2020-03-31 Nr. AB-6588-3-61-3-00238-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3369-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00238-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Kauno Kalniečių poliklinika, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, D. G. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 3 839,28 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2014 m. vasario 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu vykdama į darbą nukentėjo D. G. (toliau – ir Nukentėjusioji). Įvykio kaltininkė buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“. VSDFV Skyrius, realizuodamas regreso teisę, 2016 m. sausio 15 d. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl 6 499,65 Eur turtinės žalos, t. y. turtinės žalos, patirtos Nukentėjusiajai paskyrus išmokas, atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino Skyriaus prašomas sumas, išskyrus Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. kovo 20 d. pažymos DLN-2 Nr. 0019431 pagrindu Nukentėjusiajai paskirtą 3 839,28 Eur netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, motyvuojant tuo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. SS-1703 pakeitė Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. NA-858, kurio pagrindu buvo išduota 2015 m. kovo 20 d. pažyma DLN-2 Nr. 0019431, ir nustatė, kad Nukentėjusioji nuo 2015 m. kovo 19 d. yra 100 proc. darbinga.

2.2. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. SS-1073 pakeitus nepagrįstą Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. NA-858, kuriuo Nukentėjusiajai nuo 2015 m. kovo 19 d. neterminuotai buvo nustatytas 10 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio pagrindu buvo išduota 2015 m. kovo 20 d. pažyma DLN-2 Nr. 0019431 ir Nukentėjusiajai skirta 3 839,28 Eur netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, Tarnybos Kauno III teritorinis skyrius yra atsakingas už Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir VSDFV biudžetas) padarytą žalą. VSDFV Skyrius 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (8.22E) 3E-9839 kreipėsi į Tarnybą dėl 3 839,28 Eur VSDFV biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tarnyba turtinės žalos neatlygino ir 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. R-16005 informavo, kad Tarnyba nepadarė veiksmų, dėl kurių jai galėtų kilti atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 47 punktu (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako Tarnybos teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas. Tarnybos Kauno III teritorinis skyrius elgėsi nepakankamai apdairiai ir pažeidė Aprašo 13.1 ir 13.2 punktų nuostatas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Tarnyba nėra atsakinga už pareiškėjo nurodytą turtinę žalą, nes ji nelaikytina tinkamu subjektu, kuris gali atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.290 straipsnį, ir nepadarė veiksmų, dėl kurių galėtų kilti atsakomybė. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, kai į jį buvo kreiptasi su prašymu pakartotinai įvertinti Nukentėjusiajai nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą, atsižvelgęs į paaiškėjusias naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priėmęs AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. kovo 25 d. prašymą, atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitiko termino kreiptis į viešojo administravimo subjektą su skundu ar prašymu atnaujinimą. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai (dėl termino atnaujinimo) nagrinėjamu atveju laikytini teisėtais. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ pateikė naujų faktinių duomenų, kurie reikšmingi nustatant darbingumo lygį (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 19 d. specialisto išvadą Nr. G585/14(02), apie kuriuos anksčiau Tarnybai nebuvo žinoma. Tarnybos administracinis sprendimas (2015 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. NA-858, kuriuo Nukentėjusiajai nuo 2015 m. kovo 19 d. neterminuotai buvo nustatytas 10 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe) buvo pagrįstas tuo metu nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o naujų įrodymų, turinčių esminės reikšmės administraciniam sprendimui priimti, pateikimas vėliau nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnyba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė dėl pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsisakė atlyginti pareiškėjai 3 839,28 Eur netekto darbingumo kompensaciją dėl Nukentėjusiosios netekto darbingumo nuo 2015 m. kovo 19 d. Tarnybos gydytoja-ekspertė, susipažinusi su Nukentėjusiosios ligos istorija (medicininiais dokumentais), taip pat specialisto išvada, nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. Nukentėjusioji turėjo būti darbinga, todėl jai nepagrįstai nustatytas netektas darbingumas. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių, prašydama peržiūrėti Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus sprendimą dėl Nukentėjusiajai nepagrįstai nustatyto netekto darbingumo nuo 2015 m. kovo 19 d. (neterminuotai). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. SS-1073 patvirtino AB „Lietuvos draudimas“ poziciją, kad pirminis Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl Nukentėjusiosios nedarbingumo yra nepagrįstas. Todėl AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjui 3 839,28 Eur sumą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo VSDFV Skyriaus prašymą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. kovo 20 d. atliktas darbingumo lygio vertinimas buvo pagrįstas tuo metu nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, o naujų įrodymų, turinčių esminės reikšmės administraciniam aktui priimti, pateikimas vėliau nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, valstybei neatsirado pareiga atlyginti žalą.

9. Pareiškėjas VSDFV Skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo VSDFV Skyriaus apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodomą jo pagrindą ir aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti priteistas turtinės žalos, padarytos VSDFV biudžetui, atlyginimas, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą, iš esmės nusprendė ir dėl Nukentėjusiosios, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

III. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo VSDFV Skyriaus prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 839,28 Eur turtinei žalai atlyginti.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas VSDFV biudžetui padarytą žalą kildina iš Tarnybos Kauno III skyriaus sprendimo neterminuotai nustatyti Nukentėjusiajai nuo 2015 m. kovo 19 d. 10 proc. netektą darbingumą. Taigi vertintina, ar Tarnybos Kauno III skyrius turėjo teisėtą pagrindą 2015 m. kovo 20 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. NA-858 ir 2015 m. kovo 20 d. pažyma DLN-2 Nr. 0019431 nustatyti Nukentėjusiajai nuo 2015 m. kovo 19 d. 10 proc. netektą darbingumą.

14. Teismas pažymėjo, kad iš 2015 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. NA-858 14 matyti, jog Tarnybos Kauno III teritorinis skyrius, nustatydamas Nukentėjusiajai 10 proc. netektą darbingumą, rėmėsi: 2014 m. vasario 13–21 d. epikrize iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, 2015 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija, 2015 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija bei 2015 m. sausio 26 d.–vasario 3 d. epikrize iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės. Iš Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. NA-809 matyti, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nustatydamas Nukentėjusiajai 0 proc. netektą darbingumą, vertino papildomus medicininius dokumentus, t. y. 2015 m. vasario (duomenys neskelbtini) konsultaciją, 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2015 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijas, 2014 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), tačiau asmens nusiskundimai (duomenys neskelbtini) buvo stebėti ir ankstesnių metų medicininiuose dokumentuose, tai patvirtina 2015 m. sausio 26 d.–vasario 3 d. epikrizė. Minėta epikrizė buvo Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus vertinta ir 2015 m. kovo 20 d.

15. Teismas pabrėžė, kad Tarnybos 2016 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. SS-1703 nurodyta, jog pakartotinis Nukentėjusiosios darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis byloje esančiais dokumentais ir papildomai 2016 m. balandžio 8 d. gauta Tarnybos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. G585/14(02). Tarnybos teigimu, būtent minėta specialisto išvada ir buvo tas medicininis dokumentas, kuris iš esmės lėmė skirtingą Nukentėjusiosios darbingumo lygio vertinimą. Tačiau teismas sutiko su pareiškėju, kad tiek 2014 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. G585/14(02), tiek Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. NA-858 buvo priimti įvertinus tuos pačius Nukentėjusiosios medicininius dokumentus. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo 2014 m. kovo 14 d. specialisto išvados Nr. G585/14(02), kurioje buvo remiamasi tais pačiais medicininiais dokumentais, kuriuos vertino ir Tarnybos Kauno III teritorinis skyrius, pripažinti nauju įrodymu. 2014 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. G585/14(02) jau egzistavo ir atliekant pirminį Nukentėjusiosios darbingumo lygio vertinimą, o įrodymų, kurie patvirtintų papildomai atliktus tyrimus ar Nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą (dėl patirto eismo įvykio) po pirminio vertinimo, nėra nurodyta nei Tarnybos skyriaus kontrolės 2015 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. NA-858, nei Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. SS-1703. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad iš esmės tiek Tarnybos Kauno III teritorinis skyrius, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius vertino analogiškus Nukentėjusiosios medicininius dokumentus, tačiau nustatė skirtingus Nukentėjusiosios darbingumo lygius.

16. Teismas nurodė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. darbingumo vertinimo akte Nr. NA-809 ir 2016 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. SS-1073 numatyta, jog nukentėjusiajai 100 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe” nuo 2015 m. kovo 19 d. nustatytas neterminuotai. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas pripažino, kad tai vienintelis sprendimas. Teisminio nagrinėjimo metu Tarnybos atstovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. SS-1073 priėmimo metu nustatydami ankstesnę datą, t. y. 2015 m. kovo 19 d., vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (20.3-24)SD-3274 dėl išaiškinimo apie Aprašo 34 punkto taikymą. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas Aprašo 34 punkto išaiškinimas negali būti objektyvus pagrindas Tarnybai keisti ginčo datas. Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priimdamas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. SS-1073 ir numatydamas, jog nukentėjusiajai 100 proc. darbingumo lygis nustatomas nuo 2015 m. kovo 19 d., pažeidė lex retro non agit principą.

17. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta CK 6.271 straipsnio esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijos veiksmai, t. y. pareiškėjas pagrindė, kad turtinė žala atsirado dėl Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus neteisėtų veiksmų, kuriais neatsakingai ir nerūpestingai buvo įvertinti Nukentėjusiosios medicininiai dokumentai, o tai lėmė nepagrįstą 10 proc. darbingumo lygio Nukentėjusiai nustatymą ir 3 839,28 Eur išmokėjimą. Pareiškėjas pagrindė ir įrodė priežastinį ryšį tarp turtinės žalos (3 839,28 Eur) ir neteisėtų veiksmų, todėl valstybei atsiranda pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą turtinę žalą. Iš atsakovo pareiškėjui priteistinas 3 839,28 Eur turtinės žalos atlyginimas.

IV. 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Tarnyba nėra atsakinga už galbūt VSDFV Skyriaus patirtą turtinę žalą, nes nelaikytinas tinkamu subjektu pagal CK 6.290 straipsnį, taip pat nepadarė veiksmų, dėl kurių galėtų kilti atsakomybė. Tarnybai deliktinė atsakomybė gali atsirasti tik tuo atveju, kai jos veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tik nustačius Tarnybos neteisėtus veiksmus (sprendimus), būtų galima spręsti dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

19.2. Darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Aprašu. Vadovaujantis Aprašo 38 punktu, Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos, kai asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu ar per 90 kalendorinių dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos, kai pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, kai į jį buvo kreiptasi su prašymu pakartotinai įvertinti Nukentėjusiajai nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą, nesivadovavo tuo, kad yra praleistas 90 kalendorinių dienų terminas skundui pateikti, o atsižvelgęs į paaiškėjusias naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.

Taigi viešojo administravimo subjektas, priėmęs AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. kovo 25 d. prašymą, atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitiko termino kreiptis į viešojo administravimo subjektą su skundu ar prašymu atnaujinimą. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai (dėl termino atnaujinimo) nagrinėjamu atveju vertintini kai teisėti, nes turimi duomenys patvirtino, kad AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į viešojo administravimo subjektą gavęs duomenis iš VSDFV, kuri apie regreso teisę pareiškė vėliau, nei Nukentėjusioji įgijo teisę į netekto darbingumo išmoką.

AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ir naujų faktinių duomenų, kurie buvo vertinami kaip reikšmingi darbingumo lygio nustatymui (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyrius 2014 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. G585/14(02)) ir apie kuriuos anksčiau nebuvo žinoma. Individualaus administracinio akto panaikinimas ar pakeitimas pats savaime nereškia, kad jis buvo neteisėtas ar nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Tarnybos administracinis sprendimas (2015 m. kovo 20 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. NA-858, kuriuo Nukentėjusiajai nuo 2015 m. kovo 19 d. neterminuotai buvo nustatytas 10 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe) buvo pagrįstas tuo metu nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o naujų įrodymų, turinčių esminės reikšmės administracinio sprendimo priėmimui, pateikimas vėliau nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 straipsnis).

20. Pareiškėjas VSDFV Skyrius atsiliepimu prašo atsakovo atstovo paduotą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su teismo motyvais. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, kurią pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sieja su 3 839,28 Eur vienkartinės kompensacijos dėl netekto (10 proc.) darbingumo D. G. išmokėjimu, atsižvelgus į Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. kovo 20 d. sprendimą.

23. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 3 839,28 Eur žalą jis patyrė dėl NDNT Kauno III teritorinio skyriaus neteisėtų veiksmų, kuriais neatsakingai ir nerūpestingai buvo įvertinti nukentėjusiosios D. G. medicininiai dokumentai, kas lėmė nepagrįstą 10 proc. netekto darbingumo lygio jai nustatymą ir netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos išmokėjimą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama nukentėjusiajam, jeigu jis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai (1, 2 dalys) arba neterminuotai (3 dalis) netenka iki 30 procentų darbingumo.

26. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. analogiška nuostata buvo įtvirtinta 18 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

27. Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 6-15-518 nukentėjusiajai D. G. 2014 m. vasario 9 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Pateiktoje Tarnybos 2015 m. kovo 20 d. pažymoje DLN-2 Nr. 0019431 nurodyta, kad nukentėjusiajai nuo 2015 m. kovo 19 d. nustatytas 10 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2014 m. vasario 9 d., ir pateiktas šios pažymos išdavimo pagrindas – NDNT Kauno III teritorinio skyriaus 2015 m. kovo 20 d. D. G. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. NA-858.

28. Remdamasis minėta 2015 m. kovo 20 d. pažyma DLN-2 Nr. 0019431 VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 6-18-2592 nusprendė mokėti nukentėjusiajai D. G. 3 839,28 Eur netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją ir ją tą pačią dieną išmokėjo.

29. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. NA-858 pagrindine diagnoze nurodyta (duomenys neskelbtini). Pagal akto 14 p. jį surašant vertinti šie medicininiai dokumentai: 2014 m. vasario 13 d. epikrizė NRS14-1237 iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės; 2015 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija su (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos; 2015 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija su tyrimais iš VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos; 2015 m. sausio 26 epikrizė R.S15708 iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės.

30. Iš pakartotinai 2016 m. balandžio 22 d. atlikto darbingumo lygio vertinimo akto Nr. NA-809 matyti, kad be Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. NA-858 nurodytų medicininių dokumentų buvo vertinamos ir šios konsultacijos (išvados): 2015 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija (CD); 2015 m. sausio 23 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2014 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos; 2014 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini). Nors šiame dokumente nėra įrašyta 2014 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G585/14(02), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavęs NDNT atstovas paaiškino, kad pakartotinai vertinant nukentėjusiosios D. G. darbingumo lygį be kitų medicininių dokumentų buvo atsižvelgiama ir į šią Specialisto išvadą, kurią NDNT pateikė AB „Lietuvos draudimas“. Minėta išvada buvo surašyta Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos NVES TS vyresniojo tyrėjo 2014 m. kovo 14 d. pavedimu baudžiamojoje byloje.

31. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. NA-809, kuriuo, atlikus pakartotinį vertinimą nukentėjusiajai D. G. buvo nustatytas 100 proc. darbingumas, pagrindine diagnoze įrašyta (duomenys neskelbtini). Šiame Darbingumo lygio vertinimo akte diagnozės (duomenys neskelbtini) neliko. Be to, pastarajame Darbingumo lygio vertinimo akto 17 punkte įrašytas sprendimas: darbingumo lygis 100 proc., galioja nuo 2016 m. balandžio 22 d. neterminuotai. Akto (priimtas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus) 19 punkte „Pastabos“, be kita ko, paaiškinta, kad SKS 2016 m. balandžio 22 d. priimto sprendimo Nr. SS-1073 dėl priežasties (duomenys neskelbtini) termino pakeitimas atliktas 2016 m. birželio 1 d., ir termino pradžia nustatyta nuo 2016 m. balandžio 22 d. Atitinkamai NDNT Kauno III teritorinio skyriaus išduota pažyma DLN-2 Nr. 0019431 galiojo nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. Taigi, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad abiem atvejais buvo vertinami lygiai tie patys medicininiai duomenys.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiai netyrė ir jų tinkamai neįvertino, o sprendime konstatavęs, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priimdamas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. SS-1073 ir numatydamas, jog nukentėjusiajai 100 proc. darbingumo lygis nustatomas nuo 2015 m. kovo 19 d., pažeidė lex retro non agit principą, be kita ko, padarė faktinėms byloms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad žala pareiškėjui atsirado dėl Tarnybos Kauno III teritorinio skyriaus neteisėtų veiksmų, kas lėmė nepagrįstą 10 proc. darbingumo lygio D. G. nustatymą ir 3 839,28 Eur išmokėjimą.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė CK 6.271 straipsnyje nustatytų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti: atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos NDNT neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto. Pareiškėjas neįrodė, kad byloje surinkti ir teismui pateikti duomenys (ir kokie būtent) patvirtina, kad NDNT 2015 m. kovo 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-858 nustatydama nukentėjusiajai D. G. 10 proc. netektą darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažeidė konkrečias teisės normas, reglamentuojančias skundžiamos institucijos veiklą. Kitaip tariant, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti NDNT neįvykdė šiai institucijai teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai ar paviršutiniškai. Pabrėžtina, kad vien pareiškėjo teiginiai, jog žala atsirado dėl NDNT Kauno III teritorinio skyriaus neteisėtų veiksmų, kuriais neatsakingai ir nerūpestingai buvo įvertinti nuketėjusiosios medicininiai dokumentai, kas lėmė nepagrįstą 10 proc. netekto darbingumo lygio D. G. nustatymą ir 3 839,28 Eur išmokėjimą, nėra įrodymai, kuriais gali ir turi būti pagrįstas teismo sprendimas.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr.SS-1073 NDNT Kauno III teritorinio skyriaus sprendimas buvo tik pakeistas, o ne panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Šiame Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime, be kita ko, taip pat nurodyta, kad pakartotinis D. G. darbingumo lygio vertinimas atliktas vadovaujantis Tvarkos aprašo 381 papunkčiu bei remiantis byloje esančiais dokumentais ir papildomai gauta 2014 m. kovo 14 d. specialisto išvada.

35. Įvertinusi aptartas bylos aplinkybes ir atsižvelgusi į tai, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu NDNT Kauno III teritorinio skyriaus išduota pažyma DLN-2 Nr. 0019431 (kuria nustatytas 10 proc. netektas darbingumas) galiojo nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. balandžio 21 d., teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 6-18-2592 turėjo pagrindą išmokėti nukentėjusiajai D. G. 3 839,28 Eur netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, kaip tai ir numatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio nuostatose.

36. Šiuo aspektu sutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo esant žalą, vien nustatęs, kad buvo pakeistas individualus administracinis aktas, nors visų pirma turėtų būti įrodytas priimto teisės akto ar veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, ir tik tuomet sprendžiama dėl žalos, kilusios dėl institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nenustatė ir neargumentavo kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos.

37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas, taigi netinkamai taikė materialiosios teisės normas, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė