2025-01-29 Nr. AB-1877-3-64-3-01253-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-104-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01253-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ECO FISH LT“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ECO FISH LT“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ECO FISH LT“ (toliau – ir Bendrovė) NMA naudai 82 287 Eur skolą, priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 13 033,95 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 18 d., nuo 13 561,95 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 2 d., nuo 36 966,05 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. ir nuo 18 725,05 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2024 m. spalio 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą, tenkino NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti UAB „ECO FISH LT“, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo UAB „ECO FISH LT“ turtines teises arba pinigines lėšas, esančias jos atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 82 287,00 Eur dydžio sumai.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, o teismui nusprendus patenkinti NMA prašymą, prašė išdėstyti 82 287 Eur sumokėjimą 24 mėnesiams.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė tvirtinti tarp pareiškėjo NMA ir atsakovo UAB „ECO FISH LT“ sudarytą 2024 m. spalio 28 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurios 3 punkte nurodyta: „3. Atsakovės atžvilgiu Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės lieka galioti iki visiško atsiskaitymo su NMA, t. y. iki bus visiškai apmokėta likusi 82 903,20 Eur suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško atsiskaitymo su NMA“; nutraukti bylą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – areštuoti UAB „ECO FISH LT“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo UAB „ECO FISH LT“ turtines teises arba pinigines lėšas, esančias jos atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 82 287,00 Eur dydžio sumai – palikti galioti iki visiško atsiskaitymo su NMA pagal patvirtintą Taikos sutartį.

III. Atsakovas UAB „ECO FISH LT“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo atmesti.

Atsakovas nesutinka su Taikos sutarties ir 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties 3 punktu, pagal kurį Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės lieka galioti iki visiško atsiskaitymo su NMA, t. y. iki bus visiškai apmokėta likusi 82 903,20 Eur suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos iki visiško atsiskaitymo su NMA.

Atsakovas teigia, kad pasirašydamas Taikos sutartį ir prašydamas ją patvirtinti nesuprato Taikos sutarties 3 punkto. Atsakovas negalėjo pasinaudoti advokato pagalba, nes advokatas nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 3 d. buvo išvykęs atostogų į užsienį, o taikos sutartis buvo patvirtinta rašytine tvarka. Atsakovas pasitikėjo pareiškėjo, kaip valstybinės valdžios įstaigos, protingumu ir sąžiningumu, todėl pasirašydamas Taikos sutartį pagrįstai tikėjosi, kad siurprizinių ir nelogiškų sąlygų taikos sutartyje nebus.

Atsakovas nurodo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo nustatyta: 1) arešto eiliškumas (visų pirma areštuoti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus) ir 2) arešto mastas (82 287 Eur ribose), tačiau šią nutartį įregistravus Turto arešto aktų registre, bet antstoliui neatlikus konkretaus turto aprašymo veiksmų, faktiškai šiuo metu yra areštuotas visas UAB „ECO FISH LT“ turtas – tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, tiek lėšos sąskaitoje (rezervuota 82 287 Eur sąskaitoje esanti suma). Atsakovo vertinimu, Taikos sutarties 3 punkto absurdiškumas pasireiškia tuo, kad atsakovas negali disponuoti sąskaitoje esančia areštuota 82 287 Eur suma, lieka areštuotas ir kitas jo turtas, ir jis dar turi sumokėti ne tik 82 287 Eur, bet ir palūkanas. Taikos sutartis dėl 82 903,20 Eur išdėstymo buvo pasirašyta tuo tikslu, kad atsakovas galėtų naudotis pinigais savo veiklai vykdyti ir taip uždirbti grąžintinus NMA pinigus. Atsakovo nuomone, negali būti logiškai paaiškinamas 82 287 Eur sąskaitoje užšaldymas ir dar tokios pačios sumos mokėjimas bei palūkanų už atidėjimą mokėjimas. Todėl atsakovas nesutinka su tokia taikos sutartimi, nes jam jos sudaryti nėra jokios prasmės, priešingai, jis tik patirs bereikalingus nuostolius mokėdamas palūkanas, ir dar sąskaitoje laikys areštuotus pinigus. Kadangi taikos sutartimi turi būti šalių suderintos visos sąlygos, t. y. dalis taikos sutarties negali būti patvirtina, todėl turi būti panaikinta visa Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo išspręsti klausimą dėl atskirojo skundo pagal byloje esančius duomenis.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neskundė Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria jam buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, bei 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria netenkintas jo 2024 m. spalio 3 d. prašymas pakeisti (papildyti) taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodant, kad NMA dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per 14 dienų kreiptis į antstolį, o per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

NMA paaiškino, kad, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) raštą bei įvertinusi atsakovo su skundu Ministerijai pateiktus papildomus dokumentus, kurie nebuvo NMA pateikti ir vertinami NMA rengiant ankstesnius atsakymus į atsakovo prašymus dėl sutarčių nutraukimo ir skolos grąžinimo grafiko sudarymo, 2024 m. spalio 17 d. raštu „Dėl atsakymo pateikimo“ (reg. Nr. BR6-6233) informavo atsakovą, jog NMA sutiktų sudaryti taikos sutartį bei nurodė esmines taikos sutarties sąlygas. Atsakovas 2024 m. spalio 17 d. raštu „Dėl skolos su palūkanomis mokėjimo grafiko“ (reg. Nr. BR5.2-18760) (toliau – ir Sutikimas) informavo, kad skolos su palūkanomis grąžinimo grafikas jam yra tinkamas. Atsižvelgdama į gautą Sutikimą, NMA 2024 m. spalio 29 d. raštu „Dėl taikos sutarties pateikimo“ (reg. Nr. BR6-6467), NMA pasirašytą taikos sutartį administracinėje byloje Nr. eI3-14734-1161/2024 (Taikos sutartis) išsiuntė atsakovui pasirašyti. 2024 m. spalio 30 d. atsakovas NMA el. paštu (reg. Nr. BR5.2-19810) pateikė pasirašytą Taikos sutartį. 2024 m. spalio 30 d. NMA bylos šalių pasirašytą Taikos sutartį pateikė Regionų administraciniam teismui, o teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi Taikos sutartį patvirtino bei administracinę bylą nutraukė.

NMA pažymi, kad yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra vienas iš būdų apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus. Prieš parengiant Taikos sutartį atsakovui buvo išsiųstas 2024 m. spalio 17 d. raštas „Dėl atsakymo pateikimo“ (reg. Nr. BR6-6233), kuriame NMA detaliai nurodė esmines taikos sutarties sąlygas, viena jų – jog NMA nesutinka atsisakyti pritaikytų reikalavimo priemonių, kurios taikytos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14734-1161/2024, tačiau NMA galėtų svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių atsisakymo klausimą esant laidavimui, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.76–6.89 straipsniuose. Tokiu atveju NMA vertintų laiduotojo galimybes laiduoti bei pateiktų galutinę NMA poziciją. Atsakovas, susipažinęs su minėtu atsakymu, pateikė Sutikimą, kuriame jokių prieštaravimų dėl šios sąlygos nepareiškė, taip pat nepasisakė ir dėl laidavimo galimybių. Todėl NMA teisėtai ir pagrįstai laikė, jog atsakovui NMA nurodytos esminės taikos sutarties sąlygos yra tinkamos, o atsakovas išreiškė laisvą valią, pateikdamas Sutikimą bei pasirašydamas Taikos sutartį. Nors atsakovas teigia, kad nesuprato Taikos sutarties sąlygų, tačiau į NMA, siekdamas išsiaiškinti kilusius neaiškumus, nesikreipė. Esminės Taikos sutarties sąlygos atsakovui buvo išsiųstos 2024 m. spalio 17 d., o atsakovo advokatas atostogavo nuo 2024 m. spalio 29 d. Taigi atsakovas galėjo ir turėjo visas galimybes pasikonsultuoti tiek su savo advokatu, tiek kreiptis į NMA, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju pats atsakovas, susipažindamas su NMA atsakyme nurodytomis esminėmis Taikos sutarties sąlygomis ir siekdamas suprasti jų esmę bei laisva valia pasirašydamas Taikos sutartį nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

NMA informuoja, jog 2024 m. lapkričio 19 d. gavo atsakovo el. laišką (reg. Nr. BR5.2-21108), kuriame nurodoma, kad atsakovas sutinka su laidavimu, kurį užtikrins L. M. bei A. M.. Kartu pateikti papildomi dokumentai (Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašai). NMA šiuo metu vertina nurodytų galimų laiduotojų galimybes laiduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių pasirašyta Taikos sutartis, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas patvirtino pateiktą šalių pasirašytą Taikos sutartį.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pasirašydamas Taikos sutartį ir prašydamas ją patvirtinti, nesuprato Taikos sutarties 3 punkto, negalėjo pasinaudoti advokato pagalba, nes advokatas nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 3 d. buvo išvykęs atostogų į užsienį, o taikos sutartis buvo patvirtinta rašytine tvarka, atsakovas pasitikėjo NMA, kaip valstybinės valdžios įstaigos, protingumu ir sąžiningumu ir pagrįstai tikėjosi, kad nelogiškų sąlygų Taikos sutartyje nebus. Atsakovo teigimu, Taikos sutartis jam nenaudinga ir nepalanki, jis patirs nuostolių, nes pagal Taikos sutarties 3 punktą lieka galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tokiu būdu atsakovas negali disponuoti sąskaitoje esančia areštuota 82 287 Eur suma, lieka areštuotas ir kitas jo turtas, ir jis dar turi sumokėti ne tik 82 287 Eur, bet ir palūkanas. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo atmesti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Tačiau tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Pažymėtina, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Akcentuotina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 2 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019).

Atsižvelgdama į ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias taikos sutarčių sudarymą administracinių bylų teisenoje, aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą turi būti vertinamas būtent pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių pasirašyta Taikos sutartis, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar teismas turėjo ABTĮ nustatytus pagrindus patvirtinti taikos sutartį, ir – ar tai padarė teisėtai.

Nustatyta, kad proceso šalys pateikė teismui tvirtinti jų pasirašytą Taikos sutartį, kurią elektroniniais parašais pasirašė: 2024 m. spalio 28 d. pareiškėjo NMA atstovas ir 2024 m. spalio 30 d. – atsakovo atstovė. Taikos sutartį teismui tvirtinti pateikė NMA 2024 m. spalio 31 d.

Teismui pateiktos ir skundžiama teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad: „3. Atsakovės atžvilgiu Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės lieka galioti iki visiško atsiskaitymo su NMA, t. y. iki bus visiškai apmokėta likusi 82 903,20 Eur suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško atsiskaitymo su NMA“. Būtent dėl šios Taikos sutarties nuostatos atsakovas ir teigia, kad Taikos sutartis jam nenaudinga ir nepalanki, jis patirs nuostolių, nes tokiu būdu atsakovas negali disponuoti sąskaitoje esančia areštuota 82 287 Eur suma, lieka areštuotas ir kitas jo turtas, jis dar turi sumokėti ne tik 82 287 Eur, bet ir palūkanas, negalint disponuoti lėšomis apsunkinama jo veikla. Atsakovas nurodo, kad jo pasirašyta ir skundžiama teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis (būtent jos 3 punktas) neatitinka jo tikrosios valios, yra jam nenaudinga ir iš esmės pažeidžia jo interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas civilinių santykių dalyvių rūpestingumo principas neabejotinai įgyvendintinas (taikytinas) ir tokiose situacijose, kai administracinių santykių dalyviai pagal ABTĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas savo rizika ir atsakomybe susitaria dėl taikos sutarties ir teikią ją tvirtinti administraciniam teismui. Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikos sutarties šalys, susitardamos dėl taikos sutarties sąlygų ir teikdamos ją tvirtinti pirmosios instancijos administraciniam teismui, turi elgtis rūpestingai, t. y. įsitikinti, ar jų tikroji valia (šiuo atveju – įskaitant dėl teismo paskirtų reikalavimo užtikrinimo priemonių apimties) tinkamai išreikšta taikos sutartyje. Kita vertus, administracinis teismas turi patikrinti, ar jam tvirtinti pateikta taikos sutartis atitinka jos šalių tikrąją valią ir tikruosius ketinimus, t. y. ar šalys tinkamai išreiškė savo valią sutarties sąlygose.

ABTĮ 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad taikos sutartis pridedama prie bylos. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.

Nagrinėjamu atveju Taikos sutartis buvo patvirtinta skundžiama 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Taikos sutartyje, be kita ko, buvo nurodytos ir šios sąlygos: „5. Šalys pripažįsta, jog šia Taikos sutartimi yra išspręstas Byloje kilęs ginčas dėl NMA Prašymo reikalavimo ir Prašymo reikalavimo teisė išnyks tik tada, kai iki 2026 m. rugsėjo 30 d. pagal susidariusios skolos ir apskaičiuotų palūkanų grąžinimo grafiką bus visiškai apmokėta likusi 82 903,20 Eur suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško atsiskaitymo su NMA. 6. Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. 7. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, jog yra susipažinusios su jos sąlygomis ir su jomis sutinka bei įsipareigoja jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią. 8. Šalys patvirtina, jog joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į Teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus jei nebus įgyvendinta šios Taikos sutarties 5 punkte nurodyta sąlyga, bei prašo Teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir nutraukti Bylą. 9. Taikos sutartis įsigalioja ir res judicata galią įgyja įsiteisėjus Taikos sutartį patvirtinančiai Teismo nutarčiai“.

Pažymėtina, kad tarp administracinio ginčo šalių susidariusių administracinių santykių turinį, taip pat su taikos sutarties sudarymu pagal CK principus susijusių santykių šioje Taikos sutartyje turinį sudaro šių teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos, bet ne teisingumo vykdančio administracinio teismo, kaip valdžios institucijos, valdingi įgaliojimai taikyti šalių prašymu reikalavimo užtikrinimo priemones pagal tai numatančias ABTĮ nuostatas. Dėl tokių teismo įgaliojimų vykdymo paprašymo (inicijavimo) taikos sutarties šalys gali susitarti. Tačiau jos negali taikos sutartyje taip detaliai suderinti teismo kompetencijos įgyvendinimui priskirtas nuostatas, kurių patvirtinimas teismo nutartimi iš principo reikštų, kad jomis taikos sutartyje sureguliuoti tik teismui priskirti įgaliojimai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šalių prašymu. Todėl ginčo ir bylos šalys gali taikos sutartimi susitarti tik dėl tokių savo teisių, kurios bus įgyvendinamos ar nuo kurių įgyvendinimo bus susilaikoma prašant teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam tikroje pareiškėjo procesinių reikalavimų atsakovui apimtyje, pvz., tik arešto nekilnojamam turtui, bet ne banko sąskaitose esančioms lėšoms, apimtyje.

Vadinasi, pirmos instancijos teismas, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar abi Taikos sutarties šalys (šiuo atveju – pirmiausia atsakovas) tinkamai suprato taikos sutartimi suderintas reikalavimo užtikrinimo priemonių apimtis tiek nekilnojamam turtui, tiek banko sąskaitose esančioms lėšoms, ir patvirtinęs tokią Taikos sutartį, kuri pati įtvirtina teismo skiriamų reikalavimo užtikrinimo priemonių apimtį, iš principo delegavo taikos sutarties šalims savo išimtinius nedeleguojamus įgaliojimus, kurie gali būti įgyvendinami tik teismo nutartimi pagal šalių prašymą ir tik patikrinus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo apimties atitiktį proporcingumo principui bei šalių tikrajai valiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo tinkamai patikrinta Taikos sutartyje sureguliuotų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo apimties atitiktis proporcingumo principui ir tikrajai atsakovo valiai, be kita ko, ir kitų Taikos sutarties sąlygų kontekste. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovo atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje, nagrinėdamas atsakovo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo, sprendė, kad šis atsakovo prašymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo paduoto atskirojo skundo reikalavimu panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp pareiškėjo ir atsakovo pasirašyta Taikos sutartis, bei atmesti prašymą dėl Taikos sutarties tvirtinimo ir šis prašymas nagrinėtinas kartu su atskiruoju skundu dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties panaikinimo. Dėl to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi aptartas atsakovo prašymas buvo atmestas.

Nustatyta, kad atsakovas UAB „ECO FISH LT“ pateikė 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą pakeisti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodant, kad: areštuojamas atsakovui UAB „ECO FISH LT“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimą užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuojamos atsakovo UAB „ECO FISH LT“ turtinės teisės, esančios pas jį ar trečiuosius asmenis 82 287 Eur dydžio sumai; panaikinamas areštas UAB „ECO FISH LT“ piniginėms lėšoms, esančioms jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose; apie priimtą nutartį informuoti Turto areštų registrą.

Atsakovas 2024 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodė, kad šalys šią bylą buvo užbaigę Taikos sutartimi, tačiau atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl nutarties patvirtinti Taikos sutartį, nes Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės liko galioti, t. y. liko areštuotas visas UAB „ECO FISH LT“ turtas – tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, tiek lėšos sąskaitoje (rezervuota 82 287 Eur sąskaitoje esanti suma), kas viršija arešto mastą ir neleidžia atsakovui UAB „ECO FISH LT“ naudotis piniginėmis lėšomis (įskaitant ir mokėjimus ieškovui). Atsakovas teigia, kad pareiškėjas NMA 2024 m. lapkričio 26 d. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog svarstytų galimybę atsisakyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atsakovas neprieštarauja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės liktų nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui (daiktams), tačiau veiklai vykdyti būtina panaikinti areštą lėšoms, esančioms sąskaitoje, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonės turėtų būti pakeistos.

ABTĮ 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.). Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikytos, visų pirma, atsakovo turtui (nekilnojamam ir kilnojamam), o tik jo nesant arba turint jo nepakankamai, atsakovo turtinėms teisėms ir / ar piniginėms lėšoms, t. y.: areštuoti UAB „ECO FISH LT“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 82 287,00 Eur dydžio sumai.

Atsakovas nei teikdamas atskirąjį skundą, nei 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą pakeisti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja neabejotinas poreikis pakeisti pirmosios instancijos teismo taikytus suvaržymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo prašymas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl taikos sutarties tvirtinimo ir bylos nutraukimo naikintina, taigi atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ECO FISH LT“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir Taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,ECO FISH LT“ 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis