2018-01-16 Nr. AB-1476-3-61-3-04120-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-55-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04120-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti jai išduotą 2013 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą į 3 119 rublių neteisėtu ir jį panaikinti bei priteisti jai 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ir išaiškino, kad pareiškėja turi teisę ieškinį dėl 2013 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir žalos, galimai padarytos neteisėtais notarės A. P. veiksmais, priteisimo įstatymų nustatyta tvarka teikti bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos teisme keliamas ginčas susijęs su paveldėjimo santykiais, kurie reglamentuojami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas dėl 2013 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Remdamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, teismas nustatė, kad ginčas dėl žalos, galimai padarytos neteisėtais notarės A. P. veiksmais išduodant pareiškėjai 2013 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėja R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės įpareigojant Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti nagrinėti jos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad Kauno miesto 15-asis notarų biuras yra valstybės valdžios institucija, kurios darbuotojas notaras jai išdavė neteisėtą aktą – 2013 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą, dėl notarų biuro darbuotojo neteisėtų veiksmų atsirado žala, todėl, pareiškėjos manymu, ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsniu, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notaras nėra viešojo administravimo subjektas. Jis, nors ir veikdamas, kaip valstybės įgaliotas asmuo, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus atlieka jam priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas