2020-10-07 Nr. AB-18807-3-61-3-03849-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1523-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03849-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) sprendimą „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ Nr. 6079 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. NMA sprendimą „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ Nr. SP1-6115 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamais Sprendimais, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti, prieštaraujantys gero viešojo administravimo principui ir pažeidžiantys pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Paaiškino, kad 2015 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė EKO) už 2015 metus (toliau – ir 2015 m. Paraiška). 2015 m. Paraiška pareiškėjas deklaravo viso 19,71 ha šaltalankių sodų, taip pat kitas kultūras. 2015 m. pareiškėjui buvo išmokėta 28 919,57 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. 2016 m. rugpjūčio 7 d. viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ atliko pareiškėjo deklaruotų laukų patikrą ir nustatė, kad pareiškėjo deklaruoti ir 2013 m. gegužės 20 d. sodinti šaltalankiai yra derantys pavieniai, derlius ypatingai mažas, tarpueiliai nušienauti. Pareiškėjas 2018 m. spalio 12 d. gavo Sprendimą 1, kuriame nurodoma, kad dėl NMA naudojamos Plotinių priemonių 2014–2020 m. administravimo informacinės sistemos klaidos buvo nustatyta, jog buvo išmokėta didesnė paramos suma nei priklauso. 2015 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir nustatyta, kad grąžintina suma pagal Priemonę EKO yra 12 810,15 Eur už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016 m. birželio 1 d. NMA pateikė paraišką pagal programą Priemonė EKO už 2016 metus (toliau – ir 2016 m. Paraiška). Pareiškėjas 2016 m. Paraiškoje deklaravo viso 81,47 ha įvairių auginamų kultūrų, tačiau minėtą paraišką keletą kartų tikslino ir po atliktų pakeitimų galutinis pareiškėjo deklaruotas plotas buvo 83,49 ha. 2016 m. pareiškėjui buvo išmokėta 19 118,42 Eur tiesioginių išmokų. Pareiškėjas 2018 m. spalio 12 d. gavo Sprendimą 2, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui buvo apskaičiuota ir išmokėta viso 17 423,23 Eur, tačiau po pakartotinio vertinimo dėl nustatyto neteisingo deklaravimo ir taikomų sankcijų, nustatyta, kad pareiškėjui turėjo būti išmokėta mažesnė parama, todėl pagal 2016 m. Paraišką susidarė bendra 11 722,76 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma.

4. Pareiškėjas nurodė, kad NMA turi teisę atlikti pakartotinį vertinimą tik tų paraiškų, kurios yra einamųjų metų (šiuo atveju 2018 metų) arba prieš tai ėjusių metų (šiuo atveju 2017 metų) pakartotinį vertinimą, todėl manė, kad NMA pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, atlikdama pakartotinius pareiškėjo 2015 m. ir 2016 m. Paraiškų vertinimus. Pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, kad Sprendimas 2 yra neišsamus ir neaiškus, nes jame nurodoma, jog pareiškėjui skiriama ilgalaikė sankcija, o jos dydis nenurodomas, todėl pareiškėjui nėra žinoma nei kiek jis pagal atsakovo skaičiavimus yra skolingas, nei kaip ši sankcija gali įtakoti pareiškėjo gautinas lėšas pagal vėlesniais metais (2017–2021 m.) teiktas ir teiktinas paraiškas paramai gauti, nes ilgalaikė sankcija gali būti išskaičiuojama trejus metus po pažeidimo nustatymo (šiuo atveju iki 2021 m.). Pareiškėjas taip pat manė, kad atsakovė Sprendime 2 neteisingai apskaičiavo deklaruoto ploto procentinę išraišką ir neteisingai pritaikė ilgalaikę sankciją, nes apskaičiuojant deklaruoto ploto procentinės išraiškos skirtumą skaičiuojamas nuo viso deklaruoto ploto (ne nuo remiamo ploto). Pareiškėjas vertino, kad atsakovas ginčijamuose Sprendimuose turėjo pareiškėjui išaiškinti, kodėl tik po 3 metų pakartotinai buvo atliktas minėtų paraiškų vertinimas, tiksliai ir aiškiai nurodyti kokios sankcijos pagal kokį teisės aktą taikomos ir kaip jos apskaičiuojamos, tačiau to nepadarė.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 13 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus 2015 m. Paraišką, kurioje deklaravo: 82,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 61,23 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonę EKO. Pagal 2015 m. Paraišką pareiškėjui buvo išmokėta 12 810,15 Eur paramos suma pagal Priemonę EKO. 2015 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, nes atsakovui sutikrinus duomenis su sertifikavimo įstaigos pateiktu sertifikatu, nustatyta, kad kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – ir KŽS): KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 19,73 ha KTS (kiti sodai ir daugiamečiai uogynai) plotą, sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardijo kaip „ypatingai mažas derlius‘‘; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 5,00 ha PSU (pirmamečiai ir antramečiai sodai ir uogynai) plotą, sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardijo kaip „ypatingai mažas derlius‘‘, o esant tokiems sertifikavimo įstaigos sertifikuotų laukų įvardinimams, parama už minėtus KŽS turėjo būti neskiriama, todėl Sprendimu 1 buvo nustatyta pareiškėjui grąžintina suma pagal Priemonę EKO 12 810,15 Eur už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius 2016 m. Paraišką. 2016 m. Paraiškos vertinimo metu pareiškėjui buvo apskaičiuota ir išmokėta 17 424,14 Eur suma. NMA pakartotinai įvertino pareiškėjo 2016 m. Paraišką ir priėmė Sprendimą 2, kuriame nustatė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 11 722,76 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Minėta suma susidarė dėl: neteisingai deklaruotos valstybinės žemės 27,15 ha ploto; neįrodytos valdymo teisės į 3,53 ha ploto dalį pagal 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą; žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus nesilaikymo.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2015 ir 2016 m. Paraiškas savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais paramos gavimą, reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už įsipareigojimų nevykdymą. Akcentavo, kad pagal teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, NMA turi teisę susigrąžinti neapgrįstai išmokėtas sumas už ketverius metus, jeigu buvo nustatyti įsipareigojimų pažeidimai. NMA nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie jam pritaikytas ilgalaikes sankcijas bei jų dydį el. paštu ir manė, kad skundžiami Sprendimai yra išsamūs, motyvuoti ir detalūs, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo L. M. skundą patenkino iš dalies. Teismas taip pat panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. SP1- 6115 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ ir įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas priteisė pareiškėjui L. M. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 374,25 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl NMA 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 6079 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir dėl NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. SP1-6115 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija fakto, jog buvo nustatyti deklaravimo pažeidimai ir už juos turi būti pritaikytos sankcijos, tačiau pareiškėjui nėra aiškios sankcijų sumos, jam nėra žinoma kaip atsakovas apskaičiavimo grąžintinas NMA sumas, todėl dėl atsakovo konstatuotų pažeidimų teismas plačiau nepasisakė.

12. Teismas akcentavo, kad skundžiami Sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).

13. Teismas, atsižvelgdamas į Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-282 redakcija) (toliau – ir TI taisyklės) 89 punktą, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir EKO taisyklės), 54.5 papunktį, 61 punktą, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 7.1.3 papunktį, priėjo išvadą, kad atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą 1, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 12 810,15 Eur sumą, gautą pagal 2015 m. Paraiškoje deklaruotą priemonę EKO, nes sertifikavimo įstaigai nustačius pareiškėjo deklaruotuose KŽS laukuose „ypatingai mažas derlius“, pagal EKO taisyklių 54.5 papunktyje nustatytą teisinį reglamentavimą, parama neturėjo būti skiriama. Taigi atsakovas Sprendime 1 pakankamai aiškiai, pagrįstai ir motyvuotai nurodė pareiškėjui grąžinti 12 810, 15 Eur sumą, kurią jis buvo gavęs pagal 2015 m. Paraiškoje deklaruotą priemonę EKO.

14. Iš byloje esančio skundžiamo Sprendimo 2, teismas nustatė, kad pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką buvo apskaičiuota ir išmokėta 17 424,14 Eur suma, kurią sudaro pagrindinės tiesioginės išmokos, žalinimo išmokos, parama pagal MPŪV priemonę bei kompensacinė išmoka pagal priemonę AGRO. Sprendime 2 nurodoma, kad pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma ilgalaikė sankcija už 45,825 ha plotą, žalinimo išmokai – ilgalaikė sankcija už 30,55 ha plotą, o išmokai pagal MPŪV priemonę taikoma papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija už 25,79 ha plotą.

Taip pat nurodoma, kad susidarė šios iš pareiškėjo NMA grąžintinos paramos sumos: 4428,70 Eur pagrindinė tiesioginė išmoka, 3608,43 Eur žalinimo išmoka, 2557,21 Eur išmoka pagal MPŪV priemonę ir 1 128,42 Eur kompensacinė išmoka pagal priemonę AGRO, iš viso 11 722,76 Eur suma, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nenurodoma, kokią sumą sudaro NMA Sprendime 2 taikytos minėtos ilgalaikės sankcijos. Individualiam administraciniam aktui keliamas aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimo ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai.

Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo 2 turinio nėra aišku, kokią dalį bendros grąžintinos 11 722,76 Eur sumos sudaro pareiškėjui Sprendime 2 nurodytos ir taikytos ilgalaikės sankcijos pagal neteisingai deklaruotus plotus. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo 2019 m. sausio 21 d. teismui pateikto NMA 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. BR6-2946293 matyti, kad pareiškėjui pagal 2016 m.

Paraišką skiriama 7 416,79 Eur dydžio galutinė paramos suma. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad ilgalaikės sankcijos už neteisingą plotų deklaravimą pagal programą Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) ir Žalinimo programą, sudaro 2846,32 Eur sumą. Tarp minėtame rašte ir Sprendime 2 nurodomų sumų vyrauja prieštaravimai ir netikslumai, nes iš skundžiame Sprendime 2 nurodytos pareiškėjui apskaičiuotos ir išmokėtos sumos – 17 424,14 Eur, atėmus grąžintinų lėšų – 11 722,76 Eur sumą, matyti, kad pareiškėjui už 2016 m.

Paraišką turėjo būti skiriama 5 701,38 Eur paramos suma, tuo tarpu minėtame rašte nurodoma, kad pagal 2016 m. Paraišką pareiškėjui skiriama galutinė 7 416,79 Eur dydžio paramos suma.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjui pritaikytos ilgalaikės sankcijos buvo nurodytos NMA 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendime, o skundžiame Sprendime 2 jos nenurodytos, nes jis priimtas dėl grąžintinų lėšų, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaip minėta, atsakovo Sprendime 2 taiko pareiškėjui ilgalaikes sankcijas ir nurodo už kokius plotus jos skiriamos, tačiau nenurodo konkrečių už tas sankcijas pritaikytų ir grąžintinų sumų dydžio. Teismo nuomone, kadangi atsakovas Sprendime 2 nurodo pareiškėjui taikomas ilgalaikes sankcijas ir grąžintiną paramos sumą už 2016 m. Paraišką, atsakovas priimdamas individualų teisės aktą, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio nuostatomis bei gero viešojo administravimo principu, turi tiksliai nurodyti pritaikytų ilgalaikių sankcijų dydį pinigine išraiška ir sugrąžintiną skolą.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir Sprendimo 2 turinį, teismas priėjo išvadą, kad iš Sprendime 2 nurodomų sumų nėra aišku kaip jos apskaičiuotos, be to, nenurodyti pareiškėjui pritaikytų ilgalaikių sankcijų dydžiai, todėl NMA Sprendimas 2 teismo naikintinas ir atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pagal Rekomendacijas maksimaliai galima priteisti suma mažintina, taip pat mažintina priteistina sumokėto žyminio mokesčio suma, ir nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 374,25 Eur ((726 Eur + 22,5 Eur) x 50 proc.).

III. 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paliktas galioti NMA 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 6079 (11.2.12E) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą toje dalyje tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

19. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui skunde argumentavo, jog NMA neteisingai aiškina Taisyklių 89 ir Eko taisyklių 61 punktus, kadangi šiuo punktuose yra nurodyta, kad „Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais“, vadinasi, NMA turi teisę atlikti pakartotinį vertinimą tik tų paraiškų, kurios yra einamųjų metų (šiuo atveju 2018 metų) arba prieš tai ėjusių metų (šiuo atveju 2017 metų) pakartotinį vertinimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime šios aplinkybės netyrė ir dėl jos nepasisakė.

Teismas tik perrašė minėtas taisykles, tačiau nesigilino į jų turinį, nors būtent šis pareiškėjos argumentas, skundžiant Sprendimą 1 yra pagrindinis argumentas teigiant, kad Sprendimas 1 yra nepagrįstas. Sprendime 1 nurodoma, kad pakartotinai buvo įvertinta 2015 metų paraiška, t. y. pakartotinis paraiškos vertinimas atliktas po 2 metų ir 9 mėnesių. Pažymėjo, kad Lietuvių kalbos žodyne žodis „ankstesnis” turi reikšmę „pirmiau buvęs, pirmesnis”. Lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas;

šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas. Kita vertus, lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama. Šiame kontekste pareiškėja pažymėjo, kad, kaip savo aktuose (inter alia (be kita ko) 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose) ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt.

Konstatuota ir tai, kad tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos normų ir principų negalima aiškinti remiantis įstatymų leidėjo ir kitų teisėkūros subjektų priimtais aktais, nes taip būtų paneigta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas).

20. Pareiškėjas, vadovaudamasis loginiu teisės aiškinimo metodu, priėjo išvadą, kad įstatymų leidėjas Taisyklių 89 ir Eko taisyklių 61 punkte įtvirtino terminus, per kuriuos NMA turi teisę atlikti pakartotinį paraiškų vertinimą, t. y. nusprendė, kad pakartotinės patikros yra apribojamos laike. Pareiškėjo nuomone, kad jeigu įstatymų leidėjas būtų įtvirtinęs NMA teisę atlikti pakartotinį vertinimą neapribotą laike, taisyklėse nebūtų nurodytas terminas laikotarpiui, per kurį pakartotinis vertinimas gali būti atliktas (t. y. taisyklėje nebūtų žodžių „ankstesniais ar einamaisiais“, ir būtų nurodyta tik tiek, kad NMA turi teisę pateiktas paraiškas vertinti iš naujo. Šiuo atveju įstatymų leidėjas taisyklėse nurodė laikotarpį – periodą, per kurį NMA suteikiama teisė atlikti pakartotinį paraiškos vertinimą, kuris negali būti begalinis.

21. Vadovaujantis lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, žodis „ankstesnis“ šiuo atveju turi būti aiškinamas ir suprantamas, kaip ankstesni metai, buvę prieš atliekamą pakartotinę patikrą, t. y. jeigu pakartotinė patikra atliekama 2018 metais, ankstesni metai suprantami ne kaip 2017, 2016, 2015 ir ankstesnis periodas, o kaip tik 2017 metai, priešingu atveju nebūtų prasmės taisyklėse apibrėžti pakartotinės patikros laike taisyklę.

22. Pareiškėjo nuomone, NMA neturėjo teisės, praleidusi 2 metų terminą, atlikti pakartotinį vertinimą ir pareiškėjui taikyti sankcijas, todėl Sprendimas 1 naikintinas kaip absoliučiai nepagrįsti bei tiesiogiai pažeidžiantys pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

23. Atsakovas NMA pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, pateikdama ir pasirašydama 2015 m. Paraišką, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinusi su TI Taisyklėmis (III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas), bei savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su visais reikalavimais gauti paramą, visais reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus.

25. Nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog „<...> Agentūra turi teisę atlikti pakartotinį vertinimą tik tų paraiškų, kurios yra einamųjų metų (šiuo atveju 2018 metų) arba prieš tai ėjusių metų (šiuo atveju 2017 metų) pakartotinį vertinimą“. Taisyklių 84 punkte nustatyta, kad „Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).“ Analogiškos nuostatos įtvirtintos TI taisyklių 89 punkte, MPŪV taisyklių 41 punkte, AGRO taisyklių 63 punkte, bei EKO taisyklių 61 punkte.

26. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad „sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas <...>“. Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3 p.). Pagal teisinį reglamentavimą, NMA turi teisę susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas, jei buvo nustatyti įsipareigojimų pažeidimai, už ketverius metus, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai pakartotinai vertino Pareiškėjo 2015 m. Paraišką ir priėmė Sprendimą1.

27. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad „Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą 1 <...>“, vadinasi teismas, įvertinęs Taisyklių 84 punkto nuostatą, pritarė NMA pozicijai, kad teisės aktai leidžia NMA susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas, jei buvo nustatyti įsipareigojimų pažeidimai, už ketverius metus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Tai lemia, kad apeliacinio skundo dalykas (apelianto pareikštas materialinis teisinis reikalavimas) bei pagrindas (apelianto nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas materialinis teisinis reikalavimas), apibrėžia ribas, kuriose apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria yra paliktas galioti Sprendimas 1. Reikalavimą panaikinti šį sprendimą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė Taisyklių 89 punkto ir Eko taisyklių 61 punkto nuostatas. Pareiškėjo teigimu sąvoka „ankstesniais“ metais turi būti suprantama taip, jog kai pakartotinė patikra atliekama 2018 metais, ankstesni metai yra tik 2017 m., o ne ir vėlesni – 2016, 2015 metai. Kadangi Sprendimu 1 buvo pakartotinai vertinta 2015 m. paraiška, pareiškėjo nuomone buvo praleistas terminas tokiam veiksmui atlikti, todėl Sprendimas 1 yra neteisėtas.

30. Aptarto ginčo išsprendimui aktualiose teisės normose – Taisyklių 89 ir Eko taisyklių 61 punktuose identiškai nustatyta, kad „ Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).“

31. Iš šios teisės normos matyti, kad jos pirmajame sakinyje pateikta sąvoka „ankstesniais“ metais yra patikslinta antrajame sakinyje nurodant, jog „Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus“ <...>.

32. Šiuo atveju pareiškėjas savo apeliacinio skundo argumentus dėl Taisyklių 89 ir Eko taisyklių 61 punktų aiškinimo ir taikymo pateikia remdamasis tik šių teisės normų pirmojo sakinio lingvistiniu aiškinimu, t. y., tik dalimi šios teisės normos, tačiau neatsižvelgia į visumą šioje teisės normoje pateiktų taisyklių, kurios papildo vien kitą. Toks pareiškėjo minėtų teisės normų nuostatų aiškinimas yra ydingas, nes nepaisoma sisteminio teisės aiškinimo metodo, kurį šiuo atveju taikyti yra visos prielaidos.

33. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui ši parama neturėjo būti skiriama, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjo deklaruotuose KŽS laukuose yra „ypatingai mažas derlius“. Pagal EKO taisyklių 54.5 papunkčio nuostatas, tokia aplinkybė asmeniui nesuteikia teisės į paramą.

34. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys