2017-07-13 Nr. AB-13898-3-61-3-04558-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4225-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04558-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 29.1.2; 29.3; 29.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sveika pagunda“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Sveika pagunda“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. BRK-8242(12.4) dėl paramos skyrimo iš dalies (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą klausimą išspręsti iš esmės – suteikti UAB „Sveika pagunda“ paramą pagal pateiktą 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą (toliau – ir mokėjimo prašymas, prašymas) ir išmokėti visą prašomą 81 191 Lt paramą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 3 d. su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, taikomą 2011 m. paraiškoms Nr. 3VK-KV-11-1-007908-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria pareiškėjui kompensuojama iki 681 694 Lt visų tinkamų kompensuoti išlaidų. Bendrovė 2014 m. vasario 28 d. pateikė mokėjimo prašymą dėl 81 191 Lt paramos už dvi N1 kategorijos transporto priemones bei už techninio projekto rengimą kapitaliniam pastato remontui. Transporto priemonių kaina sudarė atitinkamai 78 710,5 Lt ir 83 792,5 Lt su PVM, iš viso – 162 503 Lt. Agentūra, atlikusi patikrą vietoje, nustatė, kad įsigytų specialiųjų transporto priemonių galingumas kilovatais (kW) ir registracijos liudijimuose nurodytas variklio tūris neatitinka su mokėjimo prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų. Pareiškėjas pateikė Agentūrai 2014 m. gegužės 13 d. prašymą dėl pirmojo etapo investicijų pakeitimo, kuriame nurodė, jog specialiosios transporto priemonės neatitiko kartu su mokėjimo prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų ne dėl Bendrovės kaltės. Kadangi mažesnės galios specialusis automobilis nuo užsakytojo nesiskiria išoriniais ar vidiniais komponentais, išskyrus variklio galingumą, pareiškėjas prašė kompensuoti mažesnio galingumo automobilio pirkimą, tačiau atsakovas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. BRK-(10.3.8)5048 2014 m. gegužės 13 d. prašymo netenkino. Minėtą sprendimą Bendrovė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau atsakovas, teismui dar nepriėmus sprendimo dėl Bendrovės skundo, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame pripažino netinkama kompensuoti 39 438,78 Lt sumą iš pareiškėjo prašytų 81 191 Lt. Didžioji atsisakytos suteikti paramos dalis (35 830,9 Lt) yra už N1 kategorijos automobilį „Volkswagen Caddy“, KAS 1.6 CRD 102 5G (102 AG). Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas atliko esminį viešojo pirkimo (toliau – ir pirkimas) sutarties sąlygų pakeitimą, todėl Bendrovei taikytina sankcija.

Bendrovės nuomone, Agentūra nepagrindė, kodėl pirkimo objektą laiko pakeistu. Teisės aktai neapibrėžia, kas yra pirkimo objektas, taip pat nenustatyta, kas laikoma viešojo pirkimo sutarties pakeitimais, kurie iš esmės nekeičia pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties. Pareiškėjo tvirtinimu, Bendrovė siekė įsigyti N1 kategorijos komercinį automobilį, kuris skirtas batonėlių ir jų žaliavų transportavimui, ir jį įsigijo. Pareiškėjo nuomone, automobilio galios neatitikimas (nagrinėjamu atveju vienos transporto priemonės variklio galingumas yra ne 102 arklio galių (toliau – ir AG), o 75 AG) nėra esminis viešojo pirkimo sutarties sąlygų (pirkimo objekto) pakeitimas.

Bendrovės teigimu, Agentūra nepagrįstai nustatė, kad ginčo automobilis yra 5 000 Lt pigesnis, nei pareiškėjas realiai sumokėjo. Pabrėžė, kad Agentūra netinkamai įvertino pristatytų transporto priemonių papildomą įrangą. Paaiškino, kad 102 AG automobilis turi daugiau ir brangesnės papildomos įrangos, todėl atsakovas nepagrįstai nustatė, kad 102 AG automobilis yra brangesnis už kitą įsigytą automobilį tik dėl galingesnio variklio. Pareiškėjas nesutiko ir su Agentūros išvada, kad pirkimo objekto dalis buvo įsigyta tiekėjams nesivaržant dėl kainų, kuo buvo užkirsta galimybė tiekėjų konkurencijai.

