei pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimÄ patvirtinančius duomenis.

Teisėjas Konstantinas Gurinas