963f3f71-d7e2-459e-bbb5-dcbe6a69a2fd · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė              Civilinė byla Nr. 2A-20-159/2013Teisėja Daiva Žebelienė             (Proceso Nr. 2-46-3-02162-2011-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.21; 128.2. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. sausio 4 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija MorkÅ«nienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kiaunė“ apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-130-607/2012 pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kiaunė“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Herantas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,              n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso Å¡ie nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): 1) 1999 m. statybos 500 kv. m betoninės dangos kiemo aikÅ¡telė; 2) 1999 m. statybos 370 kv. m asfalto dangos kiemo aikÅ¡telė;

3)    1987 m. statybos 2100 kv. m betoninės dangos kiemo aikštelė; 4) 1987 m. statybos 570 kv. m betoninių plokščių dangos kiemo aikštelė; 5) 1999 m. statybos įrengti 700 m ilgio inžineriniai vandentiekio tinklai; 6) 1987 m. statybos 200 m ilgio lauko drenažo trasa; 7) 1987 m. statybos 880 kv. m betoninės dangos kiemo aikštelė; 8) 1999 m. statybos 3400 kv. m kiemo aikštelė su žvyro danga; 9) 1987 m. statybos 115 m ilgio fekalinė kanalizacija; 10) 1987 m statybos 320 m ilgio lietaus kanalizacija; 11) 1987 m. statybos 90 m ilgio lauko drenažo trasa prie pastato.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad užsakė UAB „Kertė“ parengti turto vertinimo ataskaitÄ dėl Å¡ių paminėtų Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės. Turto vertintoja UAB „Kertė“ nustatė, kad iÅ¡vardyto turto vertė yra 120 000 Lt. Vertinamasis turtas yra BUAB „Kiaunė“ priskirtos teritorijos ribose, kur stovi iki 2008-01-02 bendrovei nuosavybės teise priklausę pastatai. PareiÅ¡kėjos pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kime nurodytas turtas priklauso UAB „Kiaunė“.

Jokių tiesioginių raÅ¡ytinių pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisę į pareiÅ¡kime iÅ¡vardytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėja neturi. Nekilnojamasis turtas yra neįregistruotas vieÅ¡ame registre, todėl jokiais kitais bÅ«dais pareiÅ¡kėja negali jo įregistruoti ir pardavinėti kaip bankrutavusios įmonės turto (b. l. 1–3). Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-05-30 sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas nustatė, kad nors pareiÅ¡kėjos atstovas įrodinėjo, kad dalis paminėtų nekilnojamojo turto objektų įgyti pagal 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ V.

Z. įmonė „Kiaunė“ nusipirko iÅ¡ UAB „Tauragės keramika“ statinius–buitines–technines patalpas ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo–pardavimo sutartyje kiemo statiniai konkrečiai neįvardyti, nes žemės sklypas nebuvo suformuotas. Teismas nepripažino, kad nuosavybės teisė į dalį 1987 m. statybos ginčo nekilnojamojo turto objektų buvo įgyta pagal 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutartį. Nors pareiÅ¡kėja įrodinėjo, kad nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto įgijo pagaminant naujÄ daiktÄ statybos bÅ«du, t. y.

įmonė „Kiaunė“ juos įrengė savo lėšomis, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė nuosavybės atsiradimo pagrindÄ Ä¯ Å¡iuos ginčo nekilnojamojo turto objektus statybos bÅ«du pagrindžiančių jokių leistinų įrodymų – statybos leidimų, priėmimo naudoti aktų. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja neįrodė, kad ji įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu buvo įgijusi nuosavybę į ginčo objektus ir kad pareiÅ¡kėja turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kad turtas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu yra dingę. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teisės į ginčo objektus teisėtu pagrindu iki   2008-01-02 nebuvo įgijusi, tai ir nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektus patvirtinančio dokumento nėra turėjusi. Tai, kad pareiÅ¡kėja nekilnojamojo turto objektais naudojosi daugelį metų, nesukuria jai nuosavybės teisės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo sÄ lygų (b. l. 254–257).

PareiÅ¡kėja BUAB „Kiaunė“ 2012-07-02 padavė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti      Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai (buvusi V. Z. individuali įmonė „Kiaunė“) nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kime nurodyti nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad apeliantė nuosavybės teises įgijo pagal keletÄ pagrindų.

Dalį turto – 1987 m. statybos 2100 kv. m betoninės dangos kiemo aikÅ¡telę, 1987 m. statybos 570 kv. m betoninių plokščių dangos kiemo aikÅ¡telę, 1987 m. statybos 200 m ilgio lauko drenažo trasÄ , 1987 m. statybos 880 kv. m betoninės dangos kiemo aikÅ¡telę, 1987 m. statybos 115 m ilgio fekalinę kanalizacijÄ , 1987 m. statybos 320 m ilgio lietaus kanalizacijÄ , 1987 m. statybos 90 m ilgio lauko drenažo trasÄ prie pastato – įgijo 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ja V.

Z. individuali įmonė „Kiaunė“ įsigijo iÅ¡ UAB „Tauragės keramika“ statinius–buitines–technines patalpas ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas, konstatuodamas, kad Å¡ie statiniai nėra įgyti iÅ¡ UAB „Tauragės keramika“, kartu nenurodė, kas Å¡iÄ dienÄ , jei ne BUAB „Kiaunė“, turi nuosavybės teisę į Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus. Kita dalis ginčo statinių – 1999 m. statybos 500 kv. m betoninės dangos kiemo aikÅ¡telė, 1999 m. statybos 370 kv. m asfalto dangos kiemo aikÅ¡telė; 1999 m. statybos 3400 kv. m kiemo aikÅ¡telė su žvyro danga; 1999 m. statybos įrengti 700 m ilgio inžineriniai vandentiekio tinklai – buvo įgyti pagaminant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 str. 4 d.).

Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡io turto nuosavybės teisės turėtojo. Å is turtas buvo sukurtas apeliantės pastangomis ir lėšomis, todėl mano, kad apeliantei sukÅ«rus Å¡iuos statinius jai atsirado nuosavybės teisė. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 1990 m. Tauragės vyr. architekto patvirtintas planas ir kiti V. Z. individualios įmonės „Kiaunė“ rengti sklypo planai – patvirtina, jog statiniai yra pastatyti teisėtai. Žemės sklypo savininkė Tauragės rajono savivaldybės administracija žinojo apie ginčo statinius, nes Å¡ie statiniai buvo ir yra pažymėti į bylÄ pateiktuose žemės sklypų planuose, apie juos buvo žinoma ir savivaldybei.

Medžiagų pirkimÄ patvirtinantys daugiau kaip 10 metų senumo dokumentai nėra iÅ¡likę, todėl jų pateikti nebuvo įmanoma. Liudytojas V. Z. parodė, kad statiniai nebuvo įregistruoti registre dėl to, kad Tauragės rajono savivaldybė vilkino klausimo dėl žemės sklypo suformavimo sprendimÄ , tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2010-09-30 pažyma Nr. 4D-2010/4-446 (b. l. 259–261).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „Herantas“ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimÄ , pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus atmesti.

Nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 1987 m. statybos ginčo statinių (kiemo statinių) neįgijo, o jokio kito pagrindo, kuriuo bÅ«tų įgijusi 1987 m. statybos ginčo statinius, pareiÅ¡kėja nepateikė. Teismas neprivalėjo nurodyti, kam priklauso nuosavybės teisė į apeliantės nurodytus statinius. Teismas nustatė, kad tie statiniai Å¡iÄ dienÄ nepriklauso bÅ«tent BUAB „Kiaunė“, o kam jie priklauso, teismas Å¡ioje byloje neprivalėjo ir negalėjo nustatyti.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta, o pareiškėja nepateikė jokių ginčo objektus statybos būdu pagrindžiančių leistinų įrodymų – statybos leidimų, priėmimo naudoti aktų. Pažymi, kad teismo posėdžio metu pats liudytojas V. Z. patvirtino, kad jis nesikreipė ir neprašė jokių leidimų dėl ginčo statinių statybos iš jokių valstybinių institucijų, todėl statydamas ginčo statinius jokių leidimų ir neturėjo.

PareiÅ¡kėjai 1999 m. statant aikÅ¡teles ir inžinerinius tinklus buvo bÅ«tinas statybos leidimas. Be to, jai nepriklausė žemės sklypas, kuriame ji tariamai statė ginčo statinius, tai patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas teisėtÄ statybÄ patvirtinantis dokumentas – statybos leidimas. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji sukÅ«rė ginčo statinius, t. y. neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Ji turėjo paneigti prezumpcijÄ , kad jeigu ginčo statiniai ir egzistuoja, tai jie priklauso žemės sklypo savininkui, Å¡iuo atveju valstybei, tačiau Å¡ios prezumpcijos nepaneigė, todėl neįrodė, kad ginčo statiniai priklauso bÅ«tent pareiÅ¡kėjai, bet ne žemės sklypo savininkui (b. l. 266–271).Apeliacinis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje apeliantė BUAB „Kiaunė“ CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad BUAB „Kiaunė“ nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kime nurodyti nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliantė BUAB „Kiaunė“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmestas.CPK 444 str. 2 d. 5 p. numatytas pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas siejamas su Å¡ių sÄ lygų egzistavimu: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad apeliantė neįgijo dalies pareiÅ¡kime nurodytų statinių iÅ¡ UAB „Tauragės keramika“.

CK 4.47 str. 1 p. numato, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad BUAB „Kiaunė“ 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutartimi įrodinėjo nuosavybės teisę į 1987 m. statybos nekilnojamÄ jį turtÄ : 2100 kv. m betoninės dangos kiemo aikÅ¡telę, 570 kv. m betoninių plokščių dangos kiemo aikÅ¡telę, 200 m ilgio lauko drenažo trasÄ , 880 kv. m betoninės dangos kiemo aikÅ¡telę, 115 m ilgio fekalinę kanalizacijÄ , 320 m ilgio lietaus kanalizacijÄ , 90 m ilgio lauko drenažo trasÄ prie pastato.

Šis nekilnojamasis turtas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad UAB „Kiaunė“ 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo buitines–technines patalpas ir sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos, beje, 2008-01-02 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido AB „SEB lizingas“ (b. l. 191–199). Bylos nagrinėjimo metu buvęs V. Z. IĮ „Kiaunė“ (dabar – BUAB „Kiaunė“) savininkas V.

Z. patvirtino, kad iÅ¡ UAB „Tauragės keramika“ pirko buitines patalpas ir sandėlį. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir UAB „Kertė“ turto įvertinimo metu pagal užsakovės BUAB „Kiaunė“ žodinį paaiÅ¡kinimÄ nustatytos aplinkybės, kad vertinamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), yra BUAB „Kiaunė“ priskirtos teritorijos ribose, kur stovi iki 2008-01-02 bendrovei nuosavybės teise priklausę sandėliavimo ir buitinės–techninės paskirties pastatai (b. l. 33).

Nustačius, kad pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria apeliantė įrodinėja savo nuosavybės teisę į statinius, neaptarti ir kiemo statiniai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutartis negali būti pagrindas pripažinti apeliantei BUAB „Kiaunė“ nuosavybės teisę į dalį pareiškime nurodomo nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad minėti ginčo statiniai nepriklauso būtent BUAB „Kiaunė“, kuri kreipėsi dėl statinių valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo BUAB „Kiaunė“, neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl minėtų statinių savininkų ir nustatyti nuosavybės teisę kitiems asmenims.

             Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad 1999 m. statybos pareiÅ¡kime nurodomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 500 kv. m betoninės dangos kiemo aikÅ¡telę, 370 kv. m asfalto dangos kiemo aikÅ¡telę, 3400 kv. m kiemo aikÅ¡telę su žvyro danga ir 700 m ilgio inžinerinius vandentiekio tinklus – įgijo sukurdama statybos bÅ«du. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 str. 4 p.). Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl apeliantės BUAB „Kiaunė“ nuosavybės teisės į minėtus 1999 m. statybos pastatus.

Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo savininkė yra Tauragės rajono savivaldybės administracija. Vien statinių pažymėjimas žemės sklypų planuose ir statinių sukÅ«rimo – statybos, kaip proceso, apeliantės lėšomis įrodinėjimas liudytojo V. Z. parodymais nepavirtina Å¡ių statinių statybos teisėtumo (legalumo) ir taip nelemia nuosavybės teisės įgijimo vienu iÅ¡ CK 4.47 str. įvardytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės paminėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pažymi, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos, kurioje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais remiasi apeliantė, faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. Z. parodė, kad aikÅ¡teles platino, didino, iÅ¡asfaltavo, iÅ¡betonavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nepateikta nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯ minėtus statinius patvirtinančių objektyvių leistinų įrodymų – statybos leidimų, priėmimo naudoti aktų. Paminėtų statinių statybos metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 18 str. 1 d. numatė, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali bÅ«ti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities virÅ¡ininko administracijos statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimÄ statyti.

Tuo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 d. reglamentavo, kad statinys – pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.

Atsižvelgiant į tai matyti, kad minėtų inžinerinių tinklų ir kiemo aikÅ¡telių statybai buvo reikalingi statybÄ leidžiantys dokumentai. Tokių dokumentų buvimo ir vėlesnio praradimo apeliantė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė nuosavybės teisės į minėtus nekilnojamuosius daiktus įgijimo įstatymų nustatyta tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra visų juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui bÅ«tinų sÄ lygų.

Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės rajono apylinkės teismo      2012-05-30 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :              Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                     Eugenija Morkūnienė