Pažymėjo, kad nei UAB „Acumen“, nei UAB „Grangeras“ pasiūlymų dėl mažesnio galingumo automobilio (75 AG) vertė nebuvo mažesnė nei apklausos laimėtojo. UAB „Acumen“ ir UAB „Grangeras“ pasiūlymai neatitiko ir kvietimuose nurodytų reikalavimų, todėl, pakeitus apklausos sąlygas dėl automobilių variklio galingumo, jie nebūtų galėję laimėti apklausos. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad Agentūra nurodė taikiusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (2014 m. birželio 18 d.

Nr. įsakymo 3D-364 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.1 punktą, pagal kurį paramos sumažinimas taikomas, jei Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas ir (arba) išlaidos buvo patirtos pažeidžiant pirkimų vykdymo tvarką. Šių taisyklių 197.1.1 punkte nėra numatyta, kokio dydžio sankcija tokiu atveju gali būti taikoma. Tokia formuluotė, pareiškėjo nuomone, lemia, kad Agentūra turėjo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad nors Administravimo taisyklių 197.1 punkte numatyta sankcija yra paramos sumažinimas, pritaikydama 100 proc. dydžio sankciją, Agentūra taikė kitą sankciją – paramos neskyrimą (Administravimo taisyklių 197.2 punktas).

Paramos neskyrimo pagrindai skiriasi nuo paramos sumažinimo pagrindų, todėl, pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo nustatyti kitas aplinkybes.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo vykdomo projekto „Vaisių drebučių batonėlių gamybos sukūrimas“ Nr. 3VK-KV-11-1-007908-PR001 (toliau – ir Projektas) investicijų pakeitimai privalo būti iš anksto suderinami su Agentūra iki mokėjimo prašymo pateikimo. Nors pareiškėjas vadovavosi Administravimo taisyklių 195 punktu, teigdamas, kad Agentūra privalėjo vertinti, ar, atlikus pakeitimą, Projektas duos daugiau naudos, tačiau pakeitimai galimi tik tada, kai, įgyvendinant Projektą, tai padaryti kyla objektyvus poreikis. Tai, kad pareiškėjas nepastebėjo įsigytų transporto priemonių techninių parametrų neatitikimų, nors galėjo ir turėjo juos pastebėti iki mokėjimo prašymo pateikimo bei patikros vietoje atlikimo, negali būti laikoma objektyviu poreikiu keisti Projektą. Šiuo atveju vietoj 102 kW variklio galią turinčios transporto priemonės įsigyta 75 kW variklio galią turinti transporto priemonė, kuri yra pigesnė, tačiau Bendrovė sumokėjo visą sutartyje nurodytą kainą, t. y. už mažesnio galingumo transporto priemonę sumokėta kaip už didesnio galingumo. Todėl, atsakovo teigimu, Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.1 ir 197.4 punktais, pagrįstai sumažino paramos sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies – panaikino Agentūros Sprendimo dalį dėl paramos sumažinimo už mažesnės galios automobilį ir įpareigojo Agentūrą išmokėti pareiškėjui nepagrįstai sumažintą 10 385,77 Eur paramos sumą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad, esant Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. sprendimui Nr. BRK-4643, kuris priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-861-556/2015 ir kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas kompensuoti mažesnio galingumo automobilinio įsigijimą, išlaidos automobilio įsigijimui turi būti kompensuojamos.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros Sprendimo dalis dėl išlaidų mažesnio galingumo automobilio įsigijimui nekompensavimo, ir palikti galioti Agentūros Sprendimą visa apimtimi.

Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-861-556/2015 ir šioje byloje nagrinėjamas skirtingų Agentūros priimtų administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu panaikino Agentūros 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. BRK-(10.3.8)5048, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Projekto investicijų pakeitimo, o šios bylos dalyku yra Agentūros Sprendimas dėl pareiškėjui skirtinos paramos. Todėl, Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir negaliojantis.

Pareiškėjas UAB „Sveika pagunda“ padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir išvadomis sutinka. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Agentūra, priėmusi 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. BRK-4643, tenkino Bendrovės prašymą pakeisti Paramos sutartį ir įtraukti į ją naują investiciją – mažesnio galingumo automobilį. Tokiu būdu išlaidos mažesnio galingumo automobiliui įsigyti atitinka vieną iš privalomų sąlygų – jos numatytos Paramos sutartyje. Pareiškėjo teigimu, atsakovo teiginiai, ginčijantys priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei teismo įpareigojimą Agentūrą išmokėti pareiškėjui 10 385,77 Eur dydžio paramos sumą, yra visiškai nepagrįsti.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m sausio 30 d. sprendimu atsakovo Agentūros apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Agentūros Sprendimo dalį dėl paramos sumažinimo už mažesnės galios automobilį ir įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui UAB „Sveika pagunda“ nepagrįstai sumažintą 10 385,77 dydžio paramos sumą, bei šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės išnagrinėti tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą dėl galimai padarytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) pažeidimų UAB „Sveika pagunda“ įsigyjant mažesnio galingumo automobilį. Išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini, privalo pirmosios instancijos teismas. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją. Todėl minėtą bylos dalį apeliacinės instancijos teismas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V. Vilniaus apygardos administracinis teismas, perduotą bylos dalį išnagrinėjęs iš naujo, 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sveika pagunda“ skundą tenkino iš dalies – panaikino atsakovo Agentūros Sprendimo dalį dėl sankcijos taikymo už transporto priemonių įsigijimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą dėl transporto priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi, teismas konstatavo, kad ginčas vysta tik dėl Sprendimo dalies, kuria parama sumažinta už mažesnės galios automobilį, ir atsakovo įpareigojimo išmokėti pareiškėjui nepagrįstai sumažintą 10 385,77 Eur dydžio paramos sumą. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui sankcija pritaikyta už pirkimo sutarties objekto pakeitimą nesilaikant Pirkimo taisyklių reikalavimų, tokiu būdu pažeidžiant minėtų taisyklių 3 punkte numatytą skaidrumo principą. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IST/20131223 realiai nusipirko du 75 AG automobilius, nors kvietimuose teikti pasiūlymą pirkimui buvo numatyta, jog turi būti pasiūlytos dvi transporto priemonės, kurių vienos variklio galia turi būti ne mažesnė kaip 70 AG, o kitos – ne mažesnė kaip 100 AG ir konkursą laimėjo tiekėjas, pasiūlęs 75 AG ir 102 AG automobilius. Todėl buvo keičiama viešojo pirkimo objekto specifikacija (variklio galingumas). Teismas išaiškino, kad pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose. Šiuo atveju pareiškėjas už 75 AG automobilį sumokėjo tiekėjui 102 AG automobilio kainą ir Bendrovė pigesnę transporto priemonę įsigijo už brangesnės kainą. Todėl, teismo vertinimu, buvo atliktas esminis pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas, nesilaikant Pirkimo taisyklių reikalavimų, o tai yra pagrindas konstatuoti skaidrumo principo pažeidimą.

Teismas pabrėžė, kad nors Agentūra Bendrovei paskyrė 100 proc. dydžio sankciją, tačiau Sprendimu paskirtas sankcijos dydis yra visiškai nemotyvuotas. Atkreipė dėmesį, kad Administravimo taisyklių 197.4 punkte nustatyta, jog paramos gavėjui, pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką, tačiau Agentūra Sprendime sankcijos skyrimo jokiomis metodikos nuostatomis neargumentavo. Teismo vertinimu, tokie Agentūros veiksmai neatitinka gero administravimo (atsakingo valdymo) principo ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijama Agentūros sprendimo dalis dėl sankcijos taikymo už ginčo automobilio pirkimą naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau teismas pažymėjo, kad Pirkimo taisyklių pažeidimas nustatytas pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti Bendrovės reikalavimą įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui visą prašomą paramą.

VI. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu pakartotinai vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymo dalį dėl transporto priemonių, motyvuojant tuo, kad Agentūros sprendimo dalis dėl transporto priemonių yra nemotyvuota bei netinkamai pagrįsta. Atsakovas pažymi, kad minėto įpareigojimo vykdymas nėra galimas visa apimtimi, kadangi Bendrovei Agentūros 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SKP-491 (toliau – ir Galutinis sprendimas) buvo pritaikyta paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo sankcija. Galutinis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl Agentūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos pagal Galutinį sprendimą priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3348-262/2016 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3348-262/2016 ginčas išnagrinėtas ir Agentūros ieškinys dėl visos paramos sumos priteisimo patenkintas. Todėl Bendrovė privalo grąžinti Agentūrai gautą paramą. Atsakovo teigimu, ginčas dėl Paramos sutarties nutraukimo ir visos paramos susigrąžinimo išspręstas galutiniu, neskundžiamu bei jau vykdomu teismo sprendimu, todėl minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu patvirtinti faktai turi prejudicinę galią šiame teismo procese. Atsakovas pabrėžia, kad negali įvykdyti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir iš naujo įvertinti pareiškėjo mokėjimo prašymo dėl transporto priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo, kadangi, nutraukus Paramos sutartį, nutrūko Agentūros teisiniai santykiai su Bendrove ir nebėra teisinio pagrindo atlikti veiksmų, kurie pagal teisės aktus gali būti atliekami Projekto administravimo etape. Taip pat nėra ir techninių galimybių iš naujo įvertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą, nes informacinėse sistemose, kuriomis atliekami Projekto administravimo veiksmai, pareiškėjas nebefigūruoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VII. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-8242(12.4) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) suteikti pareiškėjui UAB „Sveika pagunda“ paramą pagal 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą, išmokant visą 81 191 Lt paramą.

Byloje nustatyta, kad UAB „Sveika pagunda“ ir Agentūra 2012 m. gruodžio 3 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KV-11-1-007908-PR001, kuria UAB „Sveika pagunda“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Vaisių drebučių batonėlių gamybos sukūrimas“.

Pareiškėjas 2014 m. vasario 28 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-007908-MP001, kuriame prašė 81 191 Lt paramos už techninio projekto parengimą ir dviejų transporto priemonių įsigijimą.

Ginčijamu Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. BRK-8242(12.4) pareiškėjui suteikta 41 752,22 Lt (12 092,28 Eur) paramos suma vietoje prašytų 81 191 Lt (23 514,54 Eur), netinkama finansuoti pripažįstant 39 438,78 Lt (11 422,26 Eur) sumą (35 830,9 Lt (10 377,35 Eur) sankcija už specializuotos transporto priemonės pirkimo pažeidimą ir 3 607,88 Lt (1 044,91 Eur) sankcija už techninio projekto parengimo pirkimo pažeidimą). Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, nesant tam pagrindo ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pakeitė pirkimo objektą, nes vietoje 102 AG variklio galią turinčios transporto priemonės įsigijo 75 AG variklio galią turinčią transporto priemonę, o pirkime pakviestų dalyvauti tiekėjų (UAB „Istpro“, UAB „Acumen“ ir UAB „Grangeras“) pagrindinė veikla nėra susijusi su transporto priemonių prekyba.

Todėl konstatuota, kad vykdydamas pirkimą pareiškėjas pažeidė Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimo taisyklės), 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 2012 m. gruodžio 3 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KV-11-1-007908-PR-001 5.4 papunktį, nustatantį, kad paramos gavėjas prekes, paslaugas ir darbus įsigis laikydamasis Pirkimo taisyklių nuostatų.

Dėl to, remiantis Administravimo taisyklių 197.1.1 ir 197.1.7 punktais, pritaikyta 100 proc. sankcija. Be to, Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų pažeidimas nustatytas ir dėl atlikto techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo apklausos (žodžiu) būdu. UAB „Sveika pagunda“ pirkimų komisija pakvietė pateikti pasiūlymą dėl techninio projekto parengimo UAB „Golbena“, kuri nesiverčia perkamų paslaugų teikimu. Todėl konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėjas neįgyvendino pareigos atlikti objektyvią, dalykišką be išankstinio nusistatymo tiekėjų atranką bei nesudarė sąlygų realiai tiekėjų konkurencijai. 50 proc. sankcija už šį pažeidimą pritaikyta vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.4 punktu ir Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d.

įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos 7.2 papunkčiu.

Pareiškėjas UAB „Sveika pagunda“ su šiuo Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. BRK-8242(12.4) nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti bei įpareigoti Agentūrą klausimą išspręsti iš esmės – suteikti UAB „Sveika pagunda“ visą paramą pagal 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-007908-MP001.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8242(12.4) dalį dėl paramos sumažinimo už įsigytą mažesnės galios automobilį bei įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui 10 385,77 Eur (35 830,90 Lt) dydžio paramos sumą. Pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8242(12.4) dalį, kuria skirta 50 proc. sankcija už nustatytą pažeidimą pareiškėjui atliekant techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies panaikintas Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. BRK-8242(12.4) dėl paramos sumažinimo už įsigytą mažesnės galios automobilį, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria teisėta pripažinta Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8242(12.4) dalis dėl skirtos 50 proc. sankcijos už atliekant techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą padarytą pažeidimą, paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinės bylos dalį dėl Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8424(12.4) dalies, kuria pareiškėjui sumažinta paramos suma už įsigytą mažesnės galios automobilį, teisėtumo ir pagrįstumo, 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino šią atsakovo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8242(12.4) dalį ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2014 m. vasario 28 d. pateiktą mokėjimo prašymo dalį dėl transporto priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas pigesnę transporto priemonę įsigijo už brangesnės kainą, todėl buvo padarytas esminis pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas, nesilaikant Pirkimų taisyklių reikalavimų, tačiau už šį pažeidimą skirta 100 proc. dydžio sankcija yra nemotyvuota. Todėl teismas įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2014 m. vasario 28 d. pateiktą mokėjimo prašymo dalį dėl transporto priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Apeliaciniu skundu Agentūra nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigdama, jog negali pakartotinai vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymo, nes Agentūros 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SKP-491 pareiškėjui buvo pritaikyta paramos susigrąžinimo bei paramos sutarties nutraukimo sankcija, o ginčas dėl paramos sutarties nutraukimo ir visos paramos susigrąžinimo yra išspręstas galutiniu bei jau vykdomu teismo sprendimu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Agentūra 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Sveika pagunda“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ susigražinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ Nr. SKP-491 (III t., b. l. 56-64). Šiuo sprendimu Agentūra, nustačiusi, jog UAB „Sveika pagunda“ nustojo vykdyti projektą „Vaisių drebučių batonėlių gamybos sukūrimas“, neįvykdė paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, nutraukė projekte numatytą vykdyti veiklą ir padarė kitus sprendime nurodytus pažeidimus, nusprendė nutraukti su pareiškėju sudarytą 2012 m. gruodžio 3 d. paramos sutartį bei pritaikė išmokėtos paramos (112 802,42 Eur) susigrąžinimo sankciją.

Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3348-262/2016 pagal ieškovo Agentūros ieškinį atsakovui UAB „Sveika pagunda“, priteisė Agentūrai iš UAB „Sveika pagunda“ 112 802,42 Eur skolą už gautas paramos išmokas bei 5 proc. metines palūkanas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje administracinėje byloje prejudicinę reikšmę turi minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3348-262/2016 priimtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu nustatyti faktai, kad UAB „Sveika pagunda“ nustojo vykdyti projektą „Vaisių drebučių batonėlių gamybos sukūrimas“, neįvykdė paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais, nesudarė sąlygų asmenims, turintiems teisę kontroliuoti, kaip yra vykdomas projektas, apžiūrėti vietoje ir / arba patikrinti, kaip įgyvendinamas projektas ir vykdoma veikla po paramos skyrimo, su galutiniu mokėjimo prašymu nepateikė maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo, be kurio maisto produktų gamyba neleistina, todėl, pritarus Žemės ūkio ministerijai, Agentūra 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Sveika pagunda“ išmokėtos 112 802,42 Eur paramos susigrąžinimo ir pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai visą šią gautą paramą.

Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu šioje administracinėje byloje prejudicinę galią, nustačius, kad tarp pareiškėjo bei Agentūros 2012 m. gruodžio 3 d. sudaryta paramos sutartis yra nutraukta ir pareiškėjas privalo grąžinti visą gautą paramą projektui „Vaisių drebučių batonėlių gamybos sukūrimas“ įgyvendinti, tame tarpe ir pagal šioje administracinėje byloje aktualų pareiškėjo 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-007908-MP001 išmokėtą 12 092,27 Eur paramos sumą, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas Agentūrą iš naujo įvertinti minėto mokėjimo prašymo dalį dėl transporto priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo ir priimti naują sprendimą, netenka prasmės.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo teismas įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, o ne vien tik viešojo administravimo srityje padarytas pažeidimas.

Agentūros 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. SKP-491, kuriuo nutraukta su UAB „Sveika pagrunda“ sudaryta 2012 m. gruodžio 3 d. paramos sutartis Nr. 3VK-KV-11-1-007908-PR001, yra nenuginčytas ir galioja. Taip pat pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigotas grąžinti visą pagal jo pateiktus, taip pat ir pagal 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-007908-MP001 Agentūros išmokėtą paramą. Todėl nagrinėjamu atveju net ir panaikinus ginčijamą Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8424(12.4) dalį, kuria pareiškėjui skirta 100 proc. paramos sumažinimo sankcija už įsigytą mažesnės variklio galios automobilį, pareiškėjo teisių ir pareigų, dėl kurių gynybos jis kreipėsi į teismą, apimtis nepasikeistų.

Esant galiojančiam Agentūros sprendimui nutraukti su pareiškėju sudarytą paramos sutartį ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėją įpareigojus grąžinti visą gautą paramą, šioje byloje ginčijamos Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8424(12.4) dalies panaikinimas ir įpareigojimas atsakovą priimti naują sprendimą, motyvuojant skiriamą sankciją, pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Todėl, remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. BRK-8424(12.4) dalį, kuria pareiškėjui sumažinta paramos suma už įsigytą mažesnės galios automobilį ir įpareigoti Agentūrą išmokėti visą pagal 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-11-1-007908-MP001 prašytą paramos sumą, nagrinėjamu atveju atmestini.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sveika pagunda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